Civilinė byla Nr. e2YT-7653-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03075-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, J. P., R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

1.       Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti priėmė jo sutuoktinė J. Š., mirusi (duomenys neskelbtini).

1.1.                      Pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. ir (duomenys neskelbtini) mirusios J. Š. anūkas. Mirus A. Š. jo sutuoktinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį turtą J. Š. po sutuoktinio mirties priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti – jame gyveno, toliau mokėjo komunalinius mokesčius, perėmė kitus daiktus – nuotraukų albumus, baldus, knygas ir kitus daiktus, buvusius minėtame bute. (duomenys neskelbtini) mirė J. Š., po jos mirties pareiškėjo motina R. B. padovanojo paveldėjimo teises į jos turtą ir turtines teises, o pareiškėjo teta J. P. atsisakė palikimo, todėl visą turtą jo J. Š. mirties paveldėjo pareiškėjas.

1.2.                      Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

II.       Suinteresuotų asmenų atsiliepimai

2.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

3.       Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog pareiškimas pagrįstas, prašė pareiškimą tenkinti.

4.       Suinteresuotas asmuo J. P. tesimo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Š.. Jis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su J. Š., jie turėjo dvi dukras – J. P. ir R. B.. Po A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Santuokos metu buvo įgytas ir J. Š. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute J. Š. po sutuoktinio mirties toliau gyveno, šiuo butu naudojosi, mokėjo komunalinius mokesčius už butui teikiamas paslaugas. (duomenys neskelbtini) J. Š. mirė. R. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi pareiškėjui padovanojo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises, likusias po jos motinos J. Š. mirties. Pareiškėjas priėmė palikimą, likusį po J. Š. mirties.

6.       Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7.       Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8.       Po J. Š. sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. J. Š. po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip pareiškėjas nurodė pareiškime, priėmė palikimą faktiškai valdydama, toliau liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktiniu, mokėjo komunalinius mokesčius. 

9.       Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad J. Š. iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo, po palikėjo mirties perėmė jo asmeninius daiktus bei rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J. Š. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

10.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

11.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė