Civilinė
byla Nr. 3K-3-526/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75.8; 121.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja)
ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P.
kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d.
sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D.
P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo priešieškinį
ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovė
D. P. prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/4 dalį namo (duomenys
neskelbtini) (vertė - 73 189,75 Lt), nustatyti patalpų naudojimosi tvarką: ieškovei
paskirti naudotis namo antro aukšto patalpas 2-3/20,52 kv. m, 2-2/13,83 kv. m,
2-6/2,32 kv. m, atsakovui A.
P. paskirti naudotis namo antro
aukšto patalpas 2-4/13,45 kv. m, 2-10/16,25 kv. m, 2-13/8,61 kv. m, o antro
aukšto holo patalpas 2-1/16,57 kv. m, virtuvę 2-9/10,66 kv. m, koridorių
2-5/6,36 kv. m, vonią 2-7/3,90 kv. m, tualetą 2-8/1,11 kv. m ir rūsio patalpą R-2/13,33 kv. m, patalpas 2-12/2,54 kv. m, 2-11/2,82 kv. m pirmame ir antrame aukšte, taip pat rūsio
patalpas R-1/3,37 kv. m, R-3/19,86 kv. m, R-5/7,24 kv. m, R-6/4,88 kv. m
palikti bendrai naudotis; paskirti ieškovei
naudotis garažą G-2/22,02 kv. m; padalyti
kitą santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti 600 Lt vertės šešių žvakių krištolinį
šviestuvą su spalvotu kristalu, 30 Lt vertės krištolinį sieninį šviestuvą, 650
Lt vertės televizorių „Sony“ KV-C292,
60 Lt vertės 2/3 dalis kilimo, 80 Lt vertės
vaizdo magnetofoną „Daewoo“, 50 Lt vertės
televizoriaus staliuką, 80 Lt vertės supamąją kėdę, 300 Lt vertės virtuvinį
komplektą, 180 Lt vertės virtuvinį stalą ir kampą, 500 Lt vertės valgomąjį
stalą ir šešias kėdes (rudo aksomo),
iš viso turto už 2530 Lt; atsakovui priteisti 3000 Lt vertės baldų komplektą „Luvras“ (trijų dalių sekcija, du
foteliai, staliukas, sofa, rašomasis stalas,
kėdė, televizoriaus staliukas), 150
Lt vertės televizorių „Horizont“, 100 Lt vertės ovalinį tualetinį staliuką, 400 Lt
vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą, 30 Lt vertės krištolinį
sieninį šviestuvą, 150 Lt vaizdo
magnetofoną „Akai“ Nr. 21145-12702,
100 Lt vertės magnetofoną „Sony“ RD 5600, 200 Lt vertės
garso kolonėles, 150 Lt vertės stacionarinį
stiprintuvą su magnetofonu, 100 Lt vertės spalvoto stiklo vazą su ornamentais, 1500 Lt vertės miegamojo
komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės, tualetinis staliukas, veidrodis, komoda, trijų durų spinta), 100 Lt
šaldytuvą „Minskas – 15“, iš viso turto už 5980 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad
su atsakovu ieškovė susituokė
1980 m. sausio 26 d., santuokoje gimė sūnus D.
P. , santuoka nutraukta 1997 m. spalio 24 d. 1979 m. gruodžio 27
d. atsakovo tėvas K. P. padovanojo atsakovui 1/5 dalį gyvenamojo namo (l Alp), kuriame buvo 64,32 kv. m
negyvenamojo ploto ir 34,52 kv. m
naudingo ploto, be ūkio pastatų(duomenys neskelbtini). 1981 m. sausio 28 d. Kauno miesto
vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 46 atsakovui buvo leista statyti
priestatą ir namo antrą aukštą. Pirmiausia buvo
pastatytas naujas priestatas prie namo su dviem garažais. Apsigyvenus
priestato antrame aukšte įrengtose patalpose, buvo nugriautas visas senas namas
lA2p ir pagal patvirtintą projektą pradėta statyti kita namo dalis. 1981 m. balandžio 2 d. atsakovui ir namo
bendrasavininkiui jo tėvui K. P. buvo leista vykdyti individualią
statybą, statyti priestatą ir garažus, 1983 m. birželio 1 d. Kauno miesto vykdomojo
komiteto sprendimu Nr. 224 buvo leista atlikti gyvenamojo namo kapitalini remontą. 1985 m. balandžio 24 d.
namas buvo priimtas naudoti. 1987 m. balandžio 11 d. atsakovas ir jo
tėvas sudarė namo dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią namo
bendrasavininkiams atiteko po 1/2 dalį namo; nustatyta patalpų naudojimosi
tvarka. Atsakovui prieš santuokos sudarymą tėvo dovanotos 1/5 dalies namo neliko.
Atsakovas, nederindamas su ieškove, pakeitė namo gerus medinius langus į
plastmasinius, taip pablogindamas namo būklę; pakeisdamas langus ir stogo dangą
jis neįgijo teisės į didesnę namo dalį. Kadangi
garažas yra būtinas, o dėl materialinių sunkumų ieškovė neturi galimybės
įsigyti kito, santuokoje pastatytas garažas
G-2/22,02 kv. m turėtų būti paskirtas naudotis ieškovei. Ji į namo
statybą investavo 1982 m. liepos 28 d. jai A.
ir K. K. dovanotus 20 000 rub., taip pat O. ir J. Č. dovanotas lėšas; ji pati
dalyvavo statant namą.
Atsakovas A. P. pareiškė ieškovei priešieškinį ir prašė nustatyti, kad jam priklauso nuosavybės teise 3/5 dalys gyvenamojo namo lA2p (duomenys neskelbtini), o
ieškovei - 2/5 dalys, priteisti jam nuosavybėn 1/2 dalį gyvenamojo namo
1A2p (duomenys neskelbtini), o
ieškovei už jai priklausančią dalį - 53 000 Lt kompensaciją; priteisti jam nuosavybėn 50 Lt vertės šešių žvakių šviestuvą,
30 Lt vertės sieninį šviestuvą, 3500 Lt vertės baldų komplektą „Luvras“, o likusį
ieškinyje nurodytą turtą – ieškovei;
200 Lt vertės dviejų durų spintą pripažinti jo nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad santuoką su ieškove įregistravo
1980 m. sausio 26 d., turėdamas nuosavybės teise 1/5 dalį gyvenamojo
namo (duomenys neskelbtini). 1981 m.
jam ir tėvui buvo leista prie turimos namo dalies statyti priestatą, garažą. Po
statybų pasikeitus nuosavybės dalims 1987 m. balandžio 11 d. sutartimi
jis su tėvu pasidalijo po 1/2 dalį namo. Šiuo metu 1/2 dalis gyvenamojo
namo - jo pirmas aukštas - priklauso L. B. (atsakovo
seseriai). Atlikus gyvenamojo namo ekspertizę nustatyta, kad jo turėta
1/5 dalis namo dabartinėje atsakovo nuosavybėje sudaro 13,36 proc. viso ploto,
o išlikusios pagrindinės seno namo konstrukcijos naujai rekonstruotame name - 45,2
proc. Po santuokos su ieškove nutraukimo
savo lėšomis jis pakeitė langus (12 000 Lt), kartu su L. B. uždengė stogą (14 000 Lt).
Kauno miesto apylinkės
teismas 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu tekino dalį ieškinio ir priešieškinio
reikalavimų - pripažino ieškovei nuosavybės
teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 73
189,75 Lt), pripažino atsakovui nuosavybės
teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 73
189,75 Lt), nustatė patalpų naudojimosi tvarką: paskyrė ieškovei naudotis gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini),
antro aukšto patalpomis 2-3/20,52 kv. m, 2/13,83
kv. m, 2-6/2,32 kv. m, iš viso - 36,67 kv. m, o atsakovui - antro aukšto
patalpomis 2-10/16,25 kv. m, 13/8,61 kv. m, 2-4/13,45 kv. m, iš viso 38,31 kv.
m; patalpas antrame aukšte 2-1/16,57 kv. m (holas),
2-9/10,66. kv. m (virtuvė), 2-5/6,36
kv. m (koridorius), 2-7/3,90 kv. m (vonia), 2-8/1,11 kv. m (tualetas), 2/13,33
kv. m (rūsio patalpa) ir G-2/22,02 kv. m (garažas) – paskyrė bendrai naudotis.
Teismas padalijo kilnojamąjį turtą – priteisė ieškovei
100 Lt vertės krištolinį šviestuvą šešių žvakių su spalvotu kristalu, 100 Lt vertės šešių
žvakių krištolinį šviestuvą, 100 Lt vertės du krištolinius
sieninius šviestuvus, 200 Lt vertės
televizorių „Sony“, 60 Lt vertės 2/3 dalis
kilimo, 30 Lt vertės supamąją kėdę, 1000 Lt vertės virtuvinį
komplektą, 50 Lt vertės virtuvinį stalą su kampu, 100 Lt vertės valgomąjį
stalą ir šešias kėdes, 1000 Lt vertės
baldų komplektą „Luvras“, iš viso turto už 1840 Lt; atsakovui priteisė 100 Lt vertės televizorių „Horizont“, 150 Lt
vertės vaizdo magnetofoną „Akai“, 100
Lt vertės magnetofoną „Sony“, 100 Lt vertės
garso kolonėles, 100 Lt vertės
stacionarinį stiprintuvą, 100 Lt vertės spalvoto stiklo vazą, 50 Lt vertės ovalinį staliuką, 300 Lt vertės 3/4 dalis belgiško kilimo, iš viso turto
už 2000 Lt. Teismas nustatė, kad asmeninės
nuosavybės teise priklausanti atsakovui gyvenamojo namo dalis buvo iš esmės pagerinta, jam susituokus. Pagal eksperto
išvadą - tai naujas statinys senojo vietoje; senojo namo liko apie 3 proc.
Atsakovui 1979 m. dovanota 1/5 dalis namo (10,55 kv. m) po rekonstrukcijos padidėjo iki 1/2 dalies, tai kartu su garažu ir
rūsiu sudaro 148,93 kv. m. Kadangi gyvenamojo namo dalis, priklausanti
atsakovui, buvo perstatyta ir iš esmės pagerinta šalims gyvenant santuokoje,
tai šio namo 1/2 dalis, įregistruota atsakovo vardu
ir kurią sudaro antro aukšto patalpos, rūsio patalpa R2/13,33 kv. m ir garažas
G-2/22,02 kv. m, pripažintina
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dalijant sutuoktinių turtą, kuris yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23
straipsnio 1 dalis), todėl šalims pripažintina nuosavybės teisė kiekvienam į 1/4
dalį namo. Kadangi rūsio patalpa
R-2/13,33 ir garažas yra ištisinės patalpos, šalys nepateikė šių patalpų
pertvarkymo projekto į dvi atskiras, tai jos paliktinos bendrai naudoti. Kilnojamasis
šalių turtas dalytinas lygiomis dalimis.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 29 d. nutartimi
pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir tenkino
dalį ieškinio ir priešieškinio - priteisė
atsakovui 1/2 dalį gyvenamojo
namo lA2p (duomenys neskelbtini),
o ieškovei - 73 200 Lt kompensaciją iš atsakovo; priteisė ieškovei 150 Lt vertės televizorių „Horizont“, 650 Lt vertės televizorių „Sony“, 150 Lt vertės
televizorių „Banga“, 500 Lt vertės valgomąjį stalą su šešiomis kėdėmis, 50 Lt vertės televizoriaus
staliuką, 50 Lt vertės spintelę, 250 Lt vertės minkštų
baldų komplektą „Aitvaras“, 80 Lt vertės supamąją
kėdę, 80 Lt vertės telefono staliuką, 100 Lt vertės ovalinį
staliuką, 200 Lt vertės rudo aksomo sofą,
200 Lt vertės kambario baldus (dvi spintos ir kėdė su ratukais),
300 Lt vertės virtuvinių spintelių
komplektą, 180 Lt vertės virtuvinį
stalą ir kampą, 80 Lt vertės dujinę
viryklę, 100 Lt vertės šaldytuvą „Minsk“, 300 Lt vertės šaldiklį „Minskas-18“, 600 Lt vertės šešių
lempų krištolinį šviestuvą su spalvotu kristalu, 80 Lt vertės dulkių
siurblį, 150 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Akai“, 100 Lt vertės magnetofoną
„Sanyo“, 150 Lt vertės stiprintuvą su tiuneriu, 80 Lt vertės
vaizdo magnetofoną „Daewoo“, 300 Lt vertės vilnonį kilimą, 30 Lt vertės sieninį
šviestuvą, iš viso turto už 5290 Lt; atsakovui priteisė 3000 Lt vertės svetainės baldų komplektą „Luvras“, 400 Lt vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą, 30 Lt vertės sieninį
šviestuvą, 200 Lt vertės garso kolonėles, 1500 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 100 Lt vertės vazą su
ornamentu, iš viso turto už 5230 Lt. Kolegija
nustatė, kad 1979 m. gruodžio 27 d. 1/5 dalies mūrinio
gyvenamojo namo su mansarda ir rūsiu
dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, todėl dovanojamą turtą atsakovas gavo asmeninėn
nuosavybėn. Pirmosios instancijos
teismas padarė teisingą išvadą, kad
atsakovui dovanotoji namo dalis buvo
pagerinta iš esmės, nes padidėjo bendrasis namo plotas, buvo atliktas kapitalinis remontas, papildomai
pastatytas priestatas ir garažas. Visi
esminiai šio turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu ir sutuoktinių
bendromis lėšomis, todėl dėl esminio
pagerinimo asmeninis atsakovo turtas pripažintinas bendrąja šalių nuosavybe (CK
3.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jo
vardu įregistruotoje 1/2 dalyje namo lA2p jam priklauso 3/5 dalys, o ieškovei - 2/5
dalys, tačiau pirmosios instancijos
teismas faktiškai šio reikalavimo nesprendė. Pirmosios instancijos teismas
netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Eksperto
H. A. Augusčio pasirašytas ekspertizės aktas vertintinas kaip rašytinis
įrodymas kartu su kitais byloje esančiais
įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo,
kokiu pagrindu atmeta teismo paskirtų ekspertizių išvadas (CPK 218 straipsnis),
pagal kurias po rekonstrukcijos ginčo name
yra išlikusi maždaug 1/5 dalis atsakovui
dovanotos namo dalies, ir tai yra reikšminga aplinkybė nustatant dalytino
sutuoktinių turto dalis ir turto
padalijimo būdą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad jiems priklausančios
1/2 dalies ginčo namo vertė yra 136 000 Lt, todėl šiuo klausimu tarp
šalių ginčo nėra. Ieškovės pateikta 20 000 rub. 1982 m. liepos 28 d. dovanojimo sutartis
laikytina niekiniu sandoriu, nes ji sudaryta nesilaikant įstatymo nustatytos
formos (CK 282 straipsnio 1 dalis). Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo kolegija
nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai keitė daiktų vertę, nes
tarp šalių ginčo šiuo klausimu nebuvo; teismas daiktus padalijo savo nuožiūra,
nors šalys pageidavo priešingai. Kolegija sudarė tokį šalių turto balansą (CK 3.118 straipsnis): 1/2 dalis
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 136 000 Lt) ir nurodyti kilnojamieji daiktai (vertė - 10
520 Lt), iš viso santuokos metu įgyto turto vertė - 146 520 Lt. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama,
kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 73 260
Lt. Byloje yra nustatyta reikšminga
aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo lygių dalių turto dalinimo tarp sutuoktinių principo
– kad 1/2 dalyje gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), yra atsakovo iki santuokos įgyto turto dalis, todėl atsakovui
paskirtina didesnė jo dalis (CK 3.123
straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2006).
Nekilnojamasis turtas negali būti tarp šalių dalijamas natūra, nes tarp šalių
yra susiklostę itin blogi santykiai ir jos negali gyventi kartu bendroje
namų valdoje, o realus namų valdos padalijimas
be bendro naudojimosi patalpų yra neįmanomas. Be to, ieškovė pati pripažįsta negyvenusi ginčo name nuo 1992 m., nes gyveno
faktinėje santuokoje su kitu asmeniu, tvarkė su juo bendrą ūkį, įsigijo nemažai turto, dėl kurio šiuo metu taip pat
vyksta teisminis procesas. Reikšminga
aplinkybė ir tai, kad atsakovas, po
santuokos nutraukimo, yra investavęs nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti
ir išlaikyti (langų ir stogo pakeitimas už 26 000 Lt). 2005 m. rugpjūčio 25 d.
ekspertizės aktu yra konstatuota, kad
šalims priklausančioje namo dalyje nėra
galimybės įrengti dviejų
butų be dar vienos namo rekonstrukcijos.
Taigi ginčo namo 1/2 dalies padalijimas natūra lemtų tolimesnius
teisminius procesus ir nebūtų pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso
tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Kadangi namo
dalyje 1/5 dalį sudaro atsakovo iki santuokos turėta dalis, visa namo
dalis natūra skirtina atsakovui, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Tai,
kad atsakovui
dalį šio namo yra dovanojęs tėvas, kita dalis priklauso atsakovo seseriai, o tai
reiškia, kad atsakovas su šiuo turtu
susijęs prigimtiniais ryšiais, ir atvirkštinio varianto parinkimas (ieškovė atsiliepime
nurodo, kad ji sutiktų atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją) prieštarautų
CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kolegijos
teigimu, atsakovo valia realiai ši
kompensacija yra didesnė nei nustatomos dalytino sutuoktinių turto dalys, ir
tai atitinka sąžiningumo kriterijus.
Kolegija, nustatydama turto dalį, nevertino šalių sveikatos būklės kaip svarbios aplinkybės, nes abi šalys turi sveikatos sutrikimų. Šalių sūnus yra pilnametis, todėl į jo interesus, dalijant turtą, taip pat nėra
pagrindo atsižvelgti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį ir
perduoti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo apeliacine
tvarka arba palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15
d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl
procesinių teisės normų pažeidimo. Ieškovės teigimu, jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Ji nuo 2006 m. kovo 10 d. iki
2006 m. kovo 21 d. sirgo, buvo gydoma stacionare. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą,
turėjo būti atidesnis ir sudaryti jai galimybę dalyvauti nagrinėjant
bylą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
padalijimo. Tokio pobūdžio bylose teismas turėtų būti aktyvesnis. Taigi
apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka jai
nedalyvaujant, skubotai, neįsitikinęs, ar ieškovei pranešta apie bylos nagrinėjimą, nepasidomėjęs jos neatvykimo
priežastimis (CPK 376 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinė byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne
vienerius metus ir ieškovė aktyviai dalyvavo teismo procese. Teismas
turėjo pakartotinai išsiųsti jai pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Ieškovės nuomone, jos atsiliepimas į
atsakovo apeliacinį skundą nebuvo tinkamai
įvertintas.
2. Dėl
materialinės teisės normų pažeidimo. Teismas nepagrįstai priteisė jai iš
atsakovo piniginę kompensaciją, o ne padalijo turtą natūra (CK 1.5 straipsnis).
Ji su atsakovu santuokoje gyveno beveik aštuoniolika metų, kartu statė ir
įrenginėjo ginčo patalpas, namas yra
pakankamai didelis. Ieškovė neturi galimybių įsigyti kito gyvenamojo būsto
(ji yra brandaus amžiaus, silpnos sveikatos -
65 procentų nedarbingumas), o atsakovas turi kito nekilnojamojo turto. Teismas
nepagrįstai neįvertino ieškovės sveikatos būklės ir netaikė CK 3.123
straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio
sveikatos būklę, gali nukrypti nuo
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (į šį kriterijų
teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas
klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo). Tai, kad, padalijus turtą natūra,
galimi šalių konfliktai, neturėtų būti svarbiau nei tai, kad ieškovė netenka
teisės į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad atsakovas turi galimybę labai mažomis sąnaudomis įsirengti įėjimą
į jam tenkančias patalpas pagal apylinkės teismo sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė
per mažą ginčo patalpų vertę, tačiau
ši aplinkybė nėra svarbi, nes ieškovė prašo turtą padalyti natūra.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas A. P. prašo palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo
29 d. nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą
nurodyta, kad ieškovei apie apeliacinio skundo nagrinėjimą buvo pranešta 2006
m. vasario 8 d., į apeliacinio skundo nagrinėjimą ji neatvyko, apie negalėjimą
dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepranešė ir neprašė teismo atidėti civilinės bylos nagrinėjimo,
todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo
pagrindo, nesant duomenų, kad pranešimas apie apeliacinės bylos nagrinėjimą neįteiktas, ir ieškovei nepateikus prašymo atidėti
bylos nagrinėjimą, atidėti apeliacinio
skundo nagrinėjimą (CPK 302 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 156
straipsnio 1 dalis; Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; 2004
m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2004). Ieškovė, žinodama, kad yra priimtas
apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui, privalėjo domėtis bylos eiga (CPK 7
straipsnio 2 dalis). Be to, kasaciniame
skunde ieškovė nurodė, kad pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nes
ši norma reglamentuoja teismo vaidmenį
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad byla
pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal 1964 m. CPK. Turto padalijimo
būdą kolegija parinko tinkamai, atsižvelgusi į reikšmingas bylos aplinkybes (CK
3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio l, 2 dalys,
3.127 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Kolegija
neturėjo pagrindo priteisti ieškovei
didesnės bendrosios jungtinės nuosavybės dalies, nes tokio reikalavimo ieškovė nebuvo pareiškusi;
pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka ji neskundė (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 3.123 straipsnio 1 dalį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-126/2006).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Asmeninės
nuosavybės teise atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis santuokos metu
buvo iš esmės pagerinta, todėl pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe. Šią bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmosios instancijos
teismas padalijo natūra - kiekvienam po 1/4 dalį namo. Apeliacinės instancijos
teismas šalims priklausančią namo dalį priteisė atsakovui, o ieškovei – piniginę
kompensaciją už jos dalį šiame turte. Parenkant turto padalijimo būdą, šis
teismas atsižvelgė į tai, kad namo dalį atsakovui dovanojo tėvas (atsakovo
dalis šiame turte yra didesnė); kita 1/2 dalis namo priklauso atsakovo
seseriai; šalių tarpusavio santykiai yra blogi, o realus namų valdos
padalijimas be dar vienos rekonstrukcijos negalimas; nutraukus šalių santuoką atsakovas
investavo nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti ir išlaikyti (langų ir
stogo pakeitimas už 26 000 Lt).
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
remdamasis teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstą nutartį
teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde keliami procesinės teisės normų dėl
pranešimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką bei
materialinių teisės normų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
padalijimo būdo taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl procesinės
teisės normų taikymo. Apeliacinis bylos nagrinėjimas vyksta pagal
byloje esančią medžiagą, todėl byloje dalyvaujančių asmenų atvykimas į teismo
posėdį nebūtinas (CPK 314 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje
dalyvaujantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę
teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Jie turi būti tinkamai
informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 319
straipsnio 3 dalis), tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Pagal bylos
duomenis, apie bylos siuntimą apeliacinės instancijos teismui byloje
dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta 2006 m. sausio 18 d.
raštu Nr. 2-583-052/2005, kartu išsiųstas apeliacinio skundo nuorašas. Ieškovė,
gavusi skundo nuorašą, pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame
išdėstė savo nuomonę dėl paduoto skundo. 2006 m. sausio 18 d.
rašte Nr. 2-583-052/2005 pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie
apeliacinės bylos nagrinėjimo formą, vietą ir laiką praneš apeliacinės
instancijos teismas. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką apeliacinės
instancijos teismas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims 2006 m. vasario 8
d. pranešimu, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso nuostatose (CPK 319
straipsnio 3 dalis). Ieškovė neatvyko į apeliacinės bylos nagrinėjimą, apie
negalėjimą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepranešė ir
neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, dėl to apeliacinės instancijos teismas
neturėjo teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovė pateikė išsamų
atsiliepimą į apeliacinį skundą ir taip išreiškė savo poziciją dėl
apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Apeliaciniame skunde apeliantas
nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos
teisme, o apeliacinį skundą iš esmės grindė pirmosios instancijos teismo
sprendimo kritika dėl netinkamo, jo nuomone, įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl
namo dalies padalijimo natūra. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant
bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos kasatorės teisės ar buvo
netinkamai taikyti procesiniai įstatymai. Pažymėtina ir tai, kad pati kasatorė
kasaciniame skunde nurodė, jog pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą,
byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama neišeinant už apeliacinio
skundo ribų. Kasatorė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip
dalyvavo apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas įvertino
atsiliepimo argumentus; teismo išvados pagrįstos bylos faktais, materialinėmis
ir procesinėmis normomis. Be to, ieškovė, tikrai žinodama, kad yra priimtas
atsakovo apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui, privalėjo ir pati domėtis dėl teismo posėdžio datos, jeigu jai nepakako
teismo teikiamos informacijos. Kaip nurodoma kasaciniame skunde, ir tai
patvirtina prie kasacinio skundo pridėta medikų pažyma, kasatorė sirgo ir
ligoninėje gydėsi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d.; byla
apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2006 m. kovo 29 d., todėl kolegija sprendžia,
kad tai pakankamas laikas sužinoti apie teismo posėdį (jei nebuvo žinoma) ir
pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos
teismas nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
aptariamu teisės taikymo klausimu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; 2004
m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2004, ir kt.).
Dėl
turto padalijimo būdo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu
padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo
iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis);
turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių
bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem
sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam
sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį
pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių
bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui
natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas.
Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK
3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes.
Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias
privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų)
sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali
pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas
konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą.
Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų
pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai
nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123
straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios
bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl jiems priklausančios namo dalies
padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas apeliacinio skundo
argumentus dėl namo dalies padalijimo natūra, pažymėjo, kad galimybę konkretų
turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik
objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys
(komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems
naudotis padalytu turtu, derinant interesus). Apeliacinės instancijos teismas
taip pat konstatavo kitas svarias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į jų visetą,
laikė, kad šalims priklausanti namo dalis natūra paskirtina atsakovui, o ieškovei
– piniginė kompensacija už jos dalį šiame turte. Ekspertizės aktu
2005 m. rugpjūčio 25 d. konstatuota, kad šalims priklausančioje namo
dalyje be dar vienos namo rekonstrukcijos dviejų butų įrengti nėra galimybės
(Išvados 12 p.). Ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, kad 1/2 namo dalyje
1/5 dalį sudaro atsakovo iki santuokos turėta dalis, atsakovui dalį šio namo
yra dovanojęs tėvas, kita 1/2 dalis priklauso atsakovo seseriai (atsakovas su
šiuo turtu yra susijęs prigimtiniais ryšiais). Esant tokioms aplinkybėms,
apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atvirkštinio varianto parinkimas
(ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad ji sutiktų atsakovui
išmokėti piniginę kompensaciją) prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje
įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybių visetą,
laikė reikšminga aplinkybe ir tą faktą, kad atsakovas po santuokos nutraukimo
yra investavęs nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti ir išlaikyti (langų ir
stogo pakeitimas už 26 000 Lt), ir tai, kad ieškovė nuo 1992 m. ginčo name
negyveno (ieškovės pateiktas apylinkės teismui ir pasirašytas 2003 m. gegužės 21 d.
pareiškimas Nr. 759). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad
byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija, jog abi šalys turi sveikatos
sutrikimų, šiuo aspektu yra lygiavertės, todėl nei ieškovės, nei atsakovo
sveikatos būklė nevertintina kaip įtvirtinta įstatyme svarbi aplinkybė,
nustatant turto dalį ir parenkant turto padalijimo būdą. Teisėjų kolegija
pažymėjo ir tai, kad šalių sūnus yra pilnametis ir atsižvelgti į jo interesus,
dalijant turtą, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas,
remdamasis aptartų kriterijų visetu, tinkamai sprendė dėl namo dalies
padalijimo būdo, nepažeisdamas nei aptartų teisės normų (CK 3.123 straipsnio
1dalis, 3.127 straipsnis), nei bendrųjų civilinių santykių teisinio
reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), nei šeimos santykių reglamentavimo
principų (CK 3.3 straipsnis). Aptartos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės
konstatuotos byloje surinktais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant
įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Eksperto išvada gali būti
laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka,
t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Ekspertizių
aktų išvadose konstatuota, kad po rekonstrukcijos išliko tiek dalis buvusio
ploto (tik pasikeitė jo paskirtis), tiek dalis pagrindinių konstrukcijų.
Ekspertizių išvados ir kita bylos medžiaga yra pagrindas konstatuoti faktą, kad
po rekonstrukcijos ginčo name yra išlikusi atsakovui priklausiusi 1/5 dalis
namo. Ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad šalims priklausančioje namo
dalyje be dar vienos namo rekonstrukcijos nėra galimybės įrengti dviejų butų.
Jau minėta, kad apeliacinės
instancijos teismas išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir jas vertino
nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal
CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja,
o remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose
sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų
procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas,
spręsdamas dėl teisės taikymo ginčo santykiams, įvertino byloje surinktus
įrodymus, jais konstatuoti faktai atitinka bylos duomenims, kasacinis teismas
remiasi nustatytais faktais.
Jeigu natūra abiem
sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam
sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį
pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu padalijant bendrąją jungtinę
nuosavybę, nuosavybė iš vieno ar kito sutuoktinio nėra atimama, o tik taikomas
įstatyme nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas. Dėl to kasacinio skundo
argumentai, kad, pritaikius šį turto padalijimo būdą, kasatorė neteko nuosavybės,
negali būti laikomi pagrįstais. Teismai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek
atsakovas sutiko su jiems priklausančios 1/2 dalies ginčo namo įvertinimu, ir šiuo
klausimu ginčo tarp šalių nebuvo. Dėl to kasatorė negali kitaip vertinti ginčo
turto, o kasacinis teismas remiasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis
ir faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja bei nevertina prie kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei priteista kompensacija yra didesnė, negu nustatytos dalytinos
sutuoktinių turto dalys.
Kasacinio skundo
argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų
naikinti skundžiamą nutartį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Janina
Januškienė
Sigitas
Gurevičius