Pranešėjas Algirdas Auruškevičius
Civilinė byla Nr. 2S-206-115/2010
Teisėja Jelena Šiškina Procesinio
sprendimo kategorijos:
110.1 ;122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus(pranešėjas),
Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. K. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-9923-653/09 pagal
ieškovo G. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl
skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas G. M. kreipėsi su ieškiniu dėl 33.941 Lt skolos, 5 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. K.. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Nurodė, jog atsakovas piktybiškai
atsisako mokėti skolą, nesiūlė derinti atsiskaitymų dalimis grafiko.
Vilniaus miesto 3
apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą tenkino (b.l. 17),
areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kitą
turtą ar pinigines lėšas 3.3941 Lt sumai, leido atsakovui šios nutarties
pagrindu areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu.
Pirmosios instancijos
teismas konstatavo, jog prašoma priteisti suma didelė, todėl darė išvadą, kad
nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti
arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas vadovavosi vyraujančia teismų praktika,
jog nekilnojamojo turto areštas mažiausiai pažeidžia skolininko interesus,
todėl pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo
nesant – kitą turtą ar pinigines lėšas. Prašymą išnagrinėjo nepranešus atsakovui,
nes toks pranešimas galimai sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Apeliantas
(atsakovas) V. K. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 27),
kuriuo prašo 2009-09-14 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog
CPK 147 str. numato ieškovo pareigą atlyginti galimus atsakovo nuostolius.
Teismas šio klausimo nesvarstė, o tam yra pagrindas. Teismas areštuodamas turtą
ir bylą nagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka, privalėjo pareikalauti iš
ieškovo garantijų dėl galimų atsakovo nuostolių. Ieškovo prašoma suma yra per didelė,
atsakovas pagal 2006-10-31 vekselį yra skolingas 24.041 Lt, o ne 33.941 Lt,
kaip nurodyta ieškinyje. Be to, ieškovas pats yra skolingas atsakovui ir jo
sutuoktinei R. K. 54.291,33 Lt, kuriuos jie sumokėjo už atsakovo
vartojimo paskolą ir antstolei. Todėl bylos baigtis turėtų pasibaigti taikiu
susitarimu, įskaitant abipusius įsiskolinimus. Mano, jog, areštas
nereikalingas.
Ieškovas G. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 40-41) prašė atskirojo
skundo netenkinti. Nurodė, jog atsakovas pripažįsta, kad pagal 2006-10.31
paprastąjį vekselį
pasiskolino 50.000 Lt ir įsipareigojo grąžinti iki 2007-10-31, bet visos
skolos dar negrąžino. Paaiškina, jog iš atsakovo pasiskolintus 54291,33 Lt yra
pervedęs 2006-10-17 ir šie pinigai nėra susiję su jo suteikta atsakovui 50.000 Lt
dydžio paskolos suma, tai įrodo Danske Banko sąskaitų išrašas. Mano, jog panaikinus
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, kils realus pavojus, kad atsakovas savo prievolių nevykdys
ir skolos grąžinimas pasunkės, ar taps neįmanomas.
Atsakovo
V. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina teismo nutarties
teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas
atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
LR CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių
byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų
nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas
sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo
atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti
realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia
reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo
ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos
pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos
priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio
pobūdžio priemones.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog teismas,
areštuodamas turtą ir bylą nagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka, privalėjo
pareikalauti iš ieškovo garantijų dėl galimų atsakovo nuostolių. Tačiau
kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CPK 147 strs. 1d. numatyta, jog teismas, taikydamas
laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas
prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo
nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši teisės
norma leidžia daryti išvada, jog įpareigojimas pareikalauti pateikti galimų
atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Katu
kolegija pažymi, kad teismui nepareikalavus galimų atsakovo nuostolių
užtikrinimo, apeliantas nurodytos normos pagrindu turėjo teisę tokį prašymą teismui
pateikti pats, bet jo nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo tikėtinų nuostolių užtikrinimas faktiškai
yra galimas ir nesant įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje
tikrai atsiras, tačiau jų susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus
bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis
apsaugos priemonėmis.
Atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas pagal 2006-10-31 vekselį yra
skolingas 24.041 Lt, bet ne 33.941 Lt, o ieškovas pats yra skolingas atsakovui
ir jo sutuoktinei R. K. 54.291,33 Lt, kuriuos jie
sumokėjo už atsakovo vartojimo paskolą, reikšmės sprendžiant laikinų apsaugos
priemonių taikymą neturi, nes į jas gali būti atsižvelgta tik išnagrinėjus bylą
iš esmės.
Atsižvelgiant
į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos
teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą bei
teisėtą nutartį. Kadangi apelianto (atsakovo) V. K. atskirojo
skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar
pakeisti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14d. nutartis
paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto
(atsakovo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d.
3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
teisėjų kolegija
n
u t a r ė :
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2-9923-653/09 palikti nepakeistą.
Priteisti į
valstybės pajamas iš apelianto (atsakovo) V. K. 6,95 Lt
teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Alma
Urbanavičienė
Teisėjai Algirdas
Auruškevičius
Neringa
Švedienė