Administracinė byla Nr. TA-266-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00130-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas M. B. (M. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinės žalos.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. sausio 25 d. yra laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.2.       Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neužtikrino jo privatumo, nes tualetas yra gyvenamojoje patalpoje ir nuo esančių asmenų atskirtas sienele iš medžio pjuvenų plokštės, kurios aukštis apie 1,8 m., o durų vietoje yra skuduras, kurį Šiaulių TI administracija vadina užuolaida, kuri yra siaura. Šiaulių TI pareigūnai ir administracijos atstovai į kamerą įeina neįspėję, todėl buvo atvejų, kai pareiškėjas buvo užtiktas atliekantis gamtinius reikalus, taip pat pareiškėjas yra matomas per duryse esančią stebėjimo akutę. Pasinaudojus tualetu, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, nes nebuvo atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos.

2.3.       Kamerose buvo šalta, nes langų rėmai supuvę, ilgą laiką pareiškėjas gyveno be ventiliacijos, dabar ji įvesta, pareiškėjas nebuvo aprūpinamas naujais drabužiais. Kameros neremontuojamos, drėgnos, nešvarios, netinkamas apšvietimas, Šiaulių TI trūksta užimtumo, socialinės reabilitacijos laisvalaikio programų, pasivaikščiojimo kiemelių sienose ir stogo konstrukcijose naudojama kenksminga medžiaga asbestas, neužtikrinama sveikatos priežiūra, neišduodamos higienos ir valymo priemonės, maistas nekokybiškas, nesuteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą.

2.4.       Kamerose nėra įrengtų prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, pasikalbėjimo modulių ir radijo taško, jis savo radijo imtuvo neturi, jam nebuvo išduodama jokia spauda, o dėl sunkios turtinės padėties jis negalėjo užsisakyti periodinės spaudos.

2.5.       Kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti, o asmeninius daiktus laikė ant grindų. Kamerose ant sienų yra įrengta po vieną lentyną, kurios neužteko daiktams susidėti.

2.6.       Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius skausmus, depresiją.

3.       Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. sausio 25 d. periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 2, 73, 107, 71.

4.2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punktu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“12.5 punktu, reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

4.3.       Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 71 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užuolaida. Užuolaidomis atskirta ne visa sanitarinio mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine sienele arba OSB plokšte. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės. Aplinkybę, kad užuolaidos tvarkingos, patvirtina ir pridedamos nuotraukos, be to, pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių TI administraciją nei karto nesikreipė. Pareiškėjo teiginys, kad, jam naudojantis sanitariniu mazgu, jį per stebėjimo langelį gali matyti pareigūnai neatitinka realybės, tai patvirtina pateiktos nuotraukos, o pareiškėjo teiginys, kad jis netikėtai būna užkluptas pareigūnų nelogiškas, kadangi pareigūnai pirma turi atsirakinti kameros duris, todėl pareigūno įėjimas į kamerą nėra netikėtas. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Tai, kad nurodytas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

4.4.       Nemalonus kvapas kamerose neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl, vėdinant patalpas per langus, blogas kvapas neturėjo užsistovėti. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

4.5.       Sanitarinio mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis, sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

4.6.       Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad sąlygos kamerose neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų.

4.7.       Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu, HN 134:2015 3 punktu, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

4.8.       Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), be to, toje pusėje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

4.9.       Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms HN 134:2015 nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

4.10.       Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

4.11.       Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2019 m. birželio 7 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-4244 matyti, kad kameroje Nr. 73 apšvieta per žema. Iš 2019 m. spalio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-7412 matyti, kad kameroje Nr. 73 apšvieta per žema. Iš 2020 m. sausio 22 d. Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pažeidimai pašalinti. Iš 2020 m. sausio 27 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-181 matyti, kad kameroje Nr. 73 apšvieta per žema. Iš Šiaulių TI 2020 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 14-4673, skirto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui, matyti, kad pažeidimai, susiję su apšvieta, pašalinti.

4.12.       Nors kitos kameros dėl jų atitikimo HN 134:2015 aktualiu laikotarpiu netikrintos, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su HN 134:2015 reikalavimais, nebuvo, t. y. kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

4.13.       Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 73, 107.

4.14.       2020 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas žodiniu prašymu kreipėsi į Turto valdymo skyriaus darbuotojus su prašymu dėl lango sutvarkymo, kuris buvo nedelsiant (kitą dieną) įvykdytas. Šiaulių TI darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., nedelsiant į tai reaguoja, tačiau ir patys asmenys turi teisę kreiptis su prašymais dėl inventoriaus atnaujinimo ir pan. Anksčiau su tokiu prašymu pareiškėjas nėra kreipęsis.

4.15.       Pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo spintelių daiktams bei maistui susidėti, kamerose buvo tik po mažą lentyną neatitinka realybės.

4.16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.7 bei 14.8 punktais, juose nurodomi du alternatyvūs pasirinkimai, bet kurio iš jų įgyvendinimas yra atitinkantis teisės akto reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl spintelių neįrengimo atmestinos, kadangi kamerose įrengtos lentynos.

4.17.       Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.

4.18.       Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

4.19.       Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1­69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Šie apribojimai sušvelninti Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1-69 pakeičiančiu Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-174. Tokių veiksmų imtasi siekiant apsaugoti tiek pareiškėją, tiek kitus Šiaulių TI kalinčius bei dirbančius asmenis, todėl ši priemonė proporcinga ir teisėta.

4.20.       Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad ŠTI tiekiamas maistas nekokybiškas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Bruneros“. Maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos. Iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų, esminių pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, nėra.

4.21.       Pareiškėjas savo skunde teigė, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku ar pasikalbėjimo moduliu, o jų nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Pagal aktualų teisinį reguliavimą pareiškėjas radijo imtuvą galėjo turėti.

4.22.       Šiaulių TI veikia biblioteka, iš kurios suimtieji (nuteistieji) savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros. Taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai pareigos aprūpinti Šiaulių TI laikomus asmenis spauda (laikraščiais, žurnalais ir t. t.) nenumato, tačiau esant galimybėms į kameras išduodama po laikraštį. Šiuo metu dėl lėšų trūkumo tokios galimybės nėra. Šiaulių TI laikomi asmenys turi galimybę naudotis ribota interneto prieiga, kur savarankiškai gali susirasti ir susipažinti su teisės aktais, svarstomais teisės aktų projektais, kita viešai skelbiama informacija, už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas prenumeruoti laikraščius bei žurnalus.

4.23.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), 5 ir 6 punktais, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, tačiau pareiškėjas dėl rūbų išdavimo nei karto nesikreipė.

4.24.       Iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas dantų šepetėliu, muilu, tualetiniu popieriumi, kitomis priemonėmis neaprūpintas, kadangi jas turėjo arba jas atsisakė paimti. Pareiškėjas patvirtino savo parašu, kad jokių pretenzijų neturi. 

4.25.       Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Suimtiesiems (nuteistiesiems), pageidaujantiems įsigyti papildomų valymo priemonių, yra sudaryta galimybė jas įsigyti Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje. Tinkamą aprūpinimą valymo priemonėmis patvirtina ir bylos medžiaga.

4.26.       Šiaulių TI atsiliepimo į skundą rengimo metu nuteistiesiems iki gyvos galvos darbo vietų neturi, kadangi valstybės įmonė „Mūsų amatai“ savo veiklos šioje įstaigoje nevykdo. Atsiradus darbo galimybei, pareiškėjo prašymas dirbti būtų svarstomas pakartotinai.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo M. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. sausio 25 d. buvo pažeista, o kitą skundo dalį atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4244, 2019 m. spalio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA-7412, 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo aktu Nr. PA-181 nustatyta, kad kameroje Nr. 73 apšvieta per žema, įrenginiai nesaugūs, tačiau pažeidimai buvo pašalinti. Remiantis Turto valdymo skyriaus 2021 m. vasario 25 d. pažyma Nr. 62-64, langas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi 2020 m. gruodžio 8 d. žodžiu, sutvarkytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, HN 134:2015 3 ir 17 punktais, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo kaltės dėl ventiliacijos nebuvimo ir netinkamo apšvietimo yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langus sudaryta. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, nuotraukas), teismas padarė išvadą kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, švarios, t. y. kiti pareiškėjo teiginiai dėl HN 134:2015 pažeidimo yra deklaratyvūs.

7.       Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, išskyrus gyvenamąją kamerą Nr. 73, kurioje nustatyti HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai, todėl teismas tai vertino pareiškėjo naudai.

8.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko HN 134:2015 reikalavimus, išskyrus gyvenamąją kamerą Nr. 73, kurioje nustatyti HN 134:2015 12 ir 14 punkto reikalavimų pažeidimai.

