Civilinė byla Nr. 2-15/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 119.4.; 126.8 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir jos perdavimo nagrinėti į bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. 2-670-109/2010 pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Turto bankas“, bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Audersima“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai V. M. ir S. M. 2008 m. birželio 30 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 68-138 ir Marijampolės apskrities VMI 2008 m. balandžio 2 d. sprendimus Nr. (15.4-15)-R-1813 ir Nr. (15.1-15)-T5-23 dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo; priimti naują sprendimą ir mokestinę nepriemoką 467 891,97 Lt mokesčių ir nuo jų apskaičiuotų 578 883,40 Lt delspinigių, kuriems yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, pripažinti pasibaigusia; priimti sprendimą perskaičiuoti delspinigius (su nesuėjusiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminu), ir nustatyti V. ir S. M. prekybos centro finansinę prievolę Marijampolės apskrities VMI 5 75 958,54 Lt.

Pareiškėja V. M. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo ir perdavimo nagrinėti į bankroto bylą.

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos V. M. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir jos perdavimo nagrinėti į bankroto bylą atmesti; pareiškėjų V. M. ir S. M. skundą palikti nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjams priklausančiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui iškėlė bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje, įskaitant Marijampolės apskrities VMI kreditorinį 1 735 677,66 Lt reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad minėtą teismo nutartį dėl Marijampolės apskrities VMI patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio apskundė kreditorė A. Mockienė, nurodydama, kad daliai kreditorinio reikalavimo yra suėjusi priverstinio mokesčių išieškojimo senatis, taip pat kad dalis delspinigių nuo mokesčių nepriemokos buvo apskaičiuota pažeidžiant teisės normas. Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl Marijampolės apskrities VMI patvirtinto 1 735 677,66 Lt kreditorinio reikalavimo yra įsiteisėjusi.

Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi tenkino įmonės bankroto administratoriaus prašymą ir pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia, nutarė ją likviduoti dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus ir ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nutartimi atmetus atsakovės V. M. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikus nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs šių teismo nutarčių teisėtumo klausimą 2009 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad ta aplinkybė, jog, praėjus penkeriems metams po bankroto bylos iškėlimo, įmonės savininkai vis dar ginčija tam tikrų kreditorių reikalavimų dydį, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009).

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Marijampolės apskrities VMI 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (15.1-15)-T5-23 patvirtino perskaičiuotus delspinigius V. ir S. M. prekybos centrui, o 2008 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (15.4-15)-R3-1813 nurodė, kad V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs, todėl Marijampolės apskrities VMI nėra priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką laikyti pasibaigusia, taip pat nurodė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Teismas nurodė, kad VMI prie Finansų ministerijos išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl Marijampolės apskrities VMI 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (15.1-15)-T5-23 ir 2008 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 68-138 sprendimą dėl delspinigių paskaičiavimo patvirtino, skundo dalį dėl Marijampolės apskrities VMI 2008 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (15.4-15)-R3-1813 paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai ginčija Marijampolės apskrities VMI ir VMI prie Finansų ministerijos sprendimus, kurių pagrindu, kaip teigia pareiškėjai, paskaičiuotas nepagrįstai didelis – 1 735 677,66 Lt Marijampolės apskrities VMI kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiam V. ir S. M. prekybos centrui, šis reikalavimas 2005 m. rugpjūčio 29 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12 buvo perduotas AB „Turto bankas“, o 2006 m. kovo 31 d. teismo nutartimi pakeistas kreditorius šioje byloje – Marijampolės apskrities VMI pakeista AB „Turto bankas“. Kadangi pareiškėjų individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas įmonės mokestinio įsiskolinimo valstybės biudžetui reikalavimas, teismo nuomone, tokiu atveju bylos, susijusios su už mokesčio administravimą atsakingos institucijos priimtais sprendimais, priskirtinumą lemia bankroto instituto paskirtis ir bankroto proceso specifika. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, skųsdami Marijampolės apskrities VMI ir VMI prie Finansų ministerijos sprendimus, kvestionuoja kreditoriaus AB „Turto bankas”, perėmusio Marijampolės apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, reikalavimų pagrįstumą ir jų apimtį. Teismo nuomone, tai reiškia, kad teisme jau yra iškelta ir nagrinėjama tapati šiai civilinė byla, o tokia procesinė situacija pagal įstatymą yra neleidžiama. Teismas nurodė, kad gavęs pareiškėjo skundą, kurio esmė – tikslinti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atskiros bylos, o jeigu toks pareiškimas buvo priimtas ir iškelta atskira byla, tai pirmosios instancijos teismas turėjo ją užbaigti palikdamas skundą nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo ar ginčijimo kitoje, nei bankroto, byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo vienodą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010, kurioje 2010 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, bankrutavusios R. M. individualios įmonės – prekybos namų „Tuktukas“ bankroto administratorius B. A. P, paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad toje byloje ieškovas prašė panaikinti atsakovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3382 ir priimti naują sprendimą – 154 172 Lt mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia. Teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pareiškėjo iškeltų klausimų nagrinėjimas iš esmės reiškia bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų (jų dydžio) peržiūrėjimą, o tuo tarpu šis (reikalavimų tikslinimo) klausimas gali būti sprendžiamas, tačiau tik bankroto byloje ir tik iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui priėmus nagrinėti tokį reikalavimą būtų pažeistas proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti atsakovo priimtus sprendimus ir pripažinti prievoles pasibaigusiomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką laikytini pertekliniais reikalavimais, kurių pagrįstumas yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu nustatyti V. ir S. M. prekybos centro finansinę 575 958,54 Lt prievolę Marijampolės apskrities VMI, kuris gali būti nagrinėjamas tik bankroto byloje.

Dėl išdėstytų argumentų visumos teismas konstatavo, kad byloje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, įtvirtinti CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylos sustabdymo ir perdavimo nagrinėti į bankroto bylą atmestinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą sustabdyti ir ieškinį (skundą) dėl prievolės dydžio nustatymo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.       Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad bankroto byloje buvo nagrinėtas ar nagrinėjamas analogiškas reikalavimas. Bankroto byloje nebuvo nagrinėjama byla, kurioje būtų pareikšti tokie patys reikalavimai bei tokiu pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Pažymėtina, kad vien tai, jog Marijampolės apskrities VMI finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, nėra pakankamas pagrindas laikyti ginčo ieškinį kaip tapatų. Teismas, tikrindamas, ar nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, turi nustatyti reikšmingą aplinkybę, turinčią įtakos ieškinio nenagrinėjimo klausimui spręsti, t. y. nustatyti, kokios faktinės aplinkybės yra teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje byloje. Tokių aplinkybių teismas neanalizavo.

2.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai, skųsdami Marijampolės apskrities VMI ir VMI prie Finansų ministerijos sprendimus, kvestionuoja kreditoriaus AB „Turto bankas“, perėmusio Marijampolės apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, reikalavimų pagrįstumą ir jų apimtį ir tai reiškia, kad teisme jau yra iškelta ir nagrinėjama tapati šiai civilinė byla. Teismas be teisinio pagrindo nurodė, kad gavęs pareiškėjos skundą, kurio esmė – tikslinti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atskiros bylos, o jeigu toks pareiškimas buvo priimtas ir iškelta atskira byla, tai pirmosios instancijos teismas turėjo ją užbaigti palikdamas skundą nenagrinėtą. Teismas turi teisę ieškinį palikti nenagrinėtą, kai yra CPK 296 straipsnyje nurodyti pagrindai, tačiau nė vieno iš CPK 296 straipsnyje nurodytų pagrindų nagrinėjamu atveju nebuvo.

3.       Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimai nustatyti V. ir S. M. prekybos centro finansinę 575 958,54 Lt prievolę Marijampolės apskrities VMI gali būti nagrinėjamas tik bankroto byloje. Jeigu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrindo iškelti atskiros bylos, priimdamas skundą (ieškinį) suklydo – iškėlė atskirą bylą, pats turi klaidą ištaisyti, bet neužbaigti bylą paliekant skundą nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Ginčo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalėjo sustabdyti bylą ir perduoti ją nagrinėti bankroto byloje.

Atsiliepimuose į atskirąjį skundą Marijampolės apskrities VMI, VMI prie Finansų ministerijos, AB „Turto bankas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas S. M. nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka.

 

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, remdamasis CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, palikti nenagrinėtu pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 68-138 ir Marijampolės apskrities VMI 2008 m. balandžio 2 d. sprendimus Nr. (15.4-15)-R-1813 ir Nr. (15.1-15)-T5-23 dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo, priimti naują sprendimą ir mokestinę nepriemoką 467 891,97 Lt mokesčių ir nuo jų apskaičiuotų 578 883,40 Lt delspinigių, kuriems yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, pripažinti pasibaigusia bei priimti sprendimą perskaičiuoti delspinigius ir nustatyti V. ir S. M. prekybos centro finansinę prievolę Marijampolės apskrities VMI 575 958,54 Lt. CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų palikti pareiškėjų skundą nenagrinėtu CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu nepagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtino patikslintą 1 472 669,28 Lt iš Marijampolės apskrities VMI perimtą AB „Turto bankas“ kreditorinį reikalavimą, taigi V. ir S. M. prekybos centro finansinės prievolės Marijampolės apskrities VMI klausimas yra spręstas V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs iš esmės analogišką klausimą, kai byloje pareiškėjas reikalavo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia, suėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010 konstatavo, kad pareiškėjo iškeltų klausimų nagrinėjimas iš esmės reiškia bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų (jų dydžio) peržiūrėjimą, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo poziciją, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminai suėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu šis (reikalavimų tikslinimo) klausimas gali būti sprendžiamas, tačiau tik bankroto byloje ir tik iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog teismui priėmus nagrinėti tokį reikalavimą būtų pažeistas proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą, kitaip tariant, yra draudžiamos tapačios bylos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas, t.y. pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo pareiškimą, kurio esmė yra tikslinti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, neturėjo pagrindo iškelti atskiros bylos, o jeigu toks pareiškimas buvo priimtas ir iškelta atskira byla, tai pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai turėjo ją užbaigti pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Algirdas Gailiūnas

                                                                                                                                                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                                                                                                                                                            Donatas Šernas