Civilinė byla Nr. e2A-364-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20700-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 

3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2354-285/2019 pagal ieškovių D. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės D. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, patikslinusios ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 809,36 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 1 809,36 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad atsakovė neteisėtai nuvertė 69,44 kv. m. medinę tvorą su 1,10 kv. m. varteliais, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nugriauti joms priklausančią tvorą, todėl atsakovės atliktas veiksmas laikomas neteisėtu. Tai, kad be teisinio pagrindo buvo nugriauta tvora, pripažįsta ir atsakovė, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakovė pateiktame atsakyme į 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateiktą prašymą dėl ginčo tvoros, neneigia fakto – nuverstos tvoros – ir yra linkusi atlyginti ieškovių patirtą žalą. 2018 m. rugpjūčio 17 d. siųstame prašyme buvo nurodyta naujos tvoros kaina – 2 371,96 Eur, grindžiama užsakovės UAB „Tvorų meistras“ pateiktu komerciniu pasiūlymu dėl tvoros montavimo, su kuriuo ieškovės sutiko. Ieškovės teigia, kad atsakovės atlikti neteisėti veiksmai pažeidė nuosavybės neliečiamumą. Atsakovė be teisėto pagrindo nuvertė ginčo tvorą, taip ieškovėms padarydama žalos, kuri nebūtų patirta, jeigu atsakovė būtų veikusi rūpestingai ir apdairiai. Atsakovė iki šiol nėra atlyginusi ieškovių turėtos žalos dėl tvoros nugriovimo. Ieškovės įrodinėjo, kad tvora buvo atstatyta tokio pačio ilgio bei iš tokių pačių medžiagų, kokia buvo prieš atsakovei ją nugriaunant. Ieškovės taip pat įrodinėjo, kad dėl tvoros nugriovimo jos patyrė neturtinę žalą dėl išgąsčio, miego sutrikimų, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Žemės sklypas yra miesto teritorijoje, šalia pagrindinės gatvės, todėl kilo nerimas, kad pašaliniai asmenys pažeis jų asmeninę erdvę ir eis pas jas į kiemo teritoriją. Be to, buvusi tvora vertintina ne tik kaip jų turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl jos praradimas (nugriovimas) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės patyrė išgyvenimų bei sunkumų, kadangi joms reikėjo kuo greičiau ieškotis rangovo, kuris užtvertų naują tvorą, kas, be kita ko, reiškė papildomas išlaidas. Be to, gavus neigiamą atsakymą iš ieškovės dėl žalos atlyginimo tai joms sukėlė nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Ieškovės norėjo kilusią problemą išspręsti taikiai, todėl atsakovei nesutikus susitarti taikiai, jos dėl atsakovės aplaidaus elgesio privalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, taip pat į teismą, dėl ko jos patyrė stresą, sutriko miegas.

3.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydamos, kad 2018 m. gegužės 18 d. nuvykusios į nuosavybės teise valdomą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rado po gatvės kapitalinio remonto suverstą žemės sankasą ir visiškai suniokotą sklypo aptvėrimą, panaikintą buvusį elektros įvadą, perkeliant jį ant gatvėje esančio stulpo. Ieškovės šiame prašyme pareikalavo pašalinti iš sklypo žemių sankasą, atstatyti sklypo ribas tvėrusią tvorą bei elektros įvadą. Operatyviai reaguodamas į šią ieškovių pretenziją, atsakovės administracijos padalinys (Miesto tvarkymo skyrius) 2018 m. birželio 8 d. raštu informavimo ieškoves, kad atsakovės užsakymu AB „Kauno tiltai“ vykdo (duomenys neskelbtini) šaligatvio kapitalinio remonto darbus. Vykdant kasimo darbus prie (duomenys neskelbtini) esančio sklypo, buvo rasti elektros kabeliai, kurie trukdė vykdyti kasimo ir šaligatvių įrengimo darbus. Elektros kabelius reikėjo iškelti arba rekonstruoti taip, kad atitiktų visus galiojančius techninius reglamentus. Kadangi tai specifiniai darbai, kurių negalėjo atlikti rangovas AB „Kauno tiltai“, elektros kabelių iškėlimo darbus atliko UAB „Vytrita“. Miesto tvarkymo skyrius šiame rašte pripažino, kad rangovai nekokybiškai atliko darbus, gruntą supildami ant ginčo sklypo, ir įpareigojo rangovus sutvarkyti ir išlyginti supiltą gruntą ant ieškovių sklypo. Miesto tvarkymo skyrius nurodė neturįs jokių duomenų apie elektros įvadą ir pranešė, kad atsakovės užsakymu jokie darbai, susiję su elektros įvado naikinimu nebuvo vykdyti. Skyrius taip pat nurodė nebuvęs informuotas ir apie tvoros ardymą, todėl paprašė ieškovių nurodyti, ar ginčo tvora buvo inventorizuota, ir kokia nustatyta jos vertė, taip pat pateikti dokumentus, pagrindžiančius patirtą žalą dėl tvoros nukėlimo. Ieškovės 2018 m. birželio 28 d. prašyme nurodė, kad sklypą juosianti tvora buvo inventorizuota ir įvertinta 4 937,00 Lt (1 430,00 Eur). Su prašymu pateikė 2005 m. rugsėjo 21 d. Inžinerinių statinių ir jų dalių įkainojimo (perkainojimo) 2A formą iš kadastrinių matavimų bylos. Atsakovės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. liepos 3 d. raštu nesutiko su nurodyta verte, nes iš to paties 2005 m. rugsėjo 21 d. Inžinerinių statinių ir jų dalių įkainojimo (perkainojimo) 2A formos kadastrinių matavimų byloje matyti, kad 2005 m. tvoros vertė buvo 598,00 Lt (173,19 Eur). Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodė reikalaujančios sumokėti tvoros atstatymo kainą pagal UAB „Tvoros meistrai“ parengtą sąmatą-komercinį pasiūlymą, t. y. 2 371,96 Eur, įskaitant šios sąmatos-pasiūlymo sudarymo išlaidas (64,13 Eur), iš viso 2 436,09 Eur. Į šį ieškovių reikalavimą atsakovės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu nurodė, kad naujos tvoros kaina nebus sumokėta, kadangi nuversta ne nauja tvora. Ieškovės iš Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte pateikto atsisakymo apmokėti naujos tvoros kainą, kildina atsakovės pareigą atlyginti žalą ieškovėms. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų (dokumentų), iš kurių būtų aiški nugriautos tvoros dalis, jos būklė, atitinkamai tos tvoros dalies vertė, taip pat nepagrindė tvoros atstatymo patirtų išlaidų, t. y. išlaidų dar nepatyrė. Šiuo atveju ieškovės siekia pasipelnyti savivaldybės biudžeto sąskaita ir pasistatyti naują tvorą, kurią apskritai ketino perstatyti namo rekonstrukcijos metu. Be to, ieškovės net neįrodinėja tvoros nugriovimo fakto. Atsakovė taip pat nesutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi ieškinio argumentai neparemti jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Atsakovė teigė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam subjektui. Atsakovė neatliko jokio fizinio veiksmo, kurio pasekmėmis skundžiasi ieškovės. Nesant konkrečių veiksmų, negalima jų vertinti kaip neteisėtų ir susieti su kilusia žala ir priežastiniu ryšiu. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas žalos (nei turtinės, nei neturtinės) atlyginimas iš savivaldybės biudžeto, kadangi realiai statybos ir kasimo darbus ties ginčo žemės sklypu vykdė AB „Kauno tiltai“ (atsakovės užsakymu) ir UAB „Vytrita“ (rangovo užsakymu). Pagal Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinę sutartį (2017 m. liepos 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) (pratęsta 2018 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)) rangovas įsipareigojo kompensuoti trečiųjų asmenų patirtą žalą (sutarties 36 punktas). Apie tai, kas ir kokius darbus vykdė ties ieškovių sklypu, jos buvo informuotos atsakovės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. birželio 8 d. raštu.

4.       Trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno tiltai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. AB „Kauno tiltai“ nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. AB „Kauno tiltai“ ir atsakovė sudarė Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario 5 d. bei 2018 m. rugpjūčio 9 d. – susitarimus dėl 2017 m. liepos 25 d. Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Vadovaujantis šia sutartimi AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) šaligatvių ir sankryžos prie (duomenys neskelbtini) išplatinimo kapitalinio remonto darbus. Darbai pagal sutartį buvo vykdomi nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Darbai prie ginčo sklypo buvo vykdomi nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Darbai buvo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų, standartų, taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. Prieš pradedant vykdyti darbus buvo gauti visi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomi leidimai, pažymos, sertifikatai ir kiti dokumentai. Darbų vykdymo metu AB „Kauno tiltai“ negavo jokių reikalavimų ar pretenzijų iš juridinių ar fizinių asmenų, niekas nesikreipė į AB „Kauno tiltai“ dėl vykdomų darbų galimai daromos žalos. Šiuo atveju ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tvoros nugriovimo aplinkybę – dokumentų ar vaizdinių priemonių (nuotraukų, vaido įrašų) įrodančių žalos faktą bei mąstą. Ieškovės taip pat nepateikė įrodymų, jog ginčo sklype buvo pastatyta nauja medinė tvora. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ginčo sklypo nejuosė jokia medinė tvora dar prieš AB „Kauno tiltai“ pradedant darbus. Be to, ieškinyje taip pat nenurodyta, kokie atsakovės ar AB „Kauno tiltai“ veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovės neįrodo ir pačio žalos fakto, kadangi jos jokios turtinės žalos nepatyrė. Trečiasis asmuo teigė, kad ieškovės neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų, todėl neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Ginčo sklypo nejuosė jokia medinė tvora dar prieš AB „Kauno tiltai“ pradedant darbus, o minėtame sklype nestovėjo joks pastatas, jame nebuvo kitų vertingų daiktų, todėl ieškovių patirtos neigiamos emocijos dėl galimo pašalinių asmenų lankymosi joms priklausančiame sklype, kuris net nėra pilnai aptvertas, ar nebegalėjimo gyventi gyvenamajame name, kurį anot ieškovių juosė tvora, nėra pagrįstos.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytrita“ nesutiko, kad ji yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir prašė ją pašalinti iš bylos, taip pat nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi ji buvo pašalinta iš dalyvaujančių byloje asmenų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovių D. J. ir A. J. UAB „Vytrita“ naudai po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovių D. J. ir A. J. valstybės naudai priteisė po 6,84 Eur išlaidų ,susijusių procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei D. J. grąžino sumokėto 27,00 Eur žyminio mokesčio.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovėms nuosavybės teise po ½ dalį priklauso: 0,0453 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo tvoros statybos pabaigos metai 1960 m., vidutinė rinkos vertė 195,00 Eur. Ieškovės ginčo pagrindu nurodė ir įrodinėjo, kad atsakovė neteisėtai nuvertė 69,44 kv. m. medinę tvorą su 1.10 kv. m., varteliais, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovės nenurodė ir nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai sukėlė ieškovėms turtinę žalą.

8.       Teismas akcentavo, kad 2019 m. spalio 16 d. ieškovės pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad patikslina ieškinio reikalavimo dydį, iš esmės nekeisdamos ieškinio reikalavimo, 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu išsiaiškinus, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), aptvėrusios tvoros priekinės dalies ilgis ne 76 m., o 25,25 m. Ieškovės atitinkamai sumažino 2 436,09 Eur turtinės žalos dydį, kuris buvo paskaičiuotas 76 m. ilgio tvorai. Turtinė žala dėl 25,25 m. nugriautos tvoros yra 809,36 Eur. Atitinkamai visą ieškinio sumą sumažino iki 1 809,36 Eur sumos (809,36 Eur turtinė ir 1 000,00 Eur neturtinė žala).

9.       Įvertinęs ieškovių pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ieškovėms priklausanti tvoros dalis buvo nugriauta būtent dėl atsakovės veiksmų. Byloje, išskyrus pačių ieškovių paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovėms atsirado žalą. Likutinė ginčo tvoros vertė 2005 m. rugsėjo 21 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis yra 674 Lt, t. y. 195,20 Eur. Konkretizuojant žalos apimtį, t. y. kiek jos segmentų buvo išgriauta, likutinė vertė turėtų būti proporcingai mažinama. Teismas taip pat padarė tikėtiną išvadą, kad tvora buvo nusidėvėjusi ir egzistuoja reali tikimybė, kad tvoros lentos, kurios buvo veikiamos išorės veiksnių (oro ir kritulių), galėjo sugriūti dėl senumo arba ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų. Atsižvelgiant į tvoros nusidėvėjimą, yra abejotinas ir pats žalos atsiradimo faktas.

10.       Ieškovėms neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos, bei kilus abejonei dėl paties žalos fakto, teismas sprendė, kad žalos dydžio nustatymo klausimas tampa nereikšmingas. Teismas sutiko, kad galima priteisti ir būsimas tvoros atstatymo išlaidas, tačiau šiuo atveju turto atkūrimo sąnaudos turi būti tolygios sąnaudoms, kurios yra reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovių pateiktos atkūrimo sąnaudos paskaičiuotos visiškai neatsižvelgiant į daikto (tvoros) nusidėvėjimą. Teismas sprendė, kad reikalavimas atlyginti būsimas daikto atstatymo išlaidas, kurios neatitinka sąmatoje nurodytų išlaidų bei neįvertinus daikto nusidėvėjimo, yra aiškiai nepagrįstas.

11.       Ieškovių reikalavimą atlyginti 1 000,00 Eur neturtinę žalą teismas laikė nepagrįstu, nes neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais ar kai ji padaryta asmens sveikatai ir kt. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog dėl padarytos žalos buvo sutrikdyta ieškovių sveikata, ir kokios yra to pasekmės. Byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp konkretaus šalių konflikto dėl turto sugadinimo ir padarytos žalos sveikatai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovės D. J. ir A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad tvorą nugriovė atsakovės rangovai (netiesioginė civilinė atsakomybė). Byloje yra pateikti nenuginčyti įrodymai, patvirtinantys būtent atsakovės kaltę dėl dalies ginčo tvoros nugriovimo: nuotraukos, 2018 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statybos darbai prie ieškovių ginčo sklypo buvo vykdomi atsakovės iniciatyva pagal su ja sudarytas atitinkamas sutartis ir jų pakeitimus. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių kitų statybos darbų vykdytojų.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad ginčo tvora galėjo sugriūti dėl kitų nenustatytų asmenų veiksmų arba dėl senumo. Tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos, o faktas, jog ginčo tvoros nebeliko atsakovės rangovui iškasus griovį ties jų sklypo riba ir suvertus gruntą į jų sklypą, šalia nugriautos ginčo tvoros, nelaikytinas atsitiktiniu sutapimu.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad šiuo atveju nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos, taip pat, kad nėra įrodyta, jog atsakovė (valdžios institucija) veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors pati atsakovė konkretaus veiksmo dėl žalos atsiradimo neatliko, tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad žala ieškovėms buvo padaryta dėl atsakovės rangovo veiksmų, ką yra pripažinusi ir pati atsakovė.

1.4.       Byloje nustatyta, kad ginčo tvora buvo nugriauta (žala), kad žala atsirado atsakovės rangovams vykdant jos užsakymu statybos darbus ties ieškovių žemės sklypu, atsakovės padalinys susirašinėjime su ieškovėmis taip pat pripažino savo rangovų darbų nekokybiškumą (neteisėti veiksmai, kaltė). Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp joms padarytos žalos ir atsakovės veiksmų yra akivaizdus, logiškas ir įrodytas.

13.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, objektyviai įvertino jų visumą ir pagrįstai nusprendė atmesti ieškovių patikslintą reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2.2.       Apeliaciniame skunde kartojami tie patys argumentai, išsakyti parengiamųjų ir teismo posėdžių metu. Nei vienas iš ieškovių nurodytų „neginčijamų“ įrodymų nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo nugriauta jų tvora. Apeliaciniu skundu žalą, patirtą neva nugriovus tvorą, bandoma pagrįsti nuotraukoje užfiksuotais tvoros segmentais, gulinčiais sklypo ribose, tačiau tai savaime neįrodo, kad juos nuardė ir sukrovė atsakovės užsakymu gatvės remonto darbus vykdęs rangovas AB „Kauno tiltai“.

2.3.       Byloje buvo sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas, bet nebuvo nustatinėjamas juridinis faktas, kas sugriovė tvorą. Byloje surinktų įrodymų visuma vienareikšmiškai pagrindžia, kad tvoros nenugriovė / nenuardė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“, nei iš bylos vėliau pašalintas trečiasis asmuo UAB „Vytrita“. To visiškai pakanka pripažinti nebuvus žalos fakto, todėl nėra pagrindo ir atsakomybei kilti.

2.4.       Nei atsakovė, nei jos administracijos padalinys savo susirašinėjime su ieškovėmis niekada nepripažino ginčo tvoros nugriovimo fakto. Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. birželio 8 d. raštu tepripažino, kad rangovai nekokybiškai atlikto darbus, gruntą supildami ant ieškovėms priklausančio sklypo, ir informavo, kad rangovai įpareigoti sutvarkyti ir išlyginti supiltą gruntą ant ieškovių sklypo.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno tiltai“ pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Ieškovės neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, todėl deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina. Vien ta aplinkybė, kad prie ieškovių sklypo buvo vykdomi darbai, neįrodo atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

3.2.       Ieškovės klaidina teismą, teigdamos, kad byloje buvo nustatytas ginčo tvoros nugriovimo faktas ir, kad žala atsirado atsakovės rangovams vykdant jos užsakymu statybos darbus ties ieškovių sklypu. Ieškovės nėra pateikusios į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ar trečiasis asmuo neteisėtai nuvertė ginčo medinę tvorą, kilusios žalos faktą ir tikrąjį jos mastą.

3.3.       Ieškovės bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė faktinės aplinkybes, t. y. teigė, jog vietoje nugriautos tvoros buvo atstatyta nauja tokio pačio ilgio bei iš tokių pačių medžiagų tvora, kokia buvo prieš atsakovei ją nugriaunant, tačiau vėliau teigė, kad nauja tvora nebuvo atstatyta, taip pat keitė ir žalos dydį, tokiu būdu klaidino teismą ir bylos šalis.

3.4.       Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovių pateiktų įrodymų visumą ir konstatavo, kad jos nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai sukėlė joms turtinę žalą, o ieškovių nurodytos aplinkybės visiškai nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų fakto. Teismas nenustatė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ieškovėms priklausanti tvoros dalis buvo nugriauta būtent dėl atsakovės veiksmų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas Kauno miesto savivaldybės atsakomybės klausimas. Ieškovės byloje įrodinėja, kad atsakovės užsakymu atliekant kelio tvarkymo darbus, buvo sunaikintas joms priklausantis statinys – šalia kelio esanti tvora, pastatyta ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovės ieškinyje reikalavimą atlyginti joms neturtinę žalą grindžia CK 6.271 straipsnio nuostatomis, tačiau ieškinio faktiniu pagrindu žala kildinama ne iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, o remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 25 d. AB „Kauno tiltai“ ir atsakovė sudarė Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario 5 d. bei 2018 m. rugpjūčio 9 d. – susitarimus dėl 2017 m. liepos 25 d. Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Vadovaujantis šia sutartimi, AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) šaligatvių ir sankryžos prie (duomenys neskelbtini) išplatinimo kapitalinio remonto darbus, kurie buvo vykdomi nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Darbai prie sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovėms buvo vykdomi nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje neginčija, kad vykdė kelio remonto darbus, bei, kad jų atlikimo metu gruntas buvo supiltas ieškovėms priklausančiame žemės sklype.

18.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ieškovėms priklausanti tvoros dalis buvo nugriauta būtent dėl atsakovės, ar jos pasitelkto darbų atlikimui asmens veiksmų. Teismas sprendė, kad byloje, įvertinus pačių ieškovių paaiškinimus, nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovėms atsirado žala. Teismas, nustatęs, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tvora yra pastatyta 1960 m. ir jos likutinė vertė 2005 m. rugsėjo 21 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis yra 195,20 Eur (674,00 Lt), padarė išvadą, jog ginčo tvora yra nusidėvėjusi ir egzistuoja reali tikimybė, jog jos lentos, kurios buvo veikiamos išorės veiksnių (oro ir kritulių), galėjo sugriūti dėl senumo arba ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog ieškovių nurodoma aplinkybė, jog darbų vykdymo metu gruntas buvo supiltas ieškovėms priklausančiame žemės sklype, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų.

19.       Apeliaciniu skundu ieškovės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jos neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, argumentuodamos tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles. Su tokia apeliančių pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

20.       Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

22.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidė teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, kaip tai nurodyta šios nutarties 21 punkte. Ieškovių teigimu, įrodinėjamą aplinkybę, jog žalą padarė atsakovė, kadangi jos užsakymu buvo atliekami kelio, esančio šalia ieškovėms priklausančio žemės sklypo, remonto darbai, patvirtina rašytiniai įrodymai – ieškovių kreipimasis į atsakovę dėl žalos atlyginimo, atsakovės atsakymas, kuriame prašoma ieškovių pateikti duomenis apie tvoros atstatymo išlaidas bei byloje pateiktos fotonuotraukos.

23.       Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovių apeliaciniame skunde akcentuotose rašytiniuose įrodymuose yra nurodyta ieškovių atsakovei pateikta informacija apie joms priklausančio žemės sklypo būklę po (duomenys neskelbtini) atlikto remonto. Tačiau iš atsakovės gauto atsakymo daryti išvadą, jog ji pripažino faktą (CPK 187 straipsnis), t. y. jog tvora buvo nuversta dėl jos ar jos pasitelktos rangovės veiksmų, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi (t. 1, b. l. 44). Atsakovė, gavusi pranešimą apie galimai apgadintą turtą, prašė ieškovių pateikti duomenis apie statinio būklę, jo vertę prieš jo nugriovimą (apgadinimą) bei gavusi šiuos duomenis pateikė ieškovėms atsakymą, kuriuo atsisakė atlyginti žalą (t. 1, b. l. 23).

24.       Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo įrodytinumo, negali remtis prielaidomis, kad galbūt atsakovės pasitelktas rangovas gatvės remonto metu sunaikino atsakovėms priklausantį statinį ir tokiu būdu kelio valdytoja yra atsakinga už tvoros nuvertimą. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, jog ieškovės nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tinkamai aiškinant CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama šių nuostatų taikymo bei aiškinimo praktika.

25.       Kasacinio teismo nurodyta, kad įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka keturis požymius: pirma, įrodyme turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. C. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-439/2008). 

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriuose yra užfiksuoti nugriautos tvoros elementai, taip pat neįgalina išvados, kad tvoros nugriovimo priežastis yra grunto supylimas ant ieškovėms priklausančio žemės sklypo. Minėta, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės yra pažymėtas pagrindinis pastatas 1A1m., priestatas 1a1ž, priestatas 2a1ž, priestatas 3a1ž bei medinė tvora pastatyta 1960 m., kurios ilgis 63,13 m., o aukštis 1,10 m. Iš atsakovės pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 78) matyti 2012 m. adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas gatvės vaizdas ir prie gatvės esantis gyvenamasis namas su tvoros elementais. Tuo tarpu iš ieškovių pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 118-120), kuriomis yra grindžiamas ieškinys, matyti, kad ieškovėms priklausančiame žemės sklype Nekilnojamojo turto registro byloje užfiksuotų statinių-gyvenamojo namo su priestatais nėra, stebimi pradėti sklypo aptvėrimo darbai nauja tinkline tvora. Ieškovės byloje neteikė duomenų, kada ir kokiu būdu sunyko pagrindinis daiktas, prie kurio buvo pristatyta tvora, ir kokia buvo tvoros būklė po pagrindinio statinio nugriovimo. Fotonuotraukose fiksuotas grunto supylimas bei šalia jo esantys medinės tvoros elementai nėra pakankamos įrodinėjimo priemonės spręsti, kad medinės tvoros dalis, esanti prie remontuojamos (duomenys neskelbtini) dalies, buvo sunaikinta dėl atsakovės ar jos pasitelkto rangovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunykus pagrindiniam daiktui, tikėtina, kad toks pats likimas ištiko ir šio daikto priklausinį, kuris buvo pristatytas prie pagrindinio daikto.  

27.       Civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai vertino apeliantės pateiktus teisinius argumentus. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės neįrodė atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su atsiradusia žala, bei kaltės.

28.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, ieškovių apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Apeliacinės instancijos teismui ieškovių apeliacinio skundo netenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovė ir trečiasis asmuo, pateikę atsiliepimus į ieškovių apeliacinį skundą, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra pateikę apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

30.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai iš ieškovių nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Egidijus Tamašauskas