Civilinė byla Nr. e2-345-1077/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19332-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.6.15.; 2.6.7.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovei O. R.,
ieškovės atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei,
atsakovės atstovui advokatui Romualdui Vitkui,
trečiajam asmeniui notarui Sergejui Kizinui,
teismo ekspertui Mantui Juodakiui,
liudytojams M. J., D. R., L. G., A. B., L. P., A. D., J. G.,
viešame iš dalies nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei M. R. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras Sergejus Kizinas, D. R., M. U..
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė O. R. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (reikalavimai, suformuluoti 2021 m. liepos 16 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo), prašydama: 1) pripažinti 2019 m. vasario 25 d. dovanojimo sandorį, kuriuo O. R. M. R. perleido nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento, kadangi šiuo sandoriu nebuvo išreikšta tikroji O. R. laisva valia, nes sudarydamas sandorį O. R. nesuprato atliekamų veiksmų esmės; 2) taikyti restituciją – grąžinti O. R. nuosavybės teises į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas O. R.. Pareiškėja, būdama pirmos eilės paveldėtoja, 2019 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilnius miesto 26-ojo notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę dėl palikimo priėmimo. Antstoliui sudarius turto apyrašą paaiškėjo, kad palikėjo vardu nėra jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. VĮ „Registro centras“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. Širvintų rajono 2-ajame notarų biure O. R. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.
3. Ieškovės įsitikinimu, prašomu panaikinti dovanojimo sandoriu nėra išreikšta tikroji, laisva valia, kadangi tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės, todėl ieškovė prašo šį sandori pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Velionis sirgo onkologine liga, paskutiniais gyvenimo mėnesiais dėl išplitusio vėžio kentė didelius skausmus, todėl nuolat vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus. Dėl vaistų poveikio sunkiai pažindavo artimuosius, ne visada suprasdavo savo veiksmus. Dovanojimo sutarties sudarymą ne vaiko, o mamos naudai akivaizdžiai lėmė velionio sveikatos problemos ir visuma nepalankių aplinkybių, velionis vartojo stiprius skausmą mažinančius vaistus, kurie neigiamai veikė ir gebėjimą suprasti aplinką. Dėl savo būklės velionis buvo patiklus, lengvai paveikiamas ir pasidavė atsakovės įtakai, nors iki ligos paūmėjimo visada sakydavo, kad po jo mirties butą paveldės vaikai.
4. Atsakovė M. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės tėvas tikrai sirgo sunkia onkologine liga ir (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kaip matyti iš teismui pateikiamų dokumentų, O. R. gyveno kartu su savo motina M. R. nuo pat šio buto įsigijimo, t. y. nuo 2013 m. birželio 13 d., o ieškovė netgi nedalyvavo tėvo laidotuvėse. Todėl vertinti jo būseną gali tik tie asmenys, kurie su juo bendravo. Iš medicininių dokumentų matyti, kad O. R. neturėjo jokių psichinių sutrikimų. Jis vairavo automobilį ir savo motiną veždavo pas gydytojus. Apie jų abiejų gerus santykius byloja ir tai, kad motina jam 2008 m. (tikėtina, suklysta ir turėta omenyje 1998 m. – teismo pastaba) liepos 30 d. dovanojo 68 000 litų, už kuriuos jis nusipirko butą. Kadangi santykiai buvo normalūs, jie abu priėmė teisingą sprendimą – butą padovanoti motinai, kuri šiame bute gyvena. Kito buto ji neturi. Todėl laikytina, jog šis sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, notarui nekilo abejonių dėl O. R. veiksnumo ir jis dovanojimo sutartį patvirtino. Kadangi dovanojimo sutartis teisinga (sūnus butą dovanojo kartu su juo gyvenančiai motinai), tai tokį sandorį laikyti negaliojančiu būtų nei teisinga, nei protinga.
5. Atsakovė patikslintu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad O. R. onkologinis susirgimas diagnozuotas 2013 metais. Jokių duomenų apie jo pablogėjusią psichinę būseną nėra. Konstatuojama, kad ligonis sąmoningas ir pakankamai kontaktiškas. VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. R2-120-1158 nurodė, kad O. R. paskutinį kartą poliklinikoje lankėsi 2019 m. kovo 18 d. Šiame rašte nurodoma, kad gydytojams nekilo jokių abejonių dėl paciento veiksmų. Nėra jokių duomenų apie O. R. galvos svaigimus, sąmonės netekimus ar psichinius nukrypimus. O. R. nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. dirbo darbininku, jam buvo patikėta vairuoti įmonės specialiąją sunkiasvorę techniką. Šias pareigas jis atliko tvarkingai ir aiškiai suvokė jam patikėtas vairuotojo pareigas ir jas atlikdavo atsakingai. Tai reiškia, kad O. R. sirgdamas šia liga, sugebėjo dirbti, vairuoti transportą, normaliai bendrauti su aplinkiniais, todėl nėra aišku, kodėl jis sunkiai pripažino artimuosius. Po O. R. santuokos nutraukimo vaikai nutraukė ryšius su tėvu, o pati ieškovė net atsisakė savo pavardės. Be to, ginčo butas įgytas už atsakovės O. R. padovanotas lėšas, kurias atsakovė gavo už savo parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.
6. Trečiasis asmuo Širvintų 2-ojo notaro biuro notaras Sergejus Kizinas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad iš rašytinių įrodymų nėra duomenų, kad O. R., sirgdamas sunkia liga, turėjo psichikos sutrikimų arba elgesio sutrikimų. Nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ligonis vartojo vaistus, kurie galėjo paveikti jo psichiką ir toks poveikis užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad O. R. dovanodamas motinai butą išreiškė atsakovei savo padėką už jos kasdienę pagalbą ir rūpybą. Būdamas dėkingas motinai ir tuo pačiu norėdamas pasirūpinti tuo, kad jam mirus ji neliktų be būsto, O. R. sudarė buto dovanojimo sandorį. Ieškovė ir jos brolis teismui nepateikė duomenų, kad rūpinosi sunkiai sergančiu tėvu, pirkdavo jam vaistų, primindavo laiku juos vartoti, lydėdavo pas gydytojus ar kitu būdu padėjo tėvui jo paskutinėmis dienomis. O. R. nuolat gyveno su atsakove ir motina juo rūpinosi, padėdavo jam kasdieniame gyvenime siekiant įveikti ligą arba kaip nors palengvinti jo gyvenimą, todėl sūnus buvo dėkingas savo motinai ir savo sugyventinei už kasdienę pagalbą ir paramą. Notaras patvirtina, kad prieš sandorio sudarymą notaras asmeniškai kalbėjo su O. R., kuris aiškiai ir logiškai dėstė mintis ir išreiškė aiškią valią sudaryti buto dovanojimo sandorį. O. R. paaiškino notarui, kad sunkiai serga ir nori pasirūpinti, kad motina neliktų be būsto, aiškino, kad pats atvažiavo automobiliu ir atvežė motiną sudaryti sandorį. Todėl notarui jokių abejonių dėl fizinio asmens veiksnumo nekilo, t. y. O. R. sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jais vadovautis. Iš ieškinio neaišku, kas privertė O. R. sudaryti buto dovanojimo sandorį, kodėl sandorio sudarymo sąlygos vertinamos kaip O. R. nenaudingos ir kuo tai pasireiškia. Visiškai nėra duomenų, kad egzistavo sunkios aplinkybės, privertusios dovanotoją sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, kokiu pagrindu ieškovė, kuri nebuvo sandorio dalyve ir neturėjo išlaidų dėl tėvo laidotuvių, laiko save nukentėjusiąja, ieškinyje nenurodyta ir byloje neįrodyta.
7. Trečiasis asmuo M. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad po tėvo O. R. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė. Nurodo, kad esami ir/ar būsimi ginčai jai nėra aktualūs, nes nepretenduoja į jokį jo turtą. Jokio kito suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Su tėvu ir močiute bendravo mažai, todėl nieko negali daugiau pasakyti apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes nei apie tėvo sveikatos būklę paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog ieškovės mama su tėčiu išsiskyrė dėl atsakovės M. R., buvo neįmanoma gyventi. Tėtis buvo vienturtis ir M. R. jį labai stipriai mylėjo, todėl visi kiti nereikalingi. Iki 2013 m. visi kartu gyvenome bute (duomenys neskelbtini) (aš, brolis, tėtis, mama, močiutė). Močiutė gyveno ne (duomenys neskelbtini) bute, o (duomenys neskelbtini), atskirai. Vėliau tą butą (duomenys neskelbtini) pardavė, išmokėjo hipoteką už (duomenys neskelbtini) butą. Močiutė vėl persikraustė gyventi pas mus. Išėjau gyventi su vyru atskirai. Liko tėtis, mama, močiutė, brolis. Mama išėjo gyventi pas tėvus, nes buvo neįmanoma su močiute gyventi. Vedė mano brolis ir išėjo atskirai gyventi. Liko tam bute tėtis su močiute, negaliu tiksliai pasakyti, ar tai buvo 2013 ar 2014 metai. Trijų kambarių butas jiems dviem per didelis, todėl jie pardavė ir nusipirko ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su tėčiu bendravau, jis labai mylėjo mano dukrą. Tačiau bendravimas buvo slaptas, nes M. R. buvo labai priešiškai nusistačiusi prieš mano mamą ir mus. Tėčiui negalėjau prisiskambinti kelias dienas, man tėtis minėjo, kad galiu kreiptis į L. G., ji yra tėvo pusseserė. Jai paskambinau, tai ji man ir pasakė, kad tėtis mirė prieš kelias dienas, negalėjom pranešti, nes M. R. griežtai pasakė man nepranešti. M. R. yra labai valdinga moteris, ji prakeikė ir mane, ir brolį. Ji pasakė, kur tėtis palaidotas. 1-2 kartus per savaitę matydavomės su tėčiu. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo, tai kai galėdavo, užsukdavo pas mus. Paskutinį kartą su juo bendravome telefonu žiemą. Jam buvo ir fiziškai sunku kalbėti, ir dėl sveikatos, nes skųsdavosi, kad jam skauda ir bloga. Nerišliai atsakydavo į klausimus. Pastoviai su močiute negyveno, bendro ūkio su močiute nevedė, tėvas kažkurį laiką gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini). Uždegu žvakutę ant tėvo kapo, tai kitą dieną ji jau būna nuimta. Ligoninėje tėvo nelankiau, nes niekas nenorėjo susitikti su močiute, tai būtų barnis, šaukimas, rėkimas. (duomenys neskelbtini) nustojo dirbti, nes pagal sveikatos pažymą jis jau negalėjo dirbti vairuotoju, todėl abejotina vėlesnio darbdavio charakteristikoje pateikta informacija. Pirmoje teismui pateiktoje nuotraukoje matyti mano tėvas, mano mama ir sūnus, ji daryta (duomenys neskelbtini) pabaigoje, kai mano sūnui buvo 7-8 mėn., dabar sūnui – (duomenys neskelbtini) metukai. Patikslinu, jog antrą nuotrauką man atsiuntė tėvas per Facebook, bet ši nuotrauka daryta ne mano bute. (duomenys neskelbtini) mano sūnus gimęs, mergaitė gimusi (duomenys neskelbtini) m., tačiau nuotraukoje ne dukra, o sūnus.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, jog ginčijamas dovanojimo sandoris negaliojantis, nes neatitiko vidinės O. R. valios. Atsakovės advokatas paaiškino, kad tą pačią ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo sudarytas M. R. testamentas, kuriuo, kaip teigiama, turtas buvo paliktas O. R. draugei. Vadinasi, nepaisyta O. R. valios, nes vėliau testamentas perrašytas ir turtas paliktas L. G.. Valia taip pat buvo iškreipta dėl O. R. sveikatos būklės. Ginčijame sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu, ne kitais pagrindais. (duomenys neskelbtini), žmogus mokosi iš naujo kalbėti, todėl ir O. R. sunkiai kalbėjo. Sandorio sudarymo metu O. R. buvo po chemoterapijos. Ekspertas pateikė tik dalį atsakymų į jam užduotus klausimus.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad įstatymas įpareigoja įrodymais pagrįsti ieškinį, o ieškovė nepagrindė. Po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta O. R. santuoka, vaikų ryšys su O. R. nutrūko. Tą patvirtina ir trečiojo asmens M. U. atsiliepimas į ieškinį. Pirma teismui ieškovės pateikta nuotrauka padaryta bute (duomenys neskelbtini), kai O. R. dar buvo susituokęs. Kita nuotrauka – Širvintų rajone, pas O. R. draugę, todėl ieškovė, teismui teikdama nuotraukas, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Vaistai galėjo turėti įtakos O. R. psichinei būklei, bet neturėjo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje išvada (epikrizė) surašyta prieš pat O. R. mirtį, joje nėra fiksuojama, kad O. R. nesuprastų savo veiksmų prasmės. Teismo ekspertas taip pat aiškiai pasisakė. Nacionalinis vėžio institutas atsakė į visus klausimus. Specialistai pasisakė, kad žmogus ir sirgdamas (duomenys neskelbtini) vėžiu, gali užsiimti įvairia veikla. Notaro paaiškinimai irgi patvirtino, kad O. R. suprato savo veiksmų prasmę. M. R. ir O. R. buvo šeima. Be to, M. R. laikytina sąžininga turto įgijėja, iš kurios negali būti išreikalautas butas. Pažymėtina ir tai, kad M. R. laikytina ginčo buto bendraturte, nors butas ir buvo registruotas O. R. vardu. Taip yra todėl, kad M. R. pardavė butą, buvusį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus padovanojo O. R.. Už padovanotus pinigus O. R. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pardavus šį butą, jau po santuokos nutraukimo buvo nupirktas ginčo butas (duomenys neskelbtini).
11. Teismo posėdžio metu Sergejus Kizinas (notaras), apklausiamas kaip liudytojas, paaiškino, jog O. R. matė du kartus, pirmą kartą atvyko pas jį vienas ir pasakė, kad nori padovanoti butą savo motinai, po 3–4 dienų atvyko O. R. ir M. R.. Kai priėmiau dokumentus, paklausiau, kodėl dovanoja motinai, ne vaikams, jis atsakė, kad yra išsiskyręs, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad kartu su juo gyvena motina, kurią reikia aprūpinti būstu, o vaikai turi savo gyvenimus ir gyvenamąją vietą. Atsakinėjo į klausimus labai aiškiai, logiškai, būsena buvo visiškai normalaus žmogaus. Kai paklausiau, kodėl Širvintose sudaro sandorį, atsakė, kad čia jis turi gyvenimo draugę ir pas ją buvo. Jokių požymių nebuvo, kad motina darytų spaudimą O. R.. Notaro išlaidas apmokėjo M. R.. Man susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra viena šeima.
12. Teismo posėdžio metu Sergejus Kizinas (notaras), duodamas paaiškinimus kaip trečiasis asmuo, nurodė, jog palaiko anksčiau duotus jo kaip liudytojo parodymus. Papildomai pažymėjo, kad 20 m. dirbo tardymo srityje, todėl su žmonėmis moka bendrauti. O. R. mintis dėstė rišliai, taip kaip jūs arba aš. O. R. nenurodė jokio ryšio tarp ginčijamo dovanojimo sandorio ir ta pačią dieną sudaryto testamento, nenurodė jokių dovanojimo sąlygų. Nežinau, ar dar kas nors buvo atvykę, tačiau pasirašyme dalyvavo tik O. R. ir M. R.. Santykiai tarp sūnaus ir mamos buvo labai šilti.
13. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. paaiškino, jog ji su O. R. kartu pragyveno 10 metų, santuokos nebuvo sudarę. Gydėsi 7 metus, vaikai neaplankė, laidotuvėse nedalyvavo. Aš žinau tik tiek, kad buvo 2 vaikai. Per 10 metų, kol gyveno su manim, jokio ryšio su vaikais nebuvo. Per tą laiką vaikų nemačiau. Jis ir su manim gyveno, ir Vilniuje pabūdavo. Bendraujam su M. R., nuvežu į kapines. Jis pragulėjo ligoninėje 7 metus, nė vieno karto vaikai nebuvo, buvo 3 operacijos. Testamentu dukterėčiai M. R. palieka ginčo butą. Jis norėjo butą perrašyti man, bet aš – svetimas žmogus, tai perrašė motinai, o paskui mama turėjo man perrašyti. Gal jis abejojo, kad aš galiu mamą išvaryti, todėl padovanojo mamai. Testamente buvo parašyta, kad po mamos mirties butas lieka man. Taip norėjo O., jis taip nusprendė, jis tokį testamentą parašė. 2019 m. vasario mėnesį važiavom pas notarą su O. ir su mama, ten buvo sudarytas testamentas. Aš, mama pasirašėme. Testamente buvo nurodyta, kad kol mama gyva, gyvena ji, o po mamos mirties atitenka man. Aš O. rūpinausi viena, 2018 m. išėjo iš darbo, gydėsi, leido chemoterapiją, savaitė ligoninėje, tris – pas mane. Balandžio mėnesį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis buvo tik fiziškai nusilpęs, psichiškai jis iki paskutinės minutės buvo sąmoningas. Su mama M. jie buvo šeima. Jis buvo iki paskutinės minutės veiksnus, mes daug bendravome. Pirmoje teismo rodomoje nuotraukoje matyti O. R., bet nežinau, kur ji padaryta. Kita nuotrauka yra mano namuose, prie mano eglutės, ji buvo įdėta į Facebook. Aš rūpinausi O. laidotuvėmis.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, jog jos mama ir M. R. – seserys, tai O. R. buvo jos pusbrolis. Su M. R. (mano teta) gerai sutariam, aš ją prižiūriu. Ji sako, kad aš jai kaip dukra. Su O. R. jokių santykių nėra. Butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už mamos pinigus. Šis butas buvo parduotas ir nupirktas butas (duomenys neskelbtini) O. visada sakė, kad jei paliksiu butą, tai tik ne vaikams. Dabartinė ieškovės pavardė yra jos mamos pavardė, O. dėl to labai įsižeidė, sakė, kad nebeturiu vaikų. Paskutiniu metu jam buvo sunku kalbėti, mano tetą M. nuveždavo į polikliniką, padėdavo krepšius užnešti. Jokių požymių nebuvo dėl proto sutrikimų. Tiesiogiai pati su O. R. nebendravau, prieš daug metų paskutinį kartą su juo bendravau. Aš viską žinau iš tetos M. R.. Man M. sakė, kad jei nepadarys šio dovanojimo sandorio, tai anūkai išmes iš namų. Pirmoje teismo rodomoje nuotraukoje matyti vaikas, kuriam dabar yra gal (duomenys neskelbtini) metų, nuotrauka iš tų laikų, kai dar O. gyveno kartu su L., jie buvo santuokoje. Po mirties teta M. R. atėjo pas mus, pasakė, kad sūnus grąžino man mano butą. Vieną dieną teta man paskambino, pasakė, kad man reikia pas notarą, pasakė, kad noriu perrašyti butą tavo vardu. Testamentu tas butas dabar man paliktas.
15. Teismo posėdžio metu liudytoja M. J. (šeimos gydytoja) paaiškino, jog prisimena apie O. R. sveikatos būklę labai miglotai. Kreipėsi dėl kažkurių dokumentų užpildymo. Neatsimenu, ar kalbėjau su juo, ar su jo motina. Dirbu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) O. R. nebuvo nuolatinis mano pacientas. Man atrodo, kad tai buvo vienkartinis jo vizitas pas mane. Net nevertinau jo sveikatos būklės, dėl gydymo nesikreipė į mane. Dėl O. R. nustatytos diagnozės, jo gydymo man nežinoma. M. R. nėra mano pacientė. Teikdama byloje esantį atsakymą į paklausimą, su O. R. sveikatos istorija nesusipažinau, gal tik su savo sveikatos įrašu, teisininkai paruošia atsakymų projektus, o aš turbūt pasirašiau. Smulkiai nesusipažinau su jo sveikatos istorija, todėl negaliu atsakyti, ar jo liga ar gydymas galėjo paveikti jo psichikos būklę.
16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) O. R. prieš operaciją, suteikė paslaugas po jos, daugiau su šiuo pacientu nebendravo. O. R. atsimena tik iš medicininių dokumentų, kaip žmogaus neatsimena. Visus dokumentus O. R. pasirašė pats, vadinasi, buvo veiksnus.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad su O. R. susidūrė, kai šis 2019 m. balandžio mėnesį buvo nukreiptas simptominiam gydymui. Jis kelias dienas gulėjo skyriuje. Paties paciento neatsimenu, tačiau iš medicininės dokumentacijos nematau jokių požymių, kad pacientas būtų psichiškai nesveikas. Nebuvo priežasčių siųsti psichologo konsultacijai. Esu (duomenys neskelbtini). Prieš tai su šiuo žmogumi neteko susidurti.
18. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad pacientą O. R. atsimena gana miglotai, ji nebuvo tiesioginė šio paciento gydytoja. Aš esu gydytoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jeigu matome, kad kažkas nutiko (pavyzdžiui, yra delyras arba pacientas streso termometre pažymi daugiau kaip 6 balus), kviečiame psichiatrą. Jeigu kviečiamas psichologas ar psichiatras, būtinai apie tai įrašoma į medicinos dokumentus. Šiuo atveju tokių žymų nebuvo padaryta.
19. Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. paaiškino, jog pacientą teko matyti ir stacionare, ir anksčiau. Esu (duomenys neskelbtini). Prisimenu šį pacientą ir gyvai. Pacientas buvo paprastas, neturėjo balso, negalėjo visų minčių išreikšti. Mačiau, kad kenčia skausmą, tačiau tikrai nebuvo taip, kad žmogus būtų neadekvatus. Nepaisant kalbėjimo trūkumų, tokie žmonės moka išreikšti savo valią. O. R. dažniausiai atvykdavo su lydinčiu asmeniu. Jam buvo išrašyti narkotiniai analgetikai. Bet koks vaistas gali turėti įtakos žmogaus psichikai. Tačiau pacientus tokie vaistai dažniausiai veikia analgetiškai, ir nestebime euforijos.
20. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas Mantas Juodakys palaikė teismo ekspertizės išvadas. Papildomai pažymėjo, kad šias išvadas patvirtino liudytojų parodymai. Abejonių dėl išvadų nekilo, jos formuluojamos kategoriškai. Žmogaus psichiką veikia daug faktorių. Šiuo atveju nėra duomenų, kad vaistai ar skausmas turėtų tokios įtakos, kad asmuo negebėtų suprasti savo veiksmų reikšmės. Turi būti pakankamai išreikšti poveikiai žmogaus psichikai, o šiuo atveju jų nebuvo nustatyta. Nė vienas gydytojas nepastebėjo psichikos sutrikimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
21. ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
22. Byloje kilo ginčas dėl asmens prieš mirtį sudaryto dovanojimo sandorio galiojimo.
23. Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutartimi (toliau ir – ginčo sandoris) dovanotojas O. R. padovanojo savo motinai (apdovanotajai) atsakovei M. R. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – ginčo butas). Ginčo sandorį patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Sergejus Kizinas, notarinio registro Nr. 309. O. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė O. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. U. ir D. R. yra O. R. vaikai, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Ieškovei kreipusis dėl palikimo, likusio po jos tėvo mirties, priėmimo, paaiškėjo, kad ginčo butas iki O. R. mirties buvo perleistas jo motinai. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, nes, ieškovės įsitikinimu, šiuo sandoriu nebuvo išreikšta tikroji laisva O. R. valia, tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės.
24. Ieškovė savo poziciją grindė tuo, kad, jos įsitikinimu, ginčijamo sandorio sudarymą ne vaiko, o mamos naudai lėmė velionio sveikatos problemos. Velionis sirgo (duomenys neskelbtini) vėžiu, paskutiniais gyvenimo mėnesiais kentė didžiulius skausmus. Velionis vartojo stiprius skausmą mažinančius vaistus, kurie neigiamai veikė gebėjimą suprasti aplinką, dėl vaistų poveikio velionis sunkiai pažindavo artimuosius. 2020 m. rugsėjo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovas nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė lankė tėvą gydymo įstaigose, taip pat tėvas ne kartą lankėsi ieškovės namuose, pridedamos dvi nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje, kaip nurodoma, užfiksuotas ieškovės tėvas, žaidžiantis su anūku, antroje, ieškovės atstovo teigimu, ieškovė vieno iš apsilankymų metu yra nufotografavusi tėvą prie eglutės. Vėliau teismo posėdžio metu, liudytojai D. R. parodžius, kad antra nuotrauka daryta jos namuose, ieškovė patikslino, kad antra nuotrauka daryta ne ieškovės namuose ir ne ji šią nuotrauką darė. Ieškovė savo poziciją grindė, be kita ko, į bylą pateiktais velionio vartotų vaistų informaciniais lapeliais.
25. Atsakovė M. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko, ir šį nesutikimą grindė tuo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tėvas nesuprato savo veiksmų prasmės. O. R. ir M. R. santykiai buvo geri, jie gyveno kartu ginčo bute kaip šeima. Be to, M. R. 1998 m. dovanojo sūnui O. R. pinigų, už kuriuos buvo nupirktas vienas butas, o vėliau jį pardavus, 2013 m. nupirktas ginčo butas. Todėl, atsakovės vertinimu, ji laikytina ginčo buto bendraturte. Ieškovė O. R. tėvu nesirūpino, jo laidotuvėse nedalyvavo. Atsakovė, be kita ko, savo poziciją grindė O. R. darbdavio išduota 2020 m. spalio 21 d. charakteristika Nr. SD-51, kurioje pažymima, kad O. R. dirbo darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., jam buvo patikėta vairuoti įmonės specialiąją sunkiasvorę techniką, pažymima, kad jam patikėtas pareigas aiškiai suvokė ir atliko atsakingai.
26. Remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu – bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
28. Byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu O. R. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.
29. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
30. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. – gegužės 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-89/2022 teismo ekspertas pateikė kategoriško pobūdžio atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas, kad: pirma, 1–11 klausimai nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams, antra, nėra duomenų apie O. R. skiriamų medikamentų šalutinį poveikį jo psichikos būklei 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutarties metu, trečia, O. R. sudarydamas 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutartį psichikos sutrikimais nesirgo, buvo psichiškai sveikas, pagal savo psichikos būklę galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismo ekspertas pažymėjo, kad O. R. buvo taikomas gydymas narkotiniais analgetikais, tačiau skiriamų medikamentų šalutinio poveikio psichikos būklei nefiksuota, psichikos sutrikimų požymių medicininėje dokumentacijoje neaprašyta, nurodytas silpnumas, nuo 2019 m. balandžio 11 d. slaugant stacionare apibūdintas kaip „sąmoningas pakankamai kontaktiškas“. Tokiomis teismo ekspertizės aktų išvadomis, atsižvelgiant į ekspertizės aktuose nurodytus faktinius duomenis, į bylą pateiktus medicininius dokumentus, teismas neturi pagrindo abejoti (CPK 185 straipsnis).
31. Šias teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja D. R., O. R. sugyventinė, parodė, kad O. R. buvo nusilpęs tik fiziškai, psichiškai jis iki paskutinės minutės buvo sąmoningas ir veiksnus. Notaras Sergejus Kizinas, patvirtinęs ginčijamą sandorį, parodė, kad O. R. atsakinėjo į klausimus labai aiškiai, logiškai, būsena buvo visiškai normalaus žmogaus. Liudytojas gydytojas L. P. prisiminė bendravęs su O. R. kaip pacientu ir parodė, kad tikrai nebuvo taip, kad žmogus būtų neadekvatus. Kiti liudytojais apklausti gydytojai paciento neprisiminė, galėjo pakomentuoti tik medicininę dokumentaciją. Liudytoja gydytoja J. G. parodė, kad tuo atveju, jeigu kviečiamas psichologas ar psichiatras, būtinai apie tai įrašoma į medicinos dokumentus, šiuo atveju tokių žymų nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas, išklausęs liudytojų – O. R. gydžiusių gydytojų – parodymus, palaikė savo ekspertizės išvadas, nurodė, kad gydytojų parodymai jas patvirtino. Vienų byloje apklaustų liudytojų parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad jam būtų kilę abejonių dėl O. R. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu.
32. Ieškovės pozicija, jog O. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, iš esmės buvo grindžiama prielaidomis, kurių bylos nagrinėjimu metu nepatvirtino jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė su tėvu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis iš esmės nebendravo, todėl paaiškinti apie O. R. psichinę būklę negalėjo. Teismas nesivadovauja ieškovės į bylą pateiktais medikamentų informaciniais lapeliais, nes jie patvirtina tik galimas medikamentų šalutines pasekmes O. R. psichinei būklei, tačiau byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju tokios pasekmės būtų kilusios. Ieškovės į bylą pateiktame Nacionalinio vėžio instituto sudarytos laikinosios komisijos 2022 m. birželio 28 d. rašte Nr. R9-709, atsakant į penktą klausimą, nurodoma, kad jei pacientas vaistų dozę pasididino dėl stipraus skausmo, tai neturėtų ženklesnės įtakos paciento kognityvinėms (atpažinimo, regimosios paieškos, skaitymo, sprendimų priėmimo, atminties ir kt.) funkcijoms. Nurodoma, kad didesnės įtakos turėtų negydomas skausmas ir/arba nuskausminamųjų vaistų nutraukimas. Atsakant į šeštą klausimą, nurodoma, kad remiantis Nacionalinio vėžio instituto specialistų ilgamete klinikine patirtimi, praktikoje vartojamų skausmą malšinančių vaistų įtaka paciento mąstymui, orientacijai ir/ar aplinkos suvokimui nėra reikšminga ir nepakeičia įprastinio paciento elgesio, jo nuostatų, vertybių ir būdo bruožų. Šiame rašte nurodomos galimos nepagydomos ligos pasekmės tokios kaip depresija, nerimas dėl ateities, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju tokios pasekmės būtų kilusios. Minėtas Nacionalinio vėžio instituto raštas pateiktas ne konkrečiai apie O. R. sveikatos būklę ir jo gydymą, o bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) vėžį ir jo sukeliamas pasekmes.
33. Ieškovė teismo posėdžio metu šioje byloje rėmėsi taip pat ta aplinkybe, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo sudarytas dar vienas sandoris – atsakovė M. R., kaip paaiškino atsakovės advokatas, testamentu po savo mirties paliko ginčo turtą liudytojai D. R. (O. R. sugyventinei). Vėliau, 2019 m. gegužės 8 d., sudarytu testamentu ginčo turtas testamentu buvo paliktas liudytojai L. G. (O. R. pusseserei) (į bylą pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį). Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo nepaisyta O. R. valios, nes vėliau testamentas perrašytas ir turtas paliktas L. G.. Tačiau trečiasis asmuo notaras Sergejus Kizinas teismo posėdžio metu patvirtino, kad O. R. nenurodė jokio ryšio tarp ginčijamo dovanojimo sandorio ir ta pačią dieną sudaryto testamento, nenurodė jokių dovanojimo sąlygų. Pažymėtina, kad tokie ieškovės argumentai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, kadangi ieškinys šioje byloje buvo pareikštas tuo pagrindu, kad O. R., nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), o ne kitais faktiniais pagrindais. Todėl plačiau teismas dėl šių iš ginčo ribų išeinančių ieškovės argumentų nepasisako.
34. Teismui šioje byloje nekilo abejonių ir dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Notaras Sergejus Kizinas, liudytoja D. R. patvirtino apie šiltus, artimus O. R. ir motinos M. R. ryšius, taip pat apie tai, jog iki mirties O. R. su savo vaikais nebendravo. Notaras Sergejus Kizinas paaiškino, jog O. R. ginčijamo buto dovanojimo sandorio sudarymą motyvavo tuo, jog nori po mirties aprūpinti motiną būstu, nes ji neturinti kur gyventi.
35. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga pagrįsti O. R. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų. Šioje byloje nei O. R. būsena (jo sveikata, psichikos būklė ir kita), nei sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) neleido teismui spręsti, kad O. R. negebėjo suprasti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė fakto, jog ginčijamo buto dovanojimo sandorio metu O. R. nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė iš viso 3 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apima: atsiliepimo surašymą, dokumentų ruošimą ir įrodymų rinkimą, atsakovės papildomų dokumentų analizavimą ir vertinimą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme. Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovės su 2020 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 11 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymais teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei priteistina iš ieškovės 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nutarta atidėti ieškovei O. R. likusios žyminio mokesčio dalies – 729 Eur, mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, iš ieškovės O. R. priteistina likusi žyminio mokesčio dalis – 729 Eur.
40. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (183,54 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Nusprendus ieškinį atmesti, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 912,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (729 Eur + 183,54 Eur).
41. Kadangi trečiajam asmeniui D. R. procesiniai dokumentai šioje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, šis teismo sprendimas šiam asmeniui taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
42. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į tai, jog apie nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą buvo pranešta VĮ „Registrų centras“, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registro, kuriame registruotas ginčo butas, tvarkytojui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 912,54 Eur (devynių šimtų dvylikos eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įteikti trečiajam asmeniui D. R. šį teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu, skelbiant interneto puslapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 23 d. priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-345-1077/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19332-2020-1) pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei M. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., M. U., notaras Sergejus Kizinas, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiojo asmens D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0332“.
Nurodyti sprendimo įteikimo viešo paskelbimo būdu datą 2022 m. gruodžio 23 d.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva