Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-210-544-2010].doc
Bylos nr.: 2A-210-544/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                           

Pirmosios instancijos teismo                                     Civilinė byla Nr. 2A-210-544/2010

Teisėjas Arvydas Jasonas                                          Proceso Nr. 2-08-3-03871-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija:20.3.10; 27.3.2.8; 30.5; 99.5; 106.6; 121.18;

 (S)

 

                       

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 26 d.

Panevėžys

 

 

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Daivai Banevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. B., atsakovei I. P. G., jos atstovui advokatui J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6340-837-2009 pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ ieškinį atsakovei I. P. G. dėl  pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

N U S T A T Ė:

 

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti atsakovės padarytus pažeidimus SB „Lietkabelis“ ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškasti ant bendro naudojimo tako, esančio tarp žemės sklypų Nr. 25A ir Nr. 27, neteisėtai užsodintus vaiskrūmius, sulyginti sukastą žemę, išardyti medžiaginę užtvarą, atstatant buvusią sklypo padėtį ir ribas, perkelti sklype Nr. 25A pasodintus krūmus (vaiskrūmius) ne mažesniu nei 1 m. atstumu nuo sklypo ribos pagal sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais (b. l. 2-4, 49). Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad  atsakovė yra 0,0407 ha žemės sklypo Nr.25A, esančio ieškovės sodininkų bendrijoje, savininkė ir nuo 1998-05-13 bendrijos narė. Jos sklypas rytinėje pusėje ribojasi su suformuotu bendro naudojimo praėjimo taku, kuris yra bendroji dalinė sodininkų nuosavybė. Atsakovė 2009-05-09 savavališkai, pažeisdama 2005-05-25 patvirtintų bendrijos Įstatų 20 str., Bendrijos 2004-05-15 patvirtintas bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 6.1 p., 6.2 p., 6.4 p., 28 p. reikalavimus, Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d., 2 d., 22 str. nuostatas, bendro naudojimo taką tarp sklypų 25A ir 27 užsodino vaiskrūmiais, sukasė vidurinę tako dalį, pastatė medžiaginę užtvarą, užsodino sklypą vaiskrūmiais. Teigia, jog tokiais veiksmais atsakovė pažeidė bendrijos narių teises ir galiojančius įstatymus, nes apsunkino nariams patekti į savo žemės sklypus ir bendrą žemę naudoja savo reikmėms. 2009-06-01 bendrijos reikalavimo pašalinti pažeidimus atsakovė nereagavo, taip pat neklausė ir Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento nurodymo, kad pagal sodo generalinį planą yra suformuotas bendro naudojimo takas, kurio ji negali naudoti vien savo reikmėms.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės valstybei priteisė 14 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovė J. P. G. yra 0,0407 ha žemės sklypo Nr. 25A, kadastro Nr. 6626/0007:62, esančio sodininkų bendrijoje „Lietkabelis“, Panevėžio rajone, Pažambės k., savininkė. Atsakovės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi su sklypu Nr. 25, o iš rytinės - su sklypu Nr. 27, tarp kurių yra suformuotas bendro naudojimo 71 m ilgio ir 0,80 m praėjimo takas, kurį naudoja sodininkų bendrija. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai atsitvėrė bendro naudojimo taką ir naudojo jį tik savo reikmėms, tokiu būdu apribojo sodininkų galimybę naudotis bendro naudojimo taku. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė pažeidimus iš dalies pašalino ir bendro naudojimo tako būseną atstatė į prieš tai buvusią. Ieškovė pripažino, kad minėti pažeidimai yra pašalinti, tačiau, jo manymu, pažeidimai pašalinti tik iš dalies, neįvykdytas reikalavimas perkelti atsakovės sklype esančius krūmus (vaiskrūmius) ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos, kaip to reikalauja 2004-05-15 patvirtintų bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 28.3 punktas. Teismas nustatė, kad vaiskrūmiai, dėl kurių perkėlimo vyksta ginčas, yra sodinti seniai. Ieškovas nurodė, kad jie yra pasodinti prieš 5-7 metus, o atsakovė – kad prieš 11 metų. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagoje esančio antstolio surašyto 2009-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų ir iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad krūmai prie pat tako yra užsodinti ir sklype Nr. 27, kuris iš kitos pusės ribojasi su bendro naudojimo praėjimo taku, o taip pat ir kituose žemės sklypuose, kurie ribojasi su bendro naudojimo parėjimo takais. Iš antstolio protokolo nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 ir iš atsakovės 2009-12-07 pateiktų nuotraukų Nr. 4 ir Nr. 9 matyti, kad ir sklype Nr. 27 prie pat praėjimo tako auga vaismedžiai, nors jie turėtų augti nuo tako 3 m atstumu, t. y. padarytas grubesnis bendrijos taisyklių pažeidimas, nei tas, kurį padarė atsakovė. Iš atsakovės 2009-12-07 teismo posėdžiui pateiktų nuotraukų matyti, kad tokiu pat atstumu, kaip ir atsakovės sklype, krūmais yra apsodinti ir kiti bendro naudojimo takai. Įvertinęs minėtus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ir kiti bendro naudojimo takai krūmais yra apsodinti taip pat, kaip ir takas, dėl kurio vyksta ginčas. Įpareigodamas perkelti sklype Nr. 25A pasodintus vaiskrūmius 1 m atstumu nuo bendro naudojimo praėjimo tako, teismas atsakovei taikytų skirtingas taisykles nei kitiems, panašioje situacijoje esantiems bendrijos rijos nariams, ir tuo būdu pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus  teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (b. l. 76-77).

Apeliaciniu skundu ieškovė Sodininkų bendrija „Lietkabelis“ prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad sprendimas nemotyvuotas, neišsamus, neargumentuotas bei nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (CPK 330 str., 331 str., 176 str., 185 str.), dėl to sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis ir kitais įrodymais įrodė savo teisių pažeidimo faktą. Teismas, iš esmės patvirtinęs pažeidimo faktą, savo sprendimu neužkirto kelio panašaus pobūdžio pažeidimams atsirasti ateityje, atvėrė galimybę atsakovei ir toliau piktnaudžiauti kitų sodininkų bendrijos narių atžvilgiu. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodytus pažeidimus iš dalies pašalino ir bendro naudojimo taką atstatė į prieš tai buvusią padėtį, taip pat teisingai konstatavo, jog liko neįvykdytas reikalavimas perkelti atsakovės sklype augančius vaiskrūmius ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Vertindamas ir kitų bendrijos sodininkų galimus pažeidimus dėl bendro naudojimo takų apsodinimo krūmais, teismas peržengė ieškinio ribas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Teismo sprendimas iš esmės atvėrė galimybę ir kitiems sodininkų bendrijos nariams nesilaikyti ir pažeisti įstatymų, bendrijos įstatų, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų dėl sodo sklypų, bendro naudojimo objektų tvarkymo ir priežiūros. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad atsakovės neteisėti veiksmai nepažeidžia kitų savininkų teisių, nukrypo nuo principo, kad savininko nuosavybės teisės turi būti ginamos nuo pažeidimų. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis ne byloje esančiais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, o išimtinai atsakovės interesais. Buvo neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nes visos bylinėjimosi  išlaidos paliktos ieškovei, nors teisme buvo nustatyta, jog atsakovė dalį reikalavimų įvykdė geruoju. Todėl teismas privalėjo  proporcingai priteisti iš atsakovės dalį ieškovės patirtų išlaidų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad  teismas vadovavosi pagrindiniais CPK principais. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesilaiko bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 3 sk. 7 p. reikalavimų, nepaženklina bendro naudojimo  objektų, ir taip nesiima išspręsti pažeidimų visų bendrijos narių atžvilgiu. Ieškinys yra diskriminacinio pobūdžio ir nukreiptas prieš ją. Ginčijami pažeidimai atsirado tik todėl, kad naujai formuojant žemės sklypą jo plotas buvo sumažintas nuo 6.30 m iki 5.50 m. Sklypą įgijo 1998-08-14, kai vaiskrūmiai jau buvo pasodinti, ir jie 11 metų praėjimui ar kam nors kitam netrukdė. Todėl ieškovė praleido senaties terminą tokiems reikalavimams reikšti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės  teismo 2009-12-16 sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nes šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl ko sprendžiamas klausimas buvo išspręstas neteisingai  (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, jog ieškinys šioje byloje teisme registruotas 2009-06-25, o 2009-07-01 jis buvo priimtas (b. l. 2-4). Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovė nurodo analogiškai, kad 2009-07 mėn. 05-06 dienomis atsakovė pašalino ieškinyje nurodytus pažeidimus ir bendro naudojimo taką atstatė į prieš tai buvusią padėtį. Tai reiškia, kad atsakovė ieškovės reikalavimus iškasti ant bendro naudojimo tako, esančio tarp žemės sklypų Nr. 25A ir Nr. 27, neteisėtai užsodintus vaiskrūmius, sulyginti sukastą žemę, išardyti medžiaginę užtvarą, atstatant buvusią sklypo padėtį ir ribas geruoju patenkino po ieškinio pareiškimo teisme. 2009-12-07 teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė tikrai iš dalies pašalino  pažeidimus: atlaisvino bendro naudojimo taką, todėl ieškovė atsisako šios dalies ieškinio reikalavimų, bet palaiko reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos perkelti vaiskrūmius (b. l. 59, 73-75).  Ieškovas nuo ieškinio dalies turi teisę atsisakyti žodžiu. Tokiu atveju teismas turi išaiškinti ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, žodinį pareiškimą įrašyti į protokolą ir pateikti jį ieškovui pasirašyti (CPK 140 str. 1 d.). Teismas  šių teisės normų reikalavimų nevykdė, ieškovės atstovo atsisakymo nuo dalies ieškinio klausimo nesvarstė, atsisakymo nuo ieškinio pasekmių neaiškino, tačiau nagrinėjo bylą iš esmės ir  ieškinį atmetė. Tai iš dalies įtakojo tai, kad neteisingai buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. CPK 94 str. 1 d. numatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai  ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti  iš atsakovės ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį proporcingai po bylos iškėlimo teisme  atsakovės patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog, vertindamas ir kitų bendrijos sodininkų galimus pažeidimus dėl bendro naudojimo takų apsodinimo krūmais, teismas peržengė ieškinio ribas. Norėdamas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismas turėjo nustatyti visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes ir jų kontekste spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Tik nustatęs, kokia yra tikroji faktinė padėtis seniai įkurtuose sodininkų bendrijos soduose ir sklypuose dėl medžių užsodinimo vietų,  išsikerojimo ir pan., teismas galėjo priimti teisingą procesinį sprendimą. Teismas nieko nenusprendė dėl kitų bendrijos narių teisių ir pareigų, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog buvo peržengtos ieškinio ribos, o bendrijos nariams  leista elgtis ne pagal norminių aktų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimo perkelti atsakovės sklype esančius krūmus (vaiskrūmius) ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, kaip to reikalauja Vidaus tvarkos taisyklės, atsakovė pilnai neįvykdė. Šioje dalyje teismas ieškinį atmetė dėl jo nepagrįstumo, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad naujai formuojant  atsakovės žemės sklypą, kurį ji įgijo 1998-08-14, jo plotas sumažėjo, vaiskrūmiai buvo sodinti daugiau kaip prieš 10 metų, todėl natūralu, kad jie užaugo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visų bendrijos sodininkų sklypai suformuoti seniai, vaiskrūmiai ir medžiai užaugę ir visų jų šakos daugiau ar mažiau patenka į kaimyninių sklypų teritorijas ar bendro naudojimo takus, dėl ko visiems bendrijos nariams reikia taikyti lygiateisiškumo principą, o patiems nariams vadovautis CK 1.5 str. nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad atsakovė po šio ginčo iškėlimo teisme pakėlė vaiskrūmių šakas ir jie nebetrukto kitiems sodininkams patekti į savo teritorijas. Todėl ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje faktiškai nebepalaikė apeliacinio skundo reikalavimų, išskyrus reikalavimą teisingai priteisti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 132 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5), 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6, 69), 180 Lt  už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 22, 49) bei susidarė 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b. l. 1). Kadangi atsakovė pripažino ir po ieškinio pateikimo teismui pašalino gera valia apie 70 % ieškinio reikalavimų, tai ieškovei iš atsakovės  priteisiama 70 % turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme – 918 Lt. Likusioje dalyje (30 %) ieškinys atmestas dėl jo nepagrįstumo, todėl  šioje dalyje ieškovė neturi teisės gauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 2 d.). Pagal tuos pačius principus  iš šalių priteisiama ir 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų  valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio (b. l. 82).  Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 100). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimų tenkinama apie 30 % (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), iš atsakovės ieškovei priteisiama 39 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei – 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti  apeliacinės instancijos teisme (70 %, CPK  93 str. 4 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.

 

NUTARIA:

           

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi  išlaidų priteisimo, klausimą išspręsti iš esmės ir bylinėjimosi išlaidas  priteisti taip:

„Priteisti  iš atsakovės I. P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Sodininkų bendrijai „Lietkabelis“ (į. k. 191453278) 918 (devynis šimtus aštuoniolika) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės I. P. G.  10 (dešimt) Lt, iš ieškovės Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ – 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės Sodininkų bendrija „Lietkabelis“ atsakovei I. P. G. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.  Priteisti iš atsakovės I. P. G. ieškovei Sodininkų bendrijai „Lietkabelis“ 39 (trisdešimt devynis) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

                       

Teisėjų kolegija:                                                                                  Birutė Valiulienė

 

Ramunė Čeknienė

                                                                                                            

Birutė Jonaitienė