Civilinė byla Nr. e2A-1879-896/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02619-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30971-1101/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lavireda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Elektrum Lietuva“ dėl delspinigių priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Lavireda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Elektrum Lietuva“ 12 699,66 Eur delspinigius už vėlavimą vykdyti sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d.; 8 421,16 Eur delspinigius už vėlavimą vykdyti sutartį laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 20 d., 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Įrangos pirkimo pardavimo su montavimo darbais sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumontuoti saulės fotoelektrinės įrangą, įskaitant atlikti saulės elektrinės projektavimą, konstrukcijų montavimą, fotomodulių montavimą, visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimą ir derinimą, visų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – ir VERT) leidimų gavimą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartyje nurodytą kainą – 339 563 Eur be PVM. Ieškovė šiuo metu yra sumokėjusi visą sutartyje nurodytą kainą. Atsakovė privalėjo užbaigti vykdyti sutartį iki 2022 m. liepos 19 d., tačiau faktiškai užbaigė vykdyti sutartį tik 2024 m. gegužės 20 d. Sutarties 8.2.1 punktas nustato atsakovės pareigą mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo sutarties kainos, už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1500-808/2024, kurioje prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. Minėtoje byloje atsakovė pripažino savo pareigą mokėti delspinigius. 2024 m. sausio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą ir delspinigių sąskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d. 12 699,66 Eur delspinigių sumai. Atsakovės atstovas M. T. elektroniniu paštu nurodė, kad artimiausiu metu organizuos apmokėjimą pagal delspinigių sąskaitą, tačiau iki šiol delspinigių sąskaita nėra apmokėta. Sutartis buvo baigta vykdyti tik 2024 m. gegužės 20 d., būtent tą dieną ieškovė ir atsakovė pasirašė galutinį įrangos perdavimo priėmimo aktą. Šiuo ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bendrą 21 120,82 Eur dydžio delspinigių sumą, kuri susideda iš 12 699,66 Eur delspinigių pagal 2024 m. sausio 17 d. sąskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d., ir 8 421,16 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Atsakovė ne kartą aiškiai pripažino savo pareigą mokėti delspinigius pagal šalių sudarytą sutartį: atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1500-808/2024 ir minėtame 2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške.

Atsakovė UAB ,,Elektrum Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, ieškinyje pareikštam ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime nurodė, kad nors atsakovė ir vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus, ji šiuos darbus visuomet nuosekliai vykdė ir sutartyje numatytoje vietoje įrenginėjo saulės energijos elektrinę. Jau 2023 m. rugpjūčio 10 d. saulės energijos elektrinės montavimo darbai buvo visiškai užbaigti. Tai patvirtinta 2023 m. rugpjūčio 10 d. saulės energijos elektrinės perdavimo priėmimo aktas, kurį pasirašė abiejų šalių atstovai. Iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. vyko tik sumontuotos saulės energijos elektrinės perdavimas ieškovei, tačiau faktiškai ji buvo sumontuota bei įrengta jau ir 2023 m. liepos 13 d. Po saulės energijos elektrinės montavimo darbų užbaigimo bei jos perdavimo ieškovei 2023 m. rugpjūčio 10 d., atsakovei liko atlikti vienintelį sutarties 5.1.2 punkte numatytą darbą – saulės energijos elektrinę priduoti VERT ir pasirūpinti, kad būtų gautas leidimas elektros energijos gavimui. Paskutinis sutarties įvykdymo etapas priklausė ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo AB Energijos skirstymo operatorius (toliau – ir AB ESO) veiksmų. Dėl saulės energijos pajungimo į tinklą atsakovė į AB ESO kreipėsi iš karto po jos perdavimo ieškovei, tačiau dėl įvairių nuo AB ESO priklausančių priežasčių jos pridavimas VERT ir leidimo elektros gavimas užtruko. Bet kuriuo atveju atsakovės įrengta saulės energijos elektrinė nuo 2023 m. lapkričio 17 d. jau pradėjo gaminti elektros energiją. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė niekuomet nepripažino savo pareigos mokėti delspinigius už šioje byloje prašomą laikotarpį. Pasak atsakovės, ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti nes: 1) sutartis ieškovei suteikia teisę reikalauti delspinigių tik už atsakovės vėlavimą atlikti montavimo darbus, o montavimo darbai jau buvo atlikti delspinigių skaičiavimo laikotarpio pradžioje; 2) ieškovė delspinigių reikalauja nuo visos sutarties sumos, tačiau sutartis jai suteikia teisę delspinigių reikalauti tik nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės; 3) bet kuriuo atveju egzistuoja pagrindas atsakovę atleisti nuo delspinigių mokėjimo arba bent sumažinti jų dydį; 4) ieškovės reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Elektrum Lietuva“ ieškovei UAB ,,Lavireda“ 21 120,82 Eur delspinigių, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 120,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 380 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 22 d. tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudaryta įrangos pirkimo pardavimo su montavimo darbais sutartis. Šios sutarties dalykas – 499 kW instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangos su montavimo darbais ir papildomomis paslaugomis pirkimas (sutarties 1.1 punktas). Įrangos ir montavimo bendra kaina be PVM – 339 563 Eur (sutarties 1.4 punktas). Ieškovės teigimu, visą sutarties kainą atsakovei ji yra sumokėjusi ir ginčo byloje dėl to nėra. Pagal sutarties 3.3 punktą darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti ir perduoti ieškovei iki 2022 m. liepos 19 d. 2022 m. rugsėjo 15 d. papildomu susitarimu šalys nutarė pakeisti sutarties 3.3 punktą ir nustatyti naują įrangos pristatymo ir sumontavimo darbų terminą – 2023 m. vasario 13 d. Iki šio termino turėjo būti atlikti visi sutartyje nurodyti darbai, įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, AB Elektros skirstymo operatoriui ir kitoms pagal teisės aktų reikalavimus valstybės institucijoms, bei perduoti eksploatuoti ieškovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki šios datos visi darbai pagal sutartį nebuvo užbaigti. Galutinis įrangos perdavimo priėmimo aktas pasirašytas tik 2024 m. gegužės 20 d.

Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo kildinami iš netinkamai atsakovės įvykdytos 2021 m. spalio 22 d. sutarties. Šios sutarties 8.2.1 punkte įtvirtinta, kad ,,Pardavėjas, uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti montavimą, šios Sutarties 3.3 punkte nustatytais terminais, pirkėjo reikalavimu moka pirkėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną termino praleidimo dieną“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą iki 2023 m. vasario 23 d. užbaigti visus sutartyje nurodytus darbus, ieškovė, vadovaudamasi pirmiau nurodytu sutarties 8.2.1 punktu, paskaičiavo atsakovei 21 120,82 Eur dydžio delspinigius (12 699,66 Eur delspinigius pagal 2024 m. sausio 17 d. sąskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d, ir 8 421,16 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d iki 2024 m. gegužės 20 d.). Šalių ginčas dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. nagrinėjamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, civilinės bylos Nr. e2-5877-1006/2025.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovė neturi teisės į delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. Sutarties 1.2 punkte, reglamentuojančiame sutarties dalyką, nurodyta, kad visi darbai pagal sutartį toliau vadinami Montavimu arba Darbais. Montavimas arba Darbai – tai visi darbai, kurie yra būtini, kad įranga saugiai ir pagal galiojančius teisės aktus būtų prijungta prie oro linijos, įskaitant ir neapsiribojant fotoelektrinės projektavimu, konstrukcijų montavimu, fotoelektrinės fotomodulių montavimu, fotoelektrinės visų elementų sujungimu į vientisą veikiančią sistemą bei fotoelektrinės paleidimo ir derinimo darbus (sutarties 1.2 punktas). Kaip matyti iš kitų sutarties nuostatų, žodis ,,Montavimas“ naudojamas kaip visų pagal sutartį atliktinų darbų sinonimas. Teismas sutiko su ieškove, kad pagal sutarties esmę ieškovės tikslas sudarant sutartį buvo nedalomas ir vientisas – gauti veikiančią saulės elektrinę, kurioje būtų galima gaminti ir parduoti saulės energiją. Įvertinęs sutarties tikslą, sutarties nuostatas ir jų visumą, teismas sutiko su ieškove, kad būtų neracionalus ir nelogiškas sutarties aiškinimas, jog sutarties 8.2.1 punktu šalys susitarė tik dėl delspinigių nuo ne laiku atsakovės atliktų konstrukcijų montavimo darbų, nurodytų šios sutarties 5.1.6 punkte, bet ne nuo visų kitų darbų, būtinų tam, kad galėtų būti eksploatuojama elektrinė.

Atsakovės teigimu, jei ir būtų pripažinta ieškovę turint teisę į delspinigius, jie turėtų būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės, t. y. nuo 500 Eur sumos, o ne nuo visos sutarties kainos (339 563 Eur). Tokią poziciją atsakovė grindė tuo, kad po 2023 m. rugpjūčio 10 d. vienintelis likęs neatliktas darbas – saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas, kurio vertė pagal sutarties 5.1.7 punktą – 500 Eur, o pagal sutartį delspinigiai mokami nuo neįvykdytų įsipareigojimų dalies. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutiko. Kaip jau nurodė pirmiau, sutarties dalykas pagal jos esmę yra vientisas ir nedalomas – pagal sutartį ieškovė tikėjosi gauti veikiančią saulės elektrinę, kurioje galėtų gaminti ir parduoti saulės energiją. Tai patvirtino ir tai, kad sutartyje nėra išskirti atskirų darbų atlikimo terminai; sutarties 3.3 punkte nustatytas vienas terminas visų darbų atlikimui ir jų perdavimui eksploatuoti užsakovei (ieškovei). Nepriklausomai nuo to, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. jau buvo sumontuota saulės elektrinei reikalinga įranga, neturėdama leidimų gaminti elektros energiją, elektrinei nesant priduotai Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, ieškovė neturėjo galimybės naudoti elektrinės pagal paskirtį ir gauti iš jos pajamų. Teismas, įvertinęs sutarties tikslą, jos dalyko nedalumą, aplinkybę, kad sutartyje nėra išskirti atskirų darbų atlikimo terminai, sprendė, jog ieškovė pagrįstai delspinigius skaičiuoja nuo visos sutarties kainos.

Teismas nurodė, jog šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad sutarties neįvykdė dėl trečiojo asmens AB ESO veiksmų, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į tai, šį atsakovės argumentą (kad sutarties laiku neįvykdė dėl įvairių nuo AB ESO priklausančių priežasčių) teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Sutartyje nustatytas procentinis delspinigių dydis (0,02 proc.) nėra neprotingai didelis. Ieškovės paskaičiuoti ir prašomi priteisti delspinigiai (21 120,82 Eur) lyginant juos su sutarties kaina (339 563 Eur) taip pat nelaikytini neprotingai dideliais. Nepriklausomai nuo to, kad pagal sutartį fiziškai didžioji dalis darbų jau buvo atlikta iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., ieškovė iki pat 2024 m. gegužės 20 d. negalėjo naudotis jokia dalimi atsakovės atliktų darbų, t. y. nepridavus elektrinės VERT, negavus leidimo gaminti elektros energiją, ieškovė negalėjo elektrine naudotis, gauti iš jos pajamų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio dėl to, jog skolininkas (atsakovė) įvykdė dalį prievolės, nes šiuo atveju prievolė buvo nedali. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad jos negautos pajamos per laikotarpį, už kurį paskaičiuoti delspinigiai, sudaro apie 26 000 Eur, t. y. viršija prašomų priteisti delspinigių dydį.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės paskaičiuotiems delspinigiams, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas; jį nutraukė atsakovės veiksmai, kuriais buvo pripažinti ieškovės paskaičiuoti delspinigiai. Ieškovė 2024 m. sausio 17 d. atsakovei išrašė delspinigių sąskaitą, delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėn., t. y. už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d. Šią sąskaitą kartu su tos pačios datos pranešimu dėl delspinigių, ieškovė išsiuntė atsakovės darbuotojui M. T.. Atsakydamas į šį laišką, atsakovės darbuotojas M. T. nurodė: ,,Sveiki, A., ačiū už laišką, pradėsime tuomet judėti su apmokėjimo procesu“. Teismo vertinimu, toks atsakymas akivaizdžiai leidžia spręsti apie skolininkės veiksmus, liudijančius, kad prievolė yra pripažįstama. Atsakovės argumentas, kad iš šio laiško turinio nėra aišku, apie kokį apmokėjimą kalbama, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad prie siunčiamo laiško yra pridedama 2024 m. sausio 17 d. sąskaita ir tos pačios dienos pranešimas dėl delspinigių, todėl akivaizdu, kad kalbama apie 2024 m. sauso 17 d. sąskaitoje paskaičiuotų delspinigių apmokėjimą. Byloje nėra įrodymų, kad šis atsakovės darbuotojas neturėjo įgaliojimų priimti ginčo sąskaitos. Net jei taip ir būtų, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovės darbuotojo M. T. sutikimas apmokėti delspinigių sumą, viršija jo įgaliojimus. Teismas laikė, kad atsakovės delspinigių pripažinimas 2024 m. sausio 17 d. laišku nutraukė ieškinio senaties terminą. Atsakovei neapmokėjus ginčo sąskaitos, atsakovė per protingą laiką kreipėsi į teismą dėl delspinigių priteisimo (2024 m. balandžio 19 d. paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Elektrum Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas pažeidė sutarčių privalomumo šalims principą. Ieškovė prašomų priteisti delspinigių sumą skaičiavo nuo visos Sutarties vertės, t. y. nuo 339 563 Eur sumos (Sutarties 5.1. punktas). Tačiau Sutarties 8.2.1. punkte aiškiai nurodyta, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Atsakovė sumontuotą saulės energijos elektrinę ieškovei perdavė 2023 m. rugpjūčio 10 d. Priėmimo–perdavimo aktu. Šio fakto ieškovė neginčijo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Po šio darbų etapo įvykdymo liko tik paskutinysis Sutarties vykdymo etapas - saulės elektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas, kuris Sutarties 5.1.7 (Sutartyje klaidingai nurodytas kaip 5.1.2) punkte šalių sutarimu buvo įvertintas 500 Eur. Net ir darant prielaidą, kad ieškovė šiuo atveju turį teisinį pagrindą apskritai skaičiuoti delspinigius (su kuo atsakovė nesutinka), atsakovė delspinigių galėtų reikalauti ne nuo 339 563 Eur, o tik nuo 500 Eur sumos.

1.2.       Teismas visiškai nepaaiškino, kaip turėtų būti suprantama Sutarties sąlygoje esanti formuluotė, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami „nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės“. Tokiu būdu teismas ignoravo Sutartyje tiesiogiai įtvirtintą delspinigių skaičiavimo mechanizmą, pagal kurį atsakovės ieškovei mokėtini delspinigiai už prievolių vykdymo vėlavimą turi būti skaičiuojami tik nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Sutarties dalyką sudarančių darbų skirtingų etapų vertės yra tiesiogiai numatytos bei išskirtos Sutarties 5.1. punkte. Sutartyje numatytų darbų etapų vertės buvo tiesiogiai įvardintos, be kita ko, būtent siekiant nustatyti aiškų delspinigių skaičiavimo mechanizmą - Sutarties 8.2.1. punkte nurodyta „netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertė“ turi būti suprantama taip, kaip šios vertės įvardintos Sutarties 5.1. punkte, t. y. jei atsakovė vėluoja atlikti kažkuriuos Sutarties 5.1. punkte įvardintus darbus, delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo šiame punkte numatytos atitinkamų darbų vertės.

1.3.       Jei šalys iš tiesų būtų susitariusios delspinigius už bet kurių darbų atlikimo vėlavimą skaičiuoti nuo visos Sutarties kainos, į Sutarties 8.2.1. punktą nebūtų buvę jokio reikalo ir pagrindo įtraukti formuluotę „nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės“, nes bet kurių netinkamai įvykdytų įsipareigojimų vertė automatiškai būtų buvusi visa Sutarties kaina - 339 563 Eur. Be to, jei šalys iš tiesų norėjo bet kokių atsakovės darbų atlikimo vėlavimo atveju delspinigius skaičiuoti nuo visos Sutarties kainos, jos Sutarties 8.2.1. punkte būtų galėjusios paprasčiausiai nurodyti, kad delspinigiai skaičiuojami nuo „Sutarties kainos“ ar „visų darbų vertės“. Sutarties 5.1. punkte nebūtų buvę jokio pagrindo Sutarties darbų kainą išskaidyti į atskirų darbų etapų vertes.

1.4.       Šalių Sutartyje įtvirtintas delspinigių skaičiavimo mechanizmas, t. y. jog delspinigiai skaičiuotini tik nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės, atitinka ir įstatyme įtvirtintą delspinigių skaičiavimo logiką - CK 6.258 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad netesybos gali būti mažinamos atsižvelgiant į įvykdytos prievolės dalies dydį.

1.5.       Teismas šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės prievolė pagal Sutartį yra nedali, nes nei vienoje, nei kitoje prievolės pusėje nebuvo šalių daugeto, prievolės dalumo/nedalumo teisinė kategorija šiuo atveju apskritai nebuvo aktuali. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, Sutarties Priedas Nr. 3 (Ieškinio Priedas Nr. 1, 11 psl.) numatė Sutarties darbų atlikimo grafiką, pagal kurį darbai aiškiai suskirstyti į keturis etapus: paruošiamuosius darbus, įrangos pristatymą, įrangos montavimo darbus ir baigiamuosius darbus. Be to, net ir Sutarties kainos apmokėjimas Sutarties 5.2. punkte yra suskirstytas į etapus. Pagal paties teismo kriterijus (darbų atlikimo termino suskirstymas į etapus) Sutarties dalykas yra „dalus“, todėl tariamas Sutarties dalyko nedalumas negali būti pagrindas netaikyti Sutarties 8.2.1. įtvirtintos delspinigių apskaičiavimo tvarkos.

1.6.       Sutarties 8.2.1. punktas ieškovei suteikė teisę iš atsakovės reikalauti delspinigių tik už vėlavimą tinkamai ir laiku atlikti montavimo darbus. Nepagrįstas teismo motyvas, jog žodis „Montavimas“ Sutartyje yra vartojamas kaip visų pagal Sutartį atliktinų darbų sinonimas. Tai patvirtina Sutarties 5.1. punktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad montavimas sudaro tik dalį Sutartyje numatytų rangos darbų. Montavimo darbai buvo priešpaskutinis Sutarties darbų vykdymo etapas, kurio užbaigimas reiškia, kad buvo įvykdyti visi Sutartyje numatyti įsipareigojimai, išskyrus 5.1.7 numatytą elektrinės pridavimą VERT bei atitinkamo leidimo gavimą.

1.7.       Ieškovė ieškiniu prašomus priteisti delspinigius skaičiuoja nuo 2023 m. liepos 13 d. Priėmimo–perdavimo aktas šalių buvo pasirašytas po 29 dienų nuo ieškovės prašomų delspinigių skaičiavimo laikotarpio pradžios. Tačiau akivaizdu, kad saulės energijos elektrinės montavimo darbai buvo pradėti ir faktiškai užbaigti ne per šį 29 dienų laikotarpį. Tai yra, iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. vyko tik sumontuotos saulės energijos elektrinės perdavimas ieškovei, tačiau faktiškai ji buvo sumontuota bei įrengta jau ir 2023 m. liepos 13 d. (ieškovės prašomų delspinigių skaičiavimo pradžios metu). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Sutarties 8.2.1. punktu, ieškovė nebeturėjo jokio teisinio pagrindo atsakovei taikytinus delspinigius toliau skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 13 d. Todėl teismo sprendimas, kuriuo pilnai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, yra laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir yra naikintinas apeliacine tvarka.

1.8.       Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydžio. Nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas sumažinti ieškiniu reikalaujamą delspinigių sumą CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, nuo kurio ieškovė reikalauja atsakovės mokėti delspinigius, atsakovė jau buvo įvykdžiusi absoliučią daugumą sutartinių įsipareigojimų, o neįvykdytų įsipareigojimų vertė siekė tik 500 Eur.

