Civilinė byla Nr. e2YT-11181-291/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05113-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., Šiaulių apskrities VMI, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas D. V. po sutuoktinės L. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po L. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priimtas, faktiškai pradedant turtą valdyti L. V. sutuoktinio D. V., mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad tėvai A. V. ir D. V. susituokė 1954 m. liepos 14 d. Jų šeimoje gimė trys vaikai: G. V. (santuokinė pavardė – D.), gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini)ir pareiškėjas A. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo A. V. ir suinteresuoto asmens R. V. motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas D. V. (duomenys neskelbtini) vedė antrą kartą. D. V. santuoka su L. V., sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1591. Gyvendami santuokoje 2004 m. vasario 26 d. pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2222 L. V. ir D. V. įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuosavybė į minėtą butą įregistruota savininko D. V. vardu.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. V. tėvo D. V. sutuoktinė L. V., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla, nes į notarą dėl palikimo priėmimo nei gyvas likęs jos sutuoktinis D. V., nei kiti įpėdinai nesikreipė.
Mirusiosios L. V. palikimą, kurį jos mirties dieną sudarė nekilnojamasis turtas - vieno kambario butas, unikalus, esantis (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinis D. V., kuris pradėjo minėtą nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti. D. V. mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, tvarkė priimtą palikimą savo nuožiūra, gyveno iki mirties santuokoje su L. V. įsigytame bute.
Nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu, privatizavus butą, tačiau šis turtas buvo registruotas D. V. vardu. Nors paveldėjimo teisės liudijimas D. V. ir nebuvo išduotas, jis faktiškai priėmė palikimą ir naudojosi juo kaip savu: liko gyventi jiems priklausančiame bute, pagal galimybes toliau rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. V. yra palikėjo D. V. sūnus, o L. V. buvo palikėjo D. V. sutuoktinė, L. V. mirė (duomenys neskelbtini), o D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po D. V. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po žmonos L. V. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau D. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį jos turtą esančio (duomenys neskelbtini) liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį butą, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
(duomenys neskelbtini) mirusios L. V. palikimą jos sutuoktinis D. V. priėmė iš karto po palikėjos mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo tėvas D. V., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės L. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vida Žostautienė