Civilinė byla Nr. e2-377-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00019-2022-1

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos oda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos oda“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. S. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Baltijos oda“. Ieškovė nurodė, kad pagal jos ir UAB „Baltijos oda“ 2020 m. lapkričio 27 d. sudarytą darbo sutartį ėjo gamybos viršininkės pareigas. Ieškovė darbo sutartį nutraukė, nes daugiau kaip du mėnesius iš eilės jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. spalio 12 d. sprendimu iš UAB „Baltijos oda“ priteisė 6 221,04 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, taip pat 2 500 Eur išeitinę išmoką (priskaitytina suma). Neginčijamą ieškovei mokėtiną sumą sudaro 6 771,04 Eur ir 2 500 Eur (priskaitytina suma). Ieškovė įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

2.       Atsakovė UAB ,,Baltijos oda“ pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Teismas šį prašymą tenkino ir terminą pratęsė iki 2022 m. sausio 26 d. Atsakovė iki šio termino atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Baltijos oda“ bankroto bylą.

4.       Teismas

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 ir 2021 metus, paskutiniai atsakovės pateikti duomenys yra už 2019 metus. Iš šių finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2019 metais įmonė turėjo iš viso 349 861 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 343 422 Eur sumą, taigi turtiniai įsipareigojimai jau 2019 metais viršijo daugiau nei pusę turimo įmonės turto vertės. Nors minėti finansinės atskaitomybės dokumentai neparodo realios įmonės finansinės padėties šiuo metu, tikėtina, kad dabar įmonės turtas yra iš esmės sumažėjęs, be to, iš jo vykdomi išieškojimai, todėl akivaizdu, kad įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

6.       Teismas pažymėjo, kad, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, jog atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimą nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. vasario 17 d. duomenimis, UAB „Baltijos oda“ nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, be to, įmonė yra skolinga 18 058,49 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas padarė išvadą, kad, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ieškovei susidariusios skolos nepadengs. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriui) galėtų būti įvykdytos ateityje. Atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, kad ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovė UAB „Baltijos oda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl nemokumo bylos atsakovei UAB „Baltijos oda“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, vadovavosi tik viešai prieinama informacija, kuri neatspindi realios atsakovės finansinės situacijos. Tiek per nustatytus terminus, tiek ir vėliau atsakovės vadovas sirgo ir negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti teismo nustatytos prievolės pateikti duomenis.

7.2.                      Su atskiruoju skundu pateiktame 2020 metų balanse matyti, kad atsakovės turtas sudarė 586 381 Eur, o trumpalaikiai atsakovės įsipareigojimai – tik 190 166 Eur. Taigi bendrovės turto ir įsipareigojimų lygis buvo teigiamas, jis 2021 metais taip pat nepablogėjo.

7.3.                      Atsakovė vykdo ir toliau ketina vykdyti veiklą. Nors 2021 metais bendrovė patyrė objektyvių sunkumų, kai dėl COVID pandemijos susirgus beveik visiems darbuotojams jos veikla buvo sustabdyta beveik trims savaitėms, o po to buvo nutraukta nuomos sutartis su gamybines patalpas nuomojusia bendrove, tačiau ši situacija buvo suvaldyta ir atitinkamai buvo pertvarkyta veikla, daugiau orientuojantis į prekybą odos gaminiais, o ne odos gaminių gamybą.

7.4.                      Nors bendrovė turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tai nėra sisteminis kreditorių reikalavimų nevykdymas ir įsipareigojimai yra vykdomi.

7.5.                      Bendrovės turtas yra gerokai didesnis nei finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. Bendrovė yra pareiškusi finansinį reikalavimą BUAB „Kėdainių oda“ didesnei nei 1 000 000 Eur sumai ir yra didelė tikimybė, kad bendrovės reikalavimas iš dalies bus patenkintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Atsakovė UAB „Baltijos oda“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovė dėl šių dokumentų turinio turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus, todėl nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Baltijos oda“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

14.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

15.       Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

16.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas, byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė ateityje galėtų padengti skolą ieškovei.

19.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Baltijos oda“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, vadovavosi tik viešai prieinama informacija, kuri neatspindi realios atsakovės finansinės situacijos. Kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2020 metų balanse matyti, kad atsakovės turtas sudarė 586 381 Eur, o trumpalaikiai atsakovės įsipareigojimai – tik 190 166 Eur. Taigi bendrovės turto ir įsipareigojimų lygis buvo teigiamas, jis nepablogėjo ir 2021 metais.

20.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimdamas ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos oda“, nutarė: pareiškimą su priedais išsiųsti atsakovei, nustatant jai 14 kalendorinių dienų terminą atsiliepimui pateikti; įpareigoti atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose nurodytus dokumentus ir informaciją. Teisme 2022 m. sausio 19 d. buvo gautas atsakovės vadovo prašymas dėl termino atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti pratęsimo. Šis prašymas tenkintas, terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 26 d. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nebuvo pateiktas. Atsiliepimas ir (ar) dokumentai teismui nebuvo pateikti ir iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (2022 m. vasario 21 d.). 

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovas, žinodamas apie atsakovei inicijuojamą nemokumo bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis proceso eiga ir buvo suteikta pakankamai laiko atsiliepimui į pareiškimą parengti bei teismo įvardytiems finansiniams dokumentams pateikti. Dėl nežinomų priežasčių to nepadaryta. Nors atsakovės vadovas atskirajame skunde nurodo, kad finansiniai dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių (ligos), tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis).

22.       Atsakovė atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad bendrovė 2021 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė COVID19 pandemija (darbuotojų susirgimai ir laikinas bendrovės veiklos sustabdymas), taip pat nuomos sutarties dėl gamybinių patalpų nutraukimas, tačiau šie atsakovės finansiniai sunkumai, anot atsakovės, buvo suvaldyti, pertvarkyta veikla, orientuojantis daugiau į prekybą odos gaminiais, o ne odos gaminių gamybą. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų atsakovės finansinių rodiklių ir kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. balansą.

23.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų, turi realias finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

25.       JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

26.       Nors apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), ir šie įrodymai buvo priimti, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, t. y. kad apeliantė yra nemoki, nes, be transporto priemonės, kuri yra areštuota, atsakovė neturi jokio registruotino turto, didžiąją jos turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, kurių dydis iš esmės yra artimas turimo turto vertei ir kurių atsakovė nepajėgia vykdyti; bendrovė neturi darbuotojų nuo 2021 m. lapkričio 19 d., taigi nevykdo jokios veiklos; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai, įregistruoti turto areštai.

27.       Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė pateikė balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d., kuriuose nurodoma, kad atsakovė turi turto už 586 381 Eur (iš kurių 575 149 Eur yra trumpalaikis turtas), tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad minėtas turtas realiai egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

28.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, todėl šiuo metu įmonės turtas, įvertinus iš jo vykdomus priverstinius išieškojimus, taip pat finansinius sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė 2021 metais, galimai yra sumažėjęs. Nors atsakovės vadovas atskirajame skunde nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus pateiks apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti.

29.       Antra, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y., kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš atsakovės UAB „Baltijos oda“ 2019 metų balanso duomenų, pateiktų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2019 metais turėjo iš viso 347 500 Eur vertės turto (0 Eur ilgalaikis turtas, 347 500 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 340 854 Eur. Tuo tarpu 2020 metais atsakovė turėjo iš viso 586 381 Eur vertės turto (10 955 Eur ilgalaikis turtas, 575 149 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 555 873 Eur. Taigi atsakovės finansinė padėtis 2020 metais, lyginant ją 2019 metų laikotarpiu, iš esmės nepakito (nepagerėjo), t. y. nors atsakovės turimo turto masė padidėjo (238 881 Eur suma), tačiau atitinkamai panašia apimtimi padidėjo ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams (215 019 Eur suma).

30.       Trečia, nors vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą, turimi duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nemoki, nes iš atsakovės 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (555 873 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertės (575 149 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiąją atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos (471 635 Eur). Teismų praktikoje dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

31.       Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti turinti tiek turto, kiek jo nurodyta 2020 m. balanse, t. y. atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad debitorinės skolos realiai yra (pagrįsti skolos atsiradimo aplinkybes), taip pat galimybes jas realiai išieškoti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų debitorinių skolų atsakovei realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti savo mokumą (CPK 178 straipsnis).

32.       Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nesant duomenų, kad atsakovė šiuo metu vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, ji ketina padengti ieškovei ir kitiems kreditoriams susidariusias skolas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 178 straipsnis).

33.       Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra vykdomi, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Viešai prieinamais Sodros duomenimis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra sumažėjusi (18 058,49 Eur). Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis šiuo metu iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai jau 6 vykdomosiose bylose, t. y. 2 bylomis daugiau, nei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu (Nr. 0174/22/00225 dėl 2 520,10 Eur skolos išieškojimo; Nr. 0174/22/00034 dėl 868 Eur skolos išieškojimo; 0174/21/01858 dėl 42 891,07 Eur skolos išieškojimo; Nr. 0174/21/01287 dėl 6 356,77 Eur skolos išieškojimo; Nr. 0174/21/01153 dėl 2 896,13 Eur darbo užmokesčio išieškojimo; Nr. 0114/21/00823 dėl 9 149,13 Eur skolos išieškojimo. Byloje nėra duomenų apie išieškojimų įvykdymą (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovei.

34.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad yra pareiškusi didesnį nei 1 000 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kėdainių oda“ bankroto byloje ir, anot apeliantės, yra didelė tikimybė, jog šis bus iš dalies patenkintas. Tačiau pažymėtina, kad iš BUAB „Kėdainių oda“ bankroto byloje Nr. eB2-76-945/2022 esančių duomenų matyti, jog bankroto byloje patvirtinta didesni kaip 3 500 000 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Nors atsakovės 637 918,61 Eur dydžio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu), tačiau kreditoriaus AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, taip pat užtikrintas hipoteka (įkeitimu), yra net 1 091 002,81 Eur dydžio. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jos finansinių reikalavimų BUAB „Kėdainių oda“ bankroto byloje bent dalis jau patenkinta, taip pat nepagrindė, kodėl realu tikėtis, jog turimi finansiniai reikalavimai (ar konkreti jų dalis) bus patenkinti iki bankroto bylos pabaigos. Be to, atsakovė nepagrindė ir to, ar lėšų, gautų patenkinus finansinius reikalavimus BUAB „Kėdainių oda“ bankroto byloje, pakaktų atsakovės kreditorių finansiniams reikalavimams įvykdyti.

35.       Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, suponuojančių pagrindą tikėti, jog atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini: atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 19 d. neturi nė vieno darbuotojo, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus ir pan. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė