Civilinė byla Nr. 2S-818-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21275-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.10.; 3.1.18.5.; 3.1.18.6.; 3.3.2.4.;

(S)                                                                      

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2108-920/2017 pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. B., V. B., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims A. V., J. K., J. K., K. S., A. N., R. D., A. D., dėl kredito sutarties pripažinimo apsimestine ir kredito gavėjo teisių ir pareigų pagal šią sutartį perkėlimo

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) apsimestine nuo jos sudarymo momento ir perkelti visas kredito gavėjo teises ir pareigas pagal 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) atsakovams L. B. ir V. B., priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui, byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27075-920/2015. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi 2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartis buvo palikta nepakeista.
3. Atsakovė AB „Swedbank“ pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones trečiųjų asmenų atžvilgiu ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, uždraudžiant antstoliui išieškotas lėšas paskirstyti išieškotojui ir parduoti iš varžytynių ieškovės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė atsakovės AB “Swedbank“ bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė prašymą pakeisti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė 2015 m. gruodžio 8 d. atskirajame skunde, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas. Atsakovė nenurodė naujų argumentų ar pasikeitusių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas keisti ir naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismo vertinimu, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų teisėms, t. y. pripažinus kredito sutartį apsimestine ir perkėlus kredito gavėjo teises ir pareigas pagal sutartį L. B. ir V. B., išieškojimo veiksmai bus nutraukti tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl visos vykdomosios bylos sustabdymas yra tikslingas, tam, kad būtų užtikrintos ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų teisės šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

7. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, o jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių trečiųjų asmenų atžvilgiu panaikinimo ir ieškovės atžvilgiu pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės ir kitų bendraskolių atžvilgiu yra priimta eilė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių, kur teismai nustatė kredito gavėjus pagal ginčijamą kredito sutartį ir jų atžvilgiu išdavė vykdomuosius dokumentus, tačiau ieškovė neteikė reikalavimo vykdomojo dokumento panaikinimui.
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. (c/b Nr. 2-839-570/2012) įsiteisėjusia nutartimi iš ieškovės priteista skola pagal ginčijamą kredito sutartį, kurią ieškovė pageidauja pakeisti. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pakeisti teismų jau nustatytą ieškovės ir banko teisinį santykį.
3. Priimtas teismo sprendimas, net ir tuo atveju, jeigu jis bus palankus ieškovei, neturės įtakos išieškojimo procesui, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jos reiškiamo reikalavimo pobūdžio. Skolos išieškojimas vykdomas ir iš kitų bendraskolių, dėl kurių ieškovė, nei patys skolininkai nėra pateikę jokių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taip pat pritaikytos, todėl teismas peržengė ieškinio ribas.
4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstas ir šalių ginčas, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterpė į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą.
8. Teisme gautais ieškovės D. V. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. atsiliepimu-rašytiniais paaiškinimais yra prašoma atsakovės AB „Swedbank“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškinimuose teigiama, kad atsakovė nenurodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir iš esmės tais pačiais argumentais kelia tą patį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi (c/b Nr. 2S-499-390/2016). Tuo tarpu tenkinus ieškovės ieškinį, t. y. pripažinus kredito sutartį apsimestine ir perkėlus kredito gavėjo teises ir pareigas pagal sutartį L. B. ir V. B., išieškojimo veiksmai bus nutraukti tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga ir būtina stabdyti visą vykdomąją bylą.
9. Teisme gautais trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. D. ir A. D. atsiliepimu-rašytiniais paaiškinimais yra prašoma atsakovės AB „Swedbank“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad atsakovė iš esmės kelia tą patį klausimą ir remiasi tais pačiais argumentais, nors šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o jokios aplinkybės nėra pasikeitusios. Jokių pasikeitusių aplinkybių nenurodo ir pati atsakovė.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės AB „Swedbank“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, siekia, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, ieškovės atžvilgiu būtų pakeistos, uždraudžiant antstoliui išieškotas lėšas paskirstyti išieškotojui ir parduoti iš varžytynių ieškovės turtą, o trečiųjų asmenų atžvilgiu būtų panaikintos. 
13. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015). Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti ieškiniu pareikšti reikalavimai. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taip pat gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimus dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko pirmiau teismo nustatyta grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkintas ieškovės D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovės D. V. reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad apeliacine tvarka patikrinus minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-499-390/2016, konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų teises, iškilusio tarp šalių ginčo apimtyje, todėl skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.
15. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nesprendžia dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo ir būtinųjų sąlygų joms taikyti egzistavimo, nes šiuo konkrečiu atveju šios aplinkybės įvertintos ir nustatytos, kaip ir minėta šios nutarties 14 punkte, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-499-390/2016 (CPK 18 straipsnis).
16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, suteikiančių pagrindą iš naujo vertinti šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytais argumentais iš esmės yra kvestionuojami jau įsiteisėjusia teismo nutartimi išspręsti klausimai, todėl nesant patvirtinančių duomenų, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų neproporcingai pažeidžiamos apeliantės teisės ir jos interesai, nėra jokio pagrindo šioje ginčo stadijoje pagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ar pakeisti jų mastą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taip pat nėra nustatytų ir objektyvių pagrindų, kuriems esant, būtų galima daryti išvadą, jog yra išnykusi pirmiau teismo nustatyta grėsmė būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimui įvykdymui (CPK 150 straipsnis).
17. Tuo pačiu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovė jau yra patyrusi nuostolių dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas būtų atmestas, ji įgytų teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos ji turėjo dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. bendra tvarka pareikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
18. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai atsisakė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, o trečiųjų asmenų atžvilgiu jas panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybės, daro išvadą, jog teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas