Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-210-544/2010
Teisėjas Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-03871-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija:20.3.10; 27.3.2.8; 30.5; 99.5; 106.6;
121.18;
(S)

PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės
(pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Daivai Banevičiūtei, dalyvaujant
ieškovo atstovui J. B., atsakovei I. P. G., jos atstovui advokatui J. M.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovės Sodininkų bendrijos
„Lietkabelis“ apeliacinį skundą dėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-6340-837-2009 pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ ieškinį atsakovei I. P. G. dėl pažeidimų pašalinimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
Ieškovė prašė įpareigoti
atsakovę savo lėšomis pašalinti atsakovės padarytus pažeidimus SB „Lietkabelis“
ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškasti ant bendro
naudojimo tako, esančio tarp žemės sklypų Nr. 25A ir Nr. 27, neteisėtai
užsodintus vaiskrūmius, sulyginti sukastą žemę, išardyti medžiaginę užtvarą,
atstatant buvusią sklypo padėtį ir ribas, perkelti sklype Nr. 25A pasodintus krūmus
(vaiskrūmius) ne mažesniu nei 1
m. atstumu nuo sklypo ribos pagal sodininkų bendrijos
vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais (b. l. 2-4, 49). Ieškiniui pagrįsti
nurodė, kad atsakovė yra 0,0407 ha žemės sklypo
Nr.25A, esančio ieškovės sodininkų bendrijoje, savininkė ir nuo 1998-05-13
bendrijos narė. Jos sklypas rytinėje pusėje ribojasi su suformuotu bendro
naudojimo praėjimo taku, kuris yra bendroji dalinė sodininkų nuosavybė.
Atsakovė 2009-05-09 savavališkai, pažeisdama 2005-05-25 patvirtintų bendrijos Įstatų
20 str., Bendrijos 2004-05-15 patvirtintas bendrijos vidaus tvarkos taisyklių
6.1 p., 6.2 p., 6.4 p., 28 p. reikalavimus, Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str.
1 d., 2 d., 22 str. nuostatas, bendro naudojimo taką tarp sklypų 25A ir 27
užsodino vaiskrūmiais, sukasė vidurinę tako dalį, pastatė medžiaginę užtvarą,
užsodino sklypą vaiskrūmiais. Teigia, jog tokiais veiksmais atsakovė pažeidė
bendrijos narių teises ir galiojančius įstatymus, nes apsunkino nariams patekti
į savo žemės sklypus ir bendrą žemę naudoja savo reikmėms. 2009-06-01 bendrijos
reikalavimo pašalinti pažeidimus atsakovė nereagavo, taip pat neklausė ir
Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento nurodymo, kad pagal sodo generalinį
planą yra suformuotas bendro naudojimo takas, kurio ji negali naudoti vien savo
reikmėms.
Panevėžio miesto apylinkės
teismas 2009-12-16 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės valstybei priteisė
14 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė,
kad atsakovė J. P. G. yra 0,0407
ha žemės sklypo Nr. 25A, kadastro Nr. 6626/0007:62,
esančio sodininkų bendrijoje „Lietkabelis“, Panevėžio rajone, Pažambės k.,
savininkė. Atsakovės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su sklypu Nr. 25, o iš
rytinės - su sklypu Nr. 27, tarp kurių yra suformuotas bendro naudojimo 71 m ilgio ir 0,80 m praėjimo takas, kurį
naudoja sodininkų bendrija. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai atsitvėrė
bendro naudojimo taką ir naudojo jį tik savo reikmėms, tokiu būdu apribojo
sodininkų galimybę naudotis bendro naudojimo taku. Bylą nagrinėjant teisme
atsakovė pažeidimus iš dalies pašalino ir bendro naudojimo tako būseną atstatė
į prieš tai buvusią. Ieškovė pripažino, kad minėti pažeidimai yra pašalinti,
tačiau, jo manymu, pažeidimai pašalinti tik iš dalies, neįvykdytas reikalavimas
perkelti atsakovės sklype esančius krūmus (vaiskrūmius) ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos,
kaip to reikalauja 2004-05-15 patvirtintų bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių
28.3 punktas. Teismas nustatė, kad vaiskrūmiai, dėl kurių perkėlimo vyksta
ginčas, yra sodinti seniai. Ieškovas nurodė, kad jie yra pasodinti prieš 5-7
metus, o atsakovė – kad prieš 11 metų. Teismas konstatavo, kad iš bylos
medžiagoje esančio antstolio surašyto 2009-05-15 Faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolo nuotraukų ir iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad
krūmai prie pat tako yra užsodinti ir sklype Nr. 27, kuris iš kitos pusės
ribojasi su bendro naudojimo praėjimo taku, o taip pat ir kituose žemės
sklypuose, kurie ribojasi su bendro naudojimo parėjimo takais. Iš antstolio
protokolo nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 ir iš atsakovės 2009-12-07 pateiktų
nuotraukų Nr. 4 ir Nr. 9 matyti, kad ir sklype Nr. 27 prie pat praėjimo tako
auga vaismedžiai, nors jie turėtų augti nuo tako 3 m atstumu, t. y. padarytas
grubesnis bendrijos taisyklių pažeidimas, nei tas, kurį padarė atsakovė. Iš
atsakovės 2009-12-07 teismo posėdžiui pateiktų nuotraukų matyti, kad tokiu pat
atstumu, kaip ir atsakovės sklype, krūmais yra apsodinti ir kiti bendro
naudojimo takai. Įvertinęs minėtus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ir kiti
bendro naudojimo takai krūmais yra apsodinti taip pat, kaip ir takas, dėl kurio
vyksta ginčas. Įpareigodamas perkelti sklype Nr. 25A pasodintus vaiskrūmius 1 m atstumu nuo bendro
naudojimo praėjimo tako, teismas atsakovei taikytų skirtingas taisykles nei
kitiems, panašioje situacijoje esantiems bendrijos rijos nariams, ir tuo būdu
pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (b. l. 76-77).
Apeliaciniu skundu ieškovė
Sodininkų bendrija „Lietkabelis“ prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo
2009-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį.
Nurodo, kad sprendimas nemotyvuotas, neišsamus, neargumentuotas bei nepagrįstas
byloje esančiais įrodymais, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (CPK
330 str., 331 str., 176 str., 185 str.), dėl to sprendimas yra neteisėtas,
nepagrįstas ir naikintinas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolu, fotonuotraukomis ir kitais įrodymais įrodė savo teisių pažeidimo
faktą. Teismas, iš esmės patvirtinęs pažeidimo faktą, savo sprendimu neužkirto
kelio panašaus pobūdžio pažeidimams atsirasti ateityje, atvėrė galimybę
atsakovei ir toliau piktnaudžiauti kitų sodininkų bendrijos narių atžvilgiu. Teismas
teisingai nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodytus pažeidimus iš dalies pašalino
ir bendro naudojimo taką atstatė į prieš tai buvusią padėtį, taip pat teisingai
konstatavo, jog liko neįvykdytas reikalavimas perkelti atsakovės sklype
augančius vaiskrūmius ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Vertindamas ir
kitų bendrijos sodininkų galimus pažeidimus dėl bendro naudojimo takų
apsodinimo krūmais, teismas peržengė ieškinio ribas, nes toks reikalavimas
nebuvo pareikštas. Teismo sprendimas iš esmės atvėrė galimybę ir kitiems sodininkų
bendrijos nariams nesilaikyti ir pažeisti įstatymų, bendrijos įstatų, vidaus
tvarkos taisyklių reikalavimų dėl sodo sklypų, bendro naudojimo objektų
tvarkymo ir priežiūros. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad atsakovės
neteisėti veiksmai nepažeidžia kitų savininkų teisių, nukrypo nuo principo, kad
savininko nuosavybės teisės turi būti ginamos nuo pažeidimų. Teismas priėmė
sprendimą vadovaudamasis ne byloje esančiais faktiniais duomenimis ir teisės
normomis, o išimtinai atsakovės interesais. Buvo neteisingai išspręstas
bylinėjimosi išlaidų klausimas, nes visos bylinėjimosi išlaidos paliktos ieškovei, nors teisme buvo
nustatyta, jog atsakovė dalį reikalavimų įvykdė geruoju. Todėl teismas
privalėjo proporcingai priteisti iš
atsakovės dalį ieškovės patirtų išlaidų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą
atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas vadovavosi pagrindiniais CPK principais.
Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesilaiko bendrijos vidaus
tvarkos taisyklių 3 sk. 7 p. reikalavimų, nepaženklina bendro naudojimo objektų, ir taip nesiima išspręsti pažeidimų
visų bendrijos narių atžvilgiu. Ieškinys yra diskriminacinio pobūdžio ir
nukreiptas prieš ją. Ginčijami pažeidimai atsirado tik todėl, kad naujai
formuojant žemės sklypą jo plotas buvo sumažintas nuo 6.30 m iki 5.50 m. Sklypą įgijo
1998-08-14, kai vaiskrūmiai jau buvo pasodinti, ir jie 11 metų praėjimui ar kam
nors kitam netrukdė. Todėl ieškovė praleido senaties terminą tokiems
reikalavimams reikšti.
Apeliacinis skundas tenkintinas
iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2009-12-16 sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nes
šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės
normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl ko
sprendžiamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Likusioje
dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui
svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų
vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines
bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir
pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo
motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,
argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas
ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.
Vertinant
apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, jog ieškinys
šioje byloje teisme registruotas 2009-06-25, o 2009-07-01 jis buvo priimtas (b.
l. 2-4). Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovė nurodo analogiškai, kad 2009-07
mėn. 05-06 dienomis atsakovė pašalino ieškinyje nurodytus pažeidimus ir bendro
naudojimo taką atstatė į prieš tai buvusią padėtį. Tai reiškia, kad atsakovė
ieškovės reikalavimus iškasti ant bendro naudojimo tako, esančio tarp žemės
sklypų Nr. 25A ir Nr. 27, neteisėtai užsodintus vaiskrūmius, sulyginti sukastą
žemę, išardyti medžiaginę užtvarą, atstatant buvusią sklypo padėtį ir ribas
geruoju patenkino po ieškinio pareiškimo teisme. 2009-12-07 teismo posėdyje
ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė tikrai iš dalies pašalino pažeidimus: atlaisvino bendro naudojimo taką,
todėl ieškovė atsisako šios dalies ieškinio reikalavimų, bet palaiko
reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sklypo
ribos perkelti vaiskrūmius (b. l. 59, 73-75).
Ieškovas nuo ieškinio dalies turi teisę atsisakyti žodžiu. Tokiu atveju
teismas turi išaiškinti ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, žodinį
pareiškimą įrašyti į protokolą ir pateikti jį ieškovui pasirašyti (CPK 140 str.
1 d.). Teismas šių teisės normų reikalavimų
nevykdė, ieškovės atstovo atsisakymo nuo dalies ieškinio klausimo nesvarstė,
atsisakymo nuo ieškinio pasekmių neaiškino, tačiau nagrinėjo bylą iš esmės
ir ieškinį atmetė. Tai iš dalies įtakojo
tai, kad neteisingai buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. CPK 94
str. 1 d. numatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų
išlaidų neatlygina. Tačiau, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to,
kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš
atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl, teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtų bylinėjimosi
išlaidų dalį proporcingai po bylos iškėlimo teisme atsakovės patenkintų ieškinio reikalavimų
daliai.
Apeliantas
nepagrįstai teigia, jog, vertindamas ir kitų bendrijos sodininkų galimus
pažeidimus dėl bendro naudojimo takų apsodinimo krūmais, teismas peržengė
ieškinio ribas. Norėdamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylą,
teismas turėjo nustatyti visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes ir jų
kontekste spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Tik nustatęs, kokia yra
tikroji faktinė padėtis seniai įkurtuose sodininkų bendrijos soduose ir
sklypuose dėl medžių užsodinimo vietų,
išsikerojimo ir pan., teismas galėjo priimti teisingą procesinį
sprendimą. Teismas nieko nenusprendė dėl kitų bendrijos narių teisių ir
pareigų, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog buvo peržengtos ieškinio ribos,
o bendrijos nariams leista elgtis ne
pagal norminių aktų reikalavimus.
Byloje nustatyta,
kad ieškovės reikalavimo perkelti atsakovės sklype esančius krūmus
(vaiskrūmius) ne mažesniu kaip 1
m atstumu nuo sklypo ribos, kaip to reikalauja Vidaus
tvarkos taisyklės, atsakovė pilnai neįvykdė. Šioje dalyje teismas ieškinį
atmetė dėl jo nepagrįstumo, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Byloje
esantys įrodymai patvirtina, kad naujai formuojant atsakovės žemės sklypą, kurį ji įgijo
1998-08-14, jo plotas sumažėjo, vaiskrūmiai buvo sodinti daugiau kaip prieš 10
metų, todėl natūralu, kad jie užaugo. Kaip teisingai nurodė pirmosios
instancijos teismas, visų bendrijos sodininkų sklypai suformuoti seniai,
vaiskrūmiai ir medžiai užaugę ir visų jų šakos daugiau ar mažiau patenka į
kaimyninių sklypų teritorijas ar bendro naudojimo takus, dėl ko visiems
bendrijos nariams reikia taikyti lygiateisiškumo principą, o patiems nariams
vadovautis CK 1.5 str. nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principais. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad atsakovė po šio ginčo iškėlimo teisme
pakėlė vaiskrūmių šakas ir jie nebetrukto kitiems sodininkams patekti į savo
teritorijas. Todėl ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje faktiškai
nebepalaikė apeliacinio skundo reikalavimų, išskyrus reikalavimą teisingai
priteisti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos
teisme.
Byloje
nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo šias bylinėjimosi
išlaidas: 132 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5), 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti
(b. l. 6, 69), 180 Lt už faktinių
aplinkybių konstatavimą (b. l. 22, 49) bei susidarė 14 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 1). Kadangi atsakovė pripažino
ir po ieškinio pateikimo teismui pašalino gera valia apie 70 % ieškinio
reikalavimų, tai ieškovei iš atsakovės
priteisiama 70 % turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos
teisme – 918 Lt. Likusioje dalyje (30 %) ieškinys atmestas dėl jo nepagrįstumo,
todėl šioje dalyje ieškovė neturi teisės
gauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 2 d.). Pagal tuos
pačius principus iš šalių priteisiama ir
14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).
Ieškovė už
apeliacinį skundą sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio (b. l. 82). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo
500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 100). Kadangi apeliacinio
skundo reikalavimų tenkinama apie 30 % (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo),
iš atsakovės ieškovei priteisiama 39 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio
mokesčio, o iš ieškovės atsakovei – 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (70 %, CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d.
sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo, klausimą išspręsti
iš esmės ir bylinėjimosi išlaidas priteisti taip:
„Priteisti iš atsakovės I. P. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) ieškovei Sodininkų bendrijai „Lietkabelis“ (į. k.
191453278) 918 (devynis šimtus
aštuoniolika) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės I. P. G. 10 (dešimt)
Lt, iš ieškovės Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ – 4 (keturis) Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Sodininkų bendrija „Lietkabelis“ atsakovei I. P. G. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Lt advokato
teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės I. P. G. ieškovei Sodininkų bendrijai
„Lietkabelis“ 39 (trisdešimt devynis) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio
mokesčio.
Teisėjų kolegija: Birutė
Valiulienė
Ramunė Čeknienė
Birutė Jonaitienė