Civilinė byla Nr. e2A-350-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12154-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11;
2.6.8.12; 2.6.16.5; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 9 752,05 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 3 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei (duomenys neskelbtini), esančiame pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto 276 kv. m. ploto patalpas prekybinei ir sandėliavimo veiklai vykdyti. 2018 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 2 patalpų nuomos terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 2020 m. kovo 27 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovė pareiškė, kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2020 m. liepos 1 d. Ieškovė 2020 m. balandžio 27 d. sudarė naują Patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė patalpas trečiajam asmeniui turėjo perduoti nuo 2020 m. liepos mėnesio. 2020 m. gegužės mėn. atsakovė informavo ieškovę, kad nori likti nuomojamose patalpose. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. pranešė atsakovei, kad jau yra sudaryta nauja Patalpų nuomos sutartis ir kad atsakovė nebeturi galimybės toliau nuomotis šias patalpas. 2020 m. gegužės 6 d. pranešime dėl įspėjimo nutraukti nuomos sutartį atšaukimo atsakovė nurodė, kad atšaukia savo 2020 m. kovo 27 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir toliau vykdys sutartį. Atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė turėjo grąžinti patalpas ieškovei ir iš jų išsikraustyti, tačiau to nepadarė ir toliau naudojosi patalpomis, todėl ieškovė patyrė nuostolius.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo 2020 m. kovo 27 d. pranešime paprašė ieškovės paruošti nuomos sutarties nutraukimą, tačiau nuomos sutarties nutraukimo atsakovė negavo, todėl laikė, kad nuomos sutartis galioja ir toliau mokėjo nuomos mokesčius. 2020 m. gegužės 14 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 3, tai įrodo, kad sutartis tuo metu nebuvo nutraukta. Minėtas susitarimas buvo išviešintas viešajame registre. Nuomos sutarties terminas buvo įregistruotas 2023 m. rugsėjo 30 d., todėl atsakovė nelaikė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. turi išsikraustyti. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, žinojo, jog Patalpų nuomos sutartis su atsakove nėra nutraukta. Ieškovė savo nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu viešajame registre neišviešino, todėl ji negali būti panaudota prieš atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. sudaryta Patalpų nuomos sutartimi Nr. 3/2020, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovė minėtą sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė dėl patalpų, kurios buvo išnuomotos atsakovei, ir nuomos santykiai nebuvo nutraukti. Kadangi atsakovė ginčo patalpomis naudojosi teisėtai, ieškovė negalėjo patalpų išnuomoti kitiems asmenims ar patirti žalos.
5. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 27 d. pranešimu atsakovė ieškovę informavo, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir iki 2020 m. liepos 1 d. įsipareigojo pilnai atlaisvinti patalpas. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad atsakovė patalpų nuomos sutarties nutraukimą sieja su negalėjimu vykdyti veiklos, kadangi Vyriausybė buvo paskelbusi verslo ribojimus dėl pandemijos ir buvo prašoma paruošti susitarimą dėl sutarties pasibaigimo. Atsakovei išsiuntus ieškovei minėtą pranešimą, iš ieškovės nebuvo gautas joks atsakymas. Ieškovė neparengė susitarimo dėl sutarties pasibaigimo, kaip kad jos buvo prašyta, taip pat nenurodė atsakovei, kad toks susitarimas nėra būtinas.
6. Atsakovei įsitikinus, jog sutartį ji turi galimybę vykdyti ir esant karantino ribojimams, 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu atsakovė atšaukė įspėjimą nutraukti nuomos sutartį. Minėtas pranešimas šalims sukūrė atitinkamas teisines pasekmes (juo pirminis įspėjimas dėl sutarties nutraukimo neteko galios), nes iki šio pranešimo išsiuntimo šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, kaip kad nurodyta atsakovės 2020 m. kovo 27 d. pranešime. Be to, pateikusi įspėjimą dėl nuomos nutraukimo ir nesuėjus įspėjimo terminui/šalims nesudarius susitarimo dėl sutarties nutraukimo, atsakovė turėjo teisę šį įspėjimą atšaukti, kas atitinka bendrąsias jos teises išreikšti valią dėl sutartinių santykių eigos. Ieškovė, patvirtindama, jog atsakovės įspėjimas neteko galios, atsiuntė naują pranešimą, nurodydama, kad ji vienašališkai nutraukia sutartį. Teismas konstatavo, kad šiuo savo veiksmu ieškovė patvirtino, jog atsakovės įspėjimas dėl sutarties nutraukimo nebeteko galios.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. balandžio 27 d. sudaryta Patalpų nuomos sutartis neturi teisinės reikšmės. Sutartis su trečiuoju asmeniu, jei ji iš tiesų realiai buvo sudaryta, sudaryta nesant ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl sutarties nutraukimo pagal 2020 m. kovo 27 d. atsakovės įspėjimą, kuriame tokia sutarties nutraukimo sąlyga atsakovės buvo nurodyta. Akivaizdu, jog ieškovė yra saistoma sudarytos sutarties įsipareigojimo dėl sutarties termino, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pasirašydami 2020 m. balandžio 27 d. nuomos sutartį, 6.1. (b) punktu ieškovė ir trečiasis asmuo pareiškė ir garantavo, kad „šios sutarties sudarymas ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokios sutarties ar sandorio, kurio šalimi ji yra“. Nors ieškovė žinojo ir suprato, kad jos ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis nėra nutraukta ir galioja, tačiau pasirašė sutartį dėl tų pačių patalpų nuomos su trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu, teismo nuomone, ieškovė sąmoningai patvirtino realybės neatitinkančias aplinkybes dėl neva nepažeidžiamos sutarties su atsakove, kurios šalis ji buvo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, terminuotos sutarties galiojimo terminu sudarydama susitarimus su kitais asmenimis, pati elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, dėl ko tokių susitarimų sudarymo pasekmės tenka pačiai ieškovei ir ji neturi teisės reikalauti atlyginti neva padarytą žalą.
8. Teismas pažymėjo, kad viešame registre buvo išviešintas ieškovės ir atsakovės pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 1 d. papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo patalpų nuomos terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo, sudarydamas patalpų sutartį su ieškove, turėjo pareigą pasidomėti, ar patalpos, dėl kurių sudaroma nuomos sutartis, nėra išnuomotos kitiems asmenims, t. y. atsakovei.
9. 2020 m. balandžio 27 d. nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta iki 2024 m. gegužės 31 d. Teismas nurodė, kad nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta dėl nekilnojamojo daikto beveik ketverių metų laikotarpiui ir ji sudaryta dėl pastato patalpų, todėl ji galėtų būti panaudota prieš atsakovę ar kitus asmenis tik jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka būtų įregistruota viešame registre. Kadangi sutartis nebuvo tinkamai išviešinta, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti jos patirtą žalą, siejamą su minėta sutartimi.
10. Atsakovė visą laiką ieškovei sąžiningai mokėjo nuomos mokestį bei išlaidas už eksploatacines paslaugas, o ieškovė šias sumas priimdavo, todėl teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo toliau faktiškai vykdoma. Teismas pažymėjo, kad negali būti ginčo dėl to, kad sutartis po ieškovės nurodyto sutarties termino pasibaigimo tęsėsi dar vienerius metus, kas vienareikšmiškai patvirtina šalių nuomos santykių tęstinumą. Tai įrodo šios aplinkybės: 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu ieškovė derėjosi su atsakove dėl nuomos kainos pakėlimo; 2020 m. gegužės mėn. viduryje šalys sprendė dėl pakoreguotos nuomos sutarties įregistravimo registre (pakeitimai įregistruoti 2020 m. gegužės 22 d.); 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nebebus taikomos nuolaidos nuomai. Nors ieškovė 2020 m. birželio 29 d. siuntė atsakovei pranešimą, kad nuomos sutartis baigiasi liepos 1 d., po to šalių sutartiniai santykiai nepasikeitė. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė atsakovei siuntė susitarimą dėl patalpų nuomos nutraukimo, prašydama jį pasirašyti, o atsakovė nurodė, jog prašo vadovautis jų 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu dėl įspėjimo nutraukti nuomos sutartį atšaukimo. Šalys susitarimo dėl sutarties nutraukimo nesudarė. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio šalys aptarinėjo įvairius sutarties vykdymo reikalus. Ir nors ieškovė viename iš savo raštų nurodė, jog sutartis yra pasibaigusi rugpjūčio 1 d., tačiau visi kiti jos faktiški veiksmai (sąskaitos už nuomą, pinigų priėmimas, mokesčių už patalpų eksploatavimą skaičiavimas, jų koregavimas ir derinimas šių klausimų su nuomininku) patvirtino siekį tęsti patalpų nuomos santykius.
11. Teismas sprendė, kad ginčo atveju taikytina kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žinojo ir suprato, kad ginčo patalpos yra išnuomotos atsakovei, o tai reiškia, jog lygiagrečiai jos negalėjo būti išnuomotos trečiajam asmeniui, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti jai tariamą žalą, dėl neva negautų dalies nuomos pajamų, yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis nuomoti patalpas trečiajam asmeniui, kai tuo pačiu laikotarpiu jas buvo išnuomojusi atsakovei ir gavo iš to pajamas.
13. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti tariamus nuostolius, kaip dalį negautų nuomos pajamų, grindžiamas tik tikėtinomis pajamomis, kurias ji būtų galėjusi gauti, jeigu patalpas būtų išnuomojusi kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad šių pajamų neįrodo 2020 m. balandžio 27 d. nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, kadangi ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti joje nurodytą nuomos kainą ir dėl to nėra atsakovės, kuri visą laiką sąžiningai mokėjo ieškovei sutartą nuomos mokestį, kaltės. Nuomos santykiai tęsėsi iki ieškinio pareiškimo, o tuo tarpu ieškinys teisme pareikštas tik po metų nuo tos dienos, kai ieškovė nurodė, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi. Teismui kilo abejonės dėl ieškovės veiksmų, t. y. jeigu ji laikė, kad patalpas yra išnuomojusi trečiajam asmeniui ir dėl atsakovės užimtų patalpų patiria žalą, teismas kėlė klausimą, kokiu tikslu ji tiek laiko delsė pareikšti reikalavimus dėl iškeldinimo.
14. Teismas darė išvadą, kad ieškovė sudarė susitarimus su trečiuoju asmeniu neturėdama pagrindo manyti apie realią galimybę egzistuoti sutartiniams santykiams dėl nenutrauktų ankstesniųjų teisinių santykių ir šių sutartinių santykių realiai nenutraukusi. Visas nuomos laikotarpis, besitęsiantis po pirminių šalių įspėjimų, buvo tęsiamas pačios ieškovės valia, jai pilnai vykdant jos kaip nuomotojos teises ir pareigas (į teismą buvo kreiptasi tik po palyginti ilgo laiko). Teismas sprendė, kad nėra absoliučiai jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė patyrė žalą ir kad yra civilinės atsakomybės taikymui būtinosios sąlygos. Teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes pati ieškovė savo veiksmais sukėlė pasekmes, kurias prašo atlyginti kaip patirtus nuostolius. Ieškovė sudarė su atsakove papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė nuomos terminą. Ieškovės ieškinio tenkinimas, teismo manymu, sudarytų nepagrįstas prielaidas ieškovei praturtėti kito asmens sąskaita, o tai, teismo vertinimu, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir kitiems teisės principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą sukeliamas teisines pasekmes.
15.2. Atsakovė 2020 m. kovo 27 d. raštu ieškovei pranešė, jog vadovaujantis sutarties 12.4 punkte numatyta teise nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukia sutartį ir iki nurodytos datos įsipareigoja atlaisvinti nuomojamas patalpas. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad atsakovė prašo parengti susitarimą dėl sutarties pasibaigimo. 2020 m. gegužės mėn. atsakovė informavo ieškovę, kad nori likti nuomojamose patalpose. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. el. laišku pranešė atsakovei, kad jau yra sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis ir kad atsakovas nebeturi galimybės toliau nuomotis šias patalpas. Po šio el. laiško buvo gautas rašytinis atsakovo 2020 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl įspėjimo nutraukti nuomos sutartį atšaukimo. Ieškovė, nors ir laikydama, kad atsakovės pranešimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, vis dėlto, pasinaudojo Sutarties 12.4 p. suteikiama teise nutraukti sutartį nenurodant priežasties, informavus kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė turėjo grąžinti patalpas ieškovei ir iš jų išsikraustyti, tačiau to nepadarė ir toliau naudojosi patalpomis iki 2021 m. lapkričio 22 d.
15.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tarp šalių turėjo būti sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo, yra teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja vienašališko sutarties nutraukimo instituto esmei. Pareigos sudaryti sutartį dėl sutarties nutraukimo nenustato ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ar jokie kiti teisės aktai. Nei įstatymai, nei sutartis neįpareigoja šalių sudaryti susitarimą dėl sutarties nutraukimo, taigi ir tai, kad viena iš sutarties šalių prašo „paruošti susitarimą dėl sutarties pasibaigimo“, nesukuria kitai sutarties šaliai pareigos vykdyti tokį prašymą, taip pat nedaro įtakos pareiškimo dėl sutarties nutraukimo galiojimui. Teismas priskyrė ieškovei teisiškai nepagrįstą pareigą rengti susitarimą dėl sutarties nutraukimo, neva tik tokiu atveju įsigaliotų atsakovės išreikšta valia nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė turėjo teisę atšaukti savo vienašalį pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Be to, teismas, padarydamas tokią išvadą, jos nepagrindė jokiomis teisės aktų nuostatomis – anot teismo, tai atitinka bendrąsias jos teises išreikšti valią dėl sutartinių santykių eigos. Priešingai, nei įstatymų normos (CK 6.217, 6.218 straipsniai), nei šalių sudarytos sutarties nuostatos nenumato galimybės atšaukti jau pareikštą vienašalį pareiškimą dėl sutarties nutraukimo.
15.5. Šalys yra verslininkės, kurioms yra taikomi aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl bet koks pateikiamas pranešimas turi būti apgalvotas, įvertintas, teikiamas tik turint aiškią intenciją jį tokį teikti, o kartu ir negali būti atšaukiamas, ypač kai toks atšaukimas pažeidžia kitos sąžiningos sutarties šalies interesus. Laikytina, kad atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą atšaukimas yra neteisėtas, nenumatytas teisės aktuose, nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, pažeidžiantis tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens teises. Atitinkamai turėtų būti laikoma, kad sutartis yra nutraukta pačios atsakovės ir aiškinant sutartinius santykius, jų turinį, neturėtų būti vadovaujamasi atsakovės pateiktu pranešimo apie sutarties nutraukimą atšaukimu.
15.6. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovė bet kuriuo momentu gali atšaukti savo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, sukuria situaciją, kurioje ieškovei nesukuriami jokie teisėti lūkesčiai, ieškovė neturi galimybės planuoti savo veiklos, nežinodama, ar atsakovė neatšauks savo pareiškimo. Tokia situacija neatitinka ne tik vienašalio sutarties nutraukimo instituto prasmės, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principų.
15.7. Net ir pasibaigus sutarčiai, atsakovei išliko pareiga mokėti nuomos mokestį, taip pat padengti išlaidas, atsiradusias dėl patalpų eksploatacijos. Tai, kad ieškovė, naudodamasi CK 6.499 straipsnio 2 dalies jai suteikta teise, priėmė jai teisėtai priklausančius mokėjimus, negali jai sukelti neigiamų pasekmių, vertinant sutarties pasibaigimo faktą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovė aiškiai išreiškė valią nutraukti sutartinius santykius. Toks ieškovės teisės bei atsakovės pareigos įgyvendinimas, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip šalių nuomos santykių tęstinumas.
15.8. Faktą, kad ieškovė siekė nutraukti šalių sutartinius santykius, o ne juos tęsti, įrodo ir ieškovės 2020 m. gegužės 4 d. pranešimas atsakovei. Šiame pranešime nurodoma, kad nauja patalpų nuomos sutartis su atsakove yra neįmanoma, kadangi sudaryta nauja sutartis ir gautas avansas. Kartu pateiktas pasiūlymas atsakovei, jei ji norėtų, nuomojamas patalpas atlaisvinti ir vienu mėnesiu anksčiau, netaikant jokių baudų ar sankcijų. Tai rodo, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, suteikdama galimybę atsakovei patogiausiu būdu įgyvendinti savo pareigą atlaisvinti nuomojamas patalpas. Be to, kiekvienoje pateikiamoje sąskaitoje už laikotarpius, kai atsakovė vis dar naudojosi patalpomis, nors jau turėjo būti išsikėlusi, ieškovė nurodydavo, kad priskaičiuotos sumos yra kompensacija už neteisėtą naudojimąsi patalpomis. Taigi atsakovei visą laiką buvo žinoma, jog ieškovė laiko, kad patalpas atsakovė ne nuomojasi, o jomis naudojasi neteisėtai – negrąžinusi (neperdavusi) patalpų po nuomos sutarties nutraukimo.
15.9. Priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, ieškovės negautos pajamos (prašomi priteisti nuostoliai) atitinka visus kriterijus. Nauja nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta gavus atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą. Ieškovė, kurios veikla yra patalpų nuoma, ėmėsi veiksmų, kad patalpos, kurios netrukus turėjo būti laisvos, būtų išnuomotos naujam nuomininkui. Vėliau atsakovei atsisakius išsikraustyti, ieškovė nutraukė sutartį joje nustatyta tvarka, ir patalpomis turėjo pradėti nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. naudotis trečiasis asmuo. Naujoje nuomos sutartyje, sudarytoje su trečiuoju asmeniu, numatyto didesnio nuomos mokesčio ir kitų susijusių mokėjimų ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – nutraukus sutartį, atsakovė naudojosi patalpomis, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo. Būtent šie neteisėti veiksmai ir sukėlė ieškovei žalą – dalies nuomos pajamų bei kitų susijusių mokėjimų praradimą. Būtent šį pajamų skirtumą ieškovė ir prašo priteisti.
15.10. Ieškovės su trečiuoju asmeniu pasirašyta patalpų nuomos sutartis nėra naudojama prieš trečiuosius asmenis, tačiau tai yra tinkamas įrodymas įrodinėjant ieškovės patirtų nuostolių dydį. Kalbant apie susitarimo prie nuomos sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pažymėtina, kad susitarimas buvo sudarytas iki ieškovės pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą, nes atsakovė siekė pasinaudoti valstybės teikiama kompensacija už nuomojamas patalpas. Kadangi to susitarimo pasirašymo metu nebuvo dar išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl jame ir buvo nurodyta, kad nuomos sutartis galioja iki 2023 m. Atsakovė registravo susitarimą jau po pranešimo apie sutarties nutraukimą, todėl jis negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad nuomos sutartiniai teisiniai santykiai buvo pratęsti ar atnaujinti po pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atmesti ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys kasacinio teismo suformuotai teisminei praktikai. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos tam tikros faktinės aplinkybės ir datos.
16.2. 2020 m. kovo 27 d. pranešimu atsakovė ieškovę informavo, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir iki 2020 m. liepos 1 d. įsipareigojo atlaisvinti patalpas. Minėtame pranešime buvo aiškiai nurodyta, su kuo atsakovė sieja patalpų nuomos sutarties nutraukimą – buvo prašoma paruošti susitarimą dėl sutarties pasibaigimo. Išsiuntus ieškovei minėtą pranešimą, iš jos nebuvo gautas joks atsakymas. Ieškovė neparengė susitarimo dėl sutarties pasibaigimo, taip pat nenurodė atsakovei, kad toks susitarimas nėra būtinas.
16.3. Atsakovė 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu atšaukė įspėjimą nutraukti nuomos sutartį. Minėtas pranešimas šalims sukūrė atitinkamas teisines pasekmes (juo pirminis įspėjimas dėl sutarties nutraukimo neteko galios), nes iki šio pranešimo išsiuntimo šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo; pateikusi įspėjimą dėl nuomos nutraukimo ir nesuėjus įspėjimo terminui/šalims nesudarius susitarimo dėl sutarties nutraukimo, atsakovė turėjo teisę šį įspėjimą atšaukti, kas atitinka bendrąsias jos teises išreikšti valią dėl sutartinių santykių eigos.
16.4. Ieškovė, pripažindama ir patvirtindama, jog atsakovės įspėjimas neteko galios, 2020 m. gegužės 6 d. atsiuntė pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovė su ieškovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu nesutiko, kadangi laikė, kad ta sutarties sąlyga, kuria ieškovė grindė būsimą nuomos sutarties nutraukimą, pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.218 straipsnis). Be to, Patalpų nuomos sutarties 3.3 punkte numatyta, kad nuomininkui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, nuomos terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) ilgesniam laikotarpiui tuo metu būsiančiomis rinkos kainomis ar kitaip šalių susitarimu. Tokiu atveju nuomininkas turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, pratęsti (atnaujinti) šią sutartį.
16.5. Tiek po atsakovės, tiek po ieškovės įspėjimų išsiuntimo abi šalys atliko priešingus veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė šalių valią tęsti patalpų nuomos santykius (šalių nuomos santykiai tęsėsi iki pat 2022 m. lapkričio 22 d., kai šalys sudarė susitarimą Nr. 4 dėl nuomos sutarties nutraukimo), todėl apeliantės argumentai dėl atsakovės įspėjimo teisinės galios ir sukeltų pasekmių laikytini nereikšmingais.
16.6. Ieškovės argumentas, kad nuomos sutarties nutraukimui pakako įspėjimo ir nebuvo būtinas susitarimas dėl sutarties nutraukimo neatitinka susiklosčiusių ginčo šalių santykių. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės direktorius L. A. siuntė atsakovei susitarimą dėl patalpų nuomos nutraukimo, prašydamas jį pasirašyti ir atsiųsti atgal, o šalių nuomos santykiai baigėsi 2022 m. lapkričio 22 d. sudarant būtent papildomą susitarimą Nr. 4 prie 2016 m. spalio 3 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 1.
16.7. Atsakovė visą ginčo laiką, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki faktinio išsikėlimo iš patalpų 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovei sąžiningai mokėjo nuomos mokestį bei išlaidas už eksploatacines paslaugas, o ieškovė šias sumas priimdavo. Tai patvirtina, kad nuomos sutartis buvo toliau faktiškai vykdoma. Sutartis po ieškovės nurodyto sutarties termino pasibaigimo tęsėsi dar vienerius metus, kas vienareikšmiškai patvirtina šalių nuomos santykių tęstinumą. Nors ieškovė nurodo, kad ji sąskaitas išrašydavo ne nuomai, o neteisėtam naudojimuisi patalpoms (kas atitiktų netesybų sąvoką), toks argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovė, mokėdama nuomos mokesčius, paskirtyje nurodydavo, jog tai yra nuoma, o ieškovė tokius mokėjimus priimdavo. Jei ieškovė laikė, kad su atsakove jos nuomos santykiai nebesieja, ji neturėjo teisės priimti šių sumų, o turėjo grąžinti jas atsakovei.
16.8. 2020 m. gegužės 14 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie 2016 m. spalio 3 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 1, kuriuo buvo pakeisti sutarties punktai atsakovei išreiškus pageidavimą nuomos sutartį įregistruoti Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. 2020 m. gegužės 14 d. sudarytas šalių susitarimas patvirtina ieškovės akivaizdžią valią tęsti sutartinius santykius ir nesilaikymą savo pačios 2020 m. gegužės 6 d. įspėjimu. 2020 m. gegužės 14 d. susitarimu nebuvo koreguotas nuomos sutarties terminas ar nustatytos sąlygos pagal ieškovės įspėjimą – t. y. kad sutartis nutrūksta rugpjūčio mėnesį, priešingai, susitarime įtvirtinta, kad sutarties galiojimo terminas – 2023 m. rugsėjo 30 d. Apeliantės nurodytas teiginys, jog „susitarimo pasirašymo metu nebuvo dar išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą“, neatitinka faktinių bylos duomenų (datų) ir vertintinas kaip klaidinantis.
16.9. 2020 m. birželio 29 d. ieškovė atsiuntė priminimą, kad nuomos sutartis baigiasi liepos 1 d. ir pareikalavo atlaisvinti patalpas iki liepos 3 d. Tokiu priminimu ieškovė paneigė savo pačios siųstame įspėjime nurodytą sutarties pabaigos datą 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir patvirtino, jog akivaizdžiai neteikė savo siųstam įspėjimui teisinės reikšmės. Kadangi 2020 m. kovo 27 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo atšauktas, be to, šalys nepasirašė susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, 2020 m. liepos 1 d. atsakovė neturėjo pareigos išsikraustyti.
16.10. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė atsakovei atsiuntė susitarimą dėl patalpų nuomos nutraukimo, prašydama jį pasirašyti, o atsakovė nurodė, jog prašo vadovautis jų 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu dėl įspėjimo nutraukti nuomos sutartį atšaukimo. Šalys susitarimo dėl sutarties nutraukimo nesudarė.
16.11. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio šalys aptarinėjo įvairius sutarties vykdymo reikalus. Nors ieškovė viename iš savo raštų nurodė, jog sutartis yra pasibaigusi rugpjūčio 10 d., tačiau visi kiti jos faktiški veiksmai (sąskaitos už nuomą, pinigų priėmimas, mokesčių už patalpų eksploatavimą skaičiavimas, jų koregavimas ir derinimas šių klausimų su nuomininku) patvirtino siekį tęsti patalpų nuomos santykius.
16.12. 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovei buvo pateiktas pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininko iniciatyva bei pasiūlyta parengti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2021 m. lapkričio 30 d. 2021 m. lapkričio 22 d. nuomininkas ir nuomotojas sudarė susitarimą prie patalpų nuomos sutarties Nr. l, kuriuo nuomininkas perdavė nuomotojui patalpas, o nuomotojas jas priėmė, nustatant, kad susitarimas yra neatskiriama 2016 m. spalio 3 d. patalpų nuomos sutarties dalis. Taigi nuomotojas aiškiai patvirtino, kad sutartis yra nenutraukta, o galiojanti, kitu atveju tokia nuostata nebūtų įtraukta, nes susitarimai prie negaliojančių sutarčių nėra sudaromi, kitaip tariant, šiuo 2021 m. lapkričio 22 d. kartu įtvirtintas ir sutarties galiojimo faktas.
16.13. Ieškovė ieškinį dėl iškeldinimo iš patalpų pateikė tik 2021 m. liepos 26 d., t. y. beveik po metų nuo jos pačios traktuojamos nuomos sutarties pabaigos datos, kas papildomai patvirtina, jog ieškovė savo veiksmais ilgą laiką priėmė tolesnį sutarties vykdymą ir nelaikė, kad jos interesai yra pažeidžiami.
16.14. Nors ieškovė žinojo ir suprato, kad jos ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis nėra nutraukta ir galioja, tačiau pasirašė sutartį dėl tų pačių patalpų nuomos su trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu ieškovė sąmoningai patvirtino realybės neatitinkančias aplinkybes, dėl neva nepažeidžiamos sutarties su atsakove, kurios šalis ji buvo. Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarę nuomos sutartį, galėjo ją įregistruoti viešame registre, kad apie jį žinotų atsakovė ir priklausomai nuo to priimtų sprendimus dėl savo veiksmų. Nuomotojo sutikimu buvo įregistruotas ne susitarimas su trečiuoju asmeniu, o susitarimas su atsakove.
16.15. Nors ieškovės ir atsakovės nuomos santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties įregistravimą VĮ Registrų centras, nėra. Byloje nepateikta duomenų, kad patalpos trečiajam asmeniui apskritai buvo perduotos. Ieškovės ir trečiojo asmens sutartis yra fiktyvi ir ginčo santykiams neturi jokios teisinės galios. Atsakovė mano, jog šiuo ieškiniu ieškovė tiesiog siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kas neatitinka nei sutartinių normų, nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos (negautų pajamų), atsiradusios atsakovei neteisėtai naudojus bei neperdavus ieškovei nuomotų patalpų, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą atlyginti 9752,05 Eur nuostolius, kaip negautas pajamas, grindė tuo, kad atsakovė po nuomos sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. neteisėtai naudojasi patalpomis (atsisakė išsikraustyti), todėl šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė žalą, kadangi iš trečiojo asmens už nuomą būtų gavusi didesnę kainą (6429,36 Eur nuomos mokesčio skirtumas), be to, trečiasis asmuo už kitas paslaugas, susijusias su nuomojamomis patalpomis, būtų sumokėjęs 3322,69 Eur didesnę sumą.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų pagrįstumo, nes, teismo vertinimu, nuomos santykiai tęsėsi iki ieškinio pareiškimo, o tuo tarpu ieškinys teisme pareikštas tik po metų nuo tos dienos, kai ieškovė nurodė, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis nuomoti patalpas trečiajam asmeniui, kai tuo pačiu laikotarpiu jas buvo išnuomojusi atsakovei ir gavo iš to pajamas.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki pat atsakovės išsikraustymo, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.
22. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 3 d. šalys dvejų metų laikotarpiui sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri 2018 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu buvo pratęsta iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (toliau – nuomos sutartis). Atsakovė (nuomininkė) 2020 m. kovo 27 d. panešimu pranešė ieškovei (nuomotojui), kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2020 m. liepos 1 d., įsipareigodama iki šio termino atlaisvinti nuomojamas patalpas. Ieškovė, sutikdama su nuomos sutarties nutraukimu, 2020 m. balandžio 27 d. sudarė naują patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė patalpas trečiajam asmeniui turėjo perduoti valdyti bei naudotis nuo 2020 m. liepos mėnesio (preliminari priėmimo perdavimo akto pasirašymo data 2020 m. liepos 1 -15 d.). 2020 m. gegužės mėn. atsakovė informavo ieškovę, kad nori likti nuomojamose patalpose. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad jau yra sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis ir kad atsakovė nebeturi galimybės toliau nuomotis šias patalpas. Po šio elektroninio laiško ieškovė gavo atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl įspėjimo nutraukti nuomos sutartį atšaukimo, kuriuo atsakovė pareiškė, kad atšaukia savo 2020 m. kovo 27 d. panešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir toliau vykdys nuomos sutartį. Ieškovė, pasinaudodama nuomos sutarties 12.4 punktu, kuris šalims suteikia teisę nutraukti sutartį nenurodant priežasties, informavus kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, atsakovei 2020 m. gegužės 7 d. registruotu paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovei neišsikrausčius iš nuomotų patalpų, ieškovė 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. Iš nuomotų patalpų atsakovė išsikėlė 2021 m. lapkričio 22 d.
23. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog 2020 m. kovo 27 d. atsakovės panešimas dėl vienašališko nuomos sutarties nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukimo, atsakovei 2020 m. gegužės 6 d. jį atšaukus, nebeteko galios, t. y. šalims nesukūrė siekiamų teisinių pasekmių. Kita vertus, ši aplinkybė, sprendžiant dėl nuomos teisinių santykių tęsimosi ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d.) neturi teisinės reikšmės, nes nuomos sutartis, vadovaujantis jos 12.4 punktu, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nutraukta ieškovės iniciatyva. Nors atsakovė nesutiko su tokiu ieškovės pranešimu, tačiau teismine tvarka jo neginčijo, todėl laikytina, kad nuomos teisiniai santykiai, sieję sutarties šalis, pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 10 d.
24. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė pati nesilaikė savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukė, bet tęsė sutartinius santykius (priėmė nuomos mokestį, nereikalavo, kad būtų pašalintas pažeidimas), todėl laikė, kad nuomos sutartis nenutrūko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, jog nuomos sutartis galiojo ir po 2020 m. rugpjūčio 10 d. bei tęsėsi iki pat atsakovės išsikraustymo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 22 d. 2020 m. gegužės 6 d. pranešime, adresuotame atsakovei, buvo aiškiai nurodoma dėl nuomos sutarties nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutraukimo. Kaip jau buvo minėta, nors šio sutarties nutraukimo atsakovė neginčijo, tačiau toliau naudojosi patalpomis. Savo valią dėl nuomos sutarties nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutraukimo ieškovė išreiškė ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu, kuriuo atsakovei siūlė bendru sutarimu atlaisvinti patalpas iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pažymėtina ir tai, jog iš pačios atsakovės pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu, matyti, jog ieškovė matė galimybes toliau tęsti nuomos santykius tik tuo atveju, jei ieškovė būtų sutikusi mokėti didesnį nuomos mokestį bei nuomojantis mažesnio dydžio patalpas, tačiau šalims sutarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyko. Ir nors sutiktina su atsakove, kad ieškovės pozicija dėl nuomos santykių pasibaigimo nebuvo nuosekli, t. y. vienu atveju reikalavo išsikraustyti nuo 2020 m. liepos 1 d. (pagal atsakovės siųstą pranešimą), kitu atveju nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, jog ieškovė nesiekė nuomos teisinių santykių vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutraukimo. Aplinkybė, jog vis dar galiojant nuomos sutarčiai 2020 m. gegužės 22 d. ji buvo įregistruota viešajame registre, nurodant, kad nuomos sutarties terminas yra iki 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. taip kaip ir buvo numatyta sutartyje, taip pat nepatvirtina, jog pati ieškovė siekė tęsti nuomos teisinius santykius ir po 2020 m. rugpjūčio 10 d. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 11 d., suėjus atsakovės išsikraustymo terminui, siekė už naudojimąsi patalpomis skaičiuoti didesnį mokestį; kad nuomos sutartis yra pasibaigusi ieškovė atsakovei nurodė ir 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. gruodžio 30 d. rašytuose elektroniniuose laiškuose; ieškovė, nutrūkus nuomos teisiniams santykiams, nesiuntė sąskaitų atsakovei už nuomą ir komunalines paslaugas. Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose yra aiškiai nurodyta, jog sąskaitos išrašomos už laikotarpį, kai atsakovė vengė iš patalpų išsikraustyti. 2021 m. lapkričio 22 d. šalių susitarimo, kuriuo buvo perduotos ieškovei patalpos, priešingai nei aiškina atsakovė, negalima vertinti, jog juo šalys susitarė ir dėl nuomos sutarties nutraukimo. Jokių su tuo susijusių šalių susitarimų šiuo klausimu jame nėra nurodyta. 2021 m. lapkričio 22 d. susitarimu šalys iš esmės susitarė tik dėl patalpų perdavimo–priėmimo ir komunalinių mokesčių sumokėjimo termino. Pažymėtina, kad vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos ir kitus su tuo susijusius mokesčius (šiuo atveju komunalinius). Šios prievolės pabaiga siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimo nuomotojui, o šiuo atveju nėra ginčo, kad patalpos ieškovei buvo perduotos tik 2021 m. lapkričio 22 d. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog nuomos teisiniai santykiai, sieję sutarties šalis, pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 10 d.
25. Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tiek nuomotojo (CK 6.497 straipsnis), tiek nuomininko (CK 6.498 straipsnis) reikalavimu. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, tačiau joje taip pat buvo numatyta, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti šią sutartį ir nenurodydama jokios priežasties, registruotu laišku pranešusi apie tai kitai šaliai prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo (nuomos sutarties 12.4 punktas). Kaip nurodyta pirmiau, vadovaujantis nuomos sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 10 d. apeliantės (ieškovės) iniciatyva.
26. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.449 straipsnio 3 dalis).
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kaip minėta, šalių terminuota sutartis pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 10 d., ieškovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį (pagal nuomos sutarties 12.4 punktą). Taigi, ieškovės ir atsakovės nuomos sutarčiai pasibaigus (2020 m. rugpjūčio 10 d.), atsakovė neatlaisvino patalpų ir dar iki 2021 m. lapkričio 22 d. jomis naudojosi, todėl ieškovė neturėjo galimybės nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. naudotis ir laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal nuomos sutartį nuomojo atsakovei 235 kv. m. patalpas už 1443,50 Eur (be PVM) mėnesinį nuomos mokestį (6,10 Eur už 1 kv. m./ 47,78 Eur už dieną). 2020 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje ieškovės sudarytoje su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) buvo numatytas didesnis nuomos mokestis, t. y. 8 Eur už 1 kv. m., kas sudaro 1880 Eur (235 kv. m. x 8 Eur) mėnesinį nuomos mokestį arba 62,66 Eur (1880 Eur / 30 d.) už dieną. Taigi, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovės negautos nuomos pajamos sudaro 6 429,36 Eur. Atsakovei neįvykdžius teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotas patalpas, jai tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės, t. y. pareiga sumokėti ne tik nuomos mokestį (ginčas dėl to nebuvo keliamas) už visą laiką, kuriuo ieškovė neturėjo galimybės naudotis ir laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, bet ir atlyginti nuostolius/negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta tuo metu, kad vis dar galiojo anksčiau su atsakove sudaryta nuomos sutartis bei, kad ji nebuvo išviešinta viešajame registre, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už tą laikotarpį, kai šalis sieję nuomos teisiniai santykiai jau buvo pasibaigę, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei buvo siūloma toliau tęsti nuomos teisinius santykius mokant didesnę nuomos kainą (po 8 Eur už 1 kv. m.), tačiau tarp šalių susitarimo pasiekti šiuo klausimu nepavyko. Nepaisant to, atsakovė nuomos sutarčiai pasibaigus (2020 m. rugpjūčio 10 d.) neatlaisvino patalpų ir toliau jomis naudojosi dėl ko ieškovė neturėjo galimybės nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. naudotis ir laisvai disponuoti (išnuomoti) jai priklausančiu turtu bei gauti iš trečiojo asmens už patalpų nuomą didesnę kainą. Atsakovės nurodyti argumentai, jog ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis yra fiktyvi, yra deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei nepriteisė 6 429,36 Eur nuostolių (negautų pajamų), kuriuos iš anksto ir pagrįstai ieškovė tikėjosi gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 429,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo galutinai suformuluotų reikalavimų bei patikslinto ieškinio priėmimo, t. y. 2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
30. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 322,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), kuriuos būtų sumokėjęs trečiasis asmuo už kitas paslaugas, susijusias su nuomojamomis patalpomis. Ieškovės teigimu, pagal nuomos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, 4.5 punkto nuostatas, trečiasis asmuo kas mėnesį būtų mokėjęs 400 Eur fiksuotą mokestį už komunalines ir kitas papildomas paslaugas. Tuo tarpu atsakovė mokėjo tik už dalį paslaugų pagal jam pateikiamas paslaugas, todėl, ieškovės vertinimu, negautų mokėjimų (nuostolių) suma yra 3322,69 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė negalėjo iš anksto ir pagrįstai tikėtis gauti tokias pajamas, nes atsakovė už komunalines ir kitas paslaugas (vandenį, elektros energiją) mokėjo pagal faktinį suvartojimą (skaitiklių parodymus), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. būtų gavusi būtent tokio dydžio pajamas. Akcentuotina, kad netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų (nuostolių), prašoma priteisti nuostolių suma negali būti priteisiama. Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais argumentais, pagrįstai atmetė šią ieškovės ieškinio dalį.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, bei nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl 6 429,36 Eur nuostolių (negautų pajamų), kuriuos iš anksto ir pagrįstai ieškovė tikėjosi gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priteisti iš atsakovės ieškovei 6 429,36 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 3322,69 Eur nuostolių priteisimo, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas 66 proc., atitinkamai ieškovė turi teisę į 66 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Atsakovė – į 34 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
34. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 219 Eur už patikslintą ieškinį sumokant žyminį mokestį ir 3 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 219,42 Eur išlaidas, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 718,40 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 1 089 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 269,36 Eur (3 438,42 Eur x 66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 1 634,52 Eur (4 807,40 Eur x 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
35. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovei priteisia 634,84 Eur (2 269,36 Eur – 1 634,52 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
36. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 23,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 1,89 Eur (iš viso 25,22 Eur). Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistina 8,57 Eur (25,22 Eur x 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei – 16,65 Eur (25,22 Eur x 66 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 6 429,36 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) 6 429,36 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt devynių aurų 36 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 634,84 Eur (šešių šimtų trisdešimt keturių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 3 322,69 Eur nuostolių atlyginimo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) valstybei 8,57 Eur (aštuonių eurų 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) valstybei 16,65 Eur (šešiolikos eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė