Civilinė byla Nr. e2-724-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01556-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.1.9; 2.6.10.5.2.17
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
sekretoriaujant G. B.,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. K.-B.,
atsakovės atstovams G. R., J. S., V. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“ dėl žalos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektrobalt“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „ENIM“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus apšvietimas“ 67 871,43 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Atsakovė UAB „Vilniaus apšvietimas“ 2018-06-03 paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „JLED šviestuvų, naudojamų greitojo eismo gatvėse, Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų modernizavimo projektui pirkimas“, kuriuo siekė įsigyti gatvių apšvietimo LED šviestuvus greitojo eismo gatvių apšvietimui (pirkimo Nr. 384567).
1.2. Pagal Konkurso sąlygas Konkursui pateikti tiekėjų pasiūlymai turėjo susidėti iš dviejų dalių — A techninio pasiūlymo, kuriame tiekėjas negalėjo pateikti duomenų, kurie leistų nustatyti jo kainą, ir B finansinio pasiūlymo, kuriame turėjo būti pateikta pasiūlymo kaina (Konkurso sąlygų 53 punktas). Kiekviena iš pasiūlymo dalių turėjo būti vertinama atskirai, B pasiūlymas vertinamas tik tada, kai A pasiūlymas pripažįstamas tinkamu. Konkurso laimėtoju skelbiamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kuris išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, apskaičiuojamą pagal iš anksto numatytą formulę. Pasiūlymus dalyvauti Konkurse pateikė šeši tiekėjai, tarp kurių ir ieškovė UAB „ENIM“.
1.3. 2018-09-18 rašte Nr. 681 atsakovė informavo ieškovę, kad susipažinusi su tiekėjų A pasiūlymų formomis bei įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, jog Konkurso sąlygų techninius reikalavimus atitinka tik ieškovės ir UAB „Elektrobalt“ pateikti pasiūlymai. Dėl to toliau Konkurse buvo vertinamos tik šių tiekėjų B pasiūlymų formos. 2018-10-09 pranešimu Nr. 727 atsakovė informavo ieškovę, kad, susipažinusi su ieškovės ir UAB „Elektrobalt“ B pasiūlymų formomis, nustatė, kad šių tiekėjų pasiūlymai atitinka Konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, o ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ir pirmąją vietą užėmusiu tiekėju laikoma UAB „Elektrobalt“. Nesutikdama su tokiu sprendimu dėl Konkurso rezultatų, ieškovė 2018-10-17 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl Konkurso laimėtojo nustatymo yra neteisingas, nes atsakovė taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką. Ieškovė pretenzija prašė atsakovės peržiūrėti taikytą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką ir iš naujo perskaičiuoti Konkurso rezultatus. 2018-10-17 rašte Nr. 767 atsakovė informavo ieškovę, kad atmeta jos pretenziją kaip nepagrįstą ir ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos nekeis, kadangi ji, atsakovės vertinimu, taikyta teisingai pagal Konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovė tokio atsakovės sprendimo, nors su juo ir nesutiko, teismui neskundė, nes tuo metu buvo neįmanoma įrodyti, jog atsakovė taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką. 2018-10-29 atsakovė su pripažinta Konkurso laimėtoja UAB „Elektrobalt“ sudarė pirkimo sutartį Nr. 149.
1.4. Tik gerokai vėliau, atsakovei organizuojant kitus identiškus konkursus, atsakovė pripažino klaidą dėl Konkurse taikytos neteisingos ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos, o kitų konkursų rezultatus nustatinėjo teisingai. Nuo 2019 m. gegužės iki rugsėjo tarp ginčo šalių vyko susitikimai, kurių metu buvo sprendžiama, kaip apginti ieškovės pažeistus interesus, kuri nebuvo pripažinta Konkurso laimėtoja ir prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. 2019-06-25 pretenzija ieškovė dar kartą pareikalavo atsakovės arba nutraukti su UAB „Elektrobalt“ 2018-10-29 sudarytą pirkimo sutartį Nr. 149 ir pripažinti ieškovę ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ir pirmą vietą užėmusiu tiekėju Konkurse, arba kompensuoti ieškovės patirtą žalą dėl atsakovės neteisingai nustatytų Konkurso rezultatų. Atsakovė 2019-09-23 atsakyme Nr. 553 nors ir dar kartą pripažino, kad Konkurse taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, tačiau atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją, motyvuodama tuo, kad vėliau atsakovės organizuotose konkursuose paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių ji pakartotinai peržiūrėjo pasibaigusio Konkurso pateiktą ieškovės pasiūlymo A dalį ir nustatė, kad jis neatitiko Konkurso sąlygų techninių reikalavimų.
1.5. Atsakovė taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, dėl ko buvo nustatyti neteisingi rezultatai – Konkurso laimėtoju vietoje ieškovės nepagrįstai pripažinta UAB „Elektrobalt“. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė pareigą laikytis paties nustatytų ir paskelbtų Konkurso sąlygų bei viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, ieškovės teisėtus lūkesčius. Jeigu atsakovė konkursą būtų vykdžiusi teisės aktų nustatyta tvarka, jį būtų laimėjusi ieškovė, dėl ko iš su atsakove sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo ieškovė būtų gavusi 67 871,43 Eur pelną. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai užkirto kelią ieškovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti nurodytą pelną, laikytina, kad ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
1.6. Argumentą, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4 ir 15 punktų reikalavimų, atsakovė nurodė tik pasibaigus konkursui ir tik tada, kai ieškovė pateikė oficialią pretenziją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nustatant konkurso rezultatus ir žalos atlyginimo. Konkurso vykdymo metu atsakovė, gavusi iš ieškovės prašytus pasiūlymo techninės dalies patikslinimus, pasitelkusi ekspertus, 2018-09-18 raštu Nr. 681 pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka visus Konkurso sąlygų techninius reikalavimus. Šis atsakovės sprendimas yra galiojantis. Atsakovė Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4 ir 15 punktuose nebuvo nurodžiusi reikalavimo, kad šviestuvų techniniai parametrai – šviestuvo II-a apsaugos nuo elektros poveikio klasė ir šviestuvo korpuso viršuje sumontuotas lizdas NEMA – būtų patvirtinti ENEC licencija. Konkurso sąlygos reikalavo, kad atitiktį nurodytiems techniniams parametrams tiekėjai patvirtintų tik gamintojo techninės specifikacijos kopija, konstrukciniais brėžiniais ir išvaizdos nuotraukomis, bet ne ENEC licencija. Reikalavimas pateikti ENEC licenciją nurodytas tik Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1-3 punktuose šiems techniniams parametrams patvirtinti – ES aukštos kokybės ženklas, atsparumas smūgiams ir atsparumas aplinkos poveikiui. Tokią ENEC licenciją ieškovė pateikė su pasiūlymu, o atsakovė ją laikė tinkama ir pakankama. Atsakovė negali keisti jau įvykusio Konkurso sąlygų, nes tai neatitiktų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų.
1.7. Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (pateikė tik 2018-10-17 pretenziją dėl atsakovės 2018-10-09 pranešimu Nr. 727 paskelbtų Konkurso rezultatų, bet nepateikė ieškinio dėl 2018-10-17 rašto Nr. 767, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija) dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Atsakovė iš pradžių nepripažino, kad buvo taikyta neteisinga ekonominio naudingumo skaičiavimo metodika, o ieškovei buvo per sudėtinga įrodyti šią aplinkybę. Atsakovė klaidą nustatė pasitelkusi ekspertus jau pasibaigus Konkurso procedūroms, gavusi ieškovės 2019-06-25 pretenziją, nors tą galėjo padaryti iš karto dar konkurso procedūroms nepasibaigus, nagrinėdama pirmąją ieškovės 2018-10-17 pretenziją, taip sudarant galimybę ieškovei laiku ir efektyviai apginti pažeistus interesus (e. b. 1 t. 1-11 b. l.).
2. Atsakovė UAB „Vilniaus apšvietimas“ atsiliepime prašė ieškovės UAB „ENIM“ ieškinį atmesti, taikyti ieškovei teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pirkimo laimėtoju nustatyta ir paskelbta UAB „Elektrobalt“, nes jos pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias. 2018-10-29 su laimėtoju sudaryta šviestuvų pirkimo sutartis, kuri visiškai įvykdyta. 2019-06-25 UAB „Vilniaus apšvietimas“ gavo ieškovės pretenziją, kurioje teigiama, kad perkantysis subjektas neteisingai skaičiavo ekonominio naudingumo balus, ir neva, jeigu skaičiavimai būtų atlikti teisingai, nugalėtoju turėjo būti paskelbta UAB „ENIM“ ir prašoma atlyginti žalą. UAB „Vilniaus apšvietimas“ ekspertams buvo paskirta pakartotinai atlikti ekonominio naudingumo balų skaičiavimą. Atliktus įvertinimą, paaiškėjo, jog lentelėje, kurios pagrindu ekspertai skaičiavo balus, praleista pirkimo dokumentų 74.6. punkte nurodyta formulė. Tačiau ekspertams iš naujo atlikus dokumentų įvertinimą, paaiškėjo, jog UAB „ENIM“ pasiūlytas šviestuvas neatitinka techninių reikalavimų, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas ir net nebūtų buvęs vertintas ekonominio naudingumo kriterijumi. Tokiu atveju pirkimo laimėtojas net ir pritaikius tinkamą skaičiavimo formulę nebūtų pasikeitęs, juo ir toliau būtų UAB „Elektrobalt“. Atsižvelgiant į tai ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti žalą, kadangi jos nepatyrė, nes bet kokiu atveju nebūtų tapusi laimėtoju.
2.2. Perkančiojo subjekto sprendimas pripažinti UAB „Elektrobalt“ laimėtoju yra galiojantis, teisėtas, nenuginčytas. Ieškovė neįrodo, jog turėtų būti pirkimo laimėtoja, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad skaičiuojant ekonominio naudingumo balus buvo praleista viena dalis formulės ir balai buvo suskaičiuoti netiksliai, ieškovė vis tiek nebūtų pirkimo laimėtoja, nes jos pasiūlyti šviestuvai neatitiko techninių pirkimo dokumentų reikalavimų: pasiūlyti šviestuvai „Jupiter“ neatitiko techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimo (ES aukštos kokybės ženklas), nes ieškovė pateikė ENEC licencijos/sertifikato kopiją ne visos komplektacijos perkamai prekei, t. y. šviestuvai yra: (i) nesertifikuoti ENEC 2-os apsaugos nuo elektros poveikio klase ir (ii) sertifikuoti be NEMA jungties/lizdo, o pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama, kad šviestuvai būtų II-os apsaugos nuo elektros poveikio klasės (techninės specifikacijos 4 p.) bei turėtų sumontuotą standartizuotą „plug&play” 7 kontaktų lizdą NEMA šviestuvo valdikliui įrengti (techninės specifikacijos 15 p.). Techninės specifikacijos 1 punktas reikalauja pateikti ENEC arba ENEC+ licencijos kopiją ne atskiroms šviestuvo komplektuojančioms dalims, o prekei, t. y. Techninėje specifikacijoje aprašytam šviestuvui su visais jam keliamais reikalavimais, tarp jų ir II-os apsaugos nuo elektros poveikio klasės bei NEMA jungtimi.
2.3. Atmetus ieškovės pasiūlymą pirkimo procedūrose turėjo likti vienintelis teikėjas UAB „Elektrobalt“, kurio pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus. Pirkimo laimėtoja negali būti UAB „ENIM“, kurios pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Tiek ekonominio naudingumo balų skaičiavimo formulės neatitiktis, tiek ieškovės šviestuvų neatitikimas techninės specifikacijos reikalavimams, dėl itin didelio vykdytų viešųjų pirkimų ir vertinamų dokumentų skaičiaus perkančiajam subjektui paaiškėjo vėliau, kai pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju jau buvo pasirašyta ir įvykdyta. Ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimo panaikinti ar pakeisti kuriuos nors perkančiojo subjekto sprendimus.
2.4. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad su ja būtų buvusi sudaryta pirkimo sutartis, todėl ieškovė žalos (negautų pajamų) nepatyrė ir neturi pagrindo jų reikalauti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji pagrįstai turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau prašo priteisti negautą pelną 67 871,43 Eur. Ieškovė nurodo tik planuotas pardavimo sumas, jei būtų pasiūliusi tinkamus šviestuvus šiam pirkimui, tačiau planuota pardavimo suma nereiškia pelno.
2.5. Atmestinas ieškovės teiginys, jog pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo, kad šviestuvo II elektrosaugos klasė bei informacija apie NEMA lizdą būtų nurodyta ENEC ar ENEC+ licencijoje. Techninės specifikacijos 1 punkte nurodyta, jog turi būti pateikta ENEC arba ENEC+ licencijos kopija prekei. Prekė – tai tiekėjo siūlomas šviestuvas su visa reikalaujama įranga ir Techninėje specifikacijoje nurodytais atitinkamais techniniais parametrais. Šis reikalavimas buvo pakartotas visiems tiekėjams, tarp jų ir ieškovei, atsakant į tiekėjų klausimus tik paskelbus pirkimą 2018 m. birželio mėn. (2018-06-11 pranešimas Nr. 467). Pirkimuose Nr. 398190, 398203 (šviestuvai 4-6 ir šviestuvai 8-10) ieškovės kartu su jungtinės veiklos partneriu AB „Kauno tiltai“ pasiūlymas buvo atmestas dėl tokių pačių ir panašių priežasčių, t. y. pasiūlyti šviestuvai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Neegzistuoja ne tik neteisėti veiksmai, bet ir priežastinis ryšys, žala, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
2.6. Ieškovė sprendimų dėl ekonominio naudingumo balų skaičiavimo ir laimėtojo paskelbimo teisme atskirai neginčijo, minėti sprendimai nėra pripažinti neteisėtais. Ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su laimėtojo pasiūlymu ir taip gauti reikalingą informaciją, siekiant nuginčyti ekonominio naudingumo skaičiavimą. Ieškovė nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintų civilinio ginčo inicijavimo proceso taisyklių, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
2.7. Ieškovė, net ir žinodama, jog bet kokiu atveju nebūtų pirkimo laimėtoja (pasiūlytas šviestuvas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų) vis tiek pareiškė nepagrįstą ieškinį, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis. Ieškovė iki ieškinio pareiškimo žinojo savo veiksmų neteisėtumą ir tą įrodo jos veiksmai vėlesniuose pirkimuose (e. b. 1 t. 122-129 b. l.).
3. Teismas 2019-11-15 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 185-186 b. l.).
4. Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškinį. Dublike nurodė, kad:
4.1. Ieškovė, rengdama pasiūlymą konkursui, tiksliai vadovavosi nurodytomis sąlygomis. Terminas „prekė“ turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Konkurso sąlygų II punkte apibrėžtą pirkimo objektą – gatvių apšvietimo LED šviestuvai greitojo eismo gatvių apšvietimui (apšvietimo klasė – M2). Ieškovės pateiktoje ENEC licencijos kopijoje prekei, kuria siekta patvirtinti, jog LED šviestuvai turi ES aukštos kokybės ženklą, tokie šviestuvai ir nurodyti. Techninės specifikacijos 1 punkte nebuvo nurodyta, kad turi būti pateikta ENEC arba ENEC+ licencijos kopija šviestuvui su visa reikalaujama įranga ir techninėje specifikacijoje nurodytais atitinkamais techniniais parametrais.
4.2. Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo LED šviestuvų atitikimą 4 ir 15 punktų techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinti ENEC arba ENEC+ licencijos kopijomis, todėl ieškovė tokių dokumentų nepateikė. Kitiems techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinti atsakovė nereikalavo ENEC arba ENEC+ licencijos ir jos priedų. Iš viso Konkurso sąlygų 1 priede buvo keliami 26 techninės specifikacijos reikalavimai ir tik 1-3 reikalavimams patvirtinti buvo reikalaujama pateikti ENEC arba ENEC+ licenciją ir jos priedus, likusiems 4-26 reikalavimams patvirtinti buvo reikalaujama pateikti visai kitus dokumentus.
4.3. Jeigu būtų pagrindas sutikti su pozicija, jog ENEC arba ENEC+ licencijos kopija turėjo būti pateikta techninėje specifikacijoje aprašytam šviestuvui su visais jam keliamais reikalavimais, tai ne tik ieškovės, bet ir UAB „Elektrobalt“ pasiūlymas turėjo būti laikomas neatitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimų, nes reikalavimai pateikti ENEC arba ENEC+ licenciją turėtų galioti be išimties kiekvienam techninėje specifikacijoje esančiam punktui. Jeigu atsakovė manė, kad ENEC arba ENEC+ licencija turi būti pateikta ir II apsaugos nuo elektros poveikio klasei, ir lizdui NEMA, tai turėjo būti tiksliai ir aiškiai nurodyta Konkurso sąlygose, t. y. kiekvienoje Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ lentelės eilutėje, tačiau to nebuvo.
4.4. Ieškovės pateiktas pasiūlymas atitiko visus Konkurso sąlygų reikalavimus ir, jeigu atsakovė nebūtų padariusi ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos klaidų, sąžiningai sureagavusi į ieškovės pretenziją, pateiktą iš karto po rezultatų paskelbimo, ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas konkurso laimėtoju, su ja būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ieškovė būtų gavusi reikalaujamą iš atsakovės priteisti pelną.
4.5. Konkursas jau yra pasibaigęs, su laimėtoju sudaryta sutartis jau yra įvykdyta, taigi, ginčyti konkurso sprendimus nėra tikslinga ir tai nesukels teisinių pasekmių, nes bet kokiu atveju konkursas nebus atnaujintas, laimėtojo įvykdyta sutartis nebus nutraukta ir su ieškove tokia pati sutartis nebus sudaryta.
4.6. Ieškovė pagrįstai inicijavo civilinę bylą ir turi teisę reikalauti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, dėl to atsakovės prašymas taikyti ieškovei baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, tuo pačiu atsakovei nurodant, jog ji nori sudaryti taikos sutartį byloje, skamba gana keistai (e. b. 2 t. 1-12 b. l.).
5. Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
5.1. Atsakovė perka ne bet kokios komplektacijos LED šviestuvus, bet tokius, kurie atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus – su visomis šviestuvą komplektuojančiomis dalimis. Pirkimo laimėtojo UAB „Elektrobalt“ pateiktame dokumente nurodyti visi reikalaujami duomenys, tarp jų ir aprašytas testuotas NEMA lizdas, II elektrosaugos klasė. ENEC arba ENEC+ licencijos kopijos buvo reikalaujama patvirtinti atitiktį ne tik 1, 2, ir 3 punkto techninės specifikacijos reikalavimams, bet visiems Techninės specifikacijos reikalavimams, kurie testuojami ir patvirtinami ENEC išdavimo procedūros metu.
5.2. Ieškovė yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą ginčyti atsakovės veiksmų (pasiūlymų eilės sudarymą ir laimėtojo nustatymą) teisėtumą teismine tvarka, tačiau šiuo teisminiu procesu vis tiek nepagrįstai siekia atsakovės veiksmų teisinės peržiūros ir įvertinimo. Atsakovės priimtas sprendimas dėl laimėtojo nustatymo yra galiojantis, nenuginčytas.
5.3. Ieškovės pateikti dokumentai neįrodo jos skaičiuojamos pelno maržos, o tik bendrųjų tikėtinų pardavimo pajamų dydį. Nepaisant to, kad pati ieškovė nebūtų gaminusi šviestuvų, bet juos perpardavusi, būtų patyrusi tiek darbo užmokesčio, tiek pristatymo, pervežimo į pirkėjo buveinę sąnaudas. Pirkimu buvo perkamas didelis šviestuvų kiekis 1 100 vnt. su galimybe papildomai įsigyti dar 10 procentų šviestuvų, neviršijant sutarties vertės. Tokio užsakymo įvykdymas reikalauja papildomų tiekėjo pajėgumų ir sąnaudų. Ieškovės nurodyta reikalaujama neva patirtos žalos suma nepagrįsta, neįvertintos visos ieškovės veiklos sąnaudos (e. b. 2 t. 15-19 b. l.).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektrobalt“ atsiliepime nurodė, kad teikiant pasiūlymą buvo aiškus perkančiosios organizacijos reikalavimas, jog ENEC+ sertifikatas turi galioti visam siūlomam gaminiui šviestuvui. UAB „Elektrobalt“ pasiūlymas atitiko visus konkurso A dalies sąlygų techninius reikalavimus (buvo pasiūlyti gaminiai (šviestuvai) su reikalaujamu ENEC+ sertifikatu), o Konkurso B dalyje pasiūlyta kaina be PVM viso labo 11 procentų didesnė nei UAB „ENIM“. UAB „Elektrobalt“ pasiūlymas buvo įvertintas vienodomis sąlygomis, laikantis konkurso medžiagoje keliamų reikalavimų ir yra pagrįstai pripažintas laimėtoju. Su UAB „Elektrobalt“ sudaryta sutartis yra pilnai įvykdyta (e. b. 2 t. 91 b. l.).
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a
9. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
10. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
11. Byloje yra pareikštas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, tačiau tuo pačiu byloje yra keliami klausimai ir dėl ieškovės pasiūlymo neteisingo įvertinimo, neteisingo laimėtojo nustatymo ir pan., dėl kurių ieškovė anksčiau neiniciavo teisminių ginčų, o šiuo atveju atsakovės su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektrobalt“ sudaryta sutartis jau yra įvykdyta. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje procesinėje situacijoje yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, pateikti išaiškinimai:
11.1. kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kaip kriterijus nustatant ieškovų procesinį subjektiškumą inicijuoti teismo procesą prieš perkančiąją organizaciją, inter alia, apima jų interesą atkurti turtinę padėtį, kai prarandama galimybė patiems šį sandorį sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą (kasacinio teismo nutarties 53 punktas);
11.2. tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas (54.1 p.); vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo (54.2 p.). Kasacinis teismas pažymi, kad (šios nutarties 54.1) punkte pristatytas tiekėjų teisių gynybos priemonių naudojimas suponuoja ir tai, kad ginčo šalys perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės procese negali remtis naujomis aplinkybėmis, a fortiori (ypač) dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais objektu (55 p.). Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija turi teisę paneigti priežastinio ryšio egzistavimą (kai dėl jos veiksmų neteisėtumo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę galią šalių ginčui), ji, atsižvelgdama į perkančiųjų organizacijų galimybės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus išimtinį pobūdį, byloje dėl žalos atlyginimo, be kita ko, privalo įtikinamai ir patikimai įrodyti, jog ieškovo pasiūlymas buvo nepagrįstai įvertintas kaip tinkamas (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013) (56 p.). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos teisei, kiek tai susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, neprieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį procese dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės ieškovui neleidžiama kelti naujų pagrindų, kurie nebuvo pateikti peržiūros institucijai sprendžiant dėl atsakovo sprendimų teisėtumo (žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 58 punktą) (57 p.);
11.3. pagrindiniai priežastinio ryšio įrodinėjimo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procese teisės aiškinimai suformuluoti ne kartą nurodytoje kasacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013: 59.1. jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta; 59.2. bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia (59 p.). Kasacinio teismo šiame kontekste nurodyta, kad: 61.1. ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai); 61.2. sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo iš esmės susiduriama su tam tikro pobūdžio tikimybės vertinimu, nes bet kokiu atveju teismas vertina teorinę situaciją – ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis; atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas tokio pobūdžio ginče pagal šalių pateiktus įrodymus ir argumentus turi spręsti, kurios šalies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagrįstų prielaidų jam įvykti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai; 61.3. bet kokiu atveju šalys neribojamos įrodinėti savo poziciją dėl priežastinio ryšio, tai atitinka ginčo šalių lygiateisiškumą ir proceso rungtyniškumą; tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui (tiekėjui) nereikia įrodinėti sau nepalankių veiksmų, nereiškia, kad, atsakovei (perkančiajai organizacijai) pateikus argumentus (įrodymus), jog viešojo pirkimo sutartis su ieškovu dėl kokių nors teisėtų priežasčių nebūtų sudaryta, pastarajam nereikia į tai atsikirtinėti, t. y. kad jis atleidžiamas nuo savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017 32, 34, 35 punktus);
11.4. teismo sprendimu pripažinus perkančiųjų organizacijų veiksmų neteisėtumą, jos įpareigotinos (net to konkrečiai nenurodžius teismui) toliau tęsti pirkimo procedūras, jose atlikti pakartotinius veiksmus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 46–50 punktus). Tokio modelio išimtimi laikytinos situacijos, kai teismas nutraukia pirkimo procedūras arba nelieka pagrindo bei poreikio pakartotinai atlikti procedūrinių veiksmų (pavyzdžiui, sudaryta ir (ar) įvykdyta viešojo pirkimo sutartis, kuri dėl viešojo intereso išsaugoma, o teismas paskiria alternatyvią sankciją) (70 p.).
Dėl teismo nustatytų aplinkybių
12. Į bylą teiktos UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ LED šviestuvų, naudojamų greito eismo gatvėse, Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projektui pirkimo tarptautinio atviro konkurso sąlygos. Pagal jas prekių pavadinimas – gatvių apšvietimo LED šviestuvai greitojo eismo gatvių apšvietimui (apšvietimo klasė M2), toliau GATVĖ 1 (8 p.); 9 punkte išdėstytos GATVĖ 1 šviestuvų pagrindinės eksploatacinės savybės ir charakteristikos; perkamų prekių savybės apibūdintos techninėje specifikacijoje; konkurso sąlygoje vartojamos sąvokos atitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų perkančiųjų subjektų įstatyme apibrėžtas sąvokas (2 p.); pirkime bus vertinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar šis dalyvis laikosi kokybės vadybos sistemos ir(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, o paskui bus tikrinami dalyvių pateikti pasiūlymai (16 p.); pašalinimo pagrindai, jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai nurodyti 6 priede (23 p.); 74.1 punkte numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai (e. b. 1 t. 81-97, 102-117 b. l.). Teikta Techninė specifikacija (e. b. 1 t. 98-101 b. l.). Atsakovės 2018-06-11 rašte Nr. 467 dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo tarp atsakytų klausimų nurodyta: „Ar ENEC+ gali būti pakeistas į DEKRA analogišką sertifikatą“ – Ne negali. Kaip nurodyta techninės specifikacijos 1 punkte prašo pateikti ENEC+ licencijos kopiją prekei (e. b. 1 t. 172-173 b. l.).
13. Ieškovė teikė 2018-07-30 pasiūlymo A formą (e. b. 1 t. 12-22 b. l.), B formą (e. b. 1 t. 118-119 b. l.). Atsakovė 2018-08-16 pranešime prašė pateikti atitiktį nurodytiems techniniams reikalavimams įrodančius dokumentus bei patikslinimus (e. b. 1 t. 70 b. l.). Ieškovė teikė 2018-08-22 raštą dėl UAB „ENIM“ su pasiūlymu pateiktų duomenų patikslinimo (e. b. 1 t. 71-75 b. l.). Atsakovė 2018-09-18 raštą Nr. 681 dėl Techninių pasiūlymų įvertinimo (e. b. 1 t. 75-80 b. l.).
14. Iš 2018-10-09 pranešimo Nr. 727 dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir siūlymo sudaryti sutartį (pirkime Nr. 384567) matyti, kad: perkantysis subjektas, susipažinęs su B pasiūlymais dalyvių, kurių A pasiūlymai po pirmojo susipažinimo su pasiūlymais (A vokai) procedūros buvo patikrinti ir įvertinti kaip atitinkantys pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, nustatė: perkantysis subjektas, įvertinęs dalyvių pateiktus EBVPD ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus pripažino, kad dalyviai atitinka iškeltus reikalavimus; nustatyta pasiūlymų eilė: 1. UAB „Elektrobalt“; 2. UAB „ENIM“; priimtas sprendimas laimėtoju pripažinti ir pirkimo sutartį sudaryti su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ir pirmąją vietą užėmusiu tiekėju (e. b. 1 t. 23-24 b. l.).
15. Ieškovė 2018-10-17 (pretenzijoje) nurodė, esą perkančioji organizacija taiko iš esmės neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, prašoma peržiūrėti skaičiavimo metodologiją, ją, pakeisti ir perskaičiuoti taip, kad ji būtų teisinga (e. b. 1 t. 25-26 b. l.). Atsakovė 2018-10-17 atmetė ieškovės pretenziją ir nurodė, kad ekonominio vertinimo skaičiavimo metodika nebus keičiama (e. b. 1 t. 27-28 b. l.). Toks atsakovės sprendimas nebuvo skųstas teisės aktų nustatyta specialia apskundimo tvarka teismui.
16. 2018-10-29 tarp atsakovės ir UAB „Elektrobalt“ buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. 149, pagal kurią tiekėjas perduoda užsakovo nuosavybėn gatvių apšvietimo LED šviestuvus pagal prekių sąrašą, o užsakovas įsipareigoja apmokėti už tinkamas prekes sutartyje nustatyta tvarka (e. b. 1 t. 29-36 b. l.). Į bylą teikti sutarties priedai: sutarties 1 priedas Techninė specifikacija (e. b. 1 t. 37-40 b. l.), 2 priedas – prekių priėmimo-perdavimo aktas (e. b. 1 t. 41 b. l.), 3 priedas – prekių pristatymo grafikas (e. b. 1 t. 42 b. l.).
17. Ieškovė teikė atsakovei 2019-06-25 pretenziją, kurioje prašė nutraukti sutartį su UAB „Elektrobalt“ ir iš naujo perskaičiuoti balus, paskelbti naują pasiūlymų eilę bei sudaryti sutartį su UAB „ENIM“, pateikti konkretų pasiūlymą, kaip bus kompensuota patirta žala (e. b. 1 t. 51-52 b. l.). Atsakovė 2019-09-23 atsakyme Nr. 553 į 2019-06-25 ieškovės pretenziją nurodė, kad ekspertams peržiūrėjus paskelbtus techninių pasiūlymų įvertinimo balus, nustatyta, kad lentelėje, kurios pagrindu ekspertai skaičiavo balus, praleista pirkimo dokumentų 74.6 punkte nurodyta formulė; UAB „ENIM“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis techninės specifikacijos reikalavimų, nes siūlomi šviestuvai Jupiter neatitinka techninės specifikacijos 1 punkto reikalavimo (ES aukštos kokybės ženklas), nes pateikta ENEC licencijos/sertifikato kopija ne perkamos komplektacijos prekei, t. y. šviestuvai sertifikuoti ENEC 1-os klasės ir be NEMA jungties lizdo. Techninės specifikacijos 1 punktas reikalauja pateikti ENEC arba ENEC+ licencijos kopiją ne atskiroms šviestuvo komplektuojamoms dalims, o prekei, t. y. Techninės specifikacijos aprašytam šviestuvui su visais jam keliamais reikalavimais; kadangi UAB „ENIM“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų, nepriklausomai nuo to kaip suskaičiuoti ekonominio naudingumo balai; laimėtoju lieka UAB „Elektrobalt“ (e. b. 1 t. 48-50, 53-55 b. l.). Ieškovė teikė 2019-08-20 raštą dėl maržos skaičiavimo (e. b. 1 t. 47 b. l.). 2019-09-10 elektroniniame laiške nurodyta, kad „susitikimo metu buvo aptarti du klausimai: <...> 2) mūsų įmonės vykdytas tarptautinis pirkimas, rezultatų koregavimas ir pasekmės. Buvo išsakyta idėja paskaičiuoti Jūsų įmonės negautą pelną (ne jo žalą ar pan.) ir susitikimo metu ieškoti kompromisų – kaip montavimo darbų atlikimas už suderintą kainą. Kiti pasiūlymai – kaip pirkti šviestuvų buvo iš karto atmesti, nes įmonė privalo vadovautis viešaisiais pirkimais, jų principais (e. b. 1 t. 43-46 b. l.).
18. Ieškovė teikė 2019-10-19 raštą dėl negauto pelno paskaičiavimo, kuriame nurodė, kad negautas pelnas po pelno mokesčio 67 871,43 Eur (e. b. 1 t. 56, 57-58, 59-67 b. l.). Į bylą teikti kitų pirkimų Techninės specifikacijos (e. b. 1 t. 130-144 b. l.), kituose pirkimuose priimti raštai (e. b. 1 t. 147-153, 154-162, 163-167, 168-171, 174, 175-178, 179-182, 183-184 b. l., 2 t. 45-46 b. l.), kito pirkimo Nr. 398721 medžiaga: su konkurso laimėtoju UAB „Lucidus techno“ sudaryta 2019-04-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 36; konkursui pateikta laimėtojo UAB „Lucidus techno“ ENEC licencija Nr. PL BBJ/010/2018 su visais jos priedais (bandymo protokolas Nr. LO-18.041/18.005/VI/E) (e. b. 2 t. 39-40 b. l.). Ieškovė teikė Gamintojo parengtą šviestuvo aprašymą, gamintojo parengtą šviestuvo montavimo instrukciją su vertimu; atsakovės į bylą pateikto Dekra testų protokolo vertimą; Dekra sertifikatą ir Dekra testų protokolą (e. b. 2 t. 114-115 b. l.). Atsakovė teikė faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, 2018-12-27 atsakymo į pretenziją kopiją, ENEC sertifikato kopiją su vertimu (e. b. 2 t. 122-123 b. l.).
19. Teismas pažymi, kad įrodymai, kurių vertimai nebuvo pateikti pagal CPK 113 straipsnio 3 dalies taisykles, byloje nėra vertinami (2020-01-14 teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad įrodymai, kurių vertimai nėra pateikti į lietuvių kalbą nepriimami).
Dėl ieškovės reikalavimų
20. Ieškovė UAB „ENIM“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus apšvietimas“ 67 871,43 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalys į bylą teikė daug informacijos apie kitus atsakovės vykdytus pirkimus, juose numatytas sąlygas, tačiau pažymėtina, jog ieškovės reikalavimai yra siejami su vykdytu konkrečiu viešuoju pirkimu (pirkimo Nr. 384567), todėl aktualios yra būtent šio pirkimo sąlygos, su kuriomis ir yra susiję ieškovės pareikšti reikalavimai, bei atsakovės atsikirtimai į ieškinį. Taigi ieškovės reikalavimo esmė žalos atlyginimas.
22. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 113 straipsnis numato, kad teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir 8 dalių, 108 straipsnio, 109 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 2 dalies, 111 straipsnio, 112 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
23. Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.).
Dėl teisės kreiptis į teismą realizavimo
24. Teismas jau aukščiu nurodė kasacinio teismo praktiką, kuri yra aktuali aptariamos situacijos įvertinimui. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad:
24.1. pirma, ieškovė iki inicijuodama šį ginčą dėl žalos atlyginimo nepasinaudojo (ir šioje byloje nesinaudoja taip pat) jai VPĮ suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos (atsakovės) priimtų sprendimų (dėl ginčo pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo). Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, vien dėl šios priežasties ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jau būtų pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio ji nebuvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja, yra neteisėtas. Kitaip tariant, neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant ieškovė galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir tikėtis tokio ieškinio patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-155-464/2019).
24.2. antra, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė objektyviai egzistavusių, svarbių aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios laiku apskųsti teismui perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, pasak ieškovės, jai sukėlė ieškinyje nurodyto dydžio žalą. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė turėjo galimybę, o, siekdama tinkamai įgyvendinti savo galbūt pažeistas teises, ir privalėjo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (sprendimus) nustatant ginčo pirkimo pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina ieškovės patirtį viešuosiuose pirkimuose. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta tiekėjų pareiga domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, tuo tarpu naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018). Nustatyta, kad <...> lentelėje, kurioje ekspertai skaičiavo balus praleista pirkimo dokumentų 74.6 punkte nurodyta formulė (e. b. 1 t. 48-50, 53-55 b. l.), t. y. iš tikrųjų buvo atilikta klaida dėl skaičiavimų (aritmetinių veiksmų). Tai patvirtina, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo iš anksto nuginčyti (ne)teisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.
24.3. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovės nesavalaikio savo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo, reikalavimo dėl žalos pareiškimo, tačiau iš esmės nesutinkant su perkančiosios organizacijos veiksmais, leidžia spręsti, kad ieškovės pagrindinis suinteresuotumas buvo ne sudaryti pirkimo sutartį, o siekti žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-23 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-566-553/2020).
25. Ieškovei neįrodžius paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti jos teisę šiame procese siekti negautų pajamų iš perkančiosios organizacijos dėl pastarosios galbūt neteisėtų veiksmų.
Dėl kitų kasacinio teismo nurodytų aspektų, aktualių nagrinėjamai bylai
26. Kaip jau minėta, nurodytos kasacinio teismo nutarties 54.1 punkte pristatytas tiekėjų teisių gynybos priemonių naudojimas suponuoja ir tai, kad ginčo šalys perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės procese negali remtis naujomis aplinkybėmis, a fortiori (ypač) dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais objektu. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama 2018-10-17 pretenziją, atliktų skaičiavimų neginčijo, o įrodinėjo tai, kad perkančioji organizacija taiko iš esmės neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, prašė peržiūrėti skaičiavimo metodologiją, ją pakeisti ir perskaičiuoti taip, kad ji būtų teisingą (e. b. 1 t. 25-26 b. l.), t. y. ieškovė tik jau po konkurso rezultatų ėmė kelti klausimus dėl pačios metodologijos nustatymo konkurse pagrįstumo, o atsakovės atliktus skaičiavimus pradėjo ginčyti dar vėliau, t. y. po sutarties su laimėtoju sudarymo.
27. Minėtos kasacinio teismo nutarties 59.1 punkte nurodyta, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), jog perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta.
28. Ieškovės teigimu, pagrindinis ginčas byloje vyksta dėl to, ar ieškovė, siekdama patvirtinti atsakovei siūlytų LED šviestuvų atitikimą Konkurso sąlygų 1 priedo 1 punkto techninės specifikacijos reikalavimui (ES aukštos kokybės ženklas), kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti ENEC licencijos kopiją prekei, kurioje būtų nurodyta, kad licencija išduota šviestuvui su visa reikalaujama įranga ir techninėje specifikacijoje nurodytais atitinkamais techniniais parametrais, tarp jų su NEMA lizdu ir II apsaugos nuo elektros poveikio klase (4 ir 15 punktų techninės specifikacijos reikalavimai).
29. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, reguliarus orientacinis skelbimas ar skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kurie naudojami kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, pirkimo-pardavimo sutarties projektas, pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkimui taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015).
30. Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens (padariusių asmenų) veikos ar neveikimo neteisėtumas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.
31. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė būtų pripažinta konkursą laimėjusiu asmeniu ir su ja būtų sudaryta sutartis, nes: pirma, nors keliami reikalavimai ir yra siejami su pačiomis konkurso sąlygomis, tačiau nebuvo reikšta reikalavimų dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis; antra, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkinio subjekto, o toks ribojimas išplaukia iš įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1 (Teismų praktika 39); trečia, pagal konkurso sąlygų 8 punktą – prekių pavadinimas – gatvių apšvietimas LED šviestuvai greitojo eismo gatvių apšvietimui (apšveitimo klasė – M2), toliau – GATVĖ 1 (e. b. 1 t. 82 b. l.); ketvirta, ENEC arba ENEC+ licencija II apsaugos nuo elektros poveikio klasei ir lizdui NEMA su ieškovės pasiūlymu pateikta nebuvo (e. b. 2 t. 120 b. l.). Tiekėjui – profesionaliam pirkimo dalyviui - veikiant nepakankamai rūpestingai dalyvaujant viešajam pirkime, toks tiekėjas prisiima savo veiksmų neigiamų padarinių riziką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011), todėl ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Dėl išdėstytų aplinkybių neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga.
32. Kita civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala (negautos pajamos). Asmuo, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti jos padarymo faktą ir dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (minėta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Teismui nenustačius, kad ieškovė būtų pripažinta konkursą laimėjusiu asmeniu ir su ja būtų sudaryta sutartis, teismas plačiau nepasisako dėl kitos ieškovės įrodinėtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – negautų pajamų, tačiau pažymi, jog įrodinėjant būtent negautas pajamas turi būti laikomasi aukščiau nurodytų kriterijų.
33. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Jau minėta, jog neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos taip pat nenustatyta ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) taikymo sąlyga.
34. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės UAB „ENIM“ reikalavimas žalos atlyginimo atsakovei UAB „Vilniaus apšvietimas“ atmestinas. Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo taip pat nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 d.). CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).
36. Netenkinus ieškovės materialių reikalavimų nėra pagrindo ieškovei priteisti šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t. 68 b. l., 2 t. 49-51, 116-117 b. l.). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 179,02 Eur bylinėjimosi išlaidų: 58,02 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas ir 121 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (e. b. 2 t. 124-125 b. l.). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Dėl baudos taikymo
37. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškovei teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą.
38. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nors ieškovės ieškinys teismo sprendimu ir yra atmestas, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“ dėl žalos priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektrobalt“) atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“, j. a. k. 120125820, 179,02 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“, j. a. k. 302433932.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas