Civilinė byla Nr. 2A-35-1097/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03266-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 3.2.4.11;3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A. P. ir P. J. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. A. P. ir P. J. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydami teismo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 910 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V (toliau – sprendimas Nr. 760V) patvirtino teritorijos prie žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklų masto detalųjį planą ir nustatė, kad ieškovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po detaliojo plano patvirtinimo taptų 1 650 kv. m, t. y. prie jo būtų prijungta valstybinė žemė, kurios plotas 740 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V (toliau – sprendimas Nr. 59V) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomą priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ nuspręsta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasis sklypas yra 1 650 kv. m, įskaitant papildomai priskirtą 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį ir prijungiant ją prie esamo ieškovams priklausančio 910 kv. m privačios žemės sklypo. Sprendime Nr. 59V buvo siūloma parduoti 740 kv. m sklypo dalį ieškovams. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovai kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami pradėti 740 kv. m sklypo pirkimo–pardavimo procedūras. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ieškovų prašymą atmetė, nurodydamas, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir toks plotas negali būti parduodamas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui. Ieškovai dėl šio sprendimo padavė skundą, tačiau NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1SS-2171-(8.5.) skundą atmetė, nurodydama, kad pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai, esantys šalia ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, negali būti laikomi įsiterpusiais žemės plotais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytų kriterijų. Nesutikdami su šiais NŽT sprendimais ir ieškiniu prašydami įpareigoti NŽT parduoti jiems 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, ieškovai pažymėjo, kad valstybės žemės plotų pardavimas jiems nepažeis kokio nors konkretaus asmens interesų, NŽT nenurodė ir nepateikė duomenų, kad pageidaujama įsigyti valstybinė žemė yra grąžintina pretendentams ar paimtina valstybės reikmėms ar joje ketinama atlikti valstybės/savivaldybės mastu svarbius statybos rangos darbus, ar kas nors į ją pretenduoja. Patvirtintas detalusis planas ir priimti Vilniaus savivaldybės valdybos sprendimai neprieštarauja Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytiems kriterijams. Ieškovai pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, nenuginčyti, įtraukti į savivaldybės detaliųjų planų registrą. Dėl to nepagrįstai atsisakyta parduoti nurodytą žemės sklypą ieškovams.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Nutarime Nr. 692 yra imperatyviai įtvirtinta, jog įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi valstybės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų (Nutarimo 2.15 punktas). Ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, todėl negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms, pakartotinai vertinama žemės sklypo atitiktis šioms nuostatoms, todėl, nors ieškovų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose, tai nesuteikia teisės įsigyti papildomo 740 kv. m ploto valstybinės žemės ploto, jeigu jis neatitinka teisės aktuose reglamentuojamo įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų ir sąlygų.
4. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintas teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklų masto detalusis planas, kuriame suplanuotas gyvenamosios mažaaukščių statinių teritorijos 1 650 kv. m ploto žemės sklypas. Šiuo detaliuoju planu numatyta, kad 910 kv. m ploto sklypo, kurį nuosavybės teise valdo ieškovai, dydis po detaliojo plano patvirtinimo taptų 1 650 kv. m, t. y. prie esamo 910 kv. m sklypo būtų prijungta valstybinės žemės 740 kv. m dalis.
5. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad jų prašomas įsigyti valstybinės žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų: 1) pietinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti sklypo plotas yra 209 kv. m, jis yra šlaite, nuolydis nuo prašomos įsigyti sklypo dalies iš apačios į viršų sudaro 21,55–22,23 laipsnio, o skaičiuojant procentais tai atitinka 39,29–40,45 procento; 2) šiaurinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti žemės sklypo plotas yra 386 kv. m, tai yra mažesnis, nei jie turi teisę pretenduoti pagal trečiojo asmens sprendimus, šiaurinėje pusėje suformuoti (įsigyti) didesnio žemės sklypo nei 386 kv. m nėra galimybės, nes įsigijimo atveju jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribotųsi su aklakeliu, kuriame privaloma numatyti aikštelę priešgaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti. Ieškovai pageidauja įsigyti žemės sklypą, kuris neviršija Nutarime Nr. 692 leistino įsigyti 0,04 ha ploto sklypo gyvenamosiose teritorijose. Šis sklypas nesiribotų su valstybine žeme (išskyrus aklikelį) ir galimai su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas betonine tvora, priklausančia kultūros paveldui, todėl prašomas įsigyti 386 kv. m žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir leistinu įsigyti be aukciono.
6. Atsakovė NŽT rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad prašomas parduoti kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas yra 740 kv. m, dviejų išperkamų sklypų plotai buvo išreikšti vienu skaičiumi. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog žemės sklypas šiaurinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su nesuformuota valstybine žeme.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti 595 kv. m plotas viršija didžiausią leistiną dydį, nustatytą Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, todėl nagrinėjamu atveju klausimą dėl detaliojo plano koregavimo (keitimo) tikslinga svarstyti tuomet, jei 595 kv. m valstybinės žemės plotui galėtų būti pritaikytos išimtys, t. y. jei būtų nustatyta, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. lSS-2171-(8.5.) dalis, kuriomis nuspręsta netenkinti ieškovų prašymo ne aukciono būdu parduoti ieškovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, ir įpareigojo NŽT parduoti ieškovams apie 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad teisę lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą suteikia ne detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V, o NŽT priimami teisės aktai (individualūs administraciniai aktai) ir sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis). Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimo procedūrų pradžia negali būti laikoma Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 59V priėmimo data (2003 m. sausio 16 d.), nes minėtame sprendime išdėstytas tik ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovams siūlymas, o ne priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jiems be aukciono. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra aišku, kokius duomenis, planus, schemas ar pan. įvertinę teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad ginčo valstybinės žemės sklypą sudaro dvi atskiros dalys. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas. Būtent šį sklypą pareikštu ieškiniu ir siekė lengvatine tvarka įsigyti ieškovai, būtent šis sklypas ir buvo siūlytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V, kuriuo ieškovai grindžia savo reikalavimus. Joks atskiras valstybinės žemės sklypas ginčo sklypo rytinėje ir (ar) šiaurinėje dalyje nėra suformuotas.
11. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V; teismui prašymo netenkinus, panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigoti NŽT parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad visas detaliuoju planu suformuotas 1 650 kv. m sklypas yra šlaitinis, nes nuolydis viršija 20 laipsnių. Pažymėjo, kad šiuo metu, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, būtų būtina suformuoti servitutinį kelią šiaurinėje sklypo pusėje, todėl, faktiškai suprojektuotas naujas žemės sklypas šiaurinėje dalyje, bus mažesnis ir naudotis bus galima tik jo dalimi, lygia 388 kv. m, be to, servitutinis kelias padalins būsimą sklypą į dvi dalis, kurios faktiškai nebus tinkamos jokiai veiklai. Rytinėje sklypo dalyje esanti žemės dalis, kurios plotas 209 kv. m, taip pat yra šlaitinė, nuolydis sudaro 21,55–22,23 laipsnio. Dėl to nurodytos valstybinės žemės sklypo dalys gali būti parduodamos ieškovams be aukciono.
12. Atsakovė NŽT atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V 740 kv. m ploto papildomas žemės plotas buvo patvirtintas kaip vientisas, neskaidant ir nenurodant, kokį plotą sudaro šiaurinėje ir rytinėje dalyje esantys plotai. Pageidaujami formuoti žemės sklypai neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jų nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Vizualiai matoma, kad žemės plote rytinėje dalyje buvo vykdoma pačių ieškovų ūkinė veikla, yra padaryti laipteliai, stovi baseinas, ieškovai tvarko teritoriją, ją apsodino krūmais ir pan., todėl taip pat galėjo būti dirbtinai padidintas šlaito nuolydis. Šlaito kriterijus gali būti taikomas tik esant faktinei situacijai, kuomet visas įsiterpęs sklypas yra išsidėstęs šlaite.
13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo yra nesuformuoti ir neįregistruoti sklypai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teritorija, apimanti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra suplanuota 2001 m. balandžio 17 d. patvirtintu teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, ar suinteresuoti asmenys yra parengę sklypų kadastrinius matavimus ir dėl sklypų suformavimo yra kreipęsi į NŽT. 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A30-818/19 buvo pradėtas rengti apie 563 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti; 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1108/21 buvo pradėtas rengti apie 350 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 630 kv. m žemės sklypo Paupio gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamus kitos paskirties žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigojo NŽT, atstovaujamą Vilniaus miesto skyriaus, parduoti ieškovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V; priteisė ieškovui iš atsakovės 308 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra šlaitinis, todėl gali būti parduodamas ieškovams be aukciono (Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.). Remdamasis ieškovų į bylą pateiktais matininkės R. J. atliktais šlaito skaičiavimais, teismas sprendė, kad tiek visas 1 650 kv. m ploto sklypas (ieškovų nuosavybės teise turimas 910 kv. m žemės sklypas pridėjus lengvatine tvarka ieškovų siekiamą įsigyti 740 kv. m valstybinės žemės sklypą) yra šlaitinis, tiek lengvatine tvarka ieškovų siekiamas įsigyti 740 kv. m valstybinės žemės ploto sklypas yra šlaitinis. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta matininkė R. J. parodė, kad ji matavo šlaitą su geodeziniais prietaisais, buvo nuvykusi į vietą, nuolydį skaičiavo pagal formulę; taip pat paaiškino jog, jei imti taškus tik įsiterpusių sklypų, tai nuolydis būtų dar didesnis, skaičiuojant imami vidutiniai taškai, ne aukščiausi ir ne žemiausi, ribos nustatytos pagal detalųjį planą. Teismas laikė, kad visas 740 kv. m ploto siekiamas įsigyti sklypas yra šlaitinis, nes, kaip nurodė kasacinis teismas, sklypas suformuotas kaip vienas sklypas ir į dvi dalis nėra dalintinas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytus teiginius apie ginčo valstybinės žemės sklypo ribojimąsi su nesuformuota laisva valstybine žeme, nurodydamas, jog yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo vadovavosi ir matininkė. Teismas pažymėjo, kad ieškovų turimas žemės sklypas yra išsidėstęs specifinėje vietoje – nepardavus ieškovams jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo šiaurinėje pusėje, patekimas į jiems priklausantį sklypą ieškovams galėtų būti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypą padalintų dar į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieškovų turimą sklypą) patekimas į rytinėje dalyje esančią valstybinės žemės sklypo dalį įprastu būdu nėra įmanomas (dėl pietinėje pusėje esančios apie 10 metrų aukščio tvoros), taigi, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.
16. Tenkinęs pirmąjį pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas dėl antrojo alternatyvaus ieškovų reikalavimo nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypą sudaro šlaitas, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas. Teismas išvadą dėl šlaito egzistavimo padarė remdamasis ieškovų pateiktais matininkės R. J. parengtais 2021 m. rugpjūčio 17 d. planais, jų sprendiniais ir planuose nurodytais šlaito nuolydžio paskaičiavimais, tačiau matininkės pateikti skaičiavimai yra nekorektiški ir nepagrįstai grindžiami bendru ginčo valstybinės žemės ploto ir ieškovų žemės sklypo matavimu. Sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas vertintinas kaip „šlaitas“, turėtų būti vertinamas tik siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas. Matuoti ir vertinti reikia pageidaujamą įsigyti valstybinės žemės plotą, o ne žemės sklypą, prie kurio pageidaujama prijungti valstybinės žemės plotą.
17.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo valstybės žemės dalis, į kurią pretenduoja ieškovai, nėra žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų. Ginčo žemės ploto iš šiaurės ir rytų pusių neriboja jokie privatūs ar išnuomoti valstybinės žemės sklypai. Valstybinės žemės plotai gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų suformuotų sklypų. Jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. be aukciono (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; 2020 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1400- 629/2020). Ieškovams palankų teismo sprendimą atsakovė galėtų pradėti vykdyti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas.
17.3. Teismas, vertindamas įrodymus, reikšmingus sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintus įsiterpusio žemės sklypo reikalavimus, įskaitant išimties dėl šlaito taikymo galimybę, skyrė nepakankamai dėmesio šių įrodymų ir iš jų atskleidžiančių ginčo teritorijos konkrečių ypatybių (dydžio, konfigūracijos, gretimybių ir panašiai) bei kitų reikšmingų aplinkybių analizei bei vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nustatymui.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog sklypas neatitinka šlaitinio sklypo sąlygų. Matininkės R. J. parengtas 2021 m. rugpjūčio 17 d. planas, jo sprendiniai ir jame nurodyti šlaito nuolydžio paskaičiavimai patvirtina, kad sklypas yra šlaitinis, jo nuolydis viršija 20 laipsnių. Matininkė, duodama parodymus, paaiškino, kad ji matavo šlaitą su geodeziniais prietaisais, buvo nuvykusi į vietą, nuolydį skaičiavo pagal formulę, o, jei būtų imami tik įsiterpusių sklypų taškai, nuolydis būtų dar didesnis; skaičiuojant imami vidutiniai taškai, ne aukščiausi ir ne žemiausi, sklypų ribos nustatytos pagal detalųjį planą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek visas žemės sklypas, tiek ir siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra šlaitiniai. Atsakovė turi specialistų, kurie galėjo atlikti savarankiškus matavimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
18.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovų turimas sklypas yra išsidėstęs specifinėje vietoje ir, ieškovams nepardavus jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo šiaurinėje pusėje, patekimas į turimą sklypą ieškovams galėtų būti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypą padalintų į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieškovų turimą sklypą) patekimas į rytinėje dalyje esančią valstybinės žemės sklypo dalį įprastu būdu neįmanomas. Šiais teiginiais teismas pasisakė ir dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto ribojimosi su nesuformuota laisva valstybine žeme.
18.3. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo 740 kv. m žemės sklypas nėra skirtas kitiems tikslams, pvz. privatizacijai, t. y. niekas į jį nepretenduoja, ir atsakovė jokių tikslų jo bet kokiam panaudojimui neturi.
18.4. Aplinkybė, kad įsiteisėjusio ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė galės pradėti vykdyti teismo įpareigojimą tik tuomet, kai bus nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas, nėra reikšminga vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas nenurodė termino, per kurį atsakovė privalės įvykdyti įpareigojimus.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad, trečiojo asmens vertinimu, teismas sprendė ne tik tai, kad visas žemės sklypas yra šlaitinis, tačiau ir tai, kad siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra šlaitinis, be to, įvertino tiek viso žemės sklypo, tiek ieškovų siekiamo įsigyti valstybinės žemės ploto atitikimą šlaito sąvokai, pasisakė dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto ribojimosi su nesuformuotais sklypais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu; savivaldybė dėl ginčo žemės sklypo dalies pardavimo išreiškė tik siūlymą, o valstybinės žemės pardavimas yra NŽT kompetencija.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklauso 910 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–13).
23. 2001 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 760V ,,Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklų masto detalusis planas; nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėto skaičiumi 2, plotas – apie 1 650 kv. m; plane pavaizduota, kad 910 kv. m ploto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo ieškovai, dydis taptų 1 650 kv. m, prie esamo 910 kv. m sklypo būtų prijungta valstybinės žemės (740 kv. m) dalis (t. 1, b. l. 11, 15; 27, 28, 29; t. 2, b. l. 103, 105).
24. 2003 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimo Nr. 59V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ 1 punkte nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasis sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-18, yra 1 650 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtą 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 9-15, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-9, 16-18. Sprendimo 4 punkte suformuluotas siūlymas Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti 740 kv. m sklypo dalį šiuo sprendimu nustatytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 10, 32; 30–31, 32).
25. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovai pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui pradėti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūras (t. 1, b. l. 40–41).
26. 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) „Dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo“, išnagrinėjęs prašymą, informavo, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir minėtas laisvos valstybinės žemės plotas negali būti parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui (t. 1, b. l. 9). NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. lSS-2171-(8.5), išnagrinėjusi ieškovų skundą, konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą papildomai perleisti 740 kv. m ploto valstybinės žemės, nes ieškovų pageidaujami formuoti žemės sklypai neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šiaurinėje žemės sklypo pusėje, šiaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje žemės sklypo pusėje, šiaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jų nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai (t. 1, b. l. 7–8).
27. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti minėtus NŽT raštus ir įpareigoti parduoti jiems 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. lSS-2171-(8.5.) dalis, kuriomis nuspręsta netenkinti ieškovų prašymo ne aukciono būdu parduoti ieškovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, ir įpareigojo NŽT parduoti ieškovams apie 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V, priteisė bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 147–157). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 195–206). Teismai, spręsdami dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, padarė išvadą, kad jis viršija minėtoje teisės normoje įtvirtintą reikalavimą dėl maksimalaus 0,4 ha ploto, todėl negali būti parduotas ieškovams be aukciono. Taip pat teismai nurodė, kad ginčo valstybinės žemės sklypą (740 kv. m) sudaro dvi dalys: šiaurinė – 531 kv. m ploto, ir rytinė – 209 kv. m ploto. Dėl šių dviejų ginčo sklypo dalių atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams teismai sprendė atskirai ir kiekvieną šių sklypo dalių vertino pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas sąlygas. Teismai konstatavo, kad sklypo dalis šiaurinėje dalyje (531 kv. m ploto) viršija 0,4 ha ploto maksimalią ribą ir jai negali būti taikoma siauros juostos išimtis, nes šios sklypo dalies plotis viršija 10 metrų, tačiau sklypo dalis rytinėje dalyje (209 kv. m ploto) atitinka šlaito išimtį (sklypo plotas neviršija 0,04 ha; jame negalima suformuoti atskiro sklypo, nes sklypas ribojasi su bažnyčios tvora; sklypo nuolydis viršija 20 laipsnių), todėl gali būti parduota ieškovams be aukciono.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 3, b. l. 93–107).
30. Ieškovai 2021 m. spalio 11 d. patikslino ieškinį ir suformulavo du alternatyvius reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašydami: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V; arba, teismui prašymo netenkinus, 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti NŽT parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 111–114). Ieškovai argumentavo, kad visas 1 650 kv. m sklypas yra šlaitinis, nes nuolydis viršija 20 laipsnių. Rytinėje sklypo dalyje esanti 209 kv. m ploto žemės dalis taip pat yra šlaitinė, nuolydis sudaro 21,55–22,23 laipsnio. Nurodė, kad šiaurinėje pusėje bus būtina nustatyti ieškovams kelio servitutą patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą, todėl dėl servituto faktiškai suprojektuotas naujas žemės sklypas bus mažesnis ir naudotis bus galima tik jo dalimi, lygia 388 kv. m, be to, kelias padalins būsimą sklypą į dvi dalis, kurios faktiškai nebus tinkamos jokiai veiklai. Dėl to, ieškovų teigimu, sklypai atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas ir gali būti parduoti jiems be aukciono.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštus bei įpareigojo atsakovę parduoti ieškovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V. Patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo teismas nenagrinėjo (t. 4, b. l. 57–68).
32. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 4, b. l. 70–80). Skunde keliamas klausimas dėl pirmojo alternatyvaus ieškinio reikalavimo tenkinimo pagrįstumo ir ginčijama teismo išvada dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms bei galimybės išpirkti jį be aukciono. Taip pat keliamas klausimas, ar pasirinktas tinkamas valstybinės žemės sklypo nuolydžio nustatymo būdas, t. y. ar vertinant nuolydį turi būti vertinamas visas ieškovų žemės sklypas su prašomu leisti išpirkti plotu, ar tik prašomas leisti išpirkti plotas.
Dėl kasacinio teismo išaiškinimų nagrinėjamoje byloje
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pateikė išaiškinimus keliais nagrinėjamai bylai svarbiais klausimais. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
34. Pirma, kasacinis teismas pasisakė dėl taikytinos teisės turinio ir sąlygų, kurias nustačius valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono. Išaiškinta, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai. Nustatant, ar žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) (čia ir toliau redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 2.15 punkte. Žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Tais atvejais, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 34–40 punktus).
35. Antra, kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant kilusį ginčą dėl valstybinės žemės pardavimo lengvatine (ne aukciono) tvarka, taikytinas Nutarimu Nr. 521 pakeistas teisinis reguliavimas, t. y. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. Išaiškinta, kad pradėtos žemės sklypo pirkimo procedūros turi būti pabaigiamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau žemės sklypo pirkimo procedūrų pradžia negali būti laikytina Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 59V priėmimo data (2003 m. sausio 16 d.), kaip to siekia ieškovai, kadangi minėtame sprendime išdėstytas tik ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovams siūlymas, o ne priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jiems be aukciono. Iki Nutarimu Nr. 521 pakeistos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos įsigaliojimo dėl ginčo laisvos valstybinės žemės sklypo nebuvo priimtas sprendimas jį parduoti arba išnuomoti, todėl taikytina Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 46–50 punktus).
36. Trečia, kasacinis teismas išaiškino, kad detaliojo plano parengimas ieškovų teisių į žemę nesukuria ir NŽT, spręsdama dėl ieškovų prašymo parduoti jiems valstybinę žemę, turi vertinti prašomų parduoti sklypų atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygoms. Išaiškinta, kad teisę lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą suteikia ne detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V, o NŽT priimami teisės aktai (individualūs administraciniai aktai) ir sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis). Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas teisės aktą, turi įsitikinti, kad jis atitinka teisinį reguliavimą. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V negali būti aiškinami kaip atleidžiantys NŽT nuo pareigos, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo lengvatine tvarka, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie ieškovams priklausančio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas. Vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, kai valstybinės žemės sklypo pardavimo lengvatine tvarka procedūros nebuvo pradėtos, nes ieškovai iki pat 2016 m. balandžio 8 d. nebuvo išreiškę valios dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo be aukciono, nereiškia, kad ieškovams galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal tokį teisinį reguliavimą, kuris galiojo priimant minėtus sprendimus, t. y. kai nebuvo nustatytos ribos dėl maksimalaus įgyjamo žemės sