Civilinė byla Nr. e2A-809-773/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16221-2018-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.2.9.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.3.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui dėl atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. A. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., e. b. l. 1-4, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263, 2) grąžinti ieškovę į darbą ankstesnėmis sąlygomis, 3) priteisti ieškovei išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti ieškovei patirtą 3000,00 Eur neturtinę žalą, 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė dirbo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre ir jai buvo suteiktos tikslinės vaiko priežiūros atostogos. Šių atostogų metu 2018 m. birželio 21 d. darbdavys atsiuntė reikalavimą pasirinkti darbo pamainą liepos mėnesio darbo grafike, tačiau ieškovei tikslinės vaiko priežiūros atostogos baigėsi tik 2018 m. liepos 17 d. Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. raštu darbdaviui nurodė, kad negali dirbti darbdavio nurodytu laiku, nes tuo metu dirba kitoje darbovietėje. Grįžusi po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti ieškovė turėjo teisę pasirinkti darbo pamainą per dvi dienas po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos, tačiau jai tokia galimybė nebuvo sudaryta. Todėl po grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų ieškovei nebuvo užtikrintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos. Atsakovė privalėjo užtikrinti iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti buvusias darbo sąlygas, tačiau to nepadarė ir sudarė mažiau palankias, negu buvusios, darbo sąlygas. Atsakovė, žinodama, kad pažeidžia DK 131 straipsnio 2 dalį ir kad ieškovė negalės dirbti darbo grafike nurodytu laiku, nes tuo metu dirba kitoje darbovietėje, pati sudarė sąlygas, kad ieškovė negalėtų atvykti į darbą atsakovės nurodytu laiku nei 2018 m. liepos 18 d., nei 2018 m. liepos 30 d., todėl ieškovės kalto veikimo ar neveikimo dėl darbo teisės normomis nustatytų pareigų pažeidimo nėra. Atsakovė, priimdama 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą, netinkamai taikė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes jai buvo žinoma, kad abu kartus ieškovė į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties – dirbo kitoje darbovietėje ir į darbą neatvyko atsakovei jai neužtikrinus ne mažiau palankių darbo sąlygų, buvusių iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti. Biudžetinės įstaigos Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorės 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“ Nr. P-263 ji buvo atleista iš darbo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre pagal  DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 2018 m. liepos 23 d. ieškovė Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą išnagrinėti ginčą ir panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 18  d. jai paskirtą nuobaudą bei ištirti, ar teisėtai elgiasi atsakovės vadovė sudarydama darbo grafiką dirbti tuo pačiu laiku, kuomet ji dirba pagrindinėje darbovietėje. Atleidus ieškovę iš darbo, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą pripažinti atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, grąžinti į darbą, įpareigoti darbdavį sudaryti darbo grafiką kitu laiku nei jos pagrindinio darbo valandos, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir moralinę žalą. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės V. A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

2.       Atsakovė biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras atsiliepimo į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 130-135). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad V. A. (iki 2016-08-23 buvusios S.) darbo sutartis Nr. 239 su atsakove sudaryta 2014 m. balandžio 11 d., kuria ieškovė priimta dirbti socialinio darbuotojo padėjėja 0,5 etato krūviu. 2014 m. spalio 1 d. pakeista darbo sutartis, kurioje numatyta, kad ieškovė dirbs taikant suminę darbo laiko apskaitą. Suminė darbo laiko apskaita yra viena iš DK reglamentuojamų darbo laiko režimo rūšių. Ieškovės V. A. atveju darbo laiko režimo rūšis nebuvo pakeista. Ieškovė dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, jai buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir sugrįžus dirbti iš vaiko priežiūros atostogų 2018 m. liepos 17 d. Atsakovė tik pakeitė ieškovės, kaip ir visų kitų tose pačiose pareigose dirbančių darbuotojų, darbo grafiką. Socialinio darbuotojo padėjėjų darbo laiko nustatymo pakeitimus sąlygojo: (1) darbdaviui tenkanti pareiga tinkamai organizuoti įstaigos darbą; (2) tikslas racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, taip pat (3) poreikis suteikti kuo daugiau socialinio darbuotojo padėjėjo paslaugų įstaigos lankytojams/klientams darbo di-nomis įprastu darbo laiku, o ne naktimis ar savaitgaliais. Įgyvendindama šiuos tikslus atsakovės direktorė 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtino Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašą. Šis aprašas susipažinti 2018 m. birželio 18 d. ieškovei buvo išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, tačiau ji atsisakė pasirašytinai patvirtinti tai, jog yra susipažinusi su šiuo aprašu pasibaigus jos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui ir atvykus į darbo vietą. Kartu su aprašu ieškovei buvo atsiųsta ir 2018 m. liepos mėnesio patvirtinto pamainų grafiko kopija. 2018 m. birželio 21 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi ieškovę, prašydama jos apsispręsti per dvi dienas po šio pranešimo gavimo, kokią pamainą ji renkasi liepos mėnesio grafike, tačiau ieškovė apie savo apsisprendimą atsakovės neinformavo, tik 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti tokį darbo laiko pakeitimą, kas ieškovei buvo paaiškinta 2018 m. liepos 17 d. raštu.  Ieškovei 2018 m. liepos 18 d. neatvykus į darbą, atsakovė, gavusi rašytinį ieškovės paaiškinimą 2018 m. liepos 20 d. priėmė įsakymą Nr. V-201 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo“. Atsakovė pakartotinai 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. S-165 prašė ieškovę informuoti apie pamainos pasirinkimą rugpjūčio mėnesio darbo laiko grafike, tačiau ieškovė tokį atsakovės prašymą, ignoravo. 2018 m. liepos 30 d. ieškovei neatvykus į darbą, atsakovė, gavusi rašytinį ieškovės paaiškinimą, priėmė 2018 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-244 „Dėl darbo užmokesčio nemokėjimo V. A. už neatvykimą į darbą“ ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“. Pažymėjo, kad DK nedraudžia darbdaviui kreiptis į darbuotoją jo tikslinių atostogų metu su prašymu apsispręsti dėl darbo laiko pasirinkimo, juolab, kad toks darbuotojo apsisprendimas yra aktualus kitų darbuotojų darbo laiko planavimui ir nustatymui. Be to, DK nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o tai reiškia, kad V. A. sutartis vertinama kaip ir bet kuri kita darbo sutartis. Sudarius dvi ir daugiau darbo sutarčių su skirtingais darbdaviais, šios sutartys vykdomos kiekviena atskirai, laikantis kiekvienoje iš jų sulygto darbo laiko režimo bei išlaikant minimalius poilsio laiko reikalavimus. Vienos ieškovės darbovietės darbdaviui nėra pareigos derinti darbo grafiko su kita ieškovės darboviete ir darbuotojas pats turėtų derinti darbus abiejose darbovietėse. Jeigu nepavyksta suderinti darbo abiejose darbovietėse, tokiu atveju darbuotojas turėtų spręsti klausimą, dėl darbo sutarties nutraukimo DK numatytais pagrindais. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovė sprendė, kad ji užtikrino ieškovei teisę grįžti į tą pačią, darbo vietą, tokiomis pačiomis ir ne mažiau palankiomis darbo laiko sąlygomis, kaip ir kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad ieškovė nenurodė neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybių bei neįrodė atsakovės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovės darbo laiko režimas yra nustatytas pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jis nebuvo keičiamas, nes ieškovė pas atsakovę iki tikslinių atostogų dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, kuri buvo taikoma ir sugrįžus dirbti iš vaiko priežiūros atostogų 2018 m. liepos 17 d. Darbdavys ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų pakeitė tik darbo laiką, kurio keitimo būtinybės ieškovė nepaneigė. Darbo laikas buvo pakeistas vadovaujantis Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorės 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintu „Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašu“, kuris ieškovei susipažinti buvo išsiųstas 2018 m. birželio 18 d. Teismas sprendė, kad šiais veiksmais atsakovė nepažeidė DK 115 straipsnio 2 dalies, nes ieškovei darbo grafikas buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. suteikiant galimybę pasirinkti pamainą ir informuoti darbdavį per dvi dienas. Teismas taip pat darė išvadą, kad kiekvienos įstaigos administracija gali savarankiškai spręsti darbo grafikų sudarymą, atsižvelgiant į teikiamas paslaugas, jų specifiką, be to, būtinybę užtikrinti visiems darbuotojams lygias darbo sąlygas. Tai, kad buvo priimtas sprendimas keisti darbo (pamainų) grafikuose įprastai nustatomą darbo laiką visiems darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, užtikrinant tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis, teismas nelaikė darbo sutarties pakeitimu ar Darbo kodekso pažeidimu.

5.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi DK nauja redakcija nenumato antraeilių pareigų darbo sutarties, o tai reiškia, kad ši sutartis vertinama kaip ir bet kuri kita darbo sutartis. Pagal darbo teisinių santykių specifiką darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbdavys organizuoja visus darbo procesus remdamasis galiojančiais teisės aktais, o darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai. Todėl atsakovė pagrįstai nustatė darbuotojų darbo grafikus, kad kuo racionaliau vykdytų savo funkcijas, t. y. teiktų paslaugas neįgaliems asmenims.

6.       Nustatęs, kad atsakovė turėjo teisę pakeisti ieškovės darbo laiką, teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai buvo atleista iš darbo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovė, gavusi iš atsakovės dokumentus, informuojančius ją apie darbo laiką, darbo grafikus, juos ignoravo ir užuot konstruktyviai sprendusi klausimą dėl galėjimo dirbti keliose darbovietėse, jį sprendė neteisiniu būdu – tiesiog neatvykdama į darbą ir ignoruodama darbdavio raštus bei įspėjimus. Ieškovei buvo siųsti grafikai, siūlyta pasirinkti darbo pamainą, pareikalauta paaiškinimų, ji buvo įspėta, todėl teismas darė išvadą, kad nenustačius atsakovės DK numatytų atleidimo procedūrų bei kitų pažeidimų atleidžiant ieškovę iš darbo, darytina išvada, kad ji iš darbo atleista teisėtai, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo bei grąžinimo į darbą atmestas kaip neįrodytas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepažeidė teisės aktų bei ieškovės teisių bei teisėtų interesų, todėl atsakovei nekyla atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį  tenkinti (3 t., e. b. l. 3-7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė užtikrino apeliantei teisę grįžti į tą pačią darbo vietą tokiomis pačiomis, ne mažiau palankiomis sąlygomis, kaip ir kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą, kadangi  jai teikiamas garantijas, kaip asmeniui auginančiam vaiką iki trejų metų, pagal DK 131 straipsnio 2 dalį sugretinto su kitų darbuotojų darbo sąlygomis ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nebeliko ankstesnės darbo pamainos, kuria anksčiau dirbo apeliantė.

1.2.                      Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovės kalto neveikimo – be darbo tarybos sutikimo pakeistame darbo grafike neliko pamainos nuo 17 val., kuri buvo iki apeliantei išeinant vaiko priežiūros atostogų, apeliantė kaip darbuotojas negalėjo pasirinkti pamainos ir tinkamai vykdyti darbo sutarties. Teismui neatsižvelgus į šias aplinkybes buvo pažeistos CPK numatytos įrodymų vertinimo taisyklės ir įrodymai ištirti vadovaujantis tik atsakovės pozicija. Be to, apeliantė po tikslinių atostogų į darbą grįžo tik 2018 m. liepos 17 d., todėl jos teisė pasirinkti darbo pamainą turėjo būti įgyvendinama tik nuo šios datos. 

1.3.                      Teismas neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Atsakovei buvo žinomos apeliantės neatvykimo priežastys, tačiau atsakovė jai skyrė drausmines nuobaudas, kurių pagrindu ją atleido. Kadangi apeliantės neatvykimas į darbą buvo dėl pateisinamos priežasties – darbo kitoje darbovietėje, ji teisėtai neatvyko į darbą 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. liepos 30 d., dėl šios priežasties jai paskirta drausminė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymėjo, kad apeliantės teisė pasirinkti pamainą buvo suvaržyta darbdaviui DK 45 straipsnio nustatyta tvarka pakeitus darbo grafiką ir jame buvusias pamainas, todėl apeliantės kaip darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

1.4.                      Teismo išvada, kad apeliantė buvo pagrįstai atleista iš darbo prieštarauja ne tik DK 115 straipsnio 3 daliai ir 131 straipsnio 2 daliai, bet ir protingumo principui, nes apeliantė kaip tik rūpinosi tinkamu darbo sutarties su atsakovu vykdymu ir reikalavo ne blogesnių darbo sąlygų negu buvo iki tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, t.y. reikalavo užtikrinti jos teisę pasirinkti pamainą, kad galėtų dirbti kitame darbe, kadangi jai reikalingi pinigai dviems vaikams išlaikyti. Nepagrįstai atleidus apeliantę iš darbo, jos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti tenkinamas.

9.       Atsakovė biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 12-17). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai jai DK 131 straipsnio 2 dalyje nustatytas garantijas gretina su DK 45 straipsniu, kuris reglamentuoja darbo sutarties sąlygų (tiek būtinųjų, tiek papildomų), o taip pat ir darbo sąlygų pakeitimo pagrindus ir tvarką, kai jos keičiamos darbdavio iniciatyva. Apeliantei visa apimtimi buvo taikyta DK 131 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija į darbo sąlygų pakeitimą, įvykusį jai esant vaiko priežiūros atostogose, nes išliko tapati darbo laiko režimo rūšis, o atsakovės priimtas sprendimas keisti darbo (pamainų) grafikuose iki apeliantės tikslinių atostogų įprastai nustatomą darbo laiką taikytas visų socialinio darbuotojo padėjėjų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, taip pat ir apeliantės, atžvilgiu. Apeliantė reikalauja darbdavio darbo laiką derinti pagal jos asmeninius poreikius, tačiau situacija, kai būtų derinamas darbo laikas, numatytas darbo grafike, atsižvelgiant išimtinai tik į vieno darbuotojo poreikius, sukurtų nepageidautiną įtampą darbuotojų kolektyve, nes žinoma, jog dauguma socialinio darbuotojo padėjėjų pageidautų dirbti naktimis ir savaitgaliais, kai įprastas darbo krūvis yra ženkliai sumažėjęs. Be to, tokia padėtis nepagrįstai diskriminuotų kitus tokias pačias pareigas atliekančius darbuotojus dėl savybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, o tai pažeistų teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, o taip pat darbo teisės subjektų lygybės principus pagal DK 2 straipsnio 1 dalį.

2.2.                      Atsakovė atkreipia dėmesį, kad apeliantei jokiu būdu nebuvo suvaržyta teisė pakeistame darbo (pamainų) grafike pasirinkti pamainą. Priešingai nei teigia apeliantė, ji pati tokios teisės nerealizavo, nors darbdavys prašė apsispręsti įstatyme nustatytu terminu. Apeliantė subjektyviai reikalauja nustatyti tik jai asmeniškai palankų darbo grafiką, o tai dėl nurodytų objektyvių aplinkybių ir anksčiau šiame atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai nurodytų teisinių argumentų nėra pagrįsta ir teisėta. Todėl apeliantės motyvas neva ji dėl pateisinamų priežasčių nebuvo darbe turi būti atmestas.

2.3.                      Apeliantės įvardijamos darbo sutarties sąlygos, t. y. (1) nustatyto darbo grafiko pakeitimas ir (2) draudimas apeliantei, auginančiai vaiką iki trejų metų, pasirinkti pamainą, nepatenka nei į būtinųjų, nei į papildomų darbo sutarties sąlygų turinį pagal DK 33 straipsnio 2 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė užtikrino apeliantei tokias pačias darbo sąlygas kokios buvo iki jai išeinant tikslinių vaiko priežiūros atostogų.

2.4.                      DK 115 straipsnio 3 dalies normos lingvistinis aiškinimas suponuoja išvadą, jog DK nedraudžia darbdaviui kreiptis į darbuotoją jo tikslinių atostogų metu su prašymu apsispręsti dėl darbo laiko pasirinkimo, juolab, kad toks darbuotojo apsisprendimas yra aktualus kitų darbuotojų darbo laiko planavimui ir nustatymui. DK 115 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, — su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Įstatymu leidėjas nenumato, kad grafikai turi būti derinami su darbuotojais ar jų atstovais, bet užsimena apie jų derinimo tvarkos aptarimą su darbuotojų atstovais ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Manytina, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas skatina darbdavį tartis su darbuotojų atstovais (su darbo taryba, o kai jos nėra — su darbdavio lygmens profesine sąjunga) dėl darbo (pamainų) grafikų sudarymo ar tvirtinimo arba tą sudarymo ar tvirtinimo tvarką numatyti kolektyvinėje sutartyje. Byloje yra pateikta atsakovės direktoriaus 2018 m. gegužės 21 įsakymu Nr. V-131 patvirtinto Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašo kopija. Pagal šio dokumento 3 punktą darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikus sudaro atsakovės skyrių vedėjai kartu su atsakovės darbo tarybos paskirtu atstovu. Sudarytus darbo pamainų grafikus tvirtina atsakovės direktorius (Tvarkos aprašo 5 punktas). Atsakovė nurodė, kad visi darbo (pamainų) grafikai yra sudaromi dalyvaujant atsakovės darbo tarybos atstovui, o tai reiškia, kad atsakovės darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarka yra suderinta su darbo taryba.

2.5.                      Atsakovė tinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo pareigų pažeidimų dokumentavimo procedūras. Tai įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priimti 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“.

2.6.                      Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė pažymėjo, jog apeliantė niekaip nepagrindė neturtinės žalos nustatymo aplinkybių bei neįrodė jos taikymo sąlygų. Atsakovė apeliantės atžvilgiu veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl jai atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti taikoma.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.        CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Darbo byloje iš esmės kilo ginčas dėl DK 131 straipsnio 2 dalyje numatytos darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl darbo režimo pakeitimo, padarė išvadą, kad ieškovei grįžus į darbą po tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti darbo laiko režimas pakeistas nebuvo, buvo pakeistas tik darbo grafikas, kas nėra draudžiama.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:  

3.1.                      Ieškovė V. A. ir atsakovė biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras 2014 m. balandžio 11 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 239 (toliau – Darbo sutartis), kuria ieškovė buvo priimta dirbti socialinio darbuotojo padėjėja 0,5 etato darbo krūviu, darbovietė nepagrindinė (el. byla, 1 t. b. l. 14). Šios sutarties 5 punkte nustatyta darbo dienos trukmė – slenkantis darbo grafikas (neviršijant nustatyto darbo laiko, darbas paromis);

3.2.                      Darbo sutarties 2014 m. spalio 1 d. pakeitimu nurodė, kad nustatomas valandinis atlygis 6 litai 75 centai nuo 2014 m. spalio 1 d., remiantis direktoriaus A. Š. įsakymu Nr. 01-09-78 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo socialinio darbuotojo padėjėjams dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, minimaliojo ir valandinio atlyginimo“ (el. byla, 1 t. b. l. 17); 

3.3.                      Šiuos sutarties pakeitimus ieškovė pasirašė 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. gruodžio 29 d. ieškovė supažindinta su Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinio darbuotojo padėjėjo (budinčio) pareiginiais nuostatais (el. byla, 2 t. b. l. 30-31); 

3.4.                      Ieškovei V. A. nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tai patvirtina 2018 m. liepos 9 d. pažyma Nr. PŽ-16 (el. b. 1 t. b. l. 29);

3.5.                      Atsakovas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-156 ieškovę informavo, kad ji vadovaujantis DK 115 straipsnio 3 dalimi, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, gali pasirinkti pamainą, kurioje dirbs grįžusi iš vaiko auginimo atostogų 2018 m. liepos 17 d., prie rašto pridėtas pamainų grafikas (el. byla, 2 t. b. l. 77-78);

3.6.                      Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. paprašė atsakovės pateikti paaiškinimą raštu, kodėl pakeitė jos darbo laiko režimą, kadangi darbo pas atsakovę negali suderinti su savo darbo laiku, kur dirba nuo 8 iki 17 val. pagrindinėje darbovietėje (el. byla, 2 t. b. l. 79). Atsakovė 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-164 ieškovei atsakė, kad darbo laiko režimas, kuris nustatytas pagal suminę darbo laiko apskaitą, nėra keičiamas, pakeistas tik darbo laikas 2018 m. liepos mėnesio grafike ir jei nepavyksta darbo pas atsakovą suderinti su pagrindine darboviete, siūloma apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo (el. byla, 2 t. b. l. 80, 108-109);

3.7.                      Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. aktu dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavo, kad ieškovė 2018 m. liepos 18 d. nuo 7 iki 21 val. neatvyko į darbą pas atsakovę ir nebuvo darbo vietoje visą darbo pamainą, neatvykimas su administracija nebuvo suderintas (el. byla, 2 t. b. l. 82);

3.8.                      Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-200 iš ieškovės pareikalavo paaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo, fiksuoto 2018 m. liepos 19 d. aktu, nurodė, kad rašytinį paaiškinimą privalu pateikti iki šios darbo dienos pabaigos, ir įspėjo, kad už pakartotinį tokį patį pažeidimą gali būti atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (el. byla, 2 t. b. l. 82-83);

3.9.                      Ieškovė 2018 m. liepos 19 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad neatvyko į darbą pas atsakovę 7 val., nes dirbo kitoje darbovietėje – socialinių paslaugų bendruomenėje, jos darbo valandos dubliuojasi, direktorė žinojo, kad negalės vienu metu būti dvejuose darbovietėse; yra po vaiko priežiūros atostogų, ir, kiek žinoma, darbo grafikus jai turėtų derinti; patį pirmą grafiką sudarė taip, kad būtų priverstinė pravaikšta; paklausus direktorės, kodėl taip elgiasi, kodėl negali dirbti kaip prieš dekretą visus 5 metus nuo 17 val. po savo dieninio darbo, nes dirba čia budinčia soc. padėjėja, direktorė atsakė, kad jos problemos neįdomios, nors buvo pasakyta, kad yra mama, kuri augina du vaikus, direktorė liepė rinktis vieną darbą (el. byla, 2 t. b. l. 84-85);

3.10.                      Atsakovė 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-201 nustatė, kad ieškovė 2018 m. liepos 18 d. padarė darbo pareigų pažeidimą ir ieškovę įspėjo, kad už pakartotinį tokį patį pažeidimą gali būti atleista iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 2 p. (el. byla, 2 t. b. l. 86);

3.11.                      Atsakovė 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. S-165 ieškovei buvo pasiūlyta pasirinkti pamainą 2018 metų rugpjūčio mėnesio grafike (el. byla, 2 t. b. l. 87-88); 

3.12.                      Atsakovė 2018 m. liepos 31 d. aktu nustatė, kad ieškovė 2018 m. liepos 30 d. 12 val. – 21 val. neatvyko į darbo vietą ir nebuvo darbo vietoje visą pamainą (el. byla, 2 t. b. l. 118);

3.13.                      Atsakovė 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-211 iš ieškovės už neatvykimą buvo paprašyta pasiaiškinti, ji įspėta (el. byla, 2 t. b. l. 117). Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. paaiškinime nurodė, kad neatvyko į darbą, nes jos darbo valandos šioje darbovietėje dubliuojasi su pagrindinės darbovietės darbo valandomis, direktorė tyčia pakeitė jos darbo grafiką (el. byla, 2 t. b. l. 119); 

3.14.                      Atsakovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-263 nustatyta, kad ieškovė 2018 m. liepos 30 d. padarė antrą darbo pareigų pažeidimą ir atleido ją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (el. byla, 2 t. b. l. 91, 120).

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė užtikrino apeliantei teisę grįžti į tą pačią darbo vietą, tokiomis pačiomis, ne mažiau palankiomis sąlygomis, kaip ir kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose pagal suminę darbo laiko apskaitą, kadangi jai teikiamas garantijas, kaip asmeniui auginančiam vaiką iki trejų metų, pagal DK 131 straipsnio 2 dalį sugretino su kitų darbuotojų darbo sąlygomis ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nebeliko ankstesnės darbo pamainos, kuria anksčiau dirbo apeliantė.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar ieškovei V. A. po vaiko priežiūros atostogų 2018 m. liepos 17 d. grįžus į darbą pas atsakovę BĮ Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre jai buvo užtikrinta teisė po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, įvertintina tai, kad atsakovė grįžo į tą pačią darbo vietą BĮ Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre Socialinių paslaugų žmonėms su psichine negalia skyrių, ieškovei buvo užtikrintas tokio paties dydžio darbo užmokesčio skaičiavimas, ieškovei buvo užtikrinta tokia pati suminė darbo laiko apskaita.

15.       Teisėjų kolegija, vertindama, ar pagal DK 131 straipsnio 2 dalį atsakovė turėjo užtikrinti ieškovei jos darbą toje pačioje pamainoje, kurioje ji dirbo iki išeinant vaiko priežiūros atostogų, įvertina atsakovės argumentus dėl darbo organizavimo pakeitimų keičiant darbo pamainų laiką, tokių pakeitimų tikslus ir priežastis, atsižvelgia į tai, kodėl nebeliko darbo pamainos, kurioje anksčiau dirbo ieškovė. Atsakovė nurodė, kad naujai sudarytas darbo grafikas leidžia tinkamai organizuoti įstaigos darbą ir racionaliau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, optimizuoti įstaigos veiklos procesą, patenkinti poreikį suteikti kuo daugiau socialinio darbuotojo padėjėjo paslaugų įstaigos klientams darbo dienomis įprastu darbo laiku, o ne naktimis ar savaitgaliais. Šie atsakovės nurodyti argumentai dėl darbo organizavimo pakeitimų yra pagrįsti atsakingo valdymo principu, ieškovė nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie tai paneigtų. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovės argumentams, kad jei būtų derinamas darbo laikas, numatytas darbo grafike, atsižvelgiant išimtinai tik į vieno darbuotojo poreikius, susikurtų nepageidautina įtampa darbuotojų kolektyve, nes dauguma socialinio darbuotojo padėjėjų pageidautų dirbti naktimis ir savaitgaliais, kai įprastas darbo krūvis yra ženkliai sumažėjęs. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovės argumentams, kad tokia padėtis nepagrįstai diskriminuotų kitus tokias pačias pareigas atliekančius darbuotojus dėl savybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, pažeistų teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, o taip pat darbo teisės subjektų lygybės principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). 

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojų garantijos, numatytos DK 131 straipsnio 2 dalyje, negali būti suabsoliutinamos ir paneigti darbdavio teises atlikti reikiamus darbo organizavimo pakeitimus, jei šie pakeitimai yra būtini ir neblogina sugrįžtančių iš tikslinių atostogų darbuotojų būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovės darbo organizavimo pakeitimai keičiant darbo pamainas ir darbuotojų darbo grafikus buvo atlikti pagrįstai, ieškovės darbo grafiko pakeitimas sugrįžus jai iš vaiko priežiūros atostogų negali būti vertinamas kaip jos teisių, numatytų DK 131 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo argumentus, kuriuose ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kalto neveikimo – be darbo tarybos sutikimo pakeistame darbo grafike neliko pamainos nuo 17 val., kuri buvo iki apeliantei išeinant vaiko priežiūros atostogų, todėl apeliantė kaip darbuotojas negalėjo pasirinkti pamainos ir tinkamai vykdyti darbo sutarties, be to, apeliantė po tikslinių atostogų į darbą grįžo tik 2018 m. liepos 17 d., todėl jos teisė pasirinkti darbo pamainą turėjo būti įgyvendinama tik nuo šios datos.

18.       Pagal DK 115 straipsnio 2 dalį kai yra susitarta dėl darbo laiko režimo taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip yra nurodyta šios nutarties 12.5 ir 12.6 pastraipose,  atsakovas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-156 ieškovę tinkamai informavo, kad ji, vadovaujantis DK 115 straipsnio 3 dalimi, kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, gali pasirinkti pamainą, kurioje dirbs grįžusi iš vaiko auginimo atostogų 2018 m. liepos 17 d., pateikiant pamainų grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, kurios baigėsi po 17 darbo dienų nuo ieškovės informavimo apie pakeistą darbo grafiką 2018 m. birželio 21 d. iki jos sugrįžimo į darbą 2018 m. liepos 17 d., nėra pagrindo laikyti, kad šiomis aplinkybėmis darbdavys netinkamai įvykdė darbuotojo informavimo pareigą apie darbo grafiko pasikeitimą. Priešingai, atsakovė apie pakeistą darbo grafiką informavo ieškovę prieš daugiau nei du kartus ilgesnį terminą, nei numatyta DK 115 straipsnio 2 dalyje, suteikė ieškovei, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų, teisę pasirinkti pamainą, kaip numatyta DK 115 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

20.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad jai po tikslinių atostogų grįžus į darbą tik 2018 m. liepos 17 d., jos teisė pasirinkti darbo pamainą turėjo būti įgyvendinama tik nuo šios datos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei buvo suteikta pakankamai laiko apsispręsti dėl darbo grafiko pasirinkimo po to, kai ieškovė sugrįš į darbą pas atsakovę, tai patvirtina ieškovės 2018 m. liepos 9 d. raštas atsakovei, kuriuo ji paprašė atsakovės pateikti paaiškinimą raštu, kodėl pakeitė jos darbo laiko režimą (el. byla, 2 t. b. l. 79). Kaip jau minėta, atsakovė 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-164 ieškovei atsakė, kad darbo laiko režimas, kuris nustatytas pagal suminę darbo laiko apskaitą nėra keičiamas, pakeistas tik darbo laikas 2018 m. liepos mėnesio grafike ir, jei nepavyksta darbo pas atsakovą suderinti su pagrindine darboviete, siūloma apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo (el. byla, 2 t. b. l. 80, 108-109). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato draudimo darbdaviui derinti darbo grafikus su darbuotoju prieš pat jam sugrįžtant į darbą po tikslinių atostogų. Tokie darbdavio su darbuotoju derinimo veiksmai atitinka DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinio apibrėžtumo principą, 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, o taip pat DK 25 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, pagal kurias darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ištyrė byloje pateiktą atsakovės direktoriaus 2018 m. gegužės 21 įsakymu Nr. V-131 patvirtintą „Darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikų sudarymo, tvirtinimo ir pranešimo (supažindinimo) tvarkos aprašo“ kopiją, pagal kurio 3 punktą darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo pamainų grafikus sudarė atsakovės skyrių vedėjai kartu su atsakovės darbo tarybos paskirtu atstovu. Sudarytus darbo pamainų grafikus tvirtina atsakovės direktorius (Tvarkos aprašo 5 punktas). Atsakovė nurodė, kad visi darbo (pamainų) grafikai yra sudaromi dalyvaujant atsakovės darbo tarybos atstovui, o tai reiškia, kad atsakovės darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarka yra suderinta su darbo taryba. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atsakovės Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro Socialinių paslaugų žmonėms su proto negalia skyriaus 2018 m. liepos mėn. darbuotojų darbo grafiką, nustatė, kad jis suderintas su Darbo tarybos nariu A. D. (el. byla, 1 t. b. l. 27). Teismui nėra pateikta kitų įrodymų, kad tokie grafikai su Darbo tarybos atstovu derinami nebuvo, todėl esant įrodymui, kad jis buvo suderintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo teisėtai pakeistas darbo grafikas (CPK 178 straipsnis).

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo 

22.       Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog atsakovė neatvyko į darbą 2018 m. liepos 18 d. nuo 7 val. iki 21 val., ir 2018 m. liepos 30 d., nuo 12 val. iki 21 val., po pirmo neatvykimo į darbą visą pamainą buvo įspėta darbdavio, kad už antrą tokį patį pažeidimą galės būti atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovės nurodytas priežastis, kad ji dvi darbo dienas visas pamainas neatvyko pas atsakovę į darbą dėl to, kad dirbo kitoje darbovietėje, teismas pagrįstai laikė nesvarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, nes atsakovė buvo iš anksto dar 2018 m. birželio 21 d. informuota apie pasikeitusį darbo grafiką, kito darbo grafiko su darbdaviu nederino, ir kito darbo grafiko iš pasiūlytų nesirinko, o vien tai, kad ji dirbo dar ir kitoje darbovietėje, šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės darbo pamainos pas atsakovę BĮ Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre 2018 m. liepos 18 d. nuo 7 iki 21 val. bei 2018 m. liepos 30 d. 12 val. – 21 val. nevisiškai sutapo su jos kitos darbovietės Kauno miesto socialinių paslaugų centre darbo laiku nuo 8 iki 17 val. (el. byla, 2 t. b. l. 15), tačiau ieškovė pas atsakovę į darbo pamainą visiškai neatvyko ir taip du kartus padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi atitinkančiais protingumo principą, o apeliantės argumentai, kad ji rūpinosi tinkamu darbo sutarties su atsakovu vykdymu, nėra pagrįsti.

23.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė tinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo pareigų pažeidimų nustatymo procesą, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priimti 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-263 „Dėl V. A. darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo“, kadangi ieškovė ignoravo bet kokius atsakovės siūlymus bei įspėjimus. Apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

24.       Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokatės paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis, b. l. 155).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui, juridinio asmens kodas 135135553, už advokatės pagalbą 400 Eurų (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                                Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas