Civilinė byla Nr.  2A-564-392/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33204-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. V. radijo studijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. V. radijo studijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas baseinas“ dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės ir servituto nustatymo.

 Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti jai ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, tokia tvarka: ieškovei J. V. V. radijo studijai priskirti bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 10-2 ir 10-10, suformuojant naują turtinį vienetą, sudarytą iš ieškovei priklausančio buto ir patalpų, pažymėtų indeksais 10-1 ir 10-10; atsakovei prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų priskirti bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu 10-1, taip pat nustatyti atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis patalpa, pažymėta indeksu 10-1, kad būtų galima patekti į jai priklausančias patalpas, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 100 Eur periodinę kompensaciją, išmokamą kartą per metus. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 53,84 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pradinei atsakovei A. S. A. nuosavybės teise priklauso šalia esantis 53,04 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo eigoje A. S. A. pardavus savo butą UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, 2018 m. sausio 5 d. nutartimi pastaroji į bylą įstojo kaip jos teisių ir pareigų perėmėja. Ieškovės ir atsakovės butams lygiomis dalimis priklauso trys bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 10-1,10-2 ir 10-10, kurių bendras plotas sudaro 13,20 kv. m. Patalpose, pažymėtose indeksais 10-2 ir 10-10 yra įrengtas sanitarinis mazgas (vonia, tualetas), o patalpa, pažymėta indeksu 10-1, yra koridorius, kuriuo patenkama į ieškovės ir atsakovės butus. Šalys jokių susitarimų dėl naudojimosi bendromis patalpomis nėra ir nebuvo sutarę. Neišsprendus klausimo dėl naudojimosi patalpomis, faktiškai jai priklausančio buto negali naudoti pagal paskirtį. Mano, kad atsakovė sanitarinius mazgus galėtų įsirengti jai priklausančiose patalpose, pažymėtose indeksais 10-11, 10-8, nes tokia techninė galimybė yra. Vonia ir tualetas yra avarinės būklės ir juos reikia tvarkyti. Teigia, kad sunku paskaičiuoti mokesčius už vandenį, elektrą, todėl sanitariniai mazgai turėtų būti atskirti, jog ir už paslaugas būtų mokama atskirai. Šiuo metu bute negyvena, nes šeima nenori naudotis bendromis patalpomis.

2.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir palaiko pradinės atsakovės A. S. A. atsiliepime nurodytus atsikirtimus. Papildomai nurodė, kad prieš įsigyjant turtą iš ankstesnės buto savininkės, apie ginčą teisme jai buvo žinoma. Teigia, kad po šiomis patalpomis atsakovei priklauso ir kitos patalpos, magistraliniai tinklai yra pakeisti naujais plastikiniais. Vanduo ir kriauklė yra, bet kanalizacijos vamzdžio diametras skiriasi ir todėl techninės galimybės įrengti vonią ir tualetą atsakovei priklausančiose patalpose nėra. Kito atidalijimo varianto nesiūlo, nes tokia situacija atsakovę tenkina. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 10-11 yra koridorius, per kurį patenkama į kambarį, todėl ten įrengti sanitarinį mazgą neįmanoma, o plane nurodytos patalpos, pažymėtos indeksu 10-8 apskritai nėra, nes sienos išgriautos. Be to, butas yra palėpinis. Kambaryje 10-7 yra virtuvėlė. Dėl apskaitos siūlo pastatyti bendrą skaitliuką, susitarti dėl mokėjimų, sutinka vonios kambarį paremontuoti, jei toks poreikis kils. Dėl servituto nesutinka, nes techniškai kito įėjimo padaryti negalima, todėl būtų neteisinga patalpas priskirti atsakovei, bet ir toliau jomis naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 21,35 Eur pašto išlaidų valstybei.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovei J. V. V. radijo studija nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad tuo pačiu adresu yra įregistruota ir kita patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė pradinei atsakovei A. S. A. ir 2017 m. gruodžio 29 d. Pirkimo pardavimo sutartimi buvo perleista atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“. Ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 10-1, 10-2 ir 10-10, kuriose yra įrengtas tualetas ir vonia, bei koridorius.

5.       Teismas įvertinęs ieškovės prašymą, t. y. prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad prie jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų indeksais 10-3,10-4 ir 10-9, būtų priskirtos ir bendrojo naudojimo patalpos (vonia ir tualetas), plane pažymėtos indeksais 10-2 ir 10-10, atsakovei nuosavybės teise siūlo priskirti patalpą (koridorių), pažymėtą indeksu 10-1, pasiūlė ieškovei pateikti teismui daikto atidalijimo planą, iš kurio būtų galima spręsti, ar siūlomas turto atidalijimo būdas yra realiai įgyvendinamas ir ar toks daikto dalies atskyrimas, kokį siūlo ieškovė, nesudarys kliūčių atidalijamus daiktus naudoti pagal paskirtį, o atidalijimu padaryta žala daiktui bus proporcinga jo paskirčiai. Tačiau ieškovė tokio plano į bylą nepateikė.

6.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė hipotetiškai svarsto, kad atsakovė sanitarinius mazgus jai priklausančiose patalpose, plane pažymėtose indeksais 10-11 ir 10-8 galėtų įsirengti pati, tačiau kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, pastaroji patalpa apskritai neegzistuoja, nes ją ribojanti siena yra išgriauta. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovė, siekdama atsidalijimu gauti dalį bendrojo naudojimo patalpų (vonią ir tualetą), savo pateiktame daikto atidalijimo plane nepagrindė, kur ir kokiu būdu galėtų būti įrengtos patalpos, atliekančios šią funkcinę paskirtį atsakovės bute.

7.       Teismas nurodė, jog akivaizdu, kad atidalijus daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą, atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį. Abi šalys bendrai naudojasi vieninteliu įėjimu į gyvenamąsias patalpas ir kitų variantų įrengti joms atskirus įėjimus nėra. Šalys koridoriumi naudojasi bendrai ir dėl to ginčų nekyla, todėl atlygintinio servituto nustatymas sukurs papildomą įtampą tarp bendrasavininkų, o santykius tarp jų padarys dar sudėtingesniais. Atidalijus daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą, nepasvėrus techninių galimybių įrengti bendraturčio patalpose sanitarinius mazgus, nesiūlant atlikti tokio pobūdžio pertvarkymus, kurie atitiktų STR reikalavimus, atsakovės gyvenamajai patalpai bus padaryta neproporcinga žala: ji negalės būti naudojama pagal paskirtį, todėl daikto atidalijimas pagal ieškovės siūlomą variantą nėra galimas. Taip pat teismas netenkino reikalavimo nustatyti atlygintinį servitutą, nes atmetus ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, jis laikytinas nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė (apeliantė) J. V. V. radijo studija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti arba bylą grąžinti pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti rašytinį įrodymą – 2017 m. gruodžio 29 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos rašto „Dėl buto (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų“ kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog ieškovė į bylą nepateikė brėžinio, kuriame būtų nurodyta konkreti atsakovės buto vieta, kurioje ji galėtų įsirengti vonios ir tualeto patalpas, ir be pagrindo konstatavo, jog atsakovė įsirengti vonios ir tualeto faktiškai neturi galimybės. Atsakovė pati pripažino, jog jos bute yra įrengti vandentiekio, nuotekų tinklai. Magistraliniai tinklai yra ir bendrojo naudojimo koridoriuje, todėl atsakovė turi galimybę įsirengti vonią ir tualetą. Ieškovės pateiktas kvalifikuoto specialisto parengtas bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektas patvirtina, jog ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra praktiškai ir teisiškai galimas.

8.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ieškovei ir atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė neturi galimybės patekti į atsakovės butą, atlikti jo kadastrinių matavimų, surinkti duomenis apie esamų inžinerinių tinklų išdėstymą, todėl ieškovei yra sudėtinga parengti ir teismui pateikti konkrečius bei realia situacija pagrįstus vonios ir tualeto atsakovės bute įrengimo sprendimus. Pati atsakovė, žinodama apie po statybų pasikeitusį buto išplanavimą, jame esančius inžinerinius tinklus, galėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jos bute nėra galimybių pajungti naujus vonios ir tualeto santechninius įrengimus, tačiau apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kad vonios ir tualeto įrengti jos bute nėra galimybės.

8.3.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, neužtikrino teisinės taikos tarp šalių įtvirtinimo. Akivaizdu, kad situacija, kai ieškovė ir atsakovė ir toliau turės dalintis bendromis vonios ir tualeto patalpomis neatitinka racionalumo ir efektyvumo kriterijų, apsunkina patalpų remontą ir priežiūrą, sunaudoto vandens ir elektros apskaitą. Neatidalinus bendrojo naudojimo patalpų, ieškovės ir atsakovės santykiuose toliau bus įtampa, tai lems, kad bendra vonia, tualetas ir toliau nebus prižiūrimi, remontuojami, todėl išliks avarinės būklės bei faktiškai negalės būti naudojami pagal paskirtį.

8.4.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių nesutarimų dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tarp šalių neva nėra ir šalys jokių nepatogumų dėl to nepatiria. Šalims iki šiol nepavyko rasti priimtino sprendimo dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis, ieškovė neturėjo galimybės naudoti šių patalpų, dėl šalių nesutarimų jos nebuvo remontuojamos, todėl yra avarinės būklės, ieškovė buvo priversta mokėti už bendrojo naudojimo patalpose atsakovės sunaudotą vandenį ir elektros energiją.

8.5.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu siūlomas bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo variantas yra negalimas, nes bendrojo naudojimo koridoriui nustačius servitutą, būtų suvaržytos atsakovės teisės, o tarp šalių būtų sukurti sudėtingi teisiniai santykiai bei galimai išliktų tarpusavio nesutarimai. Pažymi, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės visada yra susijęs su bendraturčių teisių suvaržymu. Vien tai, kad dėl atidalijimo vienas iš bendraturčių galimai patirtų tam tikrų suvaržymų ir išlaidų, ar tai, kad sumažėtų jo turto vertė, savaime nereiškia, kad atidalijimas yra negalimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma kompensacija, turi teisę pateikti teismui reikalavimą dėl konkretaus didesnio kompensacijos už servitutą dydžio priteisimo. Nors tenkinus ieškinį būtų padaryta tam tikra žala atsakovės interesams, tačiau ši žala nebūtų neproporcinga dėl atidalijimo gaunamai naudai.  

9.       Atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, nes skundu ieškovė siekia išskirti vieno bendraturčio interesus kaip reikšmingesnius, nekreipiant dėmesio į kito bendraturčio teises. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog bendras patalpų, pažymėtų indeksais 10-1, 10-2, 10-10 naudojimas labiau atitinka ieškovės ir atsakovės interesus, nei jų atidalinimas. Sutinka su teismo išvada, kad atsakovės buto naudojimas pagal paskirtį po ieškinio tenkinimo nebūtų įmanomas. Bendrojo naudojimo patalpų remonto klausimai turėtų būti spręstini ne atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdu, o susitarimo būdu. Skundžiamas sprendimas visiškai užtikrina bendraturčių interesų derinimo principą. Apeliantė ieškiniu siekia pagerinti tik jos buto naudojimąsi įgyjant koridoriaus servitutą ir atskirą vonios ir tualeto patalpų naudojimą. Apeliantės reikalavimas neproporcingas, neadekvatus, nelygiavertis, juo siekiama nustatyti atsakovės nuosavybei dar didesnius naudojimo apribojimus, nei yra šiuo metu. Byloje reikalaujamas servituto nustatymas sukurtų dar sudėtingesnius bendraturčių santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašė prijungti naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 29 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos rašto „Dėl buto (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų“ kopiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra galimybė prijungti ieškovės pateiktus įrodymus, nes tai bylos nagrinėjimo neužvilkins.

12.       Nustatyta, jog ieškovei J. V. V. radijo studijai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinei atsakovei A. S. A. nuosavybes teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 29 d. Pirkimo pardavimo sutartimi A. S. A. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“. Ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis priklauso trys bendrojo naudojimo patalpos – koridorius (plane pažymėtas indeksu 10-1), kuriuo patenkama į ieškovės ir atsakovės butus, vonia (plane pažymėta indeksu 10-2) ir tualetas (plane pažymėtas indeksu 10-10).

13.       Ieškovė ieškiniu prašė atidalinti jai ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), t. y. vonią, tualetą ir koridorių tokia tvarka: ieškovei priskirti bendrojo naudojimo patalpas: vonią ir tualetą, o atsakovei prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų priskirti bendro naudojimo patalpą – koridorių, taip pat nustatyti atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis koridoriumi, kad būtų galima patekti į jai priklausančias patalpas, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 100 Eur periodinę kompensaciją, išmokamą kartą per metus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atidalijus daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą, atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį, atidalijimu padaryta žala nebus proporcinga daikto paskirčiai.

14.       Apeliantė nurodo, kad atidalijus bendrojo naudojimo patalpas jos siūlomu būdu bus reali galimybė ieškovės ir atsakovės butus naudoti pagal jų paskirtį. Pasak apeliantės, neatidalinus bendrojo naudojimo patalpų, ieškovės ir atsakovės santykiuose toliau bus įtampa, tai lems, kad bendra vonia ir tualetas ir toliau nebus prižiūrimi, remontuojami, todėl išliks avarinės būklės bei faktiškai negalės būti naudojami pagal paskirtį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų patenkinimo kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, o ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

16.       Ginčo nagrinėjimo teisme metu ieškovė reikalavimą atidalyti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančias patalpas natūra grindė į bylą pateiktu UAB „Inventorizacija LT“ parengtu patalpų planu, kuriame grafiškai išskirtos bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovė prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: prie jai nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų priskirti bendrojo naudojimo patalpas (vonią ir tualetą), o atsakovei priskirti patalpą (koridorių) ir dar jame nustatyti servitutą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepagrindė kur kokiu būdu galėtų būti įrengtos patalpos (vonia ir tualetas) atsakovės bute ir kodėl jos negali būti įrengtos ieškovės sąskaita. Taip pat ieškovė nepateikė jokio siūlymo dėl patalpų pertvarkymo kaštų padengimo. Ieškovės siūlomas variantas atsakovei sanitarinius mazgus įsirengti pačiai jai priklausančiose patalpose, plane pažymėtose indeksais 10-11 ir 10-8, taip pat sunkai įgyvendinamas, nes šios patalpos faktiškai neegzistuoja, jas nuo kitų patalpų ribojančios sienos nėra. Be to, norint įgyvendinti ieškovės siūlomą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, atsakovei reikėtų atlikti esminius nuosavybės teise priklausančių patalpų perplanavimo ir statybos darbus, taip pat sumažėtų šiuo metu naudojamų patalpų plotas, nes jose turėtų būti įrengiamos vonios ir tualeto patalpos.

17.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog ieškovė į bylą nepateikė brėžinio, kuriame būtų nurodyta konkreti atsakovės buto vieta, kurioje ji galėtų įsirengti vonios ir tualeto patalpas, ir be pagrindo konstatavo, jog atsakovė įsirengti vonios ir tualeto faktiškai neturi galimybės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daikto atidalijimo planas galėtų patvirtinti ar siūlomas turto atidalijimo būdas yra realiai įgyvendinamas, ar toks daikto dalies atskyrimas nesudarys kliūčių atidalijamus daiktus naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog atsakovės bute yra įrengti vandentiekio, nuotekų tinklai, neleidžia daryti išvados, jog ieškovės siūlomas bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo variantas yra priimtiniausias ir nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog neatidalinus bendrojo naudojimo patalpų, bendra vonia ir tualetas nebus prižiūrimi, remontuojami, išliks avarinės būklės, taip pat tai apsunkins sunaudotos elektros ir vandens apskaitą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti klausimai dėl remonto darbų, sunaudotos elektros ir vandens apskaitos gali būti spręstini susitarimo būdu.

19.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė ieškovei ir atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą, nes apeliantės nuomone, būtent atsakovė turėjo pateikti įrodymus patirtinančius, jog jos bute nėra galimybių įrengti vonią ir tualetą. Kadangi ieškovė prašė bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo įrengiant atsakovės bute vonią ir tualetą, tai ji turėjo pareigą įrodyti, kad toks patalpų atidalijimo variantas yra įmanomas (CPK 178 straipsnis).

20.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalijus daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą, nepasvėrus techninių galimybių įrengti bendraturčio patalpose sanitarinius mazgus, nesiūlant atlikti tokio pobūdžio pertvarkymus, kurie atitiktų STR reikalavimus, atsakovės gyvenamajai patalpai bus padaryta neproporcinga žala, ji negalės būti naudojama pagal paskirtį, todėl daikto atidalijimas pagal ieškovės pateiktą planą nėra galimas, taip pat ir reikalavimo nustatyti atlygintinį servitutą nėra pagrindo tenkinti.

21.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

22.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės J. V. V. radijo studijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                         Loreta Braždienė

                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                Virginijus Kairevičius