Civilinė byla Nr. e2-2184-1184/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00209-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.1.; 2.6.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.8.4.;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,

        sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,

        dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovės UAB „Medžio bitės” atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

        dalyvaujant atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovei advokatei Vilmai Volkovienei,

        teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Medžio bitės” ieškinį atsakovei UAB „Antroji reklamos ateljė“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medžio bitės” (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti 9 511,00 Eur skolą, 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ieškovės UAB „Medžio bitės“ naudai, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jau po bylos iškėlimo teisme dienos dalį skolos sumokėjo – 1 393,11 Eur, todėl šioje apimtyje ieškovė ieškinio atsisakė ir toliau ieškinio reikalavus palaikė 8 117,89 Eur dydžio skolos apimtyje.

2.                      Ieškovė UAB „Medžio bitės“ ieškinyje nurodė, jog tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai santykiai pagal kuriuos atsakovė iš ieškovės pirko prekes bei įsipareigojo tinkamai už jas atsiskaityti. Tokiu būdu atsakovė UAB „Antroji reklamos ateljė“ iš ieškovės UAB „Medžio bitės“ įsigijo įvairių medienos gaminių. Ieškovė už šias prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė nustatytais terminais su ieškovė neatsiskaitė ir liko skolinga 9 511,00 Eur, todėl minėtą sumą ir prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės. Be to, remiantis Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu prašo iš atsakovės priteisti 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų (el. medž. l. 1-3).

3.                      Atsakovė UAB „Antroji reklamos ateljė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės komercijos vadovas A. K. susitarė su UAB „Medžio bitės“ sudaryti barterinių mainų žodinę sutartį, o būtent už reklamos paslaugas įsigyti medienos. Siūlymas buvo toks, jog paslaugos teikėjas (atsakovė) vykdys UAB „Medžio bitės“ reklaminę kampaniją: pagamins ir paviešins reklaminius stendus Šiaulių miesto gatvėse bei sukurs ir leis RS2 radijo eteryje reklaminį klipą , o UAB „Medžio bitės“ sumokės už suteiktas paslaugas pagal paslaugos teikėjo pateiktą sąskaitą faktūrą barterinių mainų pagrindu, t. y. parduos medieną. Atsakovei faktiškai suteikus reklamos paslaugas ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių ėmė neigti reklamos paslaugų užsakymo faktą ir barterinį susitarimą. Ieškovei neigiant barterinį šalių susitarimą atsakovas bus priverstas šioje byloje teikti priešinį reikalavimą reikalaujant priteisti iš ieškovės 8 117,89 Eur skolos už suteiktas reklamos paslaugas (el. medž. l. 19-21).

4.                      Ieškovė UAB „Medžio bitės“ byloje pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovė neneigia, kad iš tiesų buvo tartasi su atsakove dėl reklamos paslaugų už jas atsiskaitant medžio gaminiais. Tačiau konkrečios paslaugos, paslaugų apimtis ir paslaugų kaina nebuvo suderintos. Nors tarp UAB „Medžio bites” ir UAB „Antroji reklamos ateljė“ vyko derybos dėl reklamos paslaugų užsakymo ir atsakovė pateikė ne vieną reklamos paslaugų komplekso pasiūlymą, nei vienas pasiūlymas jokia forma nebuvo patvirtintas UAB „Medžio bitės“ atsakingų asmenų. Ieškovė UAB „Medžio bitės“ neneigia, kad su atsakovė buvo derinamas reklaminio stendo maketas, tačiau UAB „Medžio bitės“ jokia forma neišreiškė valios, kad būtų įrengti net trys stendai  neišreiškė valios dėl reklamos trukmės ir svarbiausia – nesutarė dėl jos kainos. Jeigu šalys vykdė barterį, tuomet logiška, kad keičiamų prekių – paslaugų vertė turėjo būti tapati. Šiuo atveju, prekių ir paslaugų kaina skiriasi, kas rodo, jog šalių susitarimo apimtis neaiški ir sutartis neišėjo iš derybų stadijos. Atsakovė vienašaliu sprendimu teikė reklamos paslaugas, kurių apimtis ir kaina nebuvo suderintos su ieškovės atsakingu asmeniu aiškia ir apibrėžta forma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad reklamos paslaugos buvo akceptuotos, privalėjo būti teikiamos ir ieškovė privalo už jas atsiskaityti. Taip pat pažymėjo, jog darant prielaidą, kad šalys visgi susitarė dėl reklamos paslaugų apimties bei kainos ir jos buvo pagrįstai suteiktos, tuomet ieškovė nesutinka su atsakovės nurodyta suteiktų paslaugų kaina (el. medž. l. 53-57).

5.                      Atsakovė UAB „Antroji reklamos ateljė“ byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad paslaugų apimtis ir kaina nebuvo suderintos. Pažymėjo, jog pirminis susitarimas dėl paslaugų apimties ir kainos tarp šalių vyko žodžiu. Papildomai nurodė aplinkybes, kurios patvirtiną faktą, jog ieškovė užsakė reklamos paslaugas. Dėl ieškovės keliamų abejonių dėl atsakovės suteiktų reklamos paslaugų apimties bei kainos, atsakovė nurodė, jog paslaugos kainavo 8 117,89 Eur, su kurios verte ieškovė nesutinka. Pažymėjo, jog atsakovė ieškovei faktiškai suteikė reklamos paslaugų už 8 117,89 Eur (su PVM). Atsakovės siųstose paslaugų sąmatose matyti, kad kaina skiriasi dėl teikiamų paslaugų trukmės. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad atsakovė neginčija aplinkybių, jog paėmė iš ieškovės medienos, ieškinyje nurodytą kiekį, todėl paslaugų/prekių kainų skirtumas bus sumokėtas (el. medž. l. 64-66).

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Medžio bitės“ atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė į bylą pateikė papildomus duomenis, pagrindžiančius aplinkybes, jog atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo, t. y. 2024 m. balandžio 5 d. sumokėta 1 393,11 Eur dydžio suma, jau po to kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, todėl iš ieškinio reikalavimo 9 511,00 Eur sumos aritmetiškai išminusavus 1 393,11 Eur dydžio sumą, lieka neapmokėta 8 117,89 Eur skolos, todėl ieškovė palaiko savo reikalavimą 8 117,89 Eur sumai. Teismui patikslinus poziciją, atstovas patvirtino aplinkybes, jog ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1 393,11 Eur dydžio sumos atsisako, ryšium su tuo, jog atsiskaityta šioje dalyje po kreipimosi į teismą, ir palaiko reikalavimą dėl 8 117,89 Eur dydžio skolos priteisimo. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė suteikė atsakovei medieną, pateiktos PVM sąskaitos faktūros su juose nurodytais apmokėjimo terminais. Terminai jau yra pasibaigę, tačiau atsakovė vis dar nėra pilnai atsiskaičiuosi su ieškove. Ieškovė neginčija, jog tarp šalių vyko pokalbis, jog perkant medieną, atsakovė tuo pačiu norėtų parduoti reklamos paslaugas. Tuo atveju, jeigu reklamos paslaugos būtų suteiktos, šalys savo prievolės galėtų užbaigti užskaitymais. Tačiau sutartis dėl reklamos paslaugų teikimo nebuvo pasirašyta, nebuvo suderinta reklaminės kompanijos sąmata, iš esmės liko neatsiskaityta už suteikta medieną. Dėl skirtingų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų apmokėjimo terminų, atstovas nurodė, jog tikriausiai tarp šalių buvo skirtingi susitarimai dėl atsiskaitymų. Dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų už suteiktas prekes, atstovas nurodė, jog buvo planai, kad bus priešpriešinės paslaugos, tačiau šios paslaugos nebuvo suderintos. Ieškovė elgėsi sąžiningai, ir neneigia aplinkybių, jog buvo tartasi dėl reklamos paslaugų teikimo, vienas dalykas kalbėtis, kitas dalykas susitarti dėl teiktinų paslaugų, nustatant jų kiekį ir kainą. Šioje byloje ginčo nėra tai, jog atsakovė medieną gavo, taip pat nėra ginčo dėl suteiktos medienos kainos, o jokių reikalavimų dėl reklamos paslaugų šioje byloje net negalima svarstyti, nes byloje nėra pareikštas priešieškinis. Todėl atsakovės argumentai nelabai aktualūs, nes nėra jokių priešpriešinių reikalavimų šioje byloje. Tuo atveju, jei atsakovė turi pretenzijų, jog su ja nėra atsiskaityta už suteiktas reklamos paslaugas, atsakovė turi teisė reikšti atskirą ieškinį ir toje byloje bus išsiaiškina ar atsakovė ieškovei suteikė kokias nors reklamos paslaugas ir kiek galimai yra skolinga. 

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovė advokatė Vilma Volkovienė teigė, jog ginčas atsirado tarp dviejų juridinių asmenų. Iš pradžių šalių bendravimmas buvo tokio pobūdžio, jog šalys susitarė dėl barterinių mainų, t. y. ieškovė tieks medžio gaminius, o atsakovė teiks reklamos paslaugas. Iš principo atsakovė neginčija, jog iš ieškovės įsigijo medienos gaminių, t. y. neginčija gautos medienos kiekio ir kainos. Tačiau atsakovė vertina, jog buvo kitas susitarimas, jog teikia reklamos paslaugas, dėl suteiktų paslaugų buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. atitinkamomis sumomis. Teismui patikslinus aplinkybes, dėl PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis remiasi atstovė, jog byloje tokių duomenų nėra pateikta, atstovė patikslino, jog byloje yra pateiktos reklaminės kompanijos sąmatos, iš kurių matyti, jog galutiniai suderinimai buvo. Atsakovės vertinimu, likusi 8 117 Eur suma turėtų būti įskaityta, dėl atsakovės suteiktų reklamos paslaugų, nes iš šalių susirašinėjimo ir kitų duomenų matyti, jog reklamos paslaugos buvo suteiktos, jos buvo suderintos, buvo radijo klipas, kuris transliuotas radijuje, taip pat buvo įrengti trys reklaminiai stendai. Tad toks susitarimas tarp šalių egzistavo, paslaugos buvo suteiktas ieškovė turėjo pareigą sumokėti už suteiktas reklamos paslaugas. Atsakovės elgesys yra sąžiningas, nes skirtumas tarp suteiktų reklamos paslaugų ir įsigytos medienos gaminių yra sumokėtas, o dėl likusios dalies, atsakovė vertina, jog paslaugos suteiktos ir likusi dalis neturėtų būti priteista. Dėl skirtingų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų apmokėjimo terminų, atstovė nurodė, jog tai ir įrodo, jog buvo susitarimas dėl barterinių mainų, nes paprastai tarp juridinių asmenų atsiskaitymai per 30 d. nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo tenkintinas.

8.                      Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju ieškovės atstovas teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau po bylos iškėlimo teisme dienos dalį skolos sumokėjo – 1 393,11 Eur, todėl tokioje apimtyje ieškovė ieškinio atsisako ir toliau ieškinio reikalavus palaiko 8 117,89 Eur dydžio apimtyje. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 1 393,11 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

9.                      Nutraukiant bylą pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį nuostatas šalims grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, šiuo atveju – ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis. Vadovaujantis minėta teisės norma ieškovei grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakyto 1 393,11 Eur skolos dydžio, mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 31,00 Eur, todėl grąžintinas 23,25 Eur žyminio mokesčio dalis.

Dėl likusių ieškinio reikalavimų 8 117,89 Eur dydžio skolos

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10.                      Atsakovė UAB „Antroji reklamos ateljė“ triplike pažymėjo, kad atsakovė neginčija aplinkybių, jog paėmė iš ieškovės medienos, ieškinyje nurodytą kiekį. Atsakovės atstovė advokatė Vilma Volkovienė teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog atsakovė įsigijo medienos gaminių, t. y. neginčija gautos medienos kiekio ir kainos, tik teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta barterinių mainų sutartis, todėl jos pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovei atsakovė yra suteikusi reklamos paslaugų likusios skolos apimtyje, kas turėtų būti užskaityta.

11.                      Teismas pažymi, jog šioje byloje šalių atstovai neneigė, jog šalys galimai siekė vykdyti barterinius mainus, tačiau ieškovės atstovas teigė, jog dėl tiektinų atsakovės reklamos paslaugų šalys nebuvo iki galo susitarusios ir t.t., tuo tarpu atsakovės atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog vis tik šalys veikė barterinių mainų sutarties pagrindu.

12.                      Sąvoka „barteriniai mainai“ (angl. barter - natūriniai (prekių) mainai) Civiliame kodekse ar kituose įstatymuose neįtvirtinta, tačiau vartojama verslo praktikoje. Sudariusi „barterinių mainų“ sutartį, viena šalis už gautas prekes, atliktas paslaugas ar darbus kitai šaliai atlygina ne pinigais, bet ekvivalentiškos vertės prekėmis, darbais ar paslaugomis. Civiliniame kodekse reglamentuojami mainų teisiniai santykiai. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Taigi mainų sutarties dalykas yra daiktas, o ne paslaugos ar darbai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą mainų sutarties dalyką, abi šalių sudarytas sutartis vertinant kaip vieną barterinių mainų sandorį, jis nekvalifikuotinas kaip mainų sandoris, reglamentuojamas CK XXIV skyriuje. Tais atvejais, kai už prekes, paslaugas ar darbus atsiskaitoma paslaugomis ar darbais, sutartys, kurių pagrindu susiklostė tokie teisiniai santykiai, kvalifikuotinos kaip mišrios, turinčios kelių sutarčių elementų. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bei sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Mišriai sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.165 straipsnio 1, 3 dalys). Atlygintinį daikto perleidimą nuosavybėn reglamentuoja CK XXIII skyriuje įtvirtintos pirkimo–pardavimo teisės instituto normos, o paslaugų atlikimą – XXXV skyriaus normos, jos ir taikytinos ginčo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-2012).

13.                      Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys buvo sudariusios vieną bendrą barterinių mainų sandorį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys raštu tarpusavyje nebuvo sudariusios nė vienos sutarties, byloje nėra aišku, ar šalių susitarimai ir jų aktyvūs veiksmai vyko tuo pačiu laiku. Atsakovės atstovė teisme nepaaiškino esminės aplinkybės, prieštaraujančios jos tvirtinimui, kad šalys buvo susitarusios dėl barterinių mainų – skirtingos įgytų prekių ir įsipareigotų suteikti paslaugų kainos. Priešingai iš byloje esančių įrodymų matyti, jog, nagrinėtinu atveju, buvo skirtingos įgytų prekių ir įsipareigotų suteikti (suteiktų) paslaugų kainos, jos nebuvo ekvivalentiškos. Tą patvirtino ir atsakovės atstovė, kuri pripažino, jog atsakovė susidariusį įsigytų prekių ir savo suteiktų paslaugų kainų skirtumą - 1 393,11 Eur ieškovei jau padengė.

14.                      Aplinkybes, patvirtinančias šalių tikruosius ketinimus sudarant sandorį, būtina įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėtinu atveju, teismas, remiantis byloje esančių įrodymų visuma pripažįsta, jog atsakovė neįrodė, jog šalys buvo sudariusios barterinių mainų sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), todėl tuo pagrindu vertinti, jog atsakovė savo suteiktomis paslaugomis ieškovei yra atsiskaičiusi už įsigytus medienos gaminius, nėra teisinio pagrindo.

15.                      Nagrinėtinu atveju, teismui pripažinus, jog atsakovė neįrodė, jog šalys buvo sudariusios barterinių mainų sutartį, remiantis byloje esančiais įrodymais, galima vertinti, jog tarp šalių vyko atskiri sandoriai: pirkimo–pardavimo ir reklamos paslaugų teikimo sandoriai. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą iš atsakovės priteisti skolą už jai parduotus medienos gaminius, tuo tarpu atsakovė byloje nėra pareiškusi ieškovei priešieškinio dėl ieškovei suteiktų reklamų paslaugų atlygintinumo, skolos priteisimo ir t.t., todėl šioje byloje teismas nepasisako ir plačiau nevertina aplinkybių ar ieškovė yra (ne)skolinga atsakovei už suteiktas reklamos paslaugas (CPK 178, 185 straipsnis). Teismas pastebi, jog šiuo sprendimu pasisakius, jog atsakovė neįrodė, jog šalys buvo susitarusios ir sudariusios barterinių mainų sutartį (sandorį), neatima iš atsakovės teisės reikšti atskiro savarankiško reikalavimo dėl atsakovės suteiktų reklamos paslaugų ieškovei ir iš to kylančių įsipareigojimų, jų atlygintinumo ir t.t..

16.                      CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

17.                      Byloje nustatyta ir šalys neginčijo fakto, jog šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės pirkimo – paradavimo sutarties. Konkretus prekės pavadinimas, rūšis, kiekis, asortimentas ir kaina su PVM buvo nurodomi PVM sąskaitose faktūrose. Kaip jau buvo minėta sprendimo 10 punkte,  atsakovė neginčija įsigytos medienos gaminių kiekio ir kainos. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovė atsakovei pardavė prekių už 9 511,00 Eur. Prekių pardavimas ir perdavimas atsakovei įformintas PVM sąskaitomis – faktūros MBS Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 4-10). Atsakovei priėmus tiek tiektas prekes (medieną), tiek pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsirado pareiga įvykdyti piniginę prievolę. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, PVM sąskaitų - faktūrų laiku neapmokėjo. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai ir nėra duomenų, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl parduotų medienos gaminių, tuo tarpu atsakovė savo pareigos sumokėti už nupirktas prekes pilnai neįvykdė (tik bylą iškėlus teisme, atsakovė iš dalies apmokėjo skolos dalį pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras) ir ieškovei liko skolinga 8 117,89 Eur sumą. Byloje duomenų, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove, nėra, prievolių įvykdymo terminai (sąskaitos apmokėjimo terminai) pasibaigę, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 8 117,89 Eur dydžio skolą, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų ir kitų mokėjimų priteisimo

18.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl iš atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“ ieškovei UAB „Medžio bitės” priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

19.                      CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

20.                      Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties (nei pirkimo pardavimo, nei mainų) bei nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nagrinėtinu atveju taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas nustatyta, kad 2023 m. antrą pusmetį, galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 4,00 procentų. Taigi, nagrinėtinu atveju, taikytinos 12,00 procentų dydžio palūkanos (4,00 + 8). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo nuo priteistos sumos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 12 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 117,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21.                      Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 214,00 Eur (el. medž. l. 14) žyminis mokestis ir 1 573,00 Eur išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas (el. medž. l. 15, 16, 61, 62, 75-76). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 183,00 Eur žyminis mokestis (apskaičiuotas už likusį patenkintą reikalavimą, t. y. 214,00 Eur – 31,00 Eur) ir 1 573,00 Eur išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

22.                      Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovės UAB „Medžio bitės”, juridinio asmens kodas 304052912, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Medžio bitės” ieškinį atsakovei UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir civilinę bylą ieškinio dalyje dėl 1 393,11 Eur skolos priteisimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Medžio bitės”, juridinio asmens kodas 304052912, iš atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“, juridinio asmens kodas 145848811, 8 117,89 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 89 centų) skolą, 12 (dvylikos) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8 117,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 183,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 1 573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) patirtas išlaidas advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme.

Grąžinti ieškovei UAB „Medžio bitės”, juridinio asmens kodas 304052912, 23,25 Eur (dvidešimt trijų eurų 25 centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024 m. sausio 16 d., mokėjimo nurodymo Nr. 00011510, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                 Laura Miniotienė