Civilinė byla Nr. 2-988-944/2018

Proceso Nr. 2-69-3-02169-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Erikai Mosteikaitei,

dalyvaujant ieškovės DNSB „Alsas“ atstovei pirmininkei S. Ž., advokatui Raimondui Lignugariui,

atsakovei N. U., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,

tretiesiems asmenims N. Š., J. M., A. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „Alsas“ ieškinį atsakovei N. U., tretieji asmenys: J. M., D. B., Kauno miesto savivaldybės administracija, J. A., V. P., N. Š., J. K., A. J., L. V., V. A., J. A., I. S., N. O. S., A. V., V. L., M. J., O. S., J. M., D. B., L. G., S. Ž., V. G., G. D., E. P., G. V. K., R. S., V. G., B. K. K., I. P., D. M., R. P. G., D. K., V. T., V. A., V. G., D. G. O., K. U. O. D., Z. G., A. B., K. R., P. F., G. M., UAB „Santermita“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1541,10 Eur sumą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2018-05-10 pareiškimu sumažino reiškiamus reikalavimus iki 671,10 Eur. Nurodė, kad kitą dalį sumos atsakovė pervedė bendrijai. Ieškovės reiškiami reikalavimai dėl 605,94 Eur sumos dėl civilinėje byloje Nr. 2-10711-775/2015 priteistų atstovavimo išlaidų ir pašto išlaidų bei 65,16 Eur suma sumokėta antstoliui dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. 2-10711-775/2015 buvo sprendžiami reikalavimai dėl bendrijos narių informacijos gavimo iš bendrijos. Minėtoje civilinėje byloje bendrijos narių reikalavimai patenkinti iš dalies ir bendrija, kurios tuometinė pirmininkė buvo atsakovė, įpareigota pateikti informaciją, atitinkamai iš jos priteista dalis bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismo sprendimas nebuvo įvykdytas geranoriškai bendrijos nariai kreipėsi dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, todėl buvo patirtos vykdymo išlaidos, už kurias atsakinga atsakovė.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pervedė bendrijai 870 Eur, todėl ieškovė sumažino reiškiamus reikalavimus iki 671,10 Eur. Nurodė, kad nuo 2015-10-01 bendrijos veikla perduota UAB „Santermita“, kuri administruoja bendrijos ūkinę veiklą. Teigia, kad S. Ž. neturi teisės pareikšti ieškinio, nes su ja nėra pasirašyta darbo sutartis. Pažymi, kad atlikta gyventojų apklausa neteisėta, nes S. Ž. neturi teisės rengti tokio pobūdžio gyventojų apklausas. Atsakovė paaiškina, kad 600 Eur advokato išlaidų yra padengti namo gyventojų, pagal išrašytas sąskaitas, todėl pakartotiniai neturi teisės reikalauti šios sumos, tokiu būdu siekdama praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė paaiškina, kad dėl vykdymo išlaidų ji neatsakinga, nes tuo metu nėjo bendrijos pirmininkės pareigų, nes 2015-09-10 nutraukė darbo sutartį su bendrija, todėl neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimo.

Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka (t. 2, b. l. 86).

Trečiasis asmuo Z. G. su ieškinio reikalavimais sutinka (t. 3, b. l. 7)

Tretieji asmenys N. Š. ir A. J. su ieškinio reikalavimais sutiko.

Trečiasis asmuo J. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ji apmokėjo išlaidas pagal išrašytą sąskaitą ir pretenzijų nereiškia.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad DNSB „Alsas“ 2014-03-21 visuotiniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos pirmininke išrinkta N. U. (t. 1, b. l. 32–36). Kauno apylinkės teismas 2015-09-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš DNSB „Alsas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. Ž., 5.94 Eur pašto išlaidų valstybei (t. 1, b. l. 15–19). Kauno apylinkė teismo 2015-10-19 vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 29–30). 2016-01-29 Juridinių asmenų registro išrašas, kuriuo DNSB „Alsas“ vadovas nuo 2015-12-23 S. Ž. (t. 1, b. l. 27–28). 2015-04-20 ir 2015-11-06 mokėjimų nurodymai (t. 1, b. l. 24–25). A. S. Užkuraičio 2015-11-04 vykdymo išlaidų apskaičiavimas (t. 1, b. l. 76). 2015-11-13 perduodamų priimamų dokumentų aktas (t. 2, b. l 13–17). 2016-08-16 DNSB „Alsas“ pateikė pretenziją atsakovei dėl bylinėjimosi išlaidų grąžinimo (t. 1, b. l. 21). 2017-01-31 DNSB „Alsas“ gyventojų apklausos anketa (t. 1, b. l. 41–56). DNSB „Alsas“ pirmininkei daugiabučio namo gyventojų raštai (t. 1, b. l. 97–111, 122–135). UAB „Santermita“ 2017-03-21 pažyma Nr. 17-03 dėl 605,94 Eur sumos išskirstymo namo gyventojams (t. 1, b. l. 112). MB „Ir apskaita“ 2017-06-12 atsakymas į užklausą su priedais (t. 1, b. l. 139). DNSB „Alsas“ mokesčių ir kaupiamųjų lėšų įmokų skaičiavimas ir sumokėjimas (t. 3, b. l. 59–60). Sąskaitos už komunalines paslaugas (t. 3, b. l. 61–79).

Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš buvusio juridinio asmens vadovo jam netinkamai vykdant prisiimtas pareigas. Teismas nurodo, kad pagal CK 2.87 straipsnio, nustatančio juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Byloje atsakovės neteisėti veiksmai nurodomi, kaip informacijos bendrijos nariams nepateikimas pagal Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 sprendimą ir patirtos vykdymo išlaidos antstoliui dėl geranoriško teismo sprendimo neįvykdymo.

Teismas nurodo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisė gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, taip pat informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Kauno apylinkės teismas 2015-09-09 sprendimu tenkindamas ieškinį įpareigojo bendrijos pirmininkę N. U. pateikti ieškovams nurodytų dokumentų kopijas. Darytina išvada, kad šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai – informacijos nepateikimas, yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-07-03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad bendrijos pirmininkė pažeidė įstatyme nustatytą pareigą dėl informacijos nepateikimo bendrijos nariams buvo nagrinėjama ir vertinama teismo 2015-09-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10711-775/2015, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys, t. y. DSNB „Alsas“, S. Ž. ir N. U.. Įvertinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad jos atitinka prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus, todėl atsakovės neteisėti veiksmai dėl informacijos bendrijos nariams nepateikimo pripažinti įrodytais pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį.

Ieškovė nurodė, kad dėl teismo 2015-09-09 sprendimo geranoriško nevykdymo, buvo išimtas vykdomasis raštas ir pateiktas antstoliui, todėl buvo patirtos papildomos išlaidos, kurias turėjo apmokėti DNSB „Alsas“. Atsakovė teigia, kad sprendimo įsiteisėjimo metu ji nebuvo bendrijos pirmininkė, todėl nėra atsakinga dėl šių išlaidų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas priimtas 2015-09-09, todėl pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį įsiteisėjo 2015-10-12. Civilinėje byloje Nr. 2-10711-775/2015 vykdomasis raštas išduotas 2015-10-19, antstoliui vykdomasis raštas buvo pateiktas 2015-11-02 (vykdomosios bylos Nr. 00,4/15/01316 l. 1), raginimas vykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas surašytas 2015-11-04. Darytina išvada, kad už priimto, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą buvo atsakingas DNSB „Alsas“ vadovas. Atsakovė teigia, kad 2015-09-09 sprendimo įsiteisėjimo metu ji nebuvo DNSB „Alsas“ vadovė.

Teismas nurodo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui; bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas; bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Esant tokia teisiniam reglamentavimui asmuo nusprendęs pasitraukti iš bendrijos vadovo pareigų, turi sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą), kuris gali atleisti bendrijos pirmininką iš pareigų. Dėl šios aplinkybė iki šaukiamo susirinkimo asmuo privalo atlikti visas vadovo pareigas. Išaiškintina, kad bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, t. y. jis darbines funkcijas atlieka ne nuo darbo sutarties sudarymo dienos, tačiau nuo jo išrinkimo dienos. Atitinkamai net ir nutraukus darbo sutartį, jis turi pareigas atlikti iki kito bendrijos narių susirinkimo, kurio metu būtų išrinktas kitas bendrijos pirmininkas. Dėl šios aplinkybės nepagrįstai atsakovė teigia, kad teismo 2015-09-09 sprendimo įsiteisėjimo metu ne jos pareiga buvo jį įvykdyti ne priverstinės tvarkos, t. y. informacijos pateikimo bendrijos nariams geranoriškai nesikreipiant į antstolį. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Santermita“ buvo įpareigota vykdyti teismo sprendimą. Šis juridinis asmuo neatliko bendrijos vadovo pareigų, todėl negali atsakyti dėl kilusių pasekmių. Be to, teismo posėdžio metu pati atsakovė nurodė, kad po antstolio raginimo ji perdavė teismo 2015-09-09 sprendime nurodytą informaciją ieškovams. Pastebėtina, kad iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad S. Ž. registruota, kaip DNSB „Alsas“ vadovė nuo 2015-12-23 (t. 1, b. l 27). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, laikomi rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi atsakovė nevykdė teismo priimto sprendimo geranoriškai, tokiu savo neveikimu lėmė, kad priimto teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai pas antstolį, t. y. surašytas raginimas vykdyti teismo sprendimą. Byloje esantys duomenys, t. y. vykdomasis raštas civilinėje byloje 2-10711-755/2015, prašymas dėl šio vykdomojo rašto pateikimas, raginimas vykdyti teismo sprendimą patvirtina neteisėtą atsakovė neveikimą (CPK 178 straipsnis.).

Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

Ieškovės prašomus atlyginti nuostolius sudaro 605,94 Eur suma, kurią priteisė teismas 2015-09-09 sprendimu iš DNSB „Alsas“ ir 65,16 Eur išlaidos sumokėtos antstoliui. Byloje ginčo, kad šios sumos sumokėtos tinkamiems subjektams nėra. Darytina išvada, kad ieškovė reikalauja atlyginti tiesioginius nuostolius.

Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad teismui 2015-09-09 sprendimu iš bendrijos priteisus 605,94 Eur sumą, pastaroji buvo išdalinta gyvenamojo namo gyventojams. UAB „Santermita“ 2017-03-21 pažymoje Nr. 17-03 (t. 1, b. l. 112) nurodyta, kad iš viso 605,94 Eur suma 2015 m. lapkričio mėnesį buvo išskirstyta namo gyventojams pagal kiekvieno buto plotą, išskyrus S. Ž., N. Š. ir Z. G.. MB „Ir apskaita“, kuri vykdo bendrijos apskaitą šiuo metu, 2017-06-12 atsakyme į užklausą (t. 1, b. l. 139) nurodyta, kad išlaidų paskirstymo suvestinėje matosi teismo išlaidų paskirstymas gyventojams. Šiame rašte nurodyta, kad nėra galimybės įvertinti kas tiksliai ir kiek apmokėjo. Prie šio rašto pridėtoje išlaidų paskirstymo suvestinėje matyti, kad 605,94 Eur suma paskirstyta gyvenamojo namo gyventojams (t. 1, b. l. 141–146). Ieškovės su 2018-06-22 prašymu (t. 3, b. l. 59–60) pateiktame mokesčių ir kaupiamųjų įmokų skaičiavimo ir sumokėjimo lentelėje, skiltyje teismo skolos 2015-11 nurodyta visa suma 417,28 Eur, taip pat ieškovės pateiktuose sąskaitose už komunalines paslaugas (t. 3, b. l. 61–79), kaip atskira mokėtina suma nurodoma skola už teismo išlaidas 2015 m. pagal 2018-02-28 atsisakymą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad teismo 2015-09-09 sprendimas buvo pateiktas UAB „Santermita“, kuri priteistas sumas padalijo gyventojams. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad dalis gyventojų apmokėjo gautas sąskaitas kartu su teismo išlaidų tam tikra suma (su ieškovės 2018-06-22 su prašymu pateiktoje suvestinė nurodoma likusi suma 417,28 Eur), teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko, paaiškino, kad ji sumokėjo jai tenkančią dalį ir pretenzijų neturi. Byloje pateikti gyventojų, kurie įtraukti trečiaisiais asmenimis raštai, kuriuose jie nurodo, kad atsisako nuo nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės (t. 1, b. l. 97–111), kituose gyventojų raštuose nurodoma, kad jie atsisako apmokėti teismo išlaidas. Teismo posėdžio metu tiek ieškovę atstovaujanti pirmininkė, tiek atsakovė patvirtino faktinę aplinkybę, kad 605,94 Eur suma buvo išdalinta gyventojams. Teismo posėdžio metu bendriją atstovaujanti pirmininkė patvirtino, kad dalis 605,94 Eur sumos yra apmokėta, kita likusi neapmokėta gyventojų suma bendrijos buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, kaip gyventojų įsiskolinimas bendrijai. Paaiškino, kad teismui galimai patenkinus ieškinį dėl sumos 605,94 Eur priteisimo, galimai ji būtų grąžinta gyventojams, tačiau jokio konkretaus sprendimo dėl šios sumos bendrija nėra priėmusi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad bendrijai paskirsčius 605,94 Eur sumą gyventojams, tik pastarieji gali reikšti reikalavimus buvusiai pirmininkei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas nurodo, kad atsakovei teismo 2015-09-09 sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo metu einant bendrijos pirmininkės pareigas ir šį teismo sprendimą pateiktus UAB „Santermitai, kuri tuo metu vykdė buhalterinę bendrijos apskaitą, visa nuostolių suma buvo paskirstyta gyventojams. Vėliau, bendrijos pirmininke tapus S. Ž., šis nurodymas UAB „Santermitai“ nebuvo atšauktas, panaikintas ar pan., t. y. nebuvo priimta jokio sprendimo nei pirmininkės, nei visuotiniame bendrijos namų susirinkime, kad paskirstytos sumos gyventojams būtų grąžintos ir 605,94 Eur suma būtų laikoma bendrijos nuostoliais. Pažymėtina, kad ir šiuo metu bendrijos buhalteriniuose dokumentuose dalis 605,94 Eur neapmokėtos sumos nurodoma kaip gyventojų įsiskolinimas. Tokiais veiksmais pripažįstama, kad 605,94 Eur sumą turi atlyginti gyventojai. Pastebėtina, kad šioje byloje pagal reiškiamus reikalavimus įmokų paskirstymo pagrįstumas gyventojams nėra sprendžiamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad bendrija, kaip savarankiškas juridinis asmuo patyrusi 605,94 Eur nuostolius dėl atsakovės veiksmų, juos išskirstė butų savininkams, todėl šiuo metu neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl šios sumos. Pastebėtina, kad byloje pateiktos anketos dėl kreipimosi į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės nesudaro pagrindo teigti, kad bendrija teisės aktų pagrindu tapo ar yra tinkamas butų savininkų atstovas pagal teisės aktų reikalavimus. Šių anketų pagrindu bendrija neperėmė reikalavimo teisių iš gyventojų, nes paskutinėse sąskaitose paskirstytos sumos reikalaujamos sumokėti kiekvienos gyventoj atskirai. Be to, ne visi butų savininkai yra bendrijos nariai. Duomenų, kad teisės aktų pagrindu bendrija galėtų atstovauti gyvenamojo namo butų savininkus ir jų vardu reikšti reikalavimus nėra pateikta, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė 605,94 Eur nuostolių, todėl ši suma negali būti priteista iš atsakovės bendrijai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 65,16 Eur sumą, kuri buvo sumokėta antstoliui pagal vykdymo išlaidų paskaičiavimo (t. 1, b. l. 76). Ginčo tarp šalių, kad ši suma sumokėta antstoliui iš bendrijos lėšų nėra. Taip pat pagal pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad 65,16 Eur suma nebuvo ir nėra paskirstyta gyvenamojo namo butų savininkams. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė negalėjo nurodyti, iš kokių lėšų sumokėta antstoliui. Teismas nustatė, kad atsakovė teismo 2015-09-09 sprendimo įsiteisėjimo metu privalėjo atlikti bendrijos pirmininkės pareigas iki kito bendrijos narių visuotinio susirinkimo, t. y. pagal teismo sprendimą pateikti informaciją, tačiau to nepadariusi (neteisėtas neveikimas) sukėlė žalą bendrijai, t. y. buvo apmokėta 65,16 Eur suma už priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms ši suma laikytina ieškovės tiesioginiais nuostoliais, todėl atsakovės turi būti atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Šiuo atveju neįrodžius 605,94 Eur sumos, kaip civilinės atsakomybės žalos sąlygos, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių ieškovei. Tuo tarpu dėl išlaidų antstoliui yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, t. y. iki kito bendrijos pirmininko išrinkimo atsakovė turėjo atlikti visas bendrijos pirmininko pareigas, atitinkamai ir vykdyti teismo 2015-09-09 sprendimą, apie šį sprendimą jai buvo žinoma, nes atsakovė dalyvavo teisminiame procese. Kadangi atsakovė nevykdė minėto sprendimo, buvo kreiptasi į antstolį dėl tokių veiksmų bendrija patyrė 65,16 Eur išlaidų. Tarp neteisėto atsakovė neveikimo ir kilusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl pripažintina, kad ieškovė įrodė šią civilinės atsakomybės sąlygą.

Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų prezumpciją dėl atsakovės kaltės, todėl pripažintina, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė teisminio proceso metu nurodė, kad DNSB „Alsas“ pirmininkė pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo neturėjo visuotinio susirinkimo pritarimo tokiam veiksmui. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 17 punktą visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo. Byloje duomenų, kad visuotinio narių susirinkimo metu butų svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą nėra pateikta, tačiau teisinių pasekmių minėtas teisės aktas nenumato. Darytina išvada, kad pirmininkė savo rizika kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad pirmininkės veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos nenumato pasekmių, dėl to, kad nebuvo priima visuotinio susirinkimo sprendimas dėl žalos, todėl nėra pagrindo vien šiuo aspektu nepriteisti iš atsakovės žalos.

Teismas konstatuoja, kad pagal pateiktus duomenis ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė reikalavimo dalį dėl 65,16 Eur sumos priteisimo, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 94). Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri patyrė 120,25 Eur išlaidų (t. 3, b. l. 57).

Teisminio bylos proceso metu 870 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei, todėl ši aplinkybė taip pat vertintina sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas 65,16 Eur suma laikė pagrįstą ir ją priteisė, reikalavimą dėl 605,94 Eur atmetė. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteistina 303,41 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš ieškovės valstybei priteistina 47,28 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 297,67 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 117,04 Eur pašto išlaidų. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jos valstybės patirtos pašto išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti ieškovei DNSB „Alsas“, juridinio asmens kodas 301239650, iš atsakovės N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,16 Eur žalos atlyginimo, 303,41 Eur teisinės pagalbos išlaidų;

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės DNSB „Alsas“, juridinio asmens kodas 301239650, 47,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovės DNSB „Alsas“, juridinio asmens kodas 301239650, 117,04 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                     Aušra Barškietytė