Baudž.byla Nr. 1S-202-106/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5, 2.12.4.

 (S)

 

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. birželio 4 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,

dalyvaujant UAB „Čelta“ direktoriui A. K. Č.,

UAB „Čelta“ atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB Čelta“ direktoriaus A. K. Č. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties, ir

 

nustatė:

 

Tauragės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-01015-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo. Tyrimas pradėtas pagal UAB „Čelta" direktoriaus A. K. Č. ir akcininko S. Č. 2008-11-27 pareiškimą. Pareiškime teigiama, kad UAB „Čelta", pasitikėdama R. Š., dirbusiu AB banko „Snoras“ Tauragės filialo valdytoju bei, kaip nurodoma pareiškime, „įvertinusi planuojamą gauti naudą", už 2,4 mln. litų 2008-03-21 pirko 3,6235 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Verslavita" atlikta šio žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-08-058 yra suklastota, siekiant suklaidinti UAB "Čelta", jos vadovą, banką. Pareiškėjai pasisakė pagrįstai įtariantys, kad grupė iš anksto susitarusių asmenų: R. Š., G. T., A. V. ir G. S., panaudodami apgaulę užvaldė svetimą turtą, suklaidino UAB „Čelta" direktorių A. K. Č. dėl tikrosios parduodamo žemės sklypo vertės, pirkimo sąlygų ir visų jiems žinomų aplinkybių, t. y. tai jog parduodamo žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė nei pirkimo kaina, jo negalima bus parduoti brangiau ir net už tą pačią kainą nei buvo pirktas.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. A. 2010-03-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-01015-08 nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. S. 2010-04-01 nutarimu netenkintas A. K. Č. skundas ir paliktas galioti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. A. 2010-03-05 nutarimas.

Skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi UAB Čelta“ direktoriaus A. K. Č. skundas taip pat atmestas.

Skundu UAB Čelta“ direktorius prašo šią Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad skunduose buvo nurodoma, jog neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai tam, kad būtų nustatytas R. Š., A. V. ir G. G. suinteresuotumas parduoti bendrovei „Čelta" žemės sklypą Šiaulių mieste dvigubai brangiau, negu jis vertas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros, o ne  jo pardavimo, kitaip tariant, „įpiršimo" apgaulės būdu motyvavimas. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai apgaulei nustatyti ar paneigti nebuvo atlikti. Iš šio ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra kelios kardinaliai skirtingos žemės sklypo vertės vertinimo ataskaitos ir tai rodo, kad kuri nors iš jų yra neteisinga. Teigia, kad tokia išvada yra UAB „Verslavita" žemės sklypo vertinimo ataskaita. Ši ataskaita turėjo lemiamą įtaką žemės sklypo pirkėjo apsisprendimui. R. Š. dėl nenustatytų ikiteisminio tyrimo metu motyvų įsiūlė pareiškėjui pirkti Šiaulių mieste žemės sklypą, kurio tikrosios vertės pirkėjas iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo negalėjo sužinoti, tokiu būdu  žemės sklypo pirkėjas buvo apgautas.  R. Š. iniciatyva, jam tarpininkaujant ir aktyviai dalyvaujant, AB „Snoras" išdavė UAB „Čelta" paskolą apgaulingai brangiam sklypui įsigyti, taip sukuriant bendrovei dirbtinus piniginius įsipareigojimus. Bendrovei padaryta reali materialinė žala - apie 1 mln. litų.  Nesutinka, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojas vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis apie sklypo vertę, nes statistiniai Registrų centro duomenys nustato tik turto, kuris apmokestinamas, vertę, jie neturi įrodomosios prasmės.

