Baudžiamoji byla Nr. e1-2631-667/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54115-18-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

 (S)

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:

1. 2009 m. vasario 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. 2010 m. balandžio 15 d. išbrauktas iš įskaitos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

2. 2018 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2019 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartimi nustatytas naujas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdymo terminas, - įvykdyti per 12 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. P. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nutraukus baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir vadovaujantis BK 722 straipsnio pagrindu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, esant 2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymui pateikti Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas 2018 m. lapkričio 2 d. pasirašytinai supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. lapkričio 2 d. planu Nr. KP-1543, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kviečiamas neatvyko į probacijos tarnybą, nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos, jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui nepateikė.

Kaltinamasis I. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privalėjo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jis 2018 m. lapkričio 2 d. pasirašytinai buvo supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. lapkričio 2 d. planu, bet jo nevykdė, kviečiamas neatvyko į probacijos tarnybą, nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos. Kodėl taip elgėsi ir kviečiamas neatvykdavo negali paaiškinti. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. vasaros jis buvo išvykęs į užsienį, dirbo Vokietijoje ir Danijoje, bandė užsidirbti, bet jam nepavyko. Grįžęs į Lietuvą nelegaliai dirbo statybose. Nors žinojo, kad yra kviečiamas į policiją ir į probacijos tarnybą, tačiau nevyko ir negali paaiškinti kodėl (2 t., b. l. 85, 86). Papildomai apklaustas I. P. paaiškino, kad pradžioje jis bendravo su probacijos tarnybos pareigūnais. Vėliau jis pasikeitė telefono numerį, be to, turėjo daugiau visokių problemų ir šitą reikalą apleido. Jeigu jam skambino, tai jis nepažįstamam telefono numeriui nekėlė. Kodėl į policiją nėjo negali paaiškinti, žinojo, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Dėl to, kad nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, manė išsispręs kada nors vėliau. 2020 m. kovo mėnesį išvyko į Vokietiją. Dabar grįžo į Lietuvą ir nori susitvarkyti problemas ir užbaigti šį ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 93, 94).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono rašto matyti, kad 2018 m. spalio 31 d. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas I. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 4 d. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta, BK 722 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2018 m. lapkričio 2 d. I. P. atvyko į Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrių, jam buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygos ir tvarka, pasirašytinai supažindintas su vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iki 2019 m. balandžio 3 d. asmuo į probacijos tarnybą neatvyko ir telefonu nesusisiekė. 2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje gautas Kauno apskrities vyrų krizių centro 2019 m. kovo 27 d. raštas Nr. 5.1-750, kuriuo informuojama, kad I. P. nesikreipė į Kauno apskrities vyrų krizių centrą dėl dalyvavimo smurtinio elgesio keitimo programoje, todėl iki šiol nebuvo ir nėra įtrauktas į grupės užsiėmimus, nei į individualių užsiėmimų dalyvių sąrašus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, kad asmuo vengia vykdyti jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra vengia atvykti į Probacijos tarnybą, su juo nėra galimybės susisiekti telefonu, probacijai nėra žinoma jo faktinė gyvenamoji vieta, nes asmuo neinformavo apie gyvenamosios vietos keitimą, nuo 2019 m. sausio mėnesio nesusisiekė su Kauno apskrities vyrų krizių centro atstove ir nesitarė dėl programos lankymo. Nors asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino pabaiga 2019 m. balandžio 24 d., tačiau vadovaujantis metodiniais programų reikalavimais, programos užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę ir priklausomai nuo programos, kurią asmuo lanko, programos trukmė yra nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių ir iki termino pabaigos I. P. smurtinį elgesį keičiančios programos neišklausytų net jeigu pradėtų dalyvauti nuo balandžio pirmos savaites. I. P. nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos, jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo Kauno regiono skyriui nepateikė (1 t., b. l. 1–3).

2018 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu I. P. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 7–9).

2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymu 2018 m. spalio 4 d. nuosprendis pateiktas vykdyti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui (1 t., b. l. 6).

Iš 2018 m. lapkričio 2 d. bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. KP-1543, užfiksuota, kad I. P. pasirašytinai supažindintas su sąlygomis ir tvarka (1 t., b. l. 10–23).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2020 m. liepos 2 d. rašte Nr. 20-G-38665 nurodyta, kad I. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu BK 722 straipsnio pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neįvykdė (2 t., b. l. 35).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. P. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir vadovaujantis BK 722 straipsnio pagrindu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, esant 2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymui pateikti Kauno apygardos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas 2018 m. lapkričio 2 d. pasirašytinai supažindintas su Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. lapkričio 2 d. planu Nr. KP-1543, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kviečiamas neatvyko į probacijos tarnybą, nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos, jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui nepateikė. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda sutiko (2 t., b. l. 120).

Kaltinamojo I. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant I. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 66–70), priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 50, 51).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 243 straipsnyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį, artimą minimaliam.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. P. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos, Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)  grąžintinas I. P..

Kaltinamasis I. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 26 d. 17.35 val. iki 2020 m. sausio 28 d., 15.55 val. (2 t., b. l. 99, 103, 104), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti I. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 26 d. 17.35 val. iki 2020 m. sausio 28 d., 15.55 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos ir laikyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė yra 10 MGL (500 Eur) bauda.

Įpareigoti I. P. per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini)  grąžinti I. P..

I. P. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                          Alvydas Rimkevičius