9.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto, nes jie yra deklaratyvūs, pareiškėjas įtikinamai neindividualizavo, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių TI stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

10.       Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl signalizacijos mygtuko ir radijo taško įrengimo, teismas vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat atsižvelgė į tai, kad į Šiaulių TI direktorių pareiškėjas kreipėsi, kad būtų įrengtas kameroje iškvietimo mygtukas ir jis galėtų išsikviesti pareigūną bei nereikėtų daužyti į duris, tačiau paminėtame prašyme pareiškėjas nenurodė kada ir kokių nepatogumų dėl nesančio iškvietimo mygtuko jis patyrė, šių nepatogumų nesiejo niekaip su neturtine žala, gauto atsakymo iš Šiaulių TI nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teismas pabrėžė, kad skunde teismui pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau nebūtų pavykę to padaryti.

11.       Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas. Pareiškėjas nurodė, kad savo radijo imtuvo neturi, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl radijo imtuvo išdavimo ar kad toks jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų.

12.       Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI aprūpinti pareiškėjo spauda, be to, Šiaulių TI veikia biblioteka.

13.       Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, įrengimą, nurodė, kad Šiaulių TI sanitariniai mazgai įrengti be visiško atskyrimo, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti OSB arba OSB mūrine užuolaida, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis (kamera Nr. 71) ar užuolaidomis. Įvertinęs tai, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, teismas sprendė, kad niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

14.       Teismas nurodė, kad pagal teises aktų reikalavimus suimtieji patys turi palaikyti švarą kamerose, be to, kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos, taip pat 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI atlikti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, tačiau darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, t. y. kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų ir konstatavo, kad Šiaulių TI neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

15.       Teismas iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 24 d. pažymos Nr. 61-559 „Dėl M. B.“ nustatė, kad pareiškėjas dėl drabužių ir avalynės išdavimo bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių ar administraciją nesikreipė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų.

16.       Pasisakydamas dėl higienos ir valymo priemonių išdavimo pareiškėjui, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, taip pat įvertino Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitą Nr. 812. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi su prašymu išduoti higienos priemones: skalbimo miltelių, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlį, dantų pastos, tačiau pareiškėjas buvo mokus, nes pirko už daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos, todėl pagal Aprašo 5 punktą, jam higienos priemonės neišduotos, tai patvirtina Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 61-559 „Dėl M. B.“.

17.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl spintelių kamerose, teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Normos), taip pat teismas nustatė, kad kamerose ant sienų yra įrengta po vieną lentyną, todėl pareiškėjui kiekvienoje kameroje buvo pakankamai vietos susidėti daiktus kiekvienoje kameroje ant lentynos, o kurie netilpo ant lentynos, susidėti ant lovų antro aukšto gulto.

18.       Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI trūksta užimtumo, socialinės reabilitacijos laisvalaikio programų, teismas apžvelgė Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, Šiaulių TI direktoriaus įsakymus dėl pasivaikščiojimo trukmės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktą. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI suteikia galimybę nuteistiesiems ir suimtiesiems sportuoti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose.

19.       Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus nutarimus dėl karantino paskelbto šalies teritorijoje, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, t. y. karantino metu jokie užsiėmimai nevykdomi, siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo užimtumo atmetė.

20.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad maistas Šiaulių TI buvo netinkamos kokybės, nurodė, jog patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamos maisto kokybės yra nepagrįsti ir nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl nekokybiško maisto.

21.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos galimybės dirbti, apžvelgė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog Šiaulių TI 2020 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 17-1004 pranešė pareiškėjui, kad Šiaulių TI administracija negali pareiškėjo aprūpinti mokamu darbu, kadangi įstaiga valstybės įmonė „Mūsų amatai“ savo veiklos Šiaulių TI nevykdo ir pareiškėjo įdarbinimo klausimas galės būti svarstomas atsiradus tokiais galimybei. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų.

22.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, todėl nustatyti HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

III.

23.       Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų reikalavimus ir todėl nepagrįstai nenustatė pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

24.2.       Po sanitarinių mazgų atliktos dezinfekcijos kurį laiką negalima pasinaudoti sanitariniu mazgu, nes nuo drėgmes ir dezinfekcinių medžiagų medžio pjuvenos pasišiaušia ir galima susižaloti.

24.3.       Pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas ir dėl to, kad ties durimis buvo paliekami plyšiai ir pareigūnai per stebėjimo akutę galėjo matyti pareiškėją.

24.4.       Po kamerų Nr. 71–76 langais yra šiukšlių konteineriai, taip pat rūkymo vieta, todėl nemalonūs kvapai patenka į kameras.

24.5.       Kameroje Nr. 73 nėra nei unitazo, nei klozeto, gamtinius reikalus reikia atlikti į skylę grindyse.

24.6.       Nuteistiesiems ir suimtiesiems nėra tinkamai suteikiama medicinos pagalba, pareiškėjas nurodo, kad kitam asmeniui, su kuriuo jis buvo kameroje, nebuvo tinkamai suteikta medicinos pagalba, nes nebuvo iškvietimo mygtuko, todėl nurodytas asmuo mirė.

24.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė iš atsakovo pareiškėjui.

24.8.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl spintelių nebuvimo.

24.9.       Pareiškėjo nurodyti pažeidimai nėra trumpalaikiai, jie yra nuolatiniai, pareiškėjas orumą žeminančiose sąlygose Šiaulių TI praleido beveik 2 metus.

25.       Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Šiaulių TI atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.       Atsakovo teismui pateikti duomenys yra teisingi, o Šiaulių TI darbuotojai savo darbe vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo principais, todėl pagrindo teigti, kad atsiliepime nurodomos aplinkybės melagingos, nėra.

26.2.       Šiaulių TI sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, iš pirmosios instancijos teismui teiktų nuotraukų matyti, kad jokių plyšių nėra, asmens nėra galimybės stebėti per akutę. Pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, atsakovui neteikė.

26.3.       Pareiškėjo argumentai dėl pagalbos mygtuko įrengimo grindžiami kito asmens patirtimi, nesusieja šių argumentų su konkrečiai pareiškėjo patirta žala.

26.4.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kvapo kamerose dėl šiukšlių konteinerių ir rūkymo vietų, taip pat aplinkybė dėl galbūt po dezinfekcijos pasišiaušiančios OSB plokštės, su kuria galima susižaloti, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, nes pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo nurodęs, todėl apeliaciniame procese šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos.

26.5.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad tenkinti pareiškėjo skundą dėl spintelių trūkumo nėra pagrindo, nes vietos daiktams buvo pakankamai, o pareiškėjo teiginiai, kad už daiktų laikymą ant laisvų gultų yra baudžiama yra nepagrįsti. Teismui teiktuose nuotraukose matyti, kad daiktai ant gultų laikomi ir už tai asmenys nėra baudžiami, informacijos apie gautas nuobaudas už daiktų laikymą ant gultų nenurodo ir pareiškėjas.

26.6.       Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

27.       Byloje nagrinėjamas pareiškėjo M. B. reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Šiaulių TI nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. sausio 25 d., atlyginti.

28.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.       Pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.), todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (dėl kvapo kamerose dėl šiukšlių konteinerių ir rūkymo vietų, taip pat aplinkybė dėl galbūt po dezinfekcijos pasišiaušiančios OSB plokštės, su kuria galima susižaloti, tualeto įrengimo), nevertinami.

30.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisėtam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog kamerose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jam pačiam jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalos. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

34.       Pirmosios instancijos teismas aptariamu aspektu vertino Šiaulių TI sanitarinių mazgų kamerose lentelę Nr. 62/08-145 (I t., b. l. 82-83). Šioje lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė kamerose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, – 1 m 81 cm aukščio. Pateiktos kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (I t., b. l. 165–168) patvirtina, jog įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis ar užuolaida. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, tik laikosi pozicijos, jog sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo likusios patalpos užuolaida neužtikrina reikiamo privatumo, ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A-728-415/2017, Nr. A-337-146/2017, Nr. A-772-261/2017. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytomis nutartimis, nes nesutampa ginčo laikotarpis bei bylos faktinės aplinkybės, kadangi pareiškėjo nurodytose bylose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto buvo atitverti ne aukštesnėmis, nei 1,5 m sienelėmis arba užuolaidomis, nebuvo užuolaidų, dengiančių sanitarinį mazgą nuo durų ir pan. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1036-968/2021, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-360-662/2022 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo pažeistas. Pareiškėjo argumentus dėl plyšių paneigia byloje pateiktos nuotraukos.

35.       Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteikta spintelė daiktams susidėti, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Normų 9 punktą kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad lentynos buvo įrengtos visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir Šiaulių TI atliko neteisėtus veiksmus.

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo nurodyti pažeidimai nėra trumpalaikiai, jie yra nuolatiniai, pareiškėjas orumą žeminančiose sąlygose Šiaulių TI praleido beveik 2 metus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, išskyrus tuos, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas (HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimas, žr. nutarties 6 p.), nenustatyta.

37.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

38.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

39.       Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-267-662/2022).

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

41.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

        Virginija Volskienė