Civilinė byla Nr. e2-1451-381/2016

Proceso Nr. 2-68-3-24479-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2862-565/2016 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Group Europa Investment“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.
2. R. B. 2015 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ (toliau – UAB ,,Group Europa Investment“) 581 802,11 Eur skolą, 38 049,86 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurio pagrindu priimtas 2015 m. liepos 20 d. teismo įsakymas. Šio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi, kreditoriui prašant, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkei UAB „Group Europa Ivestment“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos, priklausančios skolininkei, kurių suma ar vertė neviršija 619 851,97 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-31909-808/2015).
3. Skolininkė 2015 m. spalio 6 d. pateikė prieštaravimus dėl paminėto teismo įsakymo, kreditorei pateikus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, byla pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Group Europa Ivestment“ dėl skolos priteisimo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės UAB ,,Group Europa Investment“  581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines  palūkanas už priteistą 618 106,71 Eur sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 2 646 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovės UAB „Group Europa Investment“ prašymą atidėti sprendimo vykdymą.  
5. Ieškovas 2016 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C. Europa Group S. R. L. bei kitas turimas teises į trečiuosius asmenis ir turtą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė siekia perleisti turimas turtines teises vienam iš skolininkų – atsakovės akcininkui A. B., taip sumažinti turtą ir galimybę atsiskaityti su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo R. B. prašymą patenkino, areštavo atsakovei UAB ,,Group Europa Investment“ priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C. Europa Group S. R. L. bei kitus trečiuosius asmenis.  
7. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iš esmės visą atsakovės turtą sudaro reikalavimo teisės į dukterines ir asocijuotas įmones, o gautomis lėšomis atsakovė atsiskaito su vienu iš savo skolininkų – A. B. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-17442-854/2015), ketina jam perleisti savo turimas reikalavimo teises, nors savo skolos ieškovui pagal paskolos sutartį ir aplinkybės, kad prievolė šią skolą grąžinti atsirado 2013 m. spalio 31 d., neginčija. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad šie atsakovės veiksmai rodo jos siekį turimu turtu atsiskaityti tik su vienu iš skolininkų, todėl konstatavo, kad yra teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1, 3 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB ,,Group Europa Investment“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra realios grėsmės, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleistų savo turtą tretiesiems asmenims. Nėra atlikusi ir neketina atlikti jokių neteisėtų veiksmų, o tai, kad siekia sudaryti taikos sutartį vykdymo procese bei atsiskaityti su esamu kreditoriumi A. B. pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, yra teisėti veiksmai, kurie negali būti pripažinti nesąžiningais. Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsiskaitymų eilės tvarka, atsakovė privalėjo pirmiausia atlikti mokėjimus ir atsiskaityti pagal antstolio patvarkymus vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6892-235/2013 ir tik po to – atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams.    
2. Nepagrįsti ieškovo prašyme nurodyti teiginiai, kad atsakovė sudarinėjo procesines kliūtis ieškovui kaip įmanoma greičiau atgauti paskolą. Atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo teikė manydama, kad ieškovas prašo nepagrįstai didelių palūkanų. Atsakovė niekada neneigė susidariusios skolos, neginčijo jos dydžio, neklaidino teismo. Tuo tarpu prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą yra objektyviai pagrįstas, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016, kurioje atsakovė yra pareiškusi ieškinį šios bylos ieškovui dėl 641 254,63 Eur žalos atlyginimo. Teismui šį ieškinį patenkinus, atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškovu įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.   
3. Ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų buvo perkelti atsakovės ir UAB ,,Europa Group“ vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo verslai, dėl ko atsakovė neteko didelės vertės turto, galimybės gauti pelną iš vykdomos veiklos. Dėl šių priežasčių atsakovė negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimų ieškovui.    
10. Ieškovas R. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. 
11. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovės atstovas ne kartą nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra pakankamai bloga, o užsienio įmonės, į kurias atsakovė turi reikalavimo teises, yra bankrutuojančios, bankrutavusios arba nevykdančios veiklos bei pažymėjo, kad vienintelis realus turtas yra žemės sklypas Bulgarijoje, kito jokio turto įmonė neturi. Atsakovė ir su atskiruoju skundu įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera, nepateikė.  
2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji neketina perleisti turto. Šį faktą paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria patvirtinta atsakovės ir išieškotojo A. B. 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis, pagal kurią A. B. apeliantė perleido 1 374 466 Eur reikalavimą į Rumunijoje registruotą bendrovę S. C. Europa Group S. R. L., tokiu būdu pažeisdama ieškovo teises. Iš teismų informacines sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, todėl abejotina jos galimybė atsiskaityti su ieškovu.   
3. Apeliantės minimas šalių ginčas, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016) neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla, sprendimas šioje byloje nėra priimtas.  
12. Ieškovas R. B. 2016 m. liepos 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad jam neseniai tapo žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, patvirtinta dar viena atsakovo ir A. B. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas perleido pastarajam 980 709,07 Eur reikalavimą į Rumunijoje registruotą dukterinę bendrovę S. C. Europa Group S. R. L. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovas ketina perleisti jam priklausantį turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB ,,Group Europa Investment“ priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C. Europa Group S. R. L. bei kitus trečiuosius asmenis –, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.    

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo 

15. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
16. Ieškovas 2016 m. liepos 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, kuria patvirtinta A. B. ir UAB ,,Group Europa Investment“ taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad apie šią nutartį ieškovui nebuvo žinoma klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, o apeliantei neabejotinai buvo žinoma apie nutarties, kuria patvirtinta jos ir kreditoriaus sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, priėmimą, su šiuo teismo procesiniu sprendimu atsakovė yra susipažinusi, šie ieškovo teikiami įrodymai, kuriais siekiama įrodyti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.   

Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti 

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
18. Pažymėtina, kad apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad  į bylą nepateikta įrodymų, jog būtų bloginama įmonės turtinė padėtis, perleidžiamas turtas, t. y., kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas iš esmės nenagrinėjamas bei tik preliminariai nustatoma, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo materialiąja teisine prasme, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl šios sąlygos, tačiau pažymėtina tai, kad ši nutartis priimta pirmosios instancijos teismui  bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo ieškinys  patenkintas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteista 581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palūkanų, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmestas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovė 2016 m. birželio 20 d. pateikė apeliacinį skundą, tačiau skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas atidėti sprendimo įvykdymą. Kadangi apeliantė teismo sprendimo dalies, kuria iš jo ieškovo naudai priteista skola, neginčija, terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pasibaigęs, ši sprendimo dalis įsitesėjusi, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį. Kaip minėta, apeliantė teigia, kad neįrodytos aplinkybės, jog įmonė perleistų turtą ar kitaip blogintų turtinę padėtį, todėl negalima konstatuoti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.  Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įrodymų apie gerą turtinę padėtį apeliantė nepateikė, tuo tarpu savo apeliaciniame skunde dėl teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo dalies, kuria atmestas jos prašymas atidėti sprendimo vykdymą, nurodo, kad įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl ieškinio suma – 618 106,71 Eur, atsakovei didelė. Aplinkybė, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti pradėtas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, ne tik nepaneigia, bet, priešingai, patvirtina grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 626 straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Todėl, juo labiau, vykdymo veiksmų pradėjimas pagal kitiems kreditoriams išduotus vykdomuosius dokumentus sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.    
21. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

  Teisėjas                                                                                                        Artūras Driukas