Tvirtina, kad UAB „Čelta" iki pirkimo-pardavimo sandorio nebuvo supažindinta su UAB „Verslavita" žemės sklypo vertinimo ataskaita. Ataskaita buvo perduota suinteresuotam šiuo sandoriu asmeniui - banko „Snoras" Tauragės filialo valdytojui R. Š.. Ja remiantis bankas „Snoras" ir išdavė paskolą bendrovei. UAB „Čelta" nežinojo, kad vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta ne jo vertinimo dienai, o su perspektyva, t. y. į tą vertę įtraukiant dar neatliktų darbų vertę, dėl to ji nepagrįstai padidėjo. Jeigu bendrovei „Čelta" žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu būtų buvę žinoma apie tai, kad sklypas įvertintas su įdiegtomis komunikacijomis, kurių tuo metu sklype nebuvo, apsisprendimas dėl jo pirkimo neabejotinai keistųsi. Nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad vertė yra to asmens, kuris šią vertę nustatė, vidinio įsitikinimo išdava. Teigia, kad turtas vertinamas ne vidiniu vertintojo įsitikinimu, o konkrečiais, apibrėžtais objektyviais kriterijais, tam sukurta normatyvinė bazė ir mokslinė metodika. Dar nurodo, kad konkrečiu atveju turi būti taikoma analogija, kuomet pirkėjui siūloma kokybiška, sertifikuota prekė, o jis, tikėdamasis įsigyti būtent tokios vertės prekę už sutartą kainą, paima kreditą ir nuperka prekę su paslėptais defektais, apie kuriuos pirkimo-pardavimo momentu buvo žinoma tik pardavėjui, o šiuo atveju - dar ir tam, kuris tarpininkavo išduodant kreditą pirkėjui.

UAB „Čelta“ direktorius A.K. Č. ir UAB „Čelta“ atstovas advokatas K. Ožiūnas prašo skundą patenkinti.

Skundas atmestinas.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas teigia buvęs suklaidintas dėl perkamo žemės sklypo kainos, todėl sklypą Šiaulių mieste bendrovė įsigijo per brangiai. Sklypo vertė UAB „Verslavita" buvo nustatyta neteisingai, nes šio sklypo vertė buvo neteisingai padidinta, įtraukiant komunikacijas, kurių tuo metu nebuvo ir ši aplinkybė pirkėjui buvo nežinoma.

Skundo argumentai nepagrįsti.  Iš esmės UAB „Čelta" ginčija pirkimo-pardavimo sandorį dėl suderėtos kainos, nes teigia, kad buvo galimai nusikalstamai UAB „Verslavita" padidinta parduodamo nekilnojamojo turto kaina. Pirkimo-pardavimo sandorio esmė yra dviejų šalių susitarimas dėl daikto nuosavybės teisių perleidimo kitai šaliai už sutartą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 str.). Todėl parduodamo (perkamo) sklypo kaina yra šalių susitarimo reikalas. Tai reiškia, kad sklypo reali vertė gali ir nesutapti su pirkimo-pardavimo kaina.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl perkamo daikto kainos derasi ne bankas, kuris suteikia paskolą pirkėjui, o pats pirkėjas. Šiuo atveju pirkėjas siekia perkelti atsakomybę dėl jo manymu per didelės pirkinio kainos  bankui, kuris išdavė paskolą bei pardavėjui. Pardavėjo vaidmuo šiuo atveju yra specifinis, nes jis stengiasi savo turtą parduoti jam naudingesnėmis sąlygomis, o pirkėjo teisė derėtis ir su tokia kaina nesutikti. Kaip teisingai nurodyta prokurorės nutarime, A. K. Č., pirkdamas sklypą sklypo vertinimo ataskaita nesivadovavo, tokio vertinimo iš viso nematė. Apie sklypo kainą jam vėliau  pasakė R. Š., o pastarasis apie tokį vertinimą sužinojo po sandorio sudarymo (baudžiamoji byla Nr. 58-1-01015-08; t. 1, b. l. 47-48). Atitinkamai padaryta pagrįsta išvada, kad turto vertinimo ataskaita neturėjo įtakos sandorio sudarymui. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.  Byla ištirta išsamiai, byloje nenustatyta, kad  A. K. Č., pirkdamas milijoninės vertės žemės sklypą buvo sudaręs kokį nors sandorį su paskolą išdavusiu banku ar jo valdytoju.  Atitinkamai A. K. Č. sandorį sudarė UAB „Čelta“ vardu, kurios vadovas yra, todėl jis turėjo pareigą tinkamai atstovauti bendrovę.

Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo šalis (pirkėjas), būdama rūpestinga, perkamo daikto kainą tikrintų remiantis keliais šaltiniais, o ne kaip teigiama,  vieninteliu, kurio išvadomis pradėta abejoti tik po sandorio sudarymo. Kitaip tariant, jeigu yra nežinoma perkamo turto vertė ar kaina, rūpestingas ir apdairus pirkėjas aiškinsis realią daikto vertę, ar ji atitinka rinkoje egzistuojančias kainas, ir kiek jam palanku ar naudinga mokėti už tokį daiktą. Todėl skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad niekas netrukdė pačiam pirkėjui pasinaudoti turto vertintojų paslaugomis.

Duomenų, kad UAB „Verslavita" suklastojo sklypo vertinimo ataskaitą byloje, taip pat nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, išskyrus abejones, kurių pagrindu siekia nuginčyti tokią ataskaitą. Pateiktos kitų turto vertintojų išvados UAB „Ober-Haus“, UAB „Inreal“, UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ (Šilutės rajono apylinkės prokuratūros byla Nr. V5-21/2010) taip pat UAB „Liturta (baudžiamoji byla Nr. 58-1-01015-08; t. 2, b. l. 45-63) nepatvirtina, kad UAB „Verslavita" pateikė žinomai melagingą informaciją dėl turto vertės. Be to, turto vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio,  skirtingi turto vertintojai nurodo skirtingas kainas, todėl pirkėjas pats sprendžia, kokią kainą mokėti pardavėjui, ir tai yra esminis pirkimo-pardavimo sandorio šalių derybų objektas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo sutikti ir su skunde nurodytu loginiu tiriamo įvykio palyginimu (kaip pareiškėjas nurodo – analogijos taikymu) su prekės kokybei keliamais reikalavimais. Šiuo atveju toks palyginimas negalimas, nes UAB „Verslavita" nėra perkamo sklypo pardavėjas. Tačiau tokios nuostatos gali būti taikomas UAB „Verslavita" dėl pateiktos turto vertinimo ataskaitos, nes jie yra turto vertinimo paslaugų pardavėjai. Apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad aplinkybė, jog nusipirkus daiktą už vieną kainą, ir kitur radus analogišką daiktą mažesne kaina, dar neįrodo, kad daikto pardavėjas sukčiauja.

Skunde teigiama, kad galimai sukčiavo ir banko valdytojas R. Š., tačiau konkrečiu atveju banką su pareiškėju sieja paskolos, o ne pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Todėl bankas, suteikdamas paskolą, savo ruožtu tikrina parduodamo turto vertę, kad galėtų įvertinti savo suteikiamos paskolos rizikingumą. Tokią informaciją dėl perkamo sklypo vertės R. Š. nurodė ir  A. K. Č.. Tuo tarpu A. K. Č. nurodyta aplinkybė, kad jis pasitikėjo R. Š. dėl perkamo sklypo, pati savaime nepatvirtina sukčiavimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokie ginčai yra civilinės teisės objektas. Ginčai bei nesutarimai, kylantys dėl pirkimo-pardavimo sandorio patys savaime nėra pagrindu veikos traktuoti baudžiamosios teisės prasme, tuo labiau nėra ir negali būti priemonė spręsti civilinius teisinius santykius. Todėl pareiškėjo noras turtinius santykius spręsti, inicijuojant baudžiamąjį procesą, yra nepagrįstas.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti nutartį skunde išdėstytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

           

n u t a r i a:

 

UAB Čelta“ direktoriaus A. K. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                            Rasa Valentinienė