1.9.       Teismas nepagrįstai ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį lygino su jos negautų pajamų (o ne negauto grynojo pelno) dydžiu. Dėl šios priežasties teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinų delspinigių dydžio. Ieškovė teigė, kad jos iš atsakovės reikalaujami priteisti delspinigiai (21 120,82 Eur) yra mažesni, nei ieškovės atsakovės vėlavimo užbaigti darbus laikotarpiu patirti nuostoliai (25 973,64 Eur), tačiau ieškovė savo tariamais nuostoliais laikė negautas pajamas, o ne negautą grynąjį pelną. Iš kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad ieškovė net negalėtų pretenduoti į jos nurodomų nuostolių dydį, kurį sudaro tariamai negautos pajamos. Ieškovės nuostolius galėtų sudaryti tik negautas grynasis pelnas, kuris būtų net keletą kartų mažesnis už jos nurodytą negautų pajamų sumą. Dėl šios priežasties ieškovės reikalaujamų delspinigių suma neabejotinai būtų didesnė už jos tariamai patirtų nuostolių (negauto grynojo pelno forma) sumą.

1.10.       Teismas taip pat iš esmės ignoravo atsakovės argumentą, kad atsakovė vėlavo užbaigti paskutiniuosius saulės elektrinės pridavimo darbus dėl trečiųjų asmenų kaltės, kas sudaro pagrindą ją atleisti nuo pareigos mokėti delspinigius. Atsakovė saulės elektrinę sumontavo bei ieškovei perdavė 2023 m. rugpjūčio 10 d. Likęs Sutarties 5.1.7. punkte nurodytas darbų etapas - saulės elektrinės pridavimas VERT ir leidimų gaminti elektros energiją gavimas, nebepriklausė išimtinai nuo atsakovės valios bei veiksmų, nes šių veiksmų atlikimui atsakovė privalėjo kreiptis į trečiuosius asmenis, be kita ko, į ESO. Dėl įvairių nuo ESO priklausančių priežasčių šių įsipareigojimų įgyvendinimas užtruko. Pavyzdžiui, elektrinės jungimo į tinklą metu, dėl netinkamų ESO darbuotojų veiksmų, įvyko trumpas jungimas, dėl kurio buvo reikalinga atlikti pakartotinius bandymus, o tai užtruko papildomą laiką; ESO natūrinius bandymus atlikinėjo remdamiesi neaktualia VERT išduota pažyma, todėl ilgą laiką nepavyko šių bandymų tinkamai atlikti, kol buvo nustatyta neatitikimų priežastis; natūriniai bandymai negalėjo būti vykdomi dėl OLJ ryšio užtikrinimo problemų, už kurias buvo atsakingas ESO ir kt., jos pridavimas VERT ir leidimo elektros gamybai gavimas užtruko.

1.11.       Atsakovė niekada nebuvo pripažinusi ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl jų atžvilgiu turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Atsakovės darbuotojo 2024 m. sausio 17 d. el. laiško (ieškinio Priedas Nr. 13) niekaip negalima laikyti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių pripažinimu. Atsakovės darbuotojas šiame laiške, aptardamas kitus einamuosius klausimus, tik nurodė: „Ačiū už laišką, pradėsime tuomet judėti su apmokėjimo procesui“. To niekaip vienareikšmiškai negalima suprasti kaip atsakovės tariamos prievolės, ieškovei mokėti delspinigius, pripažinimą. Ieškovės nurodoma formuluotė yra neaiški ir nekonkreti, nurodoma, t. y. „pradėsime judėti“ neleidžia spręsti, apie kokių veiksmų atlikimą yra kalbama (pvz. apmokėjimo klausimo pristatymą vadovybei ar buhalterijai), ar apskritai kalbama apie ginčo delspinigius, ar delspinigius, dėl kurių ginčas buvo sprendžiamas kitoje byloje. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų nutrauktas, skolininko veiksmai turėtų būti aiškūs ir nedviprasmiški, todėl tokia abstrakti formuluotė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pripažino savo pareigą mokėti delspinigius. Atsakovė niekada neatliko jokių veiksmų, kurie leistų konstatuoti, kad ji pripažino pareigą mokėti delspinigius. Priešingai, atsakovė šiuo klausimu buvo nuosekli, atitinkamos sąskaitos ar sumų niekada neįtraukė į savo buhalteriją ir neatliko jokių su ginčo dalyku esančiais delspinigiais susijusių mokėjimų. Atsakovės darbuotojas apskritai neturėjo kompetencijos pripažinti atsakovės teisinių prievolių egzistavimą ir tokiu būdu atsakovei sukurti atitinkamas teisines pareigas, susijusias su delspinigių mokėjimu.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.12.       Atsakovė neįrodė (net neįrodinėjo) savo teiginio, kad vėlavo įvykdyti Rangos sutartį dėl trečiųjų asmenų kaltės. Jei taip išties buvo, tai atsakovė turi pilną teisę pareikšti savo reikalavimus tretiesiems asmenims (AB ESO, UAB EXTO, UAB INION LT ir kt.) dėl nuostolių atlyginimo arba deliktinės, arba sutartinės atsakomybės pagrindu.

1.13.       Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė savo teiginio, kuris yra pakartojamas apeliaciniame skunde, neva „Atsakovo įrengta saulės energijos elektrinė nuo 2023 m. lapkričio 17 d. jau pradėjo gaminti elektros energiją.“ VERT leidimas gaminti elektros energiją ieškovei buvo išduotas tik 2024 m. balandžio 30 d. (dubliko priedas Nr. 1). VERT leidimo gavimas ir buvo pagrindas šalims pasirašyti 2024 m. gegužės 20 d. Galutinį perdavimo–priėmimo aktą. VERT leidimo gaminti elektros energiją gavimas sudaro sąlygas gaminti elektros energiją ir gauti iš to pajamas – ką ieškovė pagal Rangos sutartį tikėjosi pradėsianti daryti dar 2022 m. vasarą.

1.14.       Atsakovė privalėjo būti užbaigusi Rangos sutartį iki 2023 m. vasario 13 d. Faktiškai atsakovė užbaigė Rangos sutartį 2024 m. gegužės 20 d. Už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. atsakovei priskaičiuotus delspinigius tarp šalių jau yra išspręstas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-5877-1006/2025, kuriame atsakovė pilnai pripažino savo sutartinę prievolę mokėti delspinigius - 67,9126 Eur/d. - pagal Rangos sutartį. Teismas už minėtą laikotarpį įsiteisėjusiu 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5877-1006/2025 priteisė ieškovei iš atsakovės 10 118,98 Eur delspinigių. Atsakovė priėmė ieškovės 2024 m. sausio 17 d. išrašytą delspinigių sąskaitą, taip antrą kartą pripažindama pareigą mokėti ieškovei 67,9126 Eur/d. dydžio delspinigius.

1.15.       Pirmojoje delspinigių byloje atsakovė patvirtino savo supratimą, jog vėluoja vykdyti Rangos sutartį ir jog vėluojant vykdyti Rangos sutartį delspinigiai yra skaičiuojami ne nuo 500 Eur (pridavimo darbų kaina), bet nuo 339 563 Eur (neįvykdytos Rangos sutarties kaina).

1.16.       Atsakovės prievolė pagal Rangos sutartį buvo nedali. Nagrinėjamu atveju Rangos sutarties dalykas buvo nedalus – saulės elektrinė įgauna ekonominę prasmę tik tada, kai yra gaunamas VERT leidimas gaminti elektros energiją. Bet koks ankstesnis atskirų Rangos sutarties etapų (projektavimo, melioravimo, konstrukcijų montavimo, fotomodulių montavimo ir t.t.) atlikimas nelaikytinas daliniu atsakovės prievolės įvykdymu. Atsakovė naudoja Rangos sutarties kainos išskirstymą (Rangos sutarties 5.1 punktas) visiškai netinkamame kontekste. Taip, atsakovė Rangos sutarties 5.1 punkte buvo išdetalizavusi, kokie darbai ir jų piniginė vertė sudaro visą Rangos sutarties kainą. Tačiau delspinigiai už vėlavimą vykdyti Rangos sutartį privalo būti skaičiuojami nuo visos Rangos sutarties kainos, nes Rangos sutarties tikslas ir dalykas buvo nurodytas Rangos sutarties 1.2 punkte. Pagal Rangos sutarties 1.2 punktą veikianti saulės elektrinė, turinti VERT leidimą gaminti elektros energiją. Kai atsakovė pradelsė vykdyti savo įsipareigojimą – užbaigti visus darbus iki 2023 m. vasario 14 d., ieškovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius nuo neįvykdytos Rangos sutarties vertės, t. y. nuo 339 563 Eur.

1.17.       Ieškovės tikslas buvo pradėti gaminti elektros energiją, kitas ieškovės tikslas buvo laiku pateikti APVA mokėjimo prašymą ir gauti 86 000 Eur paramą. Tarpiniai etapų įvykdymo terminai neturėjo jokios reikšmės, nes tarpiniai atliktų darbų aktai buvo tik pagrindas dalimis atlikti mokėjimus atsakovės naudai.

1.18.       Nesutiktina, kad teismas turėtų mažinti iš atsakovės priteistinus delspinigius CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Delspinigiai nėra neprotingai dideli, jų dydis yra minimalus (0,02 proc. nuo sutarties vertės). Mažesnių delspinigių komercinės sutartys nenustato, priešingai, delspinigių norma komercinėse sutartyse svyruoja tarp 0,04 iki 0,2 proc. Atsakovė nebuvo įvykdžiusi dalies prievolės, prievolė pagal Rangos sutartį buvo nedali. Prievolė buvo įvykdyta tik 2024 m. gegužės 20 d., pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą.

1.19.       Ieškovė buvo pateikusi skaičiavimą, kad ji negavo 25 973,64 Eur negautų pajamų, nors galėjo gauti iš elektros energijos pardavimo, jei atsakovė būtų laiku įvykdžiusi Rangos sutartį. Ieškovė valdo ne tik atsakovės pastatytą ir dabar jau paleistą saulės elektrinę (duomenys neskelbtini), bet ir kitą saulės elektrinę (duomenys neskelbtini). Palyginimo principu, buvo paimti faktiniai duomenys (kiekiai ir kainos) iš (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės, ir apskaičiuota, kiek energijos nepagamino naujoji atsakovės statoma saulės elektrinė. Atitinkamai tokio dydžio pajamų neteko ieškovė. Faktiškai naujoji saulės elektrinė turėtų pagaminti daugiau elektros energijos negu pagamina 11 metų senumo nemoderni saulės elektrinė, o ieškovės negautos pajamos turėtų būti dar didesnės. Realūs ieškovės nuostoliai  beveik 26 000 Eur viršija delspinigių sumą, kurios šioje byloje reikalauja ieškovė. Todėl teismas neturi pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinų delspinigių.

1.20.       Ieškovė šioje byloje neteikė reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma iš atsakovės. Sutiktina, kad jei ieškovė būtų reikalavusi priteisti negautas pajamas, ji būtų privalėjusi įrodyti grynojo pelno dydį.

1.21.       Nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Skolininko veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją. Pirmojoje delspinigių byloje Elektrum be išlygų pripažino jos pareigą mokėti delspinigius. Atsiliepime į ieškinį (ieškinio priedas Nr. 9) Pirmojoje byloje atsakovė pareiškė sutinkanti mokėti atsakovei delspinigius. Atsakovės projektų vadovas M. T., 2024 m. sausio 17 d. gavęs ieškovės išrašytą sąskaitą delspinigiams, aiškiai pripažino atsakovės pareigą apmokėti delspinigių sąskaitą (ieškinio priedas Nr. 13).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl delspinigių priteisimo atsakovei netinkamai vykdžius rangos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Įrangos pirkimo pardavimo su montavimo darbais sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumontuoti saulės fotoelektrinės įrangą, įskaitant atlikti saulės elektrinės projektavimą, konstrukcijų montavimą, fotomodulių montavimą, visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimą ir derinimą, visų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – ir VERT) leidimų gavimą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartyje nurodytą kainą – 339 563 Eur be PVM (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 1 priedas). Sutartimi, be kita ko, šalys susitarė, kad „1.1. Sutarties dalykas yra 499 kW (galima 1 modulio paklaida į neigiamą pusę) instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangos (toliau - Įranga) su montavimo darbais ir papildomomis paslaugomis pirkimas. Įranga perkama uždarajai akcinei bendrovei „Lavireda“ ir dalinai finansuojama įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės susitarimą dėl atsinaujinančių išteklių energijos statistinio perdavimo siekiant planinių rodiklių pagal Direktyvą 2009/28/EB lėšomis; 1.2. Įranga turi būti sumontuota žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), atliekant visus darbus, kurie yra būtini, kad Įranga saugiai ir pagal galiojančius teisės aktus būtų prijungta prie oro linijos L-400 iš Bubių TP atramos Nr. 400/95 (šią atramą pertvarkyti į atšakinę atramą) (toliau – Objektas), įskaitant bet neapsiribojant fotoelektrinės projektavimų, konstrukcijų montavimu, fotoelektrinės fotomodulių montavimu, fotoelektrinės visų elementų sujungimu į vientisą veikiančią sistemą bei fotoelektrinės paleidimo ir derinimo darbais (toliau – Montavimas arba Darbai).“ Be to, sutarties 5.1. p. šalys susitarė, kad „Rangos darbų ir įrangos kaina, įskaitant Montavimą, yra 339 563,00 EUR be PVM. Kainą sudaro: 5.1.1. Techninio projekto parengimas – 2000,00 Eur; 5.1.2. Melioracijos iškėlimo darbai – 3040,00 Eur; 5.1.3. Sklypo aptvėrimas 1,8 m aukščio tinkline tvora ir 3,5 m ilgio vartų įrengimas – 10 450,00 Eur; 5.1.4. Signalizacijos įrengimas – 7 600,00 Eur; 5.1.5. Saulės fotoelektrinės įranga– 214 104 Eur;, 5.1.6. Montavimo darbai – 101 869 Eur; 5.1.2. Saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas – 500,00 Eur“. Sutarties 8.2.1. p. šalys susitarė, kad „Pardavėjas, uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti Montavimą, šios Sutarties 3.3 punkte nustatytais terminais, Pirkėjo reikalavimu moka Pirkėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną termino praleidimo dieną.“. Sutarties priede Nr. 3 Darbų atlikimo kalendorinis grafikas, be kita ko, darbai išskaidyti į 4 etapus, trečiasis darbų etapas baigiamas (15) Jėgainės montavimo darbais ir įrangos perdavimo klientui ir (16) VERT pažymos apie energetikos įrenginio būklę gavimu, o ketvirtąjį etapą sudaro (17) Atliekami Natūriniai bandymai ir monitoringo konfigūravimo darbai, (18) Statybos užbaigimo deklaracija, ESO pažyma, VERT leidimas gaminti bei (19) Dokumentacijos perdavimas ir galutinio darbų akto pasirašymas. Numatyta darbų pabaiga yra 2022 m. birželio 27 d.

2022 m. rugsėjo 15 d. papildomu susitarimu susitarta, kad įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai turi būti atlikti (įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT), Elektros skirstymo operatoriui AB ESO (ESO) ir kitoms pagal teisės aktų reikalavimus valstybės institucijoms) ir perduoti eksploatuoti užsakovui iki 2023 m vasario 13 d. (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 2 priedas)

2024 m. sausio 17 d. UAB „Lavireda“ Pranešimu dėl delspinigių informavo UAB „Elektrum Lietuva“, kad delspinigių dydis už vieną pradelstą dieną lygus 67,9126 Eur. Delspinigių suma už 2023 m. liepos 13 d. – 2024 m. sausio 16 d. laikotarpį yra lygi 12 699,66 Eur. (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 11 priedas) bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija: ORD Nr. 168 (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 12 priedas).

UAB „Elektrum Lietuva“ darbuotojas M. T. 2024 m. el. laiške ieškovo darbuotojui, be kita ko, nurodė, kad „Ačiū už laišką, pradėsime tuomet judėti su apmokėjimo procesu.“. (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 13 priedas).

Galutinis įrangos perdavimo-priėmimo aktas tarp šalių pasirašytas 2024 m. gegužės 13 d. (DOK-25812 civilinėje byloje Nr. e2-971-1101/2025, ieškinio 14 priedas).

Tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų. Ieškovė už vėlavimą vykdyti sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. prašo priteisti delspinigius. Atsakovė nuo tokio reikalavimo ginasi iš esmės trimis argumentais: 1) atsakovė neturi pareigos mokėti delspinigius, nes sutartimi buvo susitarta, jog delspinigiai skaičiuojami tik už „montavimo“ darbus, o šie darbai buvo atlikti laiku; 2) tuo atveju, jei teismas pripažintų atsakovės pareigą mokėti delspinigius, delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo neatliktų darbų vertės, t. y. nuo 500 Eur; 3) tokiu atveju, jei teismas pripažintų atsakovės pareigą mokėti delspinigius, yra pagrindas mažinti delspinigių dydį. Be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Pirmosios instancijos teismui ieškinį tenkinus visiškais, atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas visais pirmosios instancijos teisme nagrinėto ginčo aspektais.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės baudą pagal sutartį, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reikalauja delspinigių sumos, paskaičiuotos už 2023 m. liepos 13 d. - 2024 m. gegužės 20 d. laikotarpį, t. y. už ilgesnį nei dešimties mėnesių laikotarpį.

Ieškovė teigia, kad atsakovė savo veiksmais aiškiai pripažino savo pareigą mokėti delspinigius pagal šalių sudarytą Rangos sutartį:  1) 2023 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1500-808-2024 – nurodė sutinkanti su ieškovės reikalavimu dėl 10 118,98 Eur delspinigių (ieškinio 9 priedas); 2) 2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške – nurodė, kad apmokės ieškovės pateiktą antrą delspinigių sąskaitą Nr. ORD168 (ieškinio 13 priedas).

Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, skolininko veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, ir nesutinka su ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties termino nutraukimo, nurodydama, kad netesybų pripažinimas kitoje civilinėje byloje už kitą laikotarpį niekaip negali būti siejamas su netesybų pripažinimu už laikotarpį, iš kurio reikalavimą ieškovė kildina nagrinėjamoje byloje. Be to, atsakovė nurodo, kad atsakovės darbuotojo elektroninio laiško negalima vertinti kaip reikalavimo dėl delspinigių pripažinimo, nes toks pripažinimas turėtų būti aiškus ir nedviprasmiškas, be to, laišką parašęs darbuotojas neturėjo teisės spręsti dėl atsakovo prievolių pripažinimo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės argumentu, kad ta aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje nagrinėjant klausimą dėl netesybų už kitą laikotarpį pripažinimas negali reikšti netesybų pripažinimo už laikotarpius, iš kurių ieškovė kildina reikalavimus priteisti netesybas nagrinėjamoje byloje. Kitaip tariant, tai, kad atsakovė pripažino savo prievolę mokėti delspinigius tam tikru laikotarpiu, nereiškia, jog ji pripažino savo prievolę mokėti delspinigius ir kitais laikotarpiais, nes pareigą mokėti netesybas skirtingais laikotarpiais gali lemti skirtingos faktinės aplinkybės.

Be to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo darbuotojo 2024 m. sausio 17 d. el.  laiškas (ieškinio Priedas Nr. 13), kurios turinys yra „Ačiū už laišką, pradėsime tuomet judėti su apmokėjimo procesu.“ vertintinas kaip ieškovo reikalavimo dėl delspinigių pripažinimas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog skolininko darbuotojo, kuris nėra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, atlikti veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, ieškinio senaties terminą nutraukia tik tuo atveju, jei tokius veiksmus asmuo atliko neperžengdamas jam suteiktų darbo įgaliojimų ribų ar remdamasis įgaliojimu arba jei tokių teisių turėjimas yra suprantamas iš aplinkybių, kurioms egzistuojant toks asmuo veikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, el. laišką, kurio turinį ieškovė vertina kaip prievolės pripažinimą, parašė atsakovės darbuotojas M. T.. Šalys sutarties 13.4 p. susitarė, kad „pranešimai siunčiami Šalių kontaktiniams asmenims ar kitiems įgaliotiems atstovams, apie kuriuos Šalys informuoja viena kitą“. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. T. sutarties nustatyta tvarka buvo nurodytas kaip kontaktinis asmuo. Be to, nėra jokių duomenų, kad jis yra vienasmenis valdymo organas, ar kad jo teisės pripažinti prievolę turėjimas buvo savaime suprantamas. Nors M. T., kaip atsakovės darbuotojas, ir bendravo su ieškove, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jis turi teisę pripažinti prievolę dėl delspinigių mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kur atsakovės buhalterės veiksmai priėmus sąskaitas faktūras ir pasirašius skolų suderinimo aktus nebuvo pripažinti kaip pagrindas spręsti, jog atsakovas pripažino prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors tokio turinio laiškas galėjo ieškovei sudaryti įspūdį, jog prievolė pripažįstama, o pateikta sąskaita bus apmokėta, tačiau ji turėjo įvertinti, koks subjektas tokius veiksmus atliko ir ar jis turėjo teisę šiuos veiksmus atlikti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės darbuotojo 2024 m. sausio 17 d. el. laišku nebuvo nutrauktas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) ir tai lemia ieškovės teisę prašyti iš atsakovės priteisti delspinigius tik už 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 180 dienų.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-362-866/2021). Todėl darytina išvada, kad net ir teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, ir prasidėjo naujo termino skaičiavimas, laikas iki senaties termino nutraukimo (ta dalis, kuri viršija 6 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos) į naują terminą neįskaičiuojamas.

Dėl netesybų (ne)priteisimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

Kaip jau minėta, ieškovei prašant priteisti delspinigius už vėlavimą įvykdyti sutartį, atsakovė nurodo, kad neturi pareigos mokėti delspinigius, nes sutartimi buvo susitarta, jog delspinigiai skaičiuojami tik už „montavimo“ darbus, o šie darbai buvo atlikti laiku.

Ginčas kyla dėl šalių sudarytos 2021 m. spalio 22 d. Įrangos pirkimo pardavimo su montavimo darbais sutarties aiškinimo. Ieškovė teigia, kad jos tikslas buvo nustatytu terminu gauti saulės elektrinę ir ją pradėti eksploatuoti, todėl bet koks vėlavimas, kuris lėmė eksploatacijos pradžios perkėlimą, sukėlė pasekmes ir tuo ieškovė įgijo teisę reikalauti delspinigių. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad sutartyje aiškiai nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami tik už vėlavimą atlikti „montavimo“ darbus, o šie buvo atlikti laiku.

Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Taigi ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas.

Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, kadangi sutarties šalys sutarties nuostatas dėl delspinigių skyrimo aiškina visiškai skirtingai, teismas remiasi sistemine–lingvistine sutarties teksto analize. Iš byloje esančių duomenų (šios nutarties 15 punktas) matyti, kad šalys sutarties 1 skyriuje 1.1.-1.4. punktais apibrėžė sutarties dalyką, aiškiai išskirdami, jog sutarties dalyką, be kita ko, sudaro sutarties 1.1. nurodyta „įranga“ ir sutarties 1.2 punkte nurodytas „montavimas arba darbai“, kuriuos apima „įskaitant bet neapsiribojant fotoelektrinės projektavimas, konstrukcijų montavimas, fotoelektrinės fotomodulių montavimas, fotoelektrinės visų elementų sujungimas į vientisą veikiančią sistemą bei fotoelektrinės paleidimo ir derinimo darbai“. Sutarties 3 skyriuje „Įrangos tiekimo ir montavimo darbų atlikimo terminai“ 3.1. punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad „Šalys prieš pradedant Įrangos tiekimą ir jos montavimo Darbus suderina kalendorinį įrangos tiekimo ir darbų atlikimo grafiką (šios sutarties 3 priedas), neviršijant Sutarties 3.3 punkte nurodyto galutinio termino.“. Sutarties 3.3. punktu šalys susitarė, kad „Įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai turi būti atlikti (įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT), Elektros skirstymo operatoriui AB ESO (ESO) ir kitoms pagal teisės aktų reikalavimus valstybės institucijoms) ir perduoti eksploatuoti Užsakovui per 270 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo.“ Sutarties priede Nr. 3 Darbų atlikimo kalendorinis grafikas, be kita ko, darbai išskaidyti į 4 etapus, trečiasis darbų etapas baigiamas (15) Jėgainės montavimo darbais ir įrangos perdavimo klientui ir (16) VERT pažymos apie energetikos įrenginio būklę gavimu, o ketvirtąjį etapą sudaro (17) Atliekami Natūriniai bandymai ir monitoringo konfigūravimo darbai, (18) Statybos užbaigimo deklaracija, ESO pažyma, VERT leidimas gaminti bei (19) Dokumentacijos perdavimas ir galutinio darbų akto pasirašymas.

Taigi, šalys sutarties 1.2 punktu susitarė, kad „montavimas arba darbai“ apima ne tik elektrinės montavimo darbus, kaip tai aiškina atsakovas, o visus rangos darbus, t. y. fotoelektrinės projektavimą, konstrukcijų montavimą, fotoelektrinės fotomodulių montavimą, fotoelektrinės visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą bei fotoelektrinės paleidimo ir derinimo darbus. Be to, kaip nurodoma, sutarties 2.1 punkte, montavimo darbams priklauso visi šie darbai, įskaitant išvardintuosius aptariamame punkte, bet jais nepasiribojant. Tuo tarpu, kaip matyti iš sutarties 3.3 punkto, montavimo darbai suprantami kaip: derinimo ir eksploataciniai bandymai, pridavimas Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT), Elektros skirstymo operatoriui AB ESO (ESO) ir kitoms pagal teisės aktų reikalavimus valstybės institucijoms. Taigi, sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad montavimo darbus apima ir objekto pridavimas Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai bei Elektros skirstymo operatoriui, o visi šie darbai turi būti atlikti per 270 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad montavimo darbų terminas, kaip jį aiškina atsakovė, numatytas Sutarties priede Nr. 3 Darbų atlikimo kalendorinis grafikas. Sutarties priedu Nr. 3 šalys nesusitaria dėl sąvokų aiškinimo, o tik išvardina, koks darbų etapas iki kurio termino turi būti atliktas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys sutartimi susitarė, jog „montavimo“ darbai apima ir objekto pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai bei Elektros skirstymo operatoriui bei leidimų gaminti elektros energiją gavimą. Todėl sutarties 8.1 punkte numatyta sąvoka „montavimo darbai“ bei 8.2.1 numatyta sąvoka „montavimas“, už kurio tinkamą ir savalaikį uždelsimą sutarties 3.3. punkte numatytais terminais mokami delspinigiai turi būti suprantama kaip ir sutarties 3.3 punkte numatyta sąvoka „montavimas“.

Tarp šalių nėra ginčo, kad galutinis įrangos perdavimo priėmimo aktas pasirašytas tik 2024 m. gegužės 20 d., nes iki šio akto pasirašymo objektas nebuvo priduotas Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai bei Elektros skirstymo operatoriui bei nebuvo gautas leidimas gaminti elektros energiją gavimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė laiku neatliko sutarties 3.3 punkte numatytų „montavimo“ darbų ir tai suponuoja išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėti delspinigius.

 Nustačius, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėti delspinigius, spręstina, nuo kokios sumos delspinigiai skaičiuotini.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, 8.2.1 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas, uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti montavimą, šios Sutarties 3.3 punkte nustatytais terminais, pirkėjo reikalavimu moka Pirkėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną termino praleidimo dieną.

Be to, sutarties 5.1. p. šalys susitarė, kad „Rangos darbų ir įrangos kaina, įskaitant Montavimą, yra 339 563,00 EUR be PVM. Kainą sudaro: 5.1.1. Techninio projekto parengimas – 2000,00 Eur; 5.1.2. Melioracijos iškėlimo darbai – 3040,00 Eur; 5.1.3. Sklypo aptvėrimas 1,8 m aukščio tinkline tvora ir 3,5 m ilgio vartų įrengimas – 10 450,00 Eur; 5.1.4. Signalizacijos įrengimas – 7 600,00 Eur; 5.1.5. Saulės fotoelektrinės įranga– 214 104 Eur;, 5.1.6. Montavimo darbai – 101 869 Eur; 5.1.2. Saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas – 500,00 Eur“.

Ieškovas teigia, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, tuo tarpu atsakovas nurodo, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo „netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės“, kaip tai nurodyta sutarties 8.2.1. punkte. Atsakovas remiasi ta aplinkybe, kad jau 2023 m. rugpjūčio 10 d. saulės energijos elektrinės montavimo darbai buvo visiškai užbaigti. Tai patvirtina 2023 m. rugpjūčio 10 d. saulės energijos elektrinės perdavimo-priėmimo aktas (atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1), kurį pasirašė abiejų šalių atstovai. Priėmimo-perdavimo akte pats ieškovas patvirtino, kad saulės energijos elektrinė teisės aktų nustatyta tvarka buvo išbandyta, veikia tinkamai ir yra parengta paleidimui (4 punktas). Priėmimo-perdavimo akte ieškovas taip pat patvirtino, kad saulės energijos elektrinę apžiūrėjo, pretenzijų dėl jos būklės / veikimo neturi ir kad saulės energijos elektrinė visiškai atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus ir mokamą kainą (5 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudarytos sutarties turinį, jos sąlygų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad sutarties 8.2.1. punkte numatyta sąlyga, jog delspinigiai skaičiuojami „nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės“ reikia aiškų pardavėjo, šiuo atveju – atsakovo, siekį susimažinti atsakomybę už netinkamą sutarties įvykdymą, o ieškovas, sudarydamas tokią sutartį, su tokia sąlyga sutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė teisingai sieja minėtą sąlygą su sutarties 5.1 p., kur atskiros darbų grupės išskaidytos ir individualiai įvertinta jų kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 5.2. punkte, šalys susitarė dėl apmokėjimo už įrangą ir jos sumontavimo darbus tvarkos (įskaitant sutarties 5 priedą). Apmokėjimo už įrangą ir jos sumontavimo darbus tvarka savo etapais nesusijusi su įrangos ir darbų kainos vertėmis. Pavyzdžiui, pagal sutarties 5.1.2. punktą, saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas – 500,00 Eur ir ši suma yra paskutinė pagal darbų etapus, tačiau pagal mokėjimų grafiką (sutarties 5 priedas) likus darbų etapui - saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas, dar yra likę nesumokėta 30 proc. sutarties kainos (mokėjimų grafiko 4, 5 eilutės). Jokių kitų duomenų apie tai, kokiu tikslu darbų kainų nesiejant su jų apmokėjimo grafiku, sudarant sutartį buvo reikalinga jos 5.1 punkte skaidyti darbų grupes įvardijant jų kainas, nėra. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutarties 5.1 punkte numatytas atskirų darbų grupių išskaidymas ir jų įvertinimas kaina sietinas su sutarties 8.2.1. punkto sąlyga, jog delspinigiai skaičiuojami „nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės“. Todėl sutiktina, kad šiuo atveju, atsakovui pateikus duomenis, jog priešpaskutinis darbų etapas buvo baigtas jau 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir tai patvirtina saulės energijos elektrinės perdavimo-priėmimo aktas (atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1), ir tai buvo atlikta nepažeidus sutartyje nustatytų terminų. Taigi, neatlikti darbai, kurie buvo uždelsti tinkamai ir laiku atlikti, ir kurie lėmė nesavalaikį sutarties įvykdymą, yra saulės fotoelektrinės pridavimas VERT bei leidimų gaminti elektros energiją gavimas. Šių darbų vertė yra 500 Eur ir nuo šios vertės turi būti skaičiuojami delspinigiai, t. y., 500 Eur × 0,02 proc. = 0,10 Eur už vieną pradelstą dieną. 

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, nepagrįstai suabsoliutino ieškovės lūkestį laiku gauti naudoti pagal paskirtį tinkamą elektrinę ir gauti iš jos pajamų, todėl nepagrįstai išplėtė sutarties šalių valią dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos. Kadangi delspinigiai apskaičiuoti nuo netinkamos sumos, sprendimas keistinas. Už vėlavimą vykdyti sutartį laikotarpiu nuo 2023 lapkričio 20 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. atsakovės priteistini 18 Eur (180 d. × 0,10 Eur)  delspinigiai.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieškovė dėl ne laiku įvykdytos sutarties patyrė nuostolių, kurių nepadengia delspinigiai, jai neužkertamas kelias savo teises įgyvendinti reiškiant ieškinį atsakovei kitais teisiniais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina atsakovės argumentus dėl delspinigių sumažinimo pagrindų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami nuo 500 Eur sumos, skaičiuojami po 0,02 proc. už kiekvieną dieną, o bendra priteistina delspinigių suma yra 18 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad delspinigiai akivaizdžiai nėra pernelyg dideli, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės pareigą mokėti delspinigius, tačiau neteisingai taikė ieškinio senatį (ir tai lėmė neteisingą laikotarpių, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai, nustatymą), be to, neteisingai aiškindamas sutartį, nepagrįstai sprendė, jog delspinigiai skaičiuotini už visą sutarties kainą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir už vėlavimą vykdyti sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. gegužės 20 d., t. y. už 6 mėn. laikotarpį, iš atsakovės ieškovei priteistini 18 Eur delspinigiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškinio kaina yra 21 120,82 Eur, patenkinta ieškinio dalis yra 18 Eur, todėl spręstina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra 0,085 proc.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3380 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 2,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4991,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 4987 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovei priteistina 4984,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis yra tokia pati kaip ir atmesta ieškinio dalis, t. y. 99,915 proc.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 1,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4469 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 4465,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovei priteistina 4463,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 302752652, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lavireda“, juridinio asmens kodas 302752652, 31,10 Eur (trisdešimt vieną eurą 10 ct) delspinigių, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB ,,Lavireda“, juridinio asmens kodas 302752652, 4984,13 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB ,,Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 302752652.“

Priteisti iš UAB ,,Lavireda“, juridinio asmens kodas 302752652, 4463,60 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB ,,Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 302752652.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Edvardas Paliokas

                    Tomas Romeika

                                                   Jurgita Sujetienė