Civilinė byla Nr. 3K-3-528/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-23143-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. (A.) K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo formos pakeitimo; išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas prašė sumažinti teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui nuo 800 Lt iki 280 Lt, dukteriai nuo 1200 Lt iki 420 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Jis nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Šiuo metu jis yra bedarbis, studijuoja Universitete, jokio nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių neturi, antroje santuokoje jam gimė vaikas.
Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis ir turtu: sūnui priteisti po 712,10 Lt, dukteriai – po 1018,15 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės bei kiekvienam iš jų priteisti po 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad po teismo sprendimo vaikų poreikiai padidėjo: duktė lanko jojimo treniruotes, žirgo nuomai ir rungtynėms reikalinga po 1300 Lt per mėnesį; sūnus yra neįgalus, jam reikalingi medikamentai ir atitinkama priežiūra, tam papildomai reikia po 351,95 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimu nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo sūnui K. K. išlaikyti po 500 Lt, dukteriai – G. K. po 700 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki jų pilnametystės; taikė ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) 265/1000 dalies priverstinį įkeitimą (hipoteką). Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo dabartinė turtinė padėtis yra blogesnė, negu 2008 m. sausio 22 d. priimant teismo sprendimą, o atsakovės turtinė padėtis nepablogėjo, tačiau padidėjo vaikų poreikiai. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą turtu, nes negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ieškovo nekilnojamasis turtas, jos galėtų būti pertvarkytos į gyvenamąsias patalpas, be to, šį turtą jis paveldėjo iš savo motinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: ieškinį ir priešieškinį atmetė; nustatė ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) 265/1000 dalies priverstinį įkeitimą (hipoteką) tam, kad būtų užtikrintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, pagal kurią nepilnamečiai vaikai liko gyventi su atsakove, o ieškovas įsipareigojo teikti jiems išlaikymą periodinėmis išmokomis – sūnui po 800 Lt, dukteriai po 1200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šia sutartimi šalys pasidalijo santuokinį turtą, ieškovui atiteko nekilnojamasis turtas, akcijos ir kreditas už 532 596 Lt, atsakovei – nekilnojamasis turtas ir kreditas už 243 229,07 Lt, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 300 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. vasario 22 d. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas kitiems asmenims perleido šį jam nuosavybės teise priklausantį turtą: UAB „A Statyba“ akcijas; administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); perpompavimo stotį, nuotekų valymo įrenginius ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini); dalį neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini); automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo žmonai I. U. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, 1/2 dalis statinių ir 793/1424 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); UAB „Archus“ akcijos; jos vardu įregistruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklauso 265/1000 dalys negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią jis buvo padovanojęs savo motinai, o po jos mirties šį turtą paveldėjo.
Teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas nepateikė duomenų apie realią savo turtinę padėtį ir turimas pajamas. Ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad jis perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą kitiems asmenims. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turimą turtą perleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam gimė trečias vaikas ir jis turi teikti jam išlaikymą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo teiktinas išlaikymas kitiems vaikams turi būti sumažintas. Ieškovas yra sveikas, darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo pajamų stabilumas ir dydis, taip pat nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys įrodymai apie ieškovo atliktus po 2008 m. sausio 22 d. priimto teismo sprendimo turto perleidimo sandorius ir jo žmonos turimą turtą, leidžia padaryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis dėl to, kad jis nedirba, perleido kitiems asmenims turtą, gimė dar vienas vaikas, nėra iš esmės pablogėjusi, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo dydį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės apeliacinis skundas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šias argumentais:
1. Dėl CK 3.3, 3.192, 3.198, 3.201 straipsnių netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 3.201 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių gali būti mažinamas iš kasatoriaus priteistas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principas. Vadovaujantis juo, neleidžiama nustatyti tokio dydžio išlaikymo vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas daug geriau už išlaikymą teikiantį tėvą ir kitus jo vaikus. Apeliacinės instancijos teismas šio principu visiškai nesivadovavo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis mažintinas, jeigu tėvas (motina), mokantis išlaikymą vaikui, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie yra mažiau materialiai aprūpinti, nei išlaikymą gaunantis vaikas, neteko darbo ir pablogėjo jo turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė rašytiniais įrodymais savo išvados, kad kasatorius, būdamas bedarbis, gali gauti nuolatines 2800 Lt mėnesines pajamas ir taip užtikrinti visų savo trijų nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą. Teismas pažeidė CK 3.3, 3.198 straipsnyje įtvirtintus prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei vaikų lygybės principus, nes neatsižvelgė į kasatoriaus sūnaus iš antrosios santuokos teisę gauti lygiavertį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas formaliai konstatavo, kad dėl kasatoriaus veiksmų jo turtinė padėtis pablogėjo ir tai yra pagrindas netenkinti ieškinio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turimą turtą kasatorius perleido tretiesiems asmenims dėl to, jog neteko darbo ir vienintelio pajamų šaltinio, o jam buvo privalu išlaikyti tiek naują šeimą, tiek ir du vaikus iš pirmosios santuokos, be to, jis pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus sudarytus turto perleidimo sandorius vertino išimtinai vadovaujantis atsakovės interesais. Tuo atveju, jeigu tėvas (motina), siekdamas išvengti išlaikymo prievolė, pablogina savo turtinę padėtį perleisdamas turtą kitiems asmenims, vaiko teisė į išlaikymą gali būti ginama reiškiant actio Pauliano ieškinį arba netiesioginį ieškinį. Byloje nenustatyta, kad turto perleidimo sandoriai būtų teismo pripažinti negaliojančiais, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatoriaus turtinė padėtis pablogėjo dėl sudarytų sandorių, padaryta teismui viršijant kompetencijos ribas. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog kasatorius pardavė turtą siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo. Tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, atsakovės pajamos buvo 544,31 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 2540 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius šuo metu negauna pajamų, o atsakovės pajamos padidėjo, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus pareigos teikti 2000 Lt išlaikymą vaikams yra šališka ir teisiškai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kasatoriaus argumentų, kad jis niekada nevengė mokėti išlaikymo vaikams ir, kad netekęs darbo ir pajamų, ėmėsi visų priemonių šiai prievolei tinkamai įvykdyti, t. y. pardavė turimą turtą.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino išimtinai atsakovės naudai. Atsakovės nurodytas išlaikymo dydis siejamas ne su būtiniausiais vaikų poreikiais, bet su, jos nuomone, vaikams geriausiai tinkančiomis laisvalaikio ir sportavimo formomis. Kasatorius pateikė rašytinius įrodymus, kad neturi finansinių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą, nes priešingu atveju nepagrįstai bus pažeistos jo ir trečiojo vaiko teisės. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų, jog dėl jo pasikeitusios turtinės padėties turi būti sumažintas išlaikymas. Teismas nepasisakė ir neįvertino kasatoriaus argumentų, kad sūnus Kasparas gauna valstybės pašalpą, kuri privalo būti įvertinta apskaičiuojant jam būtinų mėnesinių lėšų dydį, kad atsakovė sudarė kitą santuoką ir jos sutuoktinis turi nuolatinių pajamų. Teismas nepagrindė savo išvados, kokie įrodymai patvirtina, kad kasatorius yra pajėgus ir toliau mokėti nesumažintą išlaikymą vaikams bei išlaikyti antroje santuokoje gimusį vaiką.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teismas ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius nepateikė teismui duomenų apie realią turtinę padėtį bei turimas pajamas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad kasatoriaus turtinė padėtis dėl to, kad jis nedirba, perleido kitiems asmenims turtą, gimė dar vienas vaikas, nėra iš esmės pablogėjusi bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Kasatorius slepia savo realią turtinę padėtį. Jis nepateikė jokių įrodymų apie turimas santaupas už perleistą turtą. Po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme kasatorius įsigijo nekilnojamojo turto už 335 098 Lt, jo sutuoktinė – už 287 600 Lt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. R. D., byla Nr. 3K-3-79/2006).
Dėl aptartos teisės ir teismų praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje
Nagrinėjamu atveju šalys, įvertinusios jų nepilnamečių vaikų poreikius ir savo galimybes, klausimą dėl kasatoriaus teiktino vaikams išlaikymo dydžio išsprendė santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, kurią patvirtino Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu. Pagal šią sutartį kasatorius įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: sūnui K. – 800 Lt, dukteriai G. – 1200 Lt iki jų pilnametystės. 2009 m. gruodžio 24 d. kasatorius kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip ieškinio pagrindą nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nes jis neteko darbo, negauna pajamų, neturi nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, sudarė kitą santuoką, joje gimė vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti, o atsakovės turtinė padėtis pagerėjo – padidėjo jos darbo užmokestis nuo 544,31 Lt iki 2540 Lt per mėnesį, šalių sūnui K. kas mėnesį mokama 692 Lt valstybinė neįgalumo pašalpa. Minėta, kad pagal CK 3.201 straipsnį pagrindas reikalauti sumažinti išlaikymo dydį yra tėvo (motinos), teikiančio išlaikymą, esminis turtinės padėties pablogėjimas. Taigi kasatorius turėjo įstatyme nustatytą pareigą įrodyti, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis negali toliau teikti tokio išlaikymo vaikams, kuris buvo nustatytas teismo patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo padarinių sutartyje (CPK 178 straipsnis).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo kasatorius perleido tretiesiems asmenims jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, pastatus, negyvenamąsias patalpas, kitus statinius) ir akcijas, tarp jų visas UAB „Archus“ akcijas savo dabartinei sutuoktinei, bei prabangų automobilį savo motinai. Teismas taip pat nustatė, kad kasatorius 2010 m. teikė paramą Vilniaus miesto savivaldybei, o jo dabartinė sutuoktinė turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto (butus (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini). Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius, teigdamas apie visišką pajamų neturėjimą ir prašydamas dėl to sumažinti išlaikymo dydį, nepateikė teismui duomenų apie realią savo turtinę padėtį ir turimas pajamas.
Kasatorius kaip pagrindą sumažinti išlaikymo dydį nurodo tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, antroje santuokoje jam gimė sūnus, kurį jis taip pat turi išlaikyti ir kuris turi teisę į lygiavertį išlaikymą kartu su kitais jo vaikais. Minėta, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pasisakydamas šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti ir gauti pajamų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagristai sprendė, kad ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, nes kasatorius, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą. Tačiau šiuo atveju kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad, be šalių sūnaus ir dukters, jis dar turi išlaikyti ir antroje santuokoje gimusį sūnų, nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis šalių dukteriai G. yra beveik septyniolika (gimė (duomenys neskelbtini), sūnui K. – keturiolika (gimė (duomenys neskelbtini), o kasatoriaus antroje santuokoje gimusiam sūnui O. – 1,4 metų (gimė (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių vaikų poreikiai dėl jų amžiaus yra gerokai didesni, nei kasatoriaus trečiojo sūnaus poreikiai, o atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo kasatoriaus turtinė padėtis.
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti yra vaiko poreikių sumažėjimas. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę taip, kad turi būti sumažintas jo įsipareigotas santuokos nutraukimo padarinių sutartyje teikti vaikams išlaikymas. Ta aplinkybė, kad po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo padidėjo atsakovės mėnesinis darbo užmokestis, o šalių sūnui K. mokama valstybinė neįgalumo pašalpa negali būti pagrindas mažinti iš kasatoriaus priteistą išlaikymą, nes tėvai neatleidžiami nuo pareigos teikti išlaikymą ir įstatyme imperatyviai nustatyta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovei ir taip tenka didžiausioji vaikais išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena vaikai, o kasatorius tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant vaikus nedalyvauja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, jog kasatoriaus turtinė padėtis dėl to, jog jis nedirba, perleido kitiems asmenims turtą, gimė dar vienas vaikas, nėra iš esmės pablogėjusi. Byloje nenustatyta, kad iš esmės būtų pasikeitusi kasatoriaus turtinė padėtis, ar sumažėję vaikų poreikiai, kas sudarytų pagrindą keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį.
Dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių kasacijos pagrindų pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasaciniame teisme patirta 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. (A.) K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38 (trisdešimt aštuonis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiamas ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas