Civilinė byla Nr. 2A-910-459/2020
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00150-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1;
3.4.5.16.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. L. ir A. L. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Pareiškėjai nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai: sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra S., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, santuoka faktiškai iširusi dėl skirtingų požiūrių į šeimą, pomėgių ir poreikių bei charakterio nesuderinamumo. Pareiškėjai įsitikinę, kad susitaikyti galimybių nėra, jų apsisprendimas nutraukti santuoką yra galutinis, todėl prašo sutuoktinių taikinimo priemonių netaikyti. Jų nepilnametės dukters S. L. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo pareiškėjų susitarimu nustatoma su pareiškėja S. L. jos gyvenamojoje vietoje. A. L. su dukra galės bendrauti be jokių apribojimų pagal poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese. Santuokos metu įgytą turtą pasidalijo ir tarpusavio išlaikymo klausimus išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorius informuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3. 126 straipsnio nustatyta tvarka. Patvirtina, kad abu yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo vienas kitam nereikalauja, jokių pretenzijų vienas kitam nei dėl santuokos iširimo, nei dėl turto padalijimo neturi. Mano, kad yra visos sąlygos santuoką nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus numatyta supaprastinta tvarka. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokines pavardes – L., L.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir santuoką, sudarytą tarp pareiškėjų (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas po santuokos nutraukimo pareiškėjai S. L. paliko pavardę – „L.“, pareiškėjui A. L. paliko pavardę – „L.“. Teismas taip pat patvirtino teismui pateiktą pareiškėjų 2020 m. vasario 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
4. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
4.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjai sutinka santuoką nutraukti, patvirtina, jog yra veiksnūs, nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, išlaikymo vienas kitam nereikalauja, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė nepilnamečio vaiko – dukros S. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir gyvenamosios vietos, bendravimo tvarką ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
4.2. Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė ir savo prievolių kreditoriui AB SEB bankas vykdymo tvarką. Pareiškėjai sutarė, jog įsipareigojimo kreditoriui vykdymas liks solidari pareiškėjų prievolė. Suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas pateikė poziciją dėl pareiškėjų prašymo, kuriame nurodė, kad pareiškėjų teismui tvirtinti pateikta Sutartis nepažeidžia kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti tvirtinama. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad sutartyje nurodyta įsipareigojimų kreditoriui vykdymo tvarka neprieštarauja jo interesams. Pareiškėjų tvirtinimu, daugiau kreditorių nėra.
4.3. Atsižvelgiant į pareiškėjų pridėtus rašytinius įrodymus, įvertinus raštu išdėstytus argumentus, kad sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką, nei vienas jų susitaikyti nepageidauja, yra įsitikinę, kad santuoka faktiškai yra nutrūkusi, prašo bylą nagrinėti iš esmės, darytina išvada, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.54 straipsnio 1, 4 dalys). Konstatuota, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
4.4. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra visos sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje: nuo santuokos sudarymo praėję daugiau nei vieneri metai, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti sutuoktinių visišku veiksnumu, pretenzijų dėl santuokinių pavardžių vienas kitam nereiškia, įsipareigojimų kreditoriui vykdymo tvarką, santuokoje įgyto dalintino turto pasidalijimo klausimus išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei kitus klausimus.
4.5. Pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ji neprieštarauja viešajai tvarkai ir įstatymui, taip pat nenustatyta, kad sutartis pažeistų vieno sutuoktinio, jų nepilnamečio vaiko ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl sutartis tvirtinama ir traukiama į teismo sprendimą su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
4.6. Atsižvelgiant į pareiškėjų raštu išdėstytus argumentus, pridėtus rašytinius įrodymus, konstatuota, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl santuoka nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekamos santuokoje įgytos pavardės. Pareiškėjams išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
6.1. Po 2020 m. vasario 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir dokumentų pridavimo į teismą, pareiškėjas atidžiai pradėjo skaityti Sutarties turinį, bei aptiko, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios.
6.2. Pareiškėjai santuokos metu įgijo turto už 144 667,20 Eur, kuris turėtų būti padalijamas po lygiai, tai yra po 72 333,60 Eur arba vienam paliekant pareiškėjui nekilnojamąjį turtą, o kitam sumokant už jo dalį piniginę kompensaciją. Tačiau pagal pateiktą Sutartį ir priimtą sprendimą įvertinus vidutinės rinkos vertes pareiškėjai S. L. atitektų ženkliai didesnis nekilnojamas turtas už 110 740,20 Eur, o pareiškėjui A. L. atitektų nekilnojamas turtas tik už 33 927 Eur.
6.3. Pagal Sutarties 2.3 punkte numatytas sąlygas namo įrengimui ir gerbūvio tvarkymo darbų atlikimui suteiktą AB SEB banko paskolą pagal 2013 m. liepos 3 d. kredito sutartį Nr. 04A1318210607-90 pareiškėjų vardu po santuokos nutraukimo pareiškėjai padengs solidariai, tačiau pareiškėjas įsipareigoja kas mėnesį, pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, pervesti išmokamą kredito sumą sutartyje nustatyta tvarka į sutartyje nurodytą kredito dengimo sąskaitą sutartyje numatytais terminais. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad dukters S. L. išlaikymui pareiškėjas teiks po 500 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.
6.4. Pareiškėjas įsigilinęs į Sutarties sąlygas, įvertinęs turto rinkos vertes, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai atitektų ne tik ženkliai didesnis turtas, bet ir už jai atitenkantį turtą jis mokės kreditinę paskolą bei išlaikymą dukrai. Atsižvelgiant į tai, mano, jog tai prieštarauja ne tik protingumo ir teisingumo principams bet ir yra pažeidžiami jo kaip sutuoktinio interesai. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
6.5. Teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. balandžio 21 d. 14 val., todėl pareiškėjas 2020 m. balandžio 17 d. pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog pakeitė savo valią ir nenori santuokos nutraukti pareiškime ir Sutartyje nurodytomis sąlygomis, nes Sutartis pažeidžia jo kaip sutuoktinio teises ir teisėtus interesus ir prašė teismo jos netvirtinti. Tą pačią dieną 2020 m. balandžio 17 d. šį pareiškimą išsiuntė elektroniniu paštu palangos.rūmai@gmail.com. Kadangi laiškas atgal negrįžo, todėl manė, kad dokumentus pridavė. Tačiau 2020 m. balandžio 22 d. sužinojo, kad teismas priėmė sprendimą pagal paduotus dokumentus. Pradėjus domėtis pastebėjo, kad dėl žmogiškosios ar kompiuterinės klaidos nusiuntė dokumentą ne tuo adresu, t. y. ne elektroniniu paštu palangos.rūmai@teismas.lt., vadinasi teismas jo pareiškimo negavo.
6.6. Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjo interesų ir tikrosios valios, jis pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gerai neįsigilinęs į sutarties turinį, nebuvo tinkamai atstovaujamas advokato, neturėjo žinių ir dėl žmogiškosios ar kompiuterinės klaidos pareiškimą dėl valios pakeitimo išsiuntė ne tuo elektroniniu paštu.
7. Pareiškėja S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo A. L. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
8.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis priimtas teismo sprendimas turėtų būti naikintinas. Teiginiai, kad po Sutarties pasirašymo ir dokumentų pridavimo į teismą, jis pradėjo atidžiai skaityti sutarties turinį bei aptiko, kad Sutartis neatitinka jo interesų ir tikros jo valios kelia pagrįstas abejones jo sąžiningumu, kadangi Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2020 m. vasario 26 d., tačiau pareiškėjas dar ilgą laiko tarpą šiuos dokumentus laikė pas save darbe ir tik 2020 m. kovo 6 d. dokumentai buvo pateikti teismui.
8.2. Pareiškėjas minėtus dokumentus pasirašė laisva valia. Sutarties sąlygas ir prašymą teismui parengė apelianto sesuo, todėl jis su šių dokumentų turiniu buvo gerai susipažinęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis nesuprato sutarties sąlygų yra niekuo nepagrįstos ir išgalvotos, todėl jos negali patvirtinti apelianto teisėtų interesų pažeidimo.
8.3. Pareiškėjo teiginiai, kad yra pažeisti jo, kaip sutuoktinio interesai, nes jis dar turi mokėti išlaikymą dukteriai ir kreditinę paskolą taip pat kelia pagrįstas abejones jo sąžiningumu, kadangi dar 2020 m. kovo 11 d. jis sudarė preliminariąją buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią sutarta buto pardavimo kaina 79 000 Eur. Pareiškėjas iš anksto rengėsi buto pardavimui, kadangi po santuokos nutraukimo rengiasi pirkti gyvenamąjį namą.
8.4. Nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas, neva tai, 2020 m. balandžio 17 d. siuntė teismui pranešimą apie savo valios pakeitimą elektroniniu paštu, kadangi prie apeliacinio skundo pridėta el. laiško kopija, iš kurios akivaizdžiai matosi, jog joks priedas (pareiškimas) nebuvo prisegtas. Tokiu būdu pareiškėjo nurodytos aplinkybės vėl kelia abejones dėl jų tikrumo.
8.5. Pareiškėjas ne tik pradėjo teisminį ginčą, po to, kai buvo sudarytas taikus sutuoktinių susitarimas, bet ir 2020 m. balandžio 19 d. sukėlė fizinį skausmą pareiškėjai ją sumušdamas, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje.
8.6. CK trečiosios knygos IV skyriaus normos teismo neįpareigoja tikrinti pareiškėjų nurodyto bendro turto kiekio ir vertės bei pareiškėjų reikalavimo jį padalinti atitinkamai pagal jų susitarimą, ar sutartyje nurodytas dalintinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei teismui nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padalinto bendro turto klausimas ateityje nebegali būti keliamas, nes šių sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Išimtinis atvejis, kai sutarties sąlygos, susijusios su turto padalijimu, gali būti keičiamos, jei vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą, todėl šis turtas buvo neįtrauktas į sutartį ir liko nepadalintas. Šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra paremta laisva šalių valia, yra bendru sutarimu išspręstas turto pasidalinimo klausimas, ir nėra jokio teisinio pagrindo kelti ginčą dėl sutarties sąlygų.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio tenkintas pareiškėjų S. L. ir A. L. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjai 2020 m. vasario 26 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai susitarė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti bendru sutikimu bei susitarė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių:
13.1. Dukters S. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina S. L., jos gyvenamojoje vietoje, paliekant tėvui A. L. teisę matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, lygiomis teisėmis su motina.
13.2. Dukters S. L. išlaikymui pareiškėjas A. L. teiks po 500 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.
13.3. Namo, adresu (duomenys neskelbtini) įrengimui ir gerbūvio tvarkymo darbų atlikimui, suteiktą AB SEB banko paskolą pagal 2013 m. liepos 3 d. kredito sutartį Nr. 04A1318210607-90 A. L. ir S. L. vardu po santuokos nutraukimo pareiškėjai padengs solidariai, tačiau pareiškėjas A. L. įsipareigoja kas mėnesį, pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, pervesti išmokamą kredito sumą šioje sutartyje nustatyta tvarka į šioje sutartyje nurodytą kredito dengimo sąskaitą sutartyje numatytais terminais.
13.4. Pareiškėjas A. L. įsipareigoja išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 1 d.
13.5. AB SEB bankas informuotas apie santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu faktą – apie tai patvirtina pranešimas su žyma apie įteikimą. Įvykdžius AB SEB banko 2013 m. liepos 3 d. kredito sutartį Nr. 04A1318210607-90, žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas ir statiniai: 1/5 vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka S. L.
13.6. A. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini).
13.7. S. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė (duomenys neskelbtini).
13.8. A. L., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė (duomenys neskelbtini).
13.9. Kiekvienas iš pareiškėjų pasiliks sau iki santuokos ir santuokoje įgytus asmeninius daiktus.
13.10. Pareiškėjai vienas kitam turtinių bei neturtinių pretenzijų nei dėl santuokos iširimo, nei dėl turto pasidalijimo neturi ir nereiškia, jokių piniginių kompensacijų vienas iš kito nereikalauja.
13.11. Visi turto pasidalinimo, vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku klausimai yra išspręsti šia sutartimi, kurią sudarė laisva valia be trečiųjų asmenų įtakos.
13.12. Atsižvelgiant į tai, kad abu yra darbingi, nuo santuokos nutraukimo dienos nė vienas iš jų neteiks kitam išlaikymo, materialinės pagalbos.
13.13. Po santuokos nutraukimo S. L. paliekama santuokinė pavardė – L., A. L. – L.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino pareiškėjų 2020 m. vasario 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su Sutarties sąlygomis. Pareiškėjas nesutinka su Sutartyje nustatytu turto padalijimu, kadangi, jo teigimu, pareiškėjai atitenka ženkliai didesnis turtas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su prievolės kreditoriui AB SEB bankui vykdymu, kadangi jis pagal Sutartį mokės kreditinę paskolą už pareiškėjai atitenkantį turtą, be to, jis mokės išlaikymą dukrai. Paaiškina, jog Sutartį pasirašė gerai neįsigilinęs į jos turinį, nebuvo tinkamai atstovaujamas advokato, neturėjo žinių. Teigia, kad tik po Sutarties pasirašymo ir dokumentų pateikimo į teismą atidžiai pradėjo skaityti Sutarties turinį bei aptiko, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios. Mano, kad Sutartis prieštarauja ne tik protingumo ir teisingumo principams bet ir yra pažeidžiami jo kaip sutuoktinio interesai. Be to, dėl žmogiškosios ar kompiuterinės klaidos pareiškimą dėl valios pakeitimo 2020 m. balandžio 17 d. išsiuntė teismui neteisingu elektroninio pašto adresu.
15. Narinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
16. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
17. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
20. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
21. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kartu į bylą pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme, nėra ginčo dėl to, kad pasirašant prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas nebuvo atstovaujamas asmens, gebančio paaiškinti jam pareiškėjos pateiktų ir vėliau jo pasirašytų dokumentų pasekmes, o pasak pareiškėjo, jis nesuprato teisinių minėtų procedūrų bei sutarties pasirašymo pasekmių. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija, kad šalys šiuo metu nėra pasiekusios susitarimo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad Sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.
24. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.).
26. Pareiškėjas 2020 m. liepos 28 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose be apeliaciniame skunde nurodomų argumentų papildomai paaiškino, jog įsigijo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bei su AS „Citadelė banku“ sudarė kredito sutartį, be to, buvo nutrauktas pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą minimas ikiteisminis tyrimas. Kartu pareiškėjas pateikė ir šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Taigi, dar galiojant pareiškėjų santuokai, vieno iš sutuoktinių vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, taip pat prisiimti kreditiniai įsipareigojimai. Vadinasi, atsirado naujos aplinkybės, susijusios su sutuoktinių turtu, kurios nebuvo ir negalėjo būti aptartos Sutartyje.
27. Iš paminėtų bylos aplinkybių akivaizdu, jog teismui pateikta 2020 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta, be to, Sutartyje nurodytos aplinkybės nebeatitinka faktinės padėties. Taigi nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų vaiko interesus, yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis. Pareiškėjams negebant patiems įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Almantas Padvelskis