Civilinė byla Nr. 2-1879-553/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo E. G..
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad įmonės vadovas, matydamas, jog įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, neinicijavo įmonės bankroto proceso, laukė, kol įmonės nuosavas kapitalas bus neigiamas ir sudarys –203 003 Eur; įmonės vadovas ir su juo susiję asmenys už mažesnę nei prieš metus mokėjo įmonė kainą įsigijo iš įmonės paskutinį pagerintą nekilnojamąjį turtą, o už šį turtą sumokėtus pinigus panaudojo nuomos mokesčiui sau ir susijusiems asmenims mokėti, remonto darbams įmonės sąskaita atlikti; įmonės veikloje naudojamos medžiagos buvo nurašomos, neatsižvelgiant į jų faktinį panaudojimą pagal sąmatas, aktus ar pan., o pagal žodinius vadovo nurodymus; įmonės turtas buvo perleistas susijusioms įmonėms, dalis įmonės darbuotojų perkelta į susijusias įmones, perkelta įmonės veikla. UAB „Tvorų tiekimas“ valdymo organai, t. y. vadovas E. G., nesiėmė jokių priemonių tam, kad kreditorių interesai būtų apsaugoti nuo blogėjančios bendrovės padėties, nevykdė įstatymuose numatytų pareigų imtis priemonių, kad būtų atkurtas bendrovės nuosavas kapitalas arba inicijuota bendrovės likvidavimo procedūra, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėja nurodė, kad buvo sudaryti nenaudingi sandoriai. 2015 m. vasario 5 d. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris neatitiko įmonės ir jos kreditorių interesų, buvo ekonomiškai nenaudingas. Pareiškėjos nuomone, įmonei reikalingo nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas prieštaravo įmonės įstatuose numatytiems tikslams gauti pelną ir efektyviai naudoti įmonės turtą, pažeidė įmonės kreditorių interesus. Nurodė, kad UAB „Tvorų tiekimas“ lėšomis įsigytos medžiagos bei jų panaudojimas nebuvo tinkamai dokumentuojamas. Nurašymai nebuvo pagrindžiami sąmatomis, atliktų darbų aktais ir pan. Nurodė, kad tik dalis UAB „Tvorų tiekimas“ Estijos įmonės Esselen OŪ išrašytų sąskaitų faktūrų visiškai ar iš dalies atitinka CMR važtaraščius, t. y. tik dalis prekių buvo faktiškai pristatyta. Pareiškėjos teigimu, įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Įmonės vertingas turtas atsakingų asmenų yra pasisavintas arba perleistas susijusiems asmenims, todėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba iš esmės panaikintos. Taip pat nurodė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi, neatsižvelgiant į CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą dėl mokėjimo eiliškumo, pirmiausia sumokant susijusioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas nėra perdavęs bankroto administratoriui viso turto ir dokumentų, įmonės medžiagos (atsargos) nurašinėtos, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įmonės finansinė atskaitomybė sudaryta, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir neatitinka bendrųjų apskaitos principų įtvirtintų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, laikytina, kad įmonės vadovas neužtikrino teisės aktus atitinkančios buhalterinės apskaitos vedimo ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Tvorų tiekimas“ 2014-2017 metų laikotarpiu perkėlė visą gamybinę veiklą, likvidų ilgalaikį turtą, kuris galėjo būti naudojamas gamybinėje veikloje ir paslaugų teikimui, susijusių asmenų valdomoms įmonėms Esselen OŪ ir UAB „Gorentas“. Nekilnojamas turtas – pastatai – perleisti su E. G. susijusiems asmenims. Į su įmonės vadovu susijusias įmones UAB „Gormeta“ ir UAB „Gorentas“ tikėtina perėjo dirbti su bankrutuojančia įmone susiję asmenys.
3. Buvęs UAB „Tvorų tiekimas“ vadovas E. G. prašė netenkinti prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
4. Atsiliepime nurodė kad prašyme visiškai ignoruojamos objektyvios faktinės priežastys, kurios nulėmė UAB „Tvorų tiekimas“ finansinius sunkumus, o svarbiausia – aplinkybės, susijusios su didžiausio kreditoriaus UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“, jo darbuotojų ir vadovaujančių asmenų veiksmais, nulėmusiais UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą. E. G. nurodė, kad 2017 metais sudarius 2016 m. balansą, paaiškėjo, jog dėl vyriausiosios buhalterės R. G. netinkamo pareigų vykdymo 2015 m. balanso duomenys galėjo būti netikslūs. 2017 m. vasario 1 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Sigera“, kuri sutvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, ištaisė R. G. padarytas klaidas bei sudarė 2016 m. įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Susipažinus su UAB „Sigera“ sudarytu 2016 m. įmonės balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, buvo nedelsiant kreiptasi į teismą dėl UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto bylos iškėlimo. Administratorė neįrodė, kad iki bendrovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavo visos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos (kumuliatyvios) sąlygos. Paaiškino, jog administratorė sąmoningai klaidina teismą, nesąžiningai nutylėdama aplinkybę, kad 2015 m. vasario 5 d. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio objektu buvęs nekilnojamasis turtas (pastatai) buvo suvaržytas hipoteka. Sandorio sudarymas ne pažeidė bendrovės kreditorių teises, o priešingai – sudarė galimybę geresniam kreditorių reikalavimų patenkinimui, nes jei sandoris nebūtų sudarytas ir hipoteka būtų likusi galioti, kitų bendrovės kreditorių (tarp jų ir UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“) interesai būtų mažiau apsaugoti. Po sandorio sudarymo už gautas lėšas buvo iš dalies atsiskaityta su didžiausiu bendrovės kreditoriumi UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra ginčo, kad po pastatų pardavimo sumažėjo bendrovės turimas ilgalaikis turtas, tačiau gauti pinigai padidino bendrovės Trumpalaikį turtą ir tai savaime įtakojo įvairius išvestinius bendrovės rodiklius. Ilgalaikio turto pardavimas teigiamai įtakojo bendrovės likvidumo ir mokumo rodiklius. Nepagrįstai administratorė teigia, kad nebuvo būtinybės perleisti nekilojamąjį turtą. Bendrovei trūko apyvartinių lėšų. Trūkumą lėmė tvorų gamybos ir montavimo verslo sezoniškumas, taip pat įsipareigojimai bankui ir kitiems kreditoriams, todėl vienintelis bendrovės logiškas sprendimas buvo parduoti pastatus, nes siekis pastatus turėti nuosavybės teise viršijo bendrovės finansines galimybes. Sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas bendrovei. Buvęs vadovas nurodo, kad administratoriaus argumentai, jog medžiagos buvo nurašomos, remiantis vadovo žodiniu nurodymu, yra nepagrįsti, nes nurašymo aktai bendrovėje UAB „Tvorų tiekimas“ buvo daromi objektyviai, remiantis išsamia ir įvairiapuse informacija. Taip pat administratorius nenurodė jokių teisės aktų, kurie nustatytų pareigą nurašymus pagrįsti sąmatomis, atliktų darbų aktais. Nepagrįstai administratorius teigė, kad finansinėje apskaitoje nėra pristatymų patvirtinančių važtaraščių. Šie važtaraščiai buvo tinkamai saugomi bendrovėje ir perduoti administratoriui. E. G. teigė, kad UAB „Tvorų tiekimas“ ir Esselen OŪ nebuvo konkurentai, Esselen OŪ ir I. G. santykiai buvo atviri ir žinomi, o sudaromi sandoriai skaidrūs. I. G. jokiais konkuravimo veiksmais nepadarė jokios žalos bendrovei arba bendrovės kreditoriams. I. G. nėra ir nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Atsiliepime taip pat nurodė, kad nepagrįsti administratorės argumentai, kad atsiskaitymai buvo vykdomi, neatsižvelgiant į CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą. Administratorė neįrodė (net neįrodinėjo) sąlygų – skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį, o remiasi abstrakčiais deklaratyviais teiginiais. Administratorė nepagrįstai tarp bendrovės ir Esselen OŪ sudarytus sandorius vertina pagal CK 6.9301 straipsnyje numatytus kriterijus ir reikalavimus. Administratorės argumentai, kad UAB „Gorentas“ dirba buvę UAB „Tvorų tiekimas“ darbuotojai, nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu, nes E. G. duomenimis, didžioji dalis darbuotojų įmonėje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo, o vėliau laisvai rinkosi, kur įsidarbinti. Natūralu, kad dėl asmeninių santykių ir ryšių darbuotojai pasirinko įsidarbinti pažįstamų žmonių įmonėse, o ne ieškojo darbo kitose įmonėse ar kitose verslo šakose.
5. Kreditorė UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašė ir pripažinti UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu.
6. Nurodė, kad UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas buvo planuojamas iš anksto – perkeliant veiklą į naujas įmones, perleidžiant bendrovės turtą susijusiems asmenims bei naujai įsteigtoms įmonėms, turint pagrindinį tikslą – neatsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Paaiškino, kad 2017 m. paskelbus UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą, vietoje šios įmonės tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atsirado įmonės UAB „Gormeta“ buveinė, kuri prekiauja tomis pačiomis prekėmis, užsiima lygiai ta pačia gamyba. Įmonėje UAB „Gormeta“ dirba tie patys darbuotojai. Prekybiniame taške, esančiame (duomenys neskelbtini), iki UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto buvo vykdoma prekyba, kurią vykdė UAB „Tvorų tiekimas“. Po bankroto paskelbimo, minėtu adresu prekybą vykdo UAB „Gormeta“. Tikėtina, kad ir visos prekės buvo perkeltos iš UAB „Tvorų tiekimas“. UAB „Gorentas“ taip pat yra susijusi su buvusiais UAB „Tvorų tiekimas“ darbuotojais ir savininkais broliais Edgaru ir U. G.. UAB „Gorentas“ direktoriumi dirba D. U., kuris yra dirbęs UAB „Tvorų tiekimas“ vadybininku. Teigia, kad visi automobiliai (ar didžioji jų dalis), kurie priklausė UAB „Tvorų tiekimas“, buvo perleisti UAB „Gorentas“. Kreditorė nurodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį sutriko UAB „Tvorų tiekimas“ atsiskaitymai su UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“. Tuo pačiu laikotarpiu, kai sutriko atsiskaitymai, Estijoje buvo įkurta įmonė „Esselen OU“, kurios vienintelis akcininkas yra U. G.. Tais pačiais 2015 metais, UAB „Tvorų tiekimas“ pardavė ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendrovės akcininkais susijusiems asmenims, taip pat įvyko ir automobilių parko perkėlimas į kitas įmones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pripažino BUAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu.
8. Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo teismas, įvertinęs 2014-2016 m. balansus, nustatė, kad 2015 m. ir 2016 m. UAB „Tvorų tiekimas“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, 2016 m. netgi dvigubai viršijo visą turto vertę. Taip pat 2015 ir 2016 metais UAB „Tvorų tiekimas“ dirbo nuostolingai. Teismas, nustatęs, kad 2015 m. lapkričio mėn. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų įvairiems kreditoriams, tačiau mokėjimus tuo laiku vykdė kreditoriams, kurių įsipareigojimai atsirado vėliau, sutiko su pareiškėja, jog nebuvo laikomasi CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Teismas, įvertinęs balansų duomenis, nustatęs mokėjimų eiliškumo pažeidimą, padarė išvadą, jog buvęs UAB „Tvorų tiekimas“ vadovas E. G. laiku, t. y. dar 2015 – 2016 nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip toliau didino įmonės įsipareigojimus. Suinteresuoto asmens argumentus, jog dėl buhalterės netinkamai suvestų duomenų jis nežinojo apie įmonės tikslią finansinę padėtį iki UAB „Sigera“ parengė pastiklintą 2016 m. įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, laikė nepagrįstais, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat ataskaitoje užfiksuotus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad UAB „Tvorų tiekimas“ buvo netinkamai pildomi medžiagų nurašymo aktai, jie koreguojami, netinkamai sudaroma finansinė atskaitomybė, nesudaromi skolų likučių suderinimo aktai, netinkamai vedama buhalterinė apskaita. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad UAB „Tvorų tiekimas“ buvo apgaulingas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Dėl įmonės veiklos perkėlimo teismas nurodė, kad, jo vertinimu tai, jog keli darbuotojai perėjo iš UAB „Tvorų tiekimas“ į UAB „Gorentas“, nėra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Tvorų tiekimas“ veikla ir turtas buvo perkelti UAB „Gorentas“, kadangi darbuotojai laisvai gali rinktis darbovietes ir migruoti tarp panašia veikla užsiimančių darboviečių. Pareiškėjos nurodytas aplinkybės, kad UAB „Gorentas“ ir UAB „Gormeta“ prekybos ir gamybos veiklą tikėtina vykdo tose pačiose vietose, kuriose prekybos ir gamybos veiklą vykdė UAB „Tvorų tiekimas“; kad UAB „Tvorų tiekimas“ esanti svetainė vizualiai ir informacijos turiniu panaši į svetainę, kurios adresas domenas http://www.etvoros.lt/, ir domeno savininkas yra I. G., nelaikė sudarančiomis pakankamą pagrindą taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog buhalterines paslaugas įmonei iki bankroto bylos teikė UAB „Sigera“, kuri tikėtina teikia buhalterines paslaugas UAB „Gorentas“, UAB „Gormeta“ ar kitai su UAB „Tvorų teikimas“ asmenimis susijusiai įmonei, į kurią perkelta veikla, taip pat nėra pakankamos šio straipsnio taikymui. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad UAB „Gorentas“ ir UAB „Gormeta“ perėmė UAB „Tvorų teikimas“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ar duomenų, jog,UAB „Tvorų teikimas“ nutraukus vykdytą veiklą, būtų likę neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su nutraukta veikla, ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias po sandorių sudarymo perėmė tretieji asmenys. Teismas padarė išvadą, jog analizuojamu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos.
Įvertinęs visumą su įmonės veikla susijusių aplinkybių teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Tvorų tiekimas“ vadovo veiksmų – sąmoningai blogo įmonės valdymo, įmonei jau esant nemokiai nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidinėjimo, įmonės buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo ir esminio UAB „Tvorų tiekimas“ padėties pabloginimo tyčinio bankroto prasme.
Konstatavęs, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Tvorų tiekimas“ vadovo veiksmų ir tyčinio bankroto, dėl 2015 m. vasario 5 d. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio teismas nepasisakė, kadangi dėl minėto sandorio pasisakyta Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-893-883/2017, kurios sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
E. G. argumentus, jog UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą nulėmė didžiausio kreditoriaus UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“, jo darbuotojų ir vadovaujančių asmenų veiksmai, teismas laikė neįrodytais. Priešingai, byloje nustatė, jog tyčinį UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą nulėmė UAB „Tvorų tiekimas“ vadovo sąmoningi veiksmai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. G. (apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
9.1. Teismas nevertino išsamių apelianto argumentų dėl tikrųjų įmonės bankroto priežasčių bei juos patvirtinančių įrodymų ir be pagrindo atsisakė byloje apklausti UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ vadovę S. S. (K.), kuri tiesiogiai ir su kitais asmenimis kontroliuoja UAB „Tvorų tiekimas“ konkurentus UAB „Procoat Systems“ ir UAB „Koloro“. Šios liudytojos apklausa patvirtintų, kad UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas buvo ne tyčinis, o nulemtas sistemingų tyčinių konkurentų veiksmų.
9.2. 2014 metų pabaigoje UAB „Tvorų tiekimas“ sudarė bendradarbiavimo susitarimą su UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“, pagal kurį buvo numatyta, kad pareiškėja pirks žaliavą iš UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ ir už žaliavą atsiskaitys ne pinigais, o palankiomis sąlygomis tiekdama UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ prekes ir paslaugas bei šalims atliekant užskaitymą. Tačiau 2016 metų pradžioje UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ pradėjo nebepirkti gaminių, dažymo ir sandėliavimo paslaugų, reikalauti už patiektą žaliavą atsiskaityti pinigais, o naują produkciją tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu ir sumokėjus 30 proc. užsakymo vertės ankstesnių užsakymų skolos dengimui. Taip pat UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ pradėjo mažinti žaliavų kainas pareiškėjos tiesioginiams konkurentams, todėl pareiškėja pasidarė nekonkurencinga rinkoje ir pradėjo praradinėti klientus. Nors buvo deramasi dėl bendradarbiavimo atnaujinimo, tačiau jis neįvyko dėl UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ veiksmų.
9.3. 2015-2016 metais itin pablogėjo pareiškėjos skolininkų skolinių įsipareigojimų vykdymas. Dėl skolininkų vėlavimo atsiskaityti mažėjo bendrovės apyvartinis kapitalas ir buvo patiriamos papildomos nenumatytos teisinės išlaidos. Pareiškėjos būklę rinkoje taip pat itin pablogino darbuotojai, išėję iš pareiškėjos ir įsteigę savo įmones, užsiimančias tapačia veikla. UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ vadovaujantys asmenys patys arba per susijusius asmenis įsteigė bendroves, kurios pradėjo teikti UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ paslaugas ir prekes, kurias anksčiau teikė pareiškėja.
9.4. Galima daryti prielaidą, kad teismas nutartyje nustatytas aplinkybes, susijusias su netinkamų įmonės vadovo pareigų vykdymu, vertino, siekdamas nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygų buvimą ir galimai nustatė, kad įmonės tyčinis bankrotas preziumuotinas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą Tačiau nagrinėjamu atveju ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygos neegzistuoja.
9.5. Pareiškėjos darbuotojams darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo mokamos laiku, todėl nebuvo nei vieno darbuotojo, kuriam darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos vėluotų ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Teismo nustatyta aplinkybė, kad iš 2016 m. balanso matyti, kad jame fiksuoti su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2016 m. ir 2015 m., neparodo darbo užmokesčio vėlavimo ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Teismas nevertino, ar vėlavo, kiek laiko vėlavo, o pareiškėja neįrodinėjo, kad darbo užmokestis darbuotojams vėlavo tris mėnesius iš eilės. Paaiškina, kad balanse nustatytos sumos yra atitinkamų metų gruodžio 31 d. priskaičiuotas bet neišmokėtas darbo užmokestis, kuris darbuotojams buvo išmokėtas.
9.6. Teismas, nustatydamas pareiškėjos pradelstus įsipareigojimus, vadovavosi į bylą pateiktomis pradelstų įsipareigojimų tiekėjams ginčo laikotarpiais lentelėmis, tačiau nėra aišku, kokiomis, nes nenurodytos nei lentelių datos, nei bylos lapai, todėl yra apsunkinama apelianto teisė į gynybą. Darytina prielaida, kad teismas vadovavosi pareiškėjos bankroto administratorės pateiktomis lentelėmis dėl pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų sumos, tačiau šios lentelės laikytinos nepatikimomis, nes jos paruoštos pagal buhalterinės apskaitos programos duomenis, kurie nėra tikslūs.
9.7. Teismo motyvas, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 1 d. turėjo skolų prekių ir paslaugų tiekėjams už 432 187,95 Eur sumą grindžiamas bylos 5 t., b. l. 46-54, tačiau 5 t. 46 lape yra 2017 m. rugpjūčio 16 d. ilgalaikio turto apyvarta, o kituose lapuose banko sąskaitos išrašai. Tai reiškia, kad šis motyvas nepagrįstas.
9.8. Apeliantas nepažeidė pareigos dėl privalomojo įmonės bankroto bylos inicijavimo, nes nebuvo įrodyta, kad egzistavo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies sąlygos: įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais; įmonė tapo nemoki ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės; įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Svarbi aplinkybė, kad apeliantas kaip vadovas veikė ir sprendimus priiminėjo, vadovaudamasis tuo metu jo turima informacija apie įmonės finansinę padėtį, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, dėl buhalterės netinkamo pareigų vykdymo buvo netiksli. Vadovui kilus įtarimų dėl įmonės finansinės būklės buvo bandoma aiškintis su buhaltere, tačiau nepavyko. Sudarius naują sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir susipažinus su naujai paruoštu 2016 metų balansu buvo nedelsiant kreiptasi į teismą dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo.
9.9. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad vadovas atsako už apskaitos organizavimą, nors pagal BAĮ 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiant įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Pagal BAĮ 10 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas. Taigi, teismas nepagrįstai teigė, kad apelianto argumentai, jog jis nežinojo apie įmonės tikslią finansinę padėtį, yra nepagrįsti.
9.10. Teismo motyvai, kad 2015 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. buvo nesilaikyta CK 6.9301 straipsnyje numatyto mokėjimo eiliškumo, kadangi pareiškėja atliko mokėjimus UAB „Gorentas“ ir UAB „Vairema“, nors skolos UAB „Elga“ ir UAB „Talša“ buvo susidariusios anksčiau, yra nepagrįsti, nes mokėjimo eiliškumas nebuvo pažeistas. UAB „Talša“ mokėjimas nebuvo vykdomas, nes iki 2016 m. vyko teisminiai ginčai ir dar 2015 m. gruodžio mėn. buvo areštuotos pareiškėjos sąskaitos. Su UAB „Talša“ buvo atsiskaityta visiškai 2016 m. Pareiškėja su UAB „Elga“ užsiėmė abipuse prekyba ir buvo susiformavusi verslo praktika, jog šalys viena kitai atsiskaito prekėmis, vykdomi pirkimų/pardavimų sudengimai. Visa UAB „Elga“ skola, buvusi 2015 m. lapkričio mėn., buvo padengta šalių įprasta tvarka vykdant pirkimų/pardavimų sudengimus.
9.11. Nutartyje nustačius, kad įmonėje buvo apgaulingai ir netinkamai tvarkoma apskaita, teismas nenustatė, o pareiškėja neįrodinėjo kitų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygų. Byloje nenustatyta, kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
9.12. Apeliantas nesutinka, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, nes buvo paaiškinta, kad balansų nesutapimo priežastis įtakojo netinkamas buhalterės pareigų vykdymas, o byloje yra įrodymai, kad buvo siekiama išsiaiškinti su buhaltere. Teismo argumentai dėl debitorių skolų neatitikimo grindžiami su teismo išvada nesusijusiais dokumentais. Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 12 d. lentelėje debitorių suminės skolos dvi apatinės eilutės yra su minuso ženklu, todėl pridėjus šias sumas prie 162 568,97 Eur, gaunasi 181 783,74 Eur.
9.13. Teismo abejonės, kodėl važtaraščiai, patvirtinantys prekių gavimą įmonėje, yra teikiami tik civilinėje byloje Nr. e2-543-440/2018, nebuvo pateikti administratorei ir neatsispindėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje, yra padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Šie važtaraščiai buvo perduoti administratorei pasirašytinai ir ji turėjo juos pateikti į bylą. Paaiškina, kad buhalterinėje programoje važtaraštis neturi atsispindėti, nes jie nėra finansinės apskaitos dokumentai. Tai yra vežimo sutarties sudarymą ir vykdymą patvirtinantis dokumentas.
9.14. Teismas apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą konstatavo, remdamasis iš esmės UAB „Ad notatio“ auditorės P. J.“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus, tačiau ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Išsamūs argumentai dėl ataskaitos nepagrįstumo ir neteisėtumo, prieštaravimo Lietuvos Respublikos audito įstatymui ir 4400-ajam tarptautiniam susijusių paslaugų standartui buvo pateikti 2018 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimuose, tačiau teismas jų visiškai nevertino. Teismas taip pat nevertino apelianto 2018 m. birželio 25 d. atsiliepimo 6 dalyje nurodytus argumentus dėl prekių nurašymo, patvirtinančius, kad apskaita įmonėje buvo tvarkoma tinkamai.
9.15. Civilinės bylos Nr. e2-543-440/2018 nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad P. J. ataskaita buvo parengta ne pirminių ir galimai neoriginalių duomenų pagrindu, o remiantis pareiškėjos buhalterinės apskaitos programos duomenimis – duomenų baze. Iš buhalterinės apskaitos programos gauti duomenys negali būti tinkamas įrodymas spręsti dėl pareiškėjos finansinių operacijų, nes tai nėra pirminis dokumentas ir egzistuoja objektyvi galimybė modifikuoti iš buhalterinės apskaitos programos gautus duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2014, vertindamas analogišką P. J. ataskaitai dokumentą nurodė, kad parengtos ataskaitos įrodomoji galia yra nepakankama nustatyti, ar iš tiesų įmonė surinko daugiau mokesčių, nei turėjo sąnaudų konkrečioms paslaugoms suteikti. Apskaitos išvados yra sąlyginės, padarytos neturint visų reikšmingų duomenų, kas konstatuota ir ataskaitos 4 lapo 3 pastraipoje.
9.16. Dokumentai, kurių pagrindu ataskaitoje padarytos išvados, apeliantui nėra prieinami, jie nėra pateikti į bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 išaiškino, kad buhalterinės apskaitos programos duomenimis būtų galima vadovautis tik išimtiniu atveju, nagrinėjamuoju atveju, jei apeliantas nebūtų perdavęs bankroto administratorei pirminių dokumentų. Todėl administratorė, įrodinėdama faktines aplinkybes, privalėjo pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, o ne teikti neleistinais buhalterinės ataskaitos duomenimis pagrįstus įrodymus.
9.17. Sprendžiant dėl buhalterinės programos duomenų bazės ataskaitos kaip rašytinio įrodymo naudojimo civiliniame procese aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 pateiktas išaiškinimas, kad skolos apmokėjimo faktas, esant ginčui, negali būti pripažįstamas įrodytu, remiantis vien deklaratyviu vienos šalies teiginiu, užfiksuotu tos šalies užsakymu parengtame antriniame įrodyme, nepateikiant dokumentų, kurie patvirtina mokėjimo faktą (mokėjimo nurodymų, kvitų, pavedimų, skolos mokėjimo raštelių). Vien šių dokumentų (mokėjimo nurodymų, kvitų, pavedimų, skolos mokėjimo raštelių) nurodymas ataskaitoje, nepateikiant jų kartu su ataskaita, negali būti vertinamas kaip tinkamas šalies nurodytų faktų įrodinėjimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-982-370/2018 apibendrino teisės aktus, reglamentuojančius ūkinių operacijų fiksavimą.
9.18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikšmingos neigiamos nutarties dėl bankroto pripažinimu tyčiniu pasekmės lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1073-330/2018; 2018 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-1182-798/2018; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-330/2018; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).
9.19. Teismo motyvas, kad apelianto į bylą pateiktas UAB „Laudita“ atsakymas yra neinformatyvus ir nepaneigiantis P. J. ataskaitoje nurodytų duomenų, padarytas neįsigilinus į byloje esančius įrodymus. UAB „Laudita“ atsakymas buvo pateiktas, siekiant paneigti bankroto administratoriaus 2018 m. gegužės 25 d. prašyme 9 psl. antroje pastraipoje, 12 psl. paskutinėje pastraipoje ir 13 psl. pirmoje pastraipoje išdėstytus argumentus, bet ne siekiant paneigti UAB „AD notatio“ ataskaitą.
9.20. Teismas neišsprendė klausimo dėl bylos sustabdymo iki kol įsiteisės sprendimas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-543-440/2018.
10. Pareiškėjas UAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Idėjų rinka“, atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino tikrųjų bankroto priežasčių, jog įmonės bankrotą nulėmė tariamas UAB „Van Merksteijn System Baltics“ nebendradarbiavimas, yra visiškai nepagrįstas. Teismas išsamiai išanalizavo apelianto pateiktus paaiškinimus bei vertino visumą įrodymų.
10.2. Iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. kovo mėnesį UAB „Van Merksteijn System Baltics“ neapmokėta sąskaita siekė net 2015 m. liepos mėn., o paskutinė sąskaita, kuria vis dar parduota prekių, tačiau liko neapmokėta, išrašyta 2016 m. gruodžio mėn. Tai, rodo, kad UAB „Van Merksteijn System Baltics“ bendradarbiavo ir palaikė komercinius ryšius su pareiškėja.
10.3. Kritiškai vertintina apelianto logika, kad UAB „Van Merksteijn System Baltics“ su darbuotojais ir vadovaujančiais asmenimis siekė pareiškėjos bankroto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įsiskolinimas vien tik UAB „Van Merksteijn System Baltics“ siekė 300 000 Eur, ir žinant, kad bankrutavus įmonei patenkinti kreditorinius įsiskolinimus yra sudėtinga ir dažnai neįmanoma, apelianto argumentai visiškai nepagrįsti.
10.4. Apeliantas 2015 m. ir 2016 m. intensyviai perleidinėjo bankrutavusios įmonės turtą susijusiems asmenims, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, neefektyviai naudojos įmonės lėšas, netinkamai (apgaulingai) tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, didino įsiskolinimus tiekėjams ir valstybės biudžetui.
10.5. Apeliantas nurodo skolininkų ir pirkėjų įsiskolinimus, susidariusius 2015-2016 metais, kurie turėjo įtakos įmonės bankrotui. Pažymi, kad UAB „Gevalda“ įsiskolinimas susidarė tik 2017 m. sausio ir vasario mėn., tuo tarpu UAB „Lutora“ yra pilnai atsiskaičiusi su pareiškėja. Su UAB „Pajūrio šaltiniu“ 2017 m. sausio 17 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią yra pilnai atsiskaityta, todėl teiginiai dėl skolininkų įtakos bankrotui yra nepagrįsti.
10.6. Teismas, skundžiamoje nutartyje pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, išsamiai pasisakė dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Įmonės finansinės padėties blogėjimą 2015-2016 m. patvirtino ir pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir apelianto įmonei buhalterines paslaugas teikusios įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis.
10.7. Pareiškėja sutinka su apeliantu dėl buhalterinės apskaitos duomenų nepatikimumo ta apimti, kad buhalterinės apskaitos duomenys 2017 metų vasario mėnesį buvo stipriai keičiami bei koreguojami, jų pagrindu sudaryta bei teismui ir pareiškėjui teikta faktinės situacijos neatitinkanti informacija ir dokumentai.
10.8. Apelianto paaiškinimai, kad jis nežinojo apie įmonės tikslią finansinę padėtį iki UAB „Sigera“ parengė patikslintą 2016 metų įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, yra nepagrįsti. Apeliantas 2016 m. gegužės mėn. pasirašinėjo 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentus bei teikė VĮ Registrų centrui, todėl apdairius ir atsakingas įmonės vadovas privalėjo įvertinti įsipareigojimų ir turto santykį.
10.9. Apeliantas neinformavo bankroto administratoriaus, kad 2017 m. vasario mėn. buvo daromi ženklūs 2014-2017 m. buhalterinės apskaitos duomenų keitimai, jų neaprašė finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose ir jie padaryti, nesilaikant buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei laikytini kaip tikrosios įmonės finansinės padėties slėpimas. Be to, apeliantas bankroto administratorei visą įmonės turtą perdavinėjo, remdamasis pakeistais buhalterinės apskaitos duomenų registrais ir dokumentais, kurių dalis nėra pasirašyta nei ankstesnės buhalterės, nei UAB „Sigera“ buhalterės.
10.10. Apeliantas ginčija UAB „AD notatio“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, jos teisėtumą ir patikimumą, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ataskaitos apie faktinius pastebėjimus teisingumą bei jų patikimumą. Skunde nurodoma, jog Lietuvos auditorių rūmams pateiktas skundas dėl ataskaitos, tačiau pats skundo padavimas nepatvirtina nei ataskaitos neteisingumo, nei patikimumo.
10.11. Apeliantas iškraipo civilinėje byloje Nr. e2-543-440/2018 pateiktus auditorės parodymus, kuriais patvirtinta, kad ataskaita apie faktinius pastebėjimus rengta, remiantis ne tik buhalterinės apskaitos programa, bet ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Ataskaitos prieduose yra pateikti konkretūs įmonės dokumentų pavyzdžiai, kurie patvirtina, kad auditorė susipažino su įmonės buhalteriniais dokumentais, darė jų kopijas ir jais rėmėsi, teikdama paaiškinimus.
10.12. Pareiškėjos vertinimu, apeliantas teikia tendencingus paaiškinimus, atitinkamai sau palankiai interpretuoja aplinkybes susijusias su duomenų ir dokumentų perdavimu, kurie neatitinka faktinių įrodymų ir siekia klaidinti teismus, teigdamas, kad yra viską perdavęs bankroto administratorei.
10.13. Pareiškėja šiai dienai neturi galimybės pateikti į bankroto bylą įmonės buhalterinių duomenų ir dokumentų, nes įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46657-18, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą pripažino tyčiniu, įmonės vadovui neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nustačius, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Tvorų tiekimas“ vadovo veiksmų/neveikimo ir esminio įmonės padėties blogėjimo tyčinio bankroto prasme.
14. Apeliantas skundu kvestionuoją teismo sprendimą BUAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino tikrųjų BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto priežasčių, o teismo išvados dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo yra nepagrįstos, neteisėtos ir neįrodytos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. UAB „Van-Merksteijn fencing systems Baltic“ 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus dėl apelianto E. G. nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo. 2018 m. gruodžio 13 d. teisme buvo gauti suinteresuoto asmens E. G. paaiškinimai dėl UAB „Van-Merksteijn fencing systems Baltic“ prašymo priimti papildomus rašytinius įrodymus.
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti UAB „Van-Merksteijn fencing systems Baltic“ pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, nes jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma priimti ir suinteresuoto asmens E. G. paaiškinimus.
Dėl bankroto priežasčių tinkamo ištyrimo
18. Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino tikrųjų UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto priežasčių, neturi esminės reikšmės nutarties, kuria UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumui ir teisėtumui. Nors apeliantas nurodo, kad įmonės bankrotą sąlygojo sudėtingi bendradarbiavimo santykiai su UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“, darbuotojų išėjimas iš UAB „Tvorų tiekimas“ ir kitų įmonių įsteigimas tapačiai veiklai, taip pat aplinkybės, sumažinusios UAB „Tvorų tiekimas“ konkurencingumą rinkoje, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kokiu būdu bankrotą nulėmusių aplinkybių tyrimas įtakotų prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atitinkamai pagrindais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas bankrotą pripažino tyčiniu, vertindamas, kad UAB „Tvorų tiekimas“ vadovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkomai apgaulingai bei netinkamai ir tokie sąmoningi vadovo veiksmai prisidėjo prie esminio įmonės būklės pablogėjimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.
Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. ir 2016 m. UAB „Tvorų tiekimas“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nebuvo laikomasi CK 3.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, 2016 m. fiksuoti su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir padarė išvadą, kad UAB „Tvorų tiekimas“ vadovas E. G. laiku (dar 2015-2016 m.) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip toliau didino įmonės įsipareigojimus.
20. Apeliantas skunde nurodo, kad įvertinus skundžiamos nutarties motyvus dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo, darytina išvada, jog teismas UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu pripažino ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. preziumavęs, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Toliau skunde apeliantas nurodo argumentus, jog nėra pagrindo UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes įmonės darbuotojams darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo mokamos laiku, teismo argumentai dėl pradelstų įsipareigojimų paremti nepatikimomis bankroto administratorės lentelėmis dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų, apeliantas nepažeidė pareigos dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo ir nebuvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas, nes įmonė buvo moki ir nebuvo kreditorių, kurių mokėjimo eiliškumas būtų pažeistas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo, laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, aplinkybes dėl atliktų mokėjimų eiliškumo ir įsiskolinimo darbuotojams, tačiau spręsti, kad UAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nėra pagrindo. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atitinkamo sprendimo nenurodė. Antra, tokią išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties skirsnyje „Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo“ nurodė, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovas E. G. laiku, t. y. dar 2015 – 2016 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip toliau didino įmonės įsipareigojimus, o spręsdamas dėl bylos procesinės baigties motyvavo, kad UAB „Tvorų tiekimas“ vadovas nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad bankroto administratorė prašyme dėl UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu neįrodinėjo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
22. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
23. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
24. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
25. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu vadovui nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti tik papildomas pagrindas, tačiau ne pagrindinis ir vienintelis, be to turi būti nustatyta: 1) pagrindas kreiptis vadovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (įmonės nemokumas); 2) vadovo aiškus suvokimas, jog įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto; 3) esant įmonei nemokiai sąmoningai sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
26. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. balansus, padarė išvadą, kad 2015 m. ir 2016 m. UAB „Tvorų tiekimas“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir įmonės vadovas šiuo laiku turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei to nepadarė. Apeliantas skunde nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir nurodo, kad nebuvo įrodyta, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės anksčiau, nei apeliantas kreipėsi į teismą dėl įmonės bankroto.
27. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės balanse nurodyto turto ir jos trumpalaikių įsipareigojimų santykį, nepagrįstai padarė išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 2015 m. ir 2016 m. viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę, kadangi balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nebūtinai visi įsipareigojimai yra pradelsti. Kitų finansinių dokumentų, kurie leistų įvertinti UAB „Tvorų tiekimas“ pradelstus įsipareigojimus 2015 m. ir 2016 m. pirmosios instancijos teismas nevertino. Taigi, nebuvo pagrindo išvadai, jog įmonės padėtis atitiko įstatyme nurodytus nemokumo kriterijus. Tokios būsenos egzistavimo savaime nepatvirtina ir įmonės veiklos nuostolingumas. Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis sprendžiant dėl tyčinio bankroto. Pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės valdymo organo pareigos pažeidimo sprendė faktiškai nenustatęs UAB ,,Tvorų tiekimas“ nemokumo momento, todėl teismo išvada, kad įmonės valdymo organas 2015-2016 metais turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, stokoja pagrįstumo.
28. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšmingos tirtinos aplinkybės, susijusios su apelianto sužinojimu apie netiksliai paruoštus balansus ir suvokimą, jog įmonė neišvengs likvidavimo dėl bankroto. Apeliantas procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kurią taip pat išdėstė ir atskirajame skunde, kad dėl vyriausiosios buhalterės R. G. netiksliai suvestų duomenų, sudarant įmonės balansus, jam nebuvo žinoma sudėtinga įmonės padėtis, dėl kurios atsirastų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esą, tik UAB „Sigera“ ištaisius vyriausiosios buhalterės klaidas, apeliantas nedelsiant kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, formaliai įvertinęs, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 - 2 punktus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl vyriausiosios buhalterės atliktų pareigų tinkamumo, dėl UAB „Sigera“ nustatytų klaidų, nei vyriausiajai buhalterei, nei UAB „Sigera“ nesuteikė galimybės pateikti informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto nustatymui, nors tokia pareiga teismui nustatyta ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės dėl CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ir įsipareigojimų darbuotojams egzistavimo nėra pakankamos konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šios nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes nustatė. Pažymėtina, jog aiškiai nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2015-2016 metais (be kita ko, nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo būsenos pradžios momento), nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Tvorų tiekimas“ valdymo organas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kita vertus, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes būtina nustatyti, jog esant įmonei nemokiai buvo sąmoningai sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neatitikimus tarp įmonės balansų, dalies debitorinių skolų neįtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą, UAB „Ad notatio“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, kuriuose konstatuotos faktinės aplinkybės apie netinkamą medžiagų ir atsargų apskaitą, vykusius pirkimus-pardavimus tarp UAB „Tvorų tiekimas“ ir Estijos įmonės Eselen OŪ, padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog UAB „Tvorų tiekimas“ buvo apgaulingai ir netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita.
32. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog UAB „Tvorų tiekimas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai. Skunde nurodo, kad balanso neatitikimai yra dėl netinkamai atliktų vyriausiosios buhalterės pareigų, esą išvados padarytos, remiantis ne pirminiais dokumentais ir bankroto administratorei nepateikus visų būtinų dokumentų, kurių apeliantas pats pateikti neturi galimybės, bei remiantis UAB „Ad notatio“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus, kuri yra nepagrįsta ir neteisėta, be to nenustatytos visos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygos.
33. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
34. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ buvo apgaulingai ir netinkamai tvarkoma apskaita, nenustatė, kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nenustatė visumos aplinkybių, būtinų šios teisės normos taikymui. Nenustačius, jog dėl apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos bankroto administratorius negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad įmonė dėl to prie bankroto buvo privesta tyčia.
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įmonės balansus įvertino, visapusiškai neištyręs aplinkybių, sąlygojusių balansų duomenų prieštaringumą ir neatitikimą kitiems byloje esantiems duomenims, neišsiaiškinęs už balansų sudarymą atsakingų asmenų.
37. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su Estijos įmonės Esselen OŪ išrašytų UAB „Tvorų tiekimas“ PVM sąskaitų faktūrų atitiktimi CMR važtaraščiams, tačiau argumentų, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo vertinimo netinkamumas, nepateikė. Nors apeliantas teigia, kad CMR važtaraščiai buvo pateikti bankroto administratoriui, byloje atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, bankroto administratorius neigia, gavęs važtaraščius, o įmonės dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktuose nėra duomenų apie CMR važtaraščių perdavimą administratoriui.
38. Apeliantas taip pat išreiškė nesutikimą su teismo sprendimu apgaulingą ir aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą konstatuoti, iš esmės remiantis tik UAB „Ad notatio“ auditorės P. J. ataskaita apie faktinius pastebėjimus, esą tokia ataskaita yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ataskaitos prieštaravimų Lietuvos Respublikos finansinių audito ataskaitų įstatymui ir 4400-ajam tarptautiniame susijusių paslaugų standartui „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ (toliau – Standartas), kuriuos apeliantas pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimuose. Šiuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad UAB „Ad notatio“ ataskaita yra parengta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansinių audito ataskaitų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų, ir Standarto 5 punktu, kuriame nurodyta, jog kadangi auditorius paprasčiausiai pateikia ataskaitą apie faktinius sutartų procedūrų pastebėjimus, nepareiškiamas joks užtikrinimas. Vietoj to ataskaitos naudotojai įvertina procedūras ir pastebėjimus, auditoriaus pateiktus ataskaitoje, ir, vadovaudamiesi auditoriaus atliktu darbu, patys padaro išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje motyvuodamas, kad nėra jokio pagrindo abejoti ataskaitoje surinktais duomenimis ir padaręs išvadą, kad ataskaita yra tinkamas rašytinis įrodymas, kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iš esmės neįvertino UAB „Ad notatio“ ataskaitos, kaip įrodymo, tinkamumo, atsižvelgiant į apelianto argumentus, todėl nepagrįstai ja rėmėsi, konstatuodamas UAB „Tvorų tiekimas“ buhalterinės apskaitos netinkamą ir apgaulingą vedimą. Tačiau apelianto argumentus, kad ataskaita parengta, vadovaujantis ne pirminiais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas atmeta, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkami argumentai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, o atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų skundo argumentų
39. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino apelianto į bylą pateiktą UAB „Laudita“ atsakymą, teigdamas, jog šiuo įrodymu apeliantas siekia paneigti UAB „Ad notatio“ ataskaitą. Apeliantas paaiškina, kad UAB „Laudita“ atsakymu buvo siekiama paneigti bankroto administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu argumentus dėl UAB „Tvorų tiekimas“ prekių gavimo iš Estijos įmonės Esselen OU, sumokėjimo šiai įmonei už įsigytas prekes ir skolos buvimo (prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu 9 psl. 2 pastraipa, 12 psl. paskutinė pastraipa, 13 psl. 1 pastraipa). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad šiuo įrodymu apeliantas siekia paneigti UAB „Ad notatio“ ataskaitą, kadangi tiek iš apelianto atsiliepimo į bankroto administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek iš UAB „Laudita“ atsakymo turinio matyti, jog kalbama apie įmonės žaliavas.
40. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė klausimo dėl bylos sustabdymo iki kol įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-543-440/2018. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi skundžiamos nutarties 20-30 p. šis klausimas yra išspręstas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
42. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB ,,Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišanalizavo ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais būtina nustatyti kaip įmanoma tikslesnį BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo momentą, įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, momentą, kada vadovas turėjo objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, kada atsirado jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar esant įmonei nemokiai sąmoningai buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises. Todėl teismas, būdamas aktyvus, privalo patikslinti šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, o taip pat ir rinkti įrodymus, kurie būtų pakankami prieštaravimams pašalinti. Tikslinga asmenims (fiziniams, juridiniams), tvarkiusiems UAB „Tvorų tiekimas“ buhalterinę apskaitą, suteikti galimybę pateikti paaiškinimus apie įmonės aktualaus laikotarpio buhalterinės apskaitos tvarkymą, galimus pažeidimus, klaidas bei tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat būtina nustatyti, ar dėl apgaulingai ir (ar) netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos (jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos) bankroto administratorius negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir išreikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos tesimo 2018 m. spalio 3 d. nutartį, kuria BUAB „Tvorų tiekimas“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu, panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Aldona Tilindienė