Baudžiamoji byla Nr. 2K-205/2011

                                                                                                                (Proceso Nr. 1-22-2-00137-2008-8)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Jūratei Neniškienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos            2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis: A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, teikiant teisines paslaugas D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č., L. M. ir V. M., R. G., R. G.), ir nuteistas 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda, įpareigojant ją per šešis mėnesius sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. K. buvo išteisintas pagal 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki 2007 m. spalio 31 d., adresu: (duomenys neskelbtini), Rokiškis, tvarkydamas savo, kaip advokato, veikiančio pagal Lietuvos advokatų tarybos 2006 m. gegužės 22 d. išduotą liudijimą Nr. 62, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis, pagal kurias apskaitos dokumente nurodytini privalomi rekvizitai - ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. K.:

2006 metų rugsėjo mėnesį, D. S. M. sumokėjus jam 1480 Lt už nukentėjusiojo J.M. atstovavimą, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų savo, kaip advokato, tvarkomoje, teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 metų kovo mėnesį, A. K. sumokėjus jam 2500 Lt už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų savo, kaip advokato tvarkomoje, teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. balandžio 27 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdaviu buvo, surašyti L. M. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis: pareiškimą, jame nurodant, kad L. M. tariamai prašo nutraukti 2007 m. balandžio 2 d. susitarimą Nr. 36 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012902 sumokėtus 5000 Lt bei išlaidų orderį Nr. 4, jame nurodant, kad L. M. išmokama 5000 Lt, nors nukentėjusioji susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. balandžio 27 d. išlaidų orderį Nr. 4 negavo; šiuos dokumentus įtraukė į savo, kaip advokato tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. birželio 29 d. nurodė sekretorei R. A. surašyti R. G. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis: pareiškimą, jame nurodant, kad R. G. tariamai prašo nutraukti 2007 m. birželio 27 d. susitarimą Nr. 85 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012926 sumokėtus 1500 Lt bei išlaidų orderį Nr. 4, kuriame nurodyta, kad R. G. išmokama 1500 Lt, nors nukentėjusioji susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. birželio 29 d. išlaidų orderį Nr. 4 negavo; šiuos dokumentus įtraukė į savo, kaip advokato, tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. rugpjūčio 27 d. nurodė sekretorei R. A. surašyti teisinių paslaugų sutartį Nr. 129, pagal kurią jam pavedama atstovauti Ž. D. civilinėje byloje, nurodant, kad sutartas užmokestis yra 50 Lt, po to pats 2007 m. rugpjūčio 27 d. kvite (serija LAT Nr. 012943) įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad Ž. D. sumoka 50 Lt, nors realiai nukentėjusysis sumokėjo 1000 Lt, ir šiuos dokumentus įtraukė į savo, kaip advokato, tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 metų rugsėjo mėnesį, J. S. sumokėjus jam 300 Lt už suteiktą konsultaciją ir dokumentų parengimą teismui, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų savo, kaip advokato, tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 metų rugsėjo mėnesį, J. B. sumokėjus jam 200 Lt už konsultacijas ir dokumentų parengimą, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų savo, kaip advokato, tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. spalio 27 d. nurodė sekretorei R. A. surašyti V. M. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis: pareiškimą, kuriame nurodyti, kad V. M. tariamai prašo nutraukti 2007 m. balandžio 2 d. susitarimą Nr. 37 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012903 sumokėtus 2500 Lt bei išlaidų orderį Nr. 3, nurodant, kad V. M. išmokama 2500 Lt, nors nukentėjusysis jokio susitarimo nesudarė (susitarimą sudarė L.M., kuri susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. balandžio 27 d. išlaidų orderį Nr. 3 negavo); šiuos dokumentus įtraukė į savo, kaip advokato A. K., tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. spalio 29 d. nurodė sekretorei R. A. surašyti R. G. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis: pareiškimą, nurodant, kad R. G. tariamai prašo nutraukti 2007 m. spalio 9 d. susitarimą Nr. 148 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr.                 121103 sumokėtus 1500 Lt bei išlaidų orderį Nr. 7, jame nurodant, kad R.G. išmokama 1500 Lt, nors pastaroji susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. spalio 29 d. išlaidų orderį Nr.            7 negavo; šiuos dokumentus įtraukė į savo, kaip advokato A. K., tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 metų spalio mėnesį Vilniuje, R. Č. sumokėjus jam 300 Lt už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų savo, kaip advokato A. K., tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje.

Iš viso A. K., apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą teikiant teisines paslaugas D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č., L. M. ir V. M., R. G., R. G., nefiksavo klientų sumokėtų 16 230 Lt, 13 754,24 Lt pajamų ir taip 2475,76 Lt sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-2007 m. advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, nes neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neįvertino įrodymų visumos. Apylinkės teismas besąlygiškai sutiko su kaltinamojo pateikta gynybine versija bei paviršutiniškais, neargumentuotais motyvais atmetė A. K. kaltinančius įrodymus, taip pat nesiėmė visų BPK numatytų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Kolegijos nuomone, byloje surinktais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad A. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, teikdamas teisines paslaugas D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č., L. M. ir V. M., R. G., R. G., tai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

              Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, teikiant teisines paslaugas), pažeidė BPK 20 straipsnio 4-5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, suvaržė nuteistojo teises, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visumą, todėl pats padarė pažeidimus, lėmusius neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Šis teismas, vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, turėjo nurodyti teisės pažeidimus ir juos taisyti, nepaisydamas to, palaikydamas kaltinimo poziciją, paviršutiniškai, fragmentiškai ir nelogiškai vertino byloje esančius duomenis, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, nenustatė visų įrodymų loginės grandinės. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK bendrosios ir specialiosios dalies normas. BK 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas esminis baudžiamosios atsakomybės principas reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tuo atveju, kai nustatomas vienas esminių objektyviųjų sudėties požymių - apgaulė. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šio požymio neatskleidė, todėl jo išvada, kad A. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepagrįsta.

Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl kiekvieno A. K. inkriminuoto tęstinės nusikalstamos veikos epizodo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad R. G. parodymus, jog ji niekada neprašiusi nutraukti teisinių paslaugų sutarties, patvirtina civilinėje byloje buvusios sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių. A. K. nuomone, nors teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, tačiau nesiaiškino minėtų sutarčių atsiradimo aplinkybių (A. K. galėjo veikti ne pagal tarp jo ir klientės sudarytą teisinių paslaugų sutartį, o pagal teisinės pagalbos, kuri gali būti neatlygintina, teikimo sutartį). Teismas taip pat netyrė versijos, kad R. G. pirmiausia pateikė prašymą nutraukti atstovavimo sutartį (tai patvirtina byloje esantis dokumentas), o po to duodama parodymus tai paneigė. Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės ir tai, kad nuteistajam nepateiktas kaltinimas pagal BK 300 straipsnį, svarbios BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos objektyviojo požymio – apgaulės – nebuvimo nustatymui. Nuteistasis daro išvadą, kad neišsiaiškinus, kurie požymiai lėmė apgaulės konstatavimą, nenustačius objektyviųjų apgaulės požymių ir pasirėmus neleistina specialisto išvada dėl šio epizodo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vertindamas duomenis, susijusius su paslaugų, suteiktų R. G., buhalterine apskaita, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Toks pats pažeidimas konstatuotinas ir teikiant teisines paslaugas L. M. ir V. M., nes duomenys, kuriais remiasi apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas A. K. apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat nepatvirtina jo veikoje buvus apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių. Kasatorius nuomone, situacija, kai teismo proceso metu prašoma priteisti proceso išlaidas, kurios proceso dalyviui nebepriklauso kaip priteistinos, nes yra advokato grąžintos, vertintina kaip L. M. bei V. M. nepagrįstas praturtėjimas ar galimas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Situacija, kai privataus kaltinimo byloje buvo pateiktas prašymas atstovavimo išlaidas, kurios jai iš advokato buvo grąžintos pagal kasos išlaidų orderius, vertintina, kaip R. G. nepagrįstas praturtėjimas, kuris nieko bendro su baudžiamaisiais teisiniais santykiais neturi. Teismas, remdamasis tyrėjo R. P., kuris pirmiau apklausė R. G., parodymais, nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas, tačiau tokio liudytojo apklausos dalyku gali būti ne tai, ką jam pasakojo jo apklausti asmenys (liudytojai, nukentėjusieji ir kt.), bet tai, kaip buvo renkami ir fiksuojami duomenys, kokia buvo apklausos situacija ir pan. Teismas negalėjo remtis R. P. apklausos metu gautais duomenimis, nes jis nėra šių duomenų pirminis šaltinis – pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį neįmanoma patikrinti jo duotų parodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo motyvams sustiprinti pasitelkdamas netiesioginius įrodymus (A. K. buhalterinės apskaitos dokumentą - veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenis), neatkreipė dėmesio į tai, kad jais grįsti nuosprendį leidžiama tik tada, jeigu tarp byloje esančių netiesioginių įrodymų esama loginio priežastinio ryšio ir juos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teikiant teisines paslaugas A. K., R. Č., D. S. M., Ž. D., J. S., J. B., nuteistasis A. K. pažymi, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negrindžiamas neabejotinais įrodymais, kurie neginčytinai patvirtintų, jog asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išvada, kad A. K. apgaulingai tvarkė buhalterinės apskaitą, teikdamas teisines paslaugas minėtiems asmenims, buvo grindžiama: A. K. atveju tik jos pačios bei sutuoktinio R. K. parodymais; R. Č. atveju – tik paties R. Č. bei jo brolio J. Č. parodymais; Ž. D., D. S. M. epizoduose – tik šių asmenų parodymais, J. B. epizode – tik pačios liudytojos parodymais bei jos atstovavimo sutartimi; J. S. epizode – šio asmens parodymais ir civilinės bylos dokumentais (atstovavimo sutartimi, kreipimusi į Registrų centrą ir t. t.). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas vienpusiškai grindė minėtų asmenų parodymais, neįvertindamas jų visų bylos duomenų kontekste. Nuteistasis A. K. įsitikinęs, vertinant bylos duomenis, prioritetas turėjo būti teikiamas specialisto paaiškinimams teisme bei buhalteriniams dokumentams, kurie patvirtino gynybos versiją. Apeliacinės instancijos teismas galėjo remtis minėtų suinteresuotų asmenų parodymais tik tuo atveju, jeigu juos būtų patvirtinę tokie duomenys. Kasatoriaus manymu teismas visiškai neanalizavo A. K. duotų parodymų, ignoravo gynybos pateiktas versijas. Skunde akcentuojama, kad teisėjų kolegija nuosprendyje neaptarė klausimo, ar advokatas gali teikti nemokamą teisinę pagalbą kitam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnio 5 dalį advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą. Kasatoriaus manymu, ta aplinkybė, kad šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinio proceso metu, sutrukdė teismui teisingai kvalifikuoti A. K. veiksmus.

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas dėl specialisto statuso, šio įrodymų šaltinio vertinimo baudžiamosiose bylose. Teismų praktikos analizė rodo, kad specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Vertinant tokius duomenis turi būti patikrinta ir tai, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, taip pat ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, specialistui su bylos medžiaga buvo pateikti ir liudytojų apklausos protokolai. Atlikus tyrimą, kuris buvo užfiksuotas išvadoje Nr. 5-5/42, ir duodant paaiškinimus dėl išvadoje suformuluotų teiginių, pati specialistė Z. M. nurodė, kad jeigu būtų pateikti tik buhalteriniai dokumentai, ji nebūtų pateikusi tokios išvados. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokia specialistės išvada yra leistinas įrodymas, nes įstatymas neleidžia specialistui teikiant objektus, kuriems ištirti būtinos specialios žinios, kartu teikti ir duomenis (liudytojų parodymus), kuriems vertinti ar tirti nereikalingos specialios žinios. Specialistas, duodamas bendrą išvadą, į kurią patenka ir tos išvados, kurių pagrindas buvo būtent liudytojų paaiškinimai, realiai viršijo savo kompetencijos ribas. Kasatoriaus manymu, turėjo būti paskirtas pakartotinis ar papildomas specialisto tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokią išvadą pateiktų kitas specialistas, jeigu jis būtų vertinęs išimtinai tik buhalterinius dokumentus.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos.

Iš nuteistojo A. K. kasacinio skundo turinio matyti, kad, jame nurodant atskirų įrodinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą (BPK 305 straipsnis) reglamentuojančių BPK normų pažeidimą, įrodymų pakankamumo aspektu ginčijamos naujame apkaltinamajame nuosprendyje įrodytomis pripažintos aplinkybės. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad ginčas, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Taigi kolegija negali svarstyti iš skundo turinio ir kasatoriaus prašymo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį akivaizdžiai išplaukiančio įrodymų pakankamumo klausimo, kuris keliamas siūlant kasaciniam teismui iš naujo vertinti atskirus įrodymus apie teisinių paslaugų suteikimo ir sutarčių nutraukimo aplinkybes, teikti pirmenybę objektyvios kilmės duomenims, svarstyti atskirų liudytojų parodymų patikimumą. Teisės taikymo aspektu nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde nurodant BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą iš esmės yra ginčijami apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo, kurie turėjo reikšmės A. K. pripažįstant kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Šis teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, ypač tais atvejais, kai apeliaciniame procese pagrįstumo aspektu kvestionuojamos esminės pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių ir pateikiami nauji įrodymai, turi aktyviai veikti – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas ir atlikti reikalingus proceso veiksmus, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma taikant pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje turi būti motyvai, kodėl teismas kitaip vertina ar atmeta bylos įrodymus, kuriais buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 2 dalis). Toks nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 punktas), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos bylos aplinkybės, reikšmingos apgaulingos apskaitos tvarkymo sudėties taikymui, išnagrinėtos, naujas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, jame motyvuotai paneigta dalis išteisinamojo nuosprendžio išvadų dėl neįrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių. Teismas nuosprendyje pateikė pakankamai išsamius argumentus, kokiais įrodymais remiasi nustatydamas A. K. kaltę.

Teismui nustačius A. K. padarytos nusikalstamos veikos apimtį atsižvelgiant į byloje surinktų, apeliacinio proceso metu papildomai gautų, ištirtų bei įvertintų duomenų visumą, kolegijai nekyla abejonių dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir teisėtumo. Nuteistojo kaltė apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą advokato veiklos buhalterinę apskaitą (vienais atvejais - D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č. - nesurašant pajamų gavimą už teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių dokumentų, jų neįtraukiant į apskaitą, ar nurodant neteisingas pajamas), o (kitais atvejais - L. M. ir V. M., R. G., R. G. - nenurodant tikrųjų ūkinių operacijų aplinkybių, įtraukiant į buhalterinę apskaitą neteisingus duomenis apie teisinių paslaugų sutarčių nutraukimą), grindžiama ne vien liudytojų R. G., A. K., M. K., R. K., R. Č., D. Č., Ž. D., D. S. M., J. B., J. S., A. G. parodymais, specialistės, atlikusios nuteistojo ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, išvada ir paaiškinimais. Teismas šiuos duomenis sugretino su kita rašytine bylos medžiaga, atspindinčia advokato veiklą teisinių paslaugų gavėjų bylose, atstovavimo išlaidų priteisimo aplinkybes, atkreipė dėmesį į advokato veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale esančių įrašų eiliškumą. Šis teismas pakankamai nuodugniai išnagrinėjo tiek viso proceso metu nesikeitusius liudytojų parodymus, tiek pakeistus liudytojų L. M., R. G. parodymus, šalino prieštaravimus sugretindamas šiuos parodymus su kitais įrodymais ir po to darydamas motyvuotas išvadas dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Pripažinti įrodymais kaltinantys A.K. bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, liudytojų parodymai apie advokato atliktų ūkinių-finansinių operacijų ir su jomis susijusios teisinių paslaugų teikimo aplinkybes, išanalizuoti liečiamumo aspektu su kita rašytine bylos medžiaga ir sudaro pakankamai logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindžia išvadas dėl kasatoriaus nusikalstamų veiksmų ir kaltės.

Tikrindamas prieštaringas bylos aplinkybes dėl teisinių paslaugų suteikimo liudytojai R. G., teismas nuosprendyje išdėstė liudytojo, ikiteisminio tyrimo pareigūno A. P., parodymus, duotus ne tik apie jo ikiteisminio tyrimo metu atliktos šios liudytojos apklausos situaciją, bet ir apie kitas ikiteisminio tyrimo pareigūno subjektyviai suvoktas aplinkybes. Rėmimasis šia liudytojo A. P. parodymų dalimi nėra tinkamas pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį atliktas liudytojos R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikrinimo būdas. Tačiau A. P. nuomonės apie nuteistojo teiktų teisinių paslaugų liudytojai A. G. aplinkybes išdėstymas nuosprendyje nesudaro pagrindo manyti, kad visi A. P. parodymai yra neleistinas įrodymas, iš esmės pažeidžiantis BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimus.

Teismas, sumažindamas kaltinime nurodyto A. K. apgaulingo apskaitos tvarkymo apimtį, įvertino A. K. teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie teisinių paslaugų teikimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodė, kodėl šiais bylos duomenims nesivadovauja. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų priėmimas byloje sprendžiamais klausimais yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas nuosprendyje nevertino A. K. nuomonės, jog prašymai teismuose priteisti atstovavimo išlaidas L. M., R. G. buvo jo klienčių piktnaudžiavimas savo teisėmis ir teismo klaidinimas, nelaikytina BPK pažeidimu, nes tokios nuomonės nuteistasis apeliacinės instancijos teisme neišsakė. Teismas vertindamas advokato atstovavimo aplinkybes pagrįstai atkreipė dėmesį, į kitą reikšmingą bylai aplinkybę, kad pats kasatorius atstovaudamas klientes teisme prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Pažymėtina, kad 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numato, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Šio įstatymo 49 straipsnio, nustatančio advokato įgaliojimų įforminimą, 1 dalyje nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Būtent šios teisės normos įtvirtina advokato atstovavimo kliento interesams du aspektus: vidinį, t. y. kliento ir advokato tarpusavio santykius, bei išorinį - advokato atstovavimą kliento interesams prieš trečiuosius asmenis. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga (kasacinė byla Nr. 3K-3-54/2007). Apeliaciniame teisme nustatytas buvusių A. K. klientų L. M., V. M., R. G., R. G. atstovavimas teismuose pasibaigus su A. K. sudarytomis ir į apskaitą įtrauktomis sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo patvirtina teismo išvadas apie šių tikrovėje neįvykusį sutarčių nutraukimą bei tokių realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Kasatorius nurodo, kad atskiriems (R. G., J. S. ir J. B.) jo teisinės paslaugos teiktos remiantis Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reglamentuojančioms, kad advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Tačiau byloje minėtiems asmenims nuosekliai liudijant, kad visos jiems kasatoriaus suteiktos teisinės paslaugos buvo mokamos, esant pasirašytoms advokato ir klientų atstovavimo sutartims, R. G. paruoštuose dokumentuose ir teismui pateiktoje kvito šaknelėje esant duomenų apie būtinumą atlyginti advokato atstovavimo išlaidas, teismui neliko prielaidų atskirai svarstyti baigiamojoje kalboje iškeltą kasatoriaus versiją, kad šiems klientams suteiktos nemokamos teisinės paslaugos.

Specialisto išvadų teisėtumas skunde ginčijamas iš esmės tuo aspektu, kad atlikusi nuteistojo vykdytos advokato veiklos finansinės-ūkinės veiklos tyrimą specialistė viršijo savo kompetencijos ribas, nes gilinosi į liudytojų paaiškinimus, jais rėmėsi duodama išvadą, taigi, kasatoriaus manymu, atliko teismo funkcijas, vertino duomenis, kuriuos vertinti nereikėjo specialiųjų žinių. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad užduotyje atlikti ekonominį (finansinės-ūkinės) ūkio subjekto veiklos tyrimą būtina detaliai nurodyti visas žinomas įtariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Specialistas gali gauti išvadai pateikti reikalingus dokumentus, taip pat susipažinti su bylos medžiaga, kurioje yra duomenų apie tiriamą objektą, bei gauti specialisto išvadai pateikti reikiamų dokumentų kopijas. Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis BPK 205 straipsnio nuostatomis specialistams buvo suformuluota užduotis atlikti nuteistojo finansinės-ūkinės veiklos tyrimą ir pateikti advokato buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat bylos medžiaga su apklaustų liudytojų (advokato teisinių paslaugų gavėjų, klientų) parodymais apie finansines - ūkines operacijas, kuriose jie patys dalyvavo. Specialistė, vertindama, ar advokato buhalterinė apskaita tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, rėmėsi liudytojų paaiškinimais apie tam tikrus faktus, tačiau jų nekvestionavo ir pagrįstumo aspektu parodymų vertinimo nepateikė. Visi pradiniai duomenys, kuriais paremta specialistės išvada, teisme išsamiai išanalizuoti, liudytojų parodymai patikrinti abiejų grandžių teismuose BPK numatyta tvarka atlikus jų apklausas, kurias vertindamas apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kodėl remdamasis vienų liudytojų parodymais pripažįsta apgaulingos apskaitos tvarkymo faktus, o kitais atvejais apgaulingo finansinių-ūkinių operacijų turinio nenustato.

Kasatoriaus nurodo, kad teisme turėjo būti paskirtas pakartotinis ar papildomas finansinės-ūkinės veiklos tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokią išvadą pateiktų kitas specialistas, jeigu jis būtų vertinęs išimtinai tik buhalterinius dokumentus, tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, nei jis, nei jo gynėjas tokio prašymo nereiškė ir papildyti teismo atliktą įrodymų tyrimo nepageidavo.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK bendrosios (BK 2 straipsnio 4 dalies) ir specialiosios dalies normas, jo nustatyta veika neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties, nes nenustatytas vienas esminių objektyviųjų sudėties požymių – apgaulė.

Į tokius kasatoriaus teiginius atsakytina, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. K. veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėtį.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka yra nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai, padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tokie padariniai kilo, nes A. K. sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus apgaulingai ją tvarkė - nesurašydamas pajamų gavimą už teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių dokumentų, jų neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą, taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukdamas neteisingus duomenis apie teisinių paslaugų sutarčių nutraukimą ir duomenis apie šiuo pagrindu grąžintas advokato klientams pinigų sumas. Tyčinis dalies ūkinių operacijų nefiksavimas, realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, taip pat tikrovės neatitinkančių duomenų apie įvykusias ūkines operacijas nurodymas apskaitos dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad advokato A. K. teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nuosprendį reikėtų panaikinti, ar kasaciniame skunde nurodytų BPK nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nuosprendį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Antanas Klimavičius

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė

                                                                                                                                            Tomas Šeškauskas