Civilinė byla Nr. 2-620-831/2015

Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00331-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija – 128.2

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas  Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant  Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant : pareiškėjams R. P. ir Onai B. F.,

dalyvaujant: suinteresuoto asmens – VSDFV Marijampolės skyriaus įgaliotajam atstovui V. Š., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui bei LR gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui (apie bylos nagrinėjimą tinkamai pranešta),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. P. ir Onos B. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,  ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjai prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ona B. F., a.k. (duomenys neskelbtini) būdami nepilnamečiais, jų tėvo J. P. įkalinimo metu - nuo 1945-08-03 iki 1956-07-26, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Teismui pateiktame  pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjai R. P. ir Ona B. F. papildomai paaiškino, kad jų tėvas - J. P., Petro, gimęs 1911 metais, buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-a str. 20 metų laisvės atėmimo bausme. Jam paskirtą bausmę jis atliko Vorkutoje, Komijos Respublikoje, RTFSR nuo 1945-08-03 iki 1956-07-26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997-03-17 išduotame pažymėjime Nr. 00075/97 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnį J. P. yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir jam atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Tėvo įkalinimo metu jie negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iki tėvo ištrėmimo į Vorkutą, šeima gyveno Kalvarijoje, Marijampolės apskr. Tėvas dirbo kirpėju, buvo gerbiamas miestelio žmogus. Tėvas buvo suimtas 1945 m. liepos mėn. ir nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme. Iš karto po tėvo suėmimo visa šeima - R. P., gim. 1943 m, mama V. P., gim. 1919 m., Ona B. P. (dabar – F.), gim. 1942 m., dėl ištrėmimo grėsmės negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietovėje Kalvarijos miestelyje ir buvo priversta slapstytis.

Iš mamos pasakojimų prisimena, kad iš karto po tėvo suėmimo išvyko iš Kalvarijos ir pradėjo slapstytis Jungėnų miestelyje, juos priglaudė Sinkevičių šeima. Mama, bijodama dėl vaikų likimo, apsigyveno atskirai nuo jų - ji išvyko į Vilnių. Pas S. pragyveno iki 1946 m. pavasario. 1946 m. pavasarį mama juos išvežė toliau nuo Kalvarijos. Gyveno Triobiškių km., esančiame netoli Želsvos miestelio, Marijampolės sav. pas savo tetą P. ir Mindaugų km., esančiame 1,5 km nuo Triobiškių km., U. šeimoje. Taip pat laikas nuo laiko juos gyventi priimdavo brolių B. šeimos, kurios gyveno Triobiškių ir Mindaugų kaimuose. Slapstydamiesi, gyvendami svetimose šeimose praleido 10 metų, iki kol iš įkalinimo 1956 m. sugrįžo jų tėvas J. P..

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima kreiptis į LGGRTC dėl nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo, kuris suteiks pareiškėjams teisę gauti valstybinę pensiją.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. tremtiniai turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjams būtų suteiktas nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens - tremtinio statusas ir jie įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Tačiau turi būti įrodytas pats slapstymosi, negalėjimo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje faktas. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad pareiškėjų pareiškimas turėtų būti tenkinamas.

Liudytoja A. M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 1945 metais į jos tėvų šeimą buvo atvežti du vaikai, vienam buvo du metai, kitam trys. Vaikai jos tėvų šeimoje gyveno iki 1946 metų pavasario. Vaikų vardai buvo R. ir B.ė. Tėvų pavardė Sinkevičiai, jie tuo metu gyveno Jungėnų kaime, netoli Kalvarijos. Tų vaikų nepažinojo. Motina liepė apie vaikus nieko nepasakoti. Kai suaugo apsigyveno Vilkaviškio mieste, kur susipažino su pareiškėjais ir iš jų motinos sužinojo, kad tai tie patys vaikai, kurie gyveno jų šeimoje.

Liudytojas B. P. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kad kai jam buvo 6-7 metai pas juos gyveno pareiškėjai. Jie gyvendavo tai pas juos, tai U., tai pas B.. Po to vyresni ėjo į Želsvos pradinę mokyklą. 1956 metais iš Vorkutos grįžo jo dėdė – pareiškėjų tėvas. Jų motina taip pat gyveno atskirai – Vilniuje, pas močiutės brolio – Starkevičiaus žmoną.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjai siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas.

Tai, kad pareiškėjų tėvas J. P. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-08-03 iki 1956-07-26 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997-03-17 Pažymėjimas Nr. 00075/97. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. tremtiniai turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjams būtų suteiktas nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens - tremtinio statusas ir jie įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Tačiau turi būti įrodytas pats slapstymosi, negalėjimo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje faktas.

Pareiškėjai nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, įrodinės teisme liudytojų parodymais. Esa tos nuomonės, kad atsižvelgiant į byloje esančią rašytinę medžiagą, pateiktus įrodymus, taip pat išklausius liudytojų parodymus, bus galima spręsti apie pareiškimo tenkinimo galimybę.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė kad pareiškėjai pateikė teismui Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjų tėvas J. P. buvo politinis kalinys ir pasiūlyta pareiškėjams kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jų šeima J. P. kalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjai šį faktų įrodinės liudytojų parodymais. Vadovaudamiesi išdėstytu, teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra

Teismo posėdyje išklausęs pareiškėjų paaiškinimus, apklausęs tiesioginius liudytojus bei ištyręs rašytinius bylos įrodymus (b.l. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12), teismas sprendžia, kad šių faktinių duomenų visuma yra pakankama patikimai nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjui turintį faktą. Tačiau Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų  okupacijų  teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno tėvų įkalinimo metu buvo nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių  jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje.

Kadangi valstybės archyvuose nėra (neišlikę) tai galinčių patvirtinti dokumentų ir pareiškėja negali jų gauti ar atkurti kitokiu būdu, R. P. ir Onos B. F. pareiškimas patenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą  patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. B. F., a.k. (duomenys neskelbtini) būdami nepilnamečiais, jų tėvo J. P. įkalinimo metu - nuo 1945-08-03 iki 1956-07-26, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Juridinis faktas nustatomas  tremtinio statusui įgyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Vitalijus Krivičius