Baudžiamoji byla Nr. e1-3403-1057/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44608-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.;

2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d. 

   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

G. T. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2020 m. lapkričio 8 d., apie 23.15 val., bendro naudojimosi koridoriuje, esančiame prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, kumščiu sudavė ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajam A. P. į veidą, padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. T. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad psichinėmis ligomis jis nesirgo ir nesigydė, į narkologinę įskaitą buvo įrašytas maždaug prieš 10 metų dėl narkotikų vartojimo, tačiau daug metų jis narkotinių medžiagų nevartoja.  Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir patėviu. Šalia esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena A. (pavardės nežino) kartu su O. G.. Jie šį kambarį nuomojasi. Jie tarpusavyje yra pusbrolis ir pusseserė. Jis su O. artimai bendrauja. 2020 m. lapkričio 8 d., apie 23.00 val., būdamas savo kambaryje, išgirdo bendrajame koridoriuke triukšmą. Atidaręs duris,  pamatė, kad A.buvo prispaudęs prie sienos O. ir ją smaugė. Jis tai pamatęs greitai sureagavo ir pastūmė A. nuo O. ir kumščiu jam trenkė per veidą ne mažiau trijų kartų. Jis pasišalino į bendrąjį koridorių ir paskambino iš savo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą. Kalbant jų pokalbis nutrūko, tačiau iš pagalbos centro jam perskambino darbuotojas. Pasakė, kad reikalinga policija ir medicinos darbuotojai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nuėjo prie A., jis buvo prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams jis prisipažino dėl suduotų smūgių A.. Buvo sulaikytas ir pristatytas į budėtojų dalį. Tą vakarą jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nedidelį kiekį. A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Su A. tarp jų buvo draugiški santykiai, tačiau kai jis išgeria alkoholio, pasidaro labai piktas, agresyvus, išgėręs skriaudžia O.. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. A. smūgius sudavė vien dėl to, kad gynė O. (b. l. 71). 

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis G. T. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos patvirtina. Iš tikrųjų 2020 m. lapkričio 8 d., apie 23.00 val., bendrajame koridoriuje prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), jis kaimynui A. kumščiu trenkė per veidą ne mažiau trijų kartų, nes jis gąsdino jo draugę O., kad ją pasmaugs. Po įvykio jis A. atsiprašė, jie susitaikė, toliau palaiko draugiškus santykius. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą dėl A. gydymosi. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. apklaustas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., grįžo namo, buvo mieste, ten vartojo alkoholį. Į namus atėjo kartu su savo drauge D. D.. Kai grįžo į namus, pradėjo ruošti maistą. Neužilgo pas jį į svečius atėjo buto, kurį jis nuomoja savininkas, jo duomenų jis nežino. Su juo jis išgėrė po stikliuką alkoholio, po ko buto savininkas išėjo namo.  Po to, apie 20.30 val., į namus grįžo jo pusseserė O. G. ir G. T.. Kai jie grįžo, jis nusprendė iš kambario eiti į virtuvę, o O. pradėjo ant jo rėkauti, reikalavo, kad jis iš kambario eitų į virtuvę ir visą vakarą leistų ten. Tada jis O. pasakė, kad prie jo nelystų, taip pat jai pasakė, kad ją prismaugs, po ko O. pradėjo šūkauti. Tada atėjo G., nieko nesiaiškino ir penkis kartus trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po to, kai G. jam trenkė į veidą, jis pradėjo rėkti, kad kvies policiją, tačiau G. pagriebė jo telefoną, išbėgo į koridorių ir policijos pareigūnus iškvietė pats. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į Žalgirio kliniką. Žalgirio klinikoje jam buvo diagnozuota muštinė žaizda kairiajame antakyje. Su G. jis sutaria gerai, su juo susipyksta nebent tada kai būna neblaivūs (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. papildomai apklaustas nurodė, kad lapkričio 9 d. tarp jo ir pusseserės O., su kuria gyvena viename išnuomotame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sakė, kad ją pasmaugs. Ar buvo ją prirėmęs prie sienos, pasakyti negali, kadangi buvo stipriai išgėręs alkoholinių gėrimų. Išėjęs iš kambario G. jam sudavė ranka per veidą, nuo ko prakirto kairės pusės antakį. Policijos pareigūnai jam išdavė užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ten nuvykęs nebuvo ir nevyks. Su G. jis susitaikė, jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, civilinio  ieškinio  byloje nereiškia (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. G. apklausta nurodė, jog nuo šių metų balandžio mėnesio pabaigos ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena kartu su pusbroliu A. P.. Šį butą jie nuomojasi ir moka už nuomą per pusę. Tai bendrabučio tipo butas. Šalia esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena G. T. kartu su mama ir patėviu. Ji su G. draugauja. Šių metų lapkričio 9 d. vėlai vakare, kiek valandų buvo neatsimena, ji iš savo kambario ėjo į tualetą, kuris yra bendro naudojimosi koridoriuje. Iš paskos jos iš kambario išėjo A. ir koridoriuje tarp kambarių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prirėmė ją prie sienos ir rankomis pradėjo smaugti. A. buvo neblaivus. Ji pradėjo šaukti. Iš savo kambario išėjo G. ir tai pamatęs, ją užstojo, atitraukė nuo jos A. ir jam trenkė per veidą. Kiek kartų trenkė, pasakyti negali. Po to G. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai G. sulaikė ir išsivežė. A. tą vakarą buvo neblaivus. Būdamas neblaivus, jis ją skriaudžia jau ne pirmą kartą. G. tai matydamas, negali su tuo susitaikyti ir jis užstojo ją. Kai A. ją smaugė, kambaryje buvo A. draugė D., tačiau ji nematė kaip A. ją smaugė. A. ir G. tarpusavyje sutaria gerai. Dėl A. veiksmų į policiją ji nesikreipė ir jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 44).

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. P. medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), VUL Žalgirio klinikoje 2020 m. lapkričio 9 d. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda, kuri padaryta kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 41).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44608-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį pagal A. P. pareiškimą (b. l. 1-2, 3-7, 10-17).  

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra koridorius, esantis (duomenys neskelbtini). Koridorius yra bendrabučio tipo name, 5-ajame aukšte. Į 5-ąjį aukštą patenkama užėjus pro įėjimo duris, kurios yra su kodine durų spyna. Pakilus į 5-ąjį aukštą, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra nusukimas į dešinę, ten patenkama į kitą koridorių. Abejose koridoriaus pusėse yra butų durys. Dešinėje pusėje, antrosios durys yra nuo 505 buto. Įėjus pro duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra dvejos durys, kurios yra uždarytos, šalia jų yra batų lentyna. Dešinėje koridoriaus pusėje, šalia įėjimo durų stovi skalbimo mašina. Šalia skalbimo mašinos yra dar dvejos durys į vonios ir tualeto patalpas. Tiesiai nuo įėjimo durų yra kambarys. Kambario kairėje stovi stalas, šalia jo sofa-lova. Šalia sofos-lovos stovi staliukas, ant kurio pastatytas televizorius. Prieš televizorių yra įrengta virtuvės patalpa. Namuose grumtynių pėdsakų nėra, bendra tvarka nėra pažeista. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės tirti ikiteisminį tyrimą nebuvo paimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 20-24).

Iš alkotesterio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 matyti, kad 2020 m. lapkričio 9 d. 00.12 val. G. T. buvo nustatytas 0,82 promilių neblaivumas (b. l. 61).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinis skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas A. P., kadangi G. T. žodinio konflikto metu kumščiu sudavė ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajam A. P. į veidą, padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. P..

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, vietos apžiūros protokolas, medicininių dokumentų apžiūros protokolu, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad G. T. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. T. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl G. T. skirtinos bausmės ir kitų klausimų 

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,82 prom. girtumas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. T. – nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, praeityje neteistas. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtina artima šio straipsnio sankcijose numatytam bausmių dydžio vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal G. T. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Be to, G. T. padarė vieną smurtinę nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, todėl, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimis, jam skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį, šį įpareigojimą įvykdant  per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 23.40 val. iki 2020 m. lapkričio 9 d. 17.16 val., t. y. vieną dieną (b. l. 62, 78), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 23.40 val. iki 2020 m. lapkričio 9 d. 17.16 val., (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 5 dalies 4 punktu, skirti įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį, šį įpareigojimą ir draudimą įvykdant per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.

Kaltinamajam G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. T., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                          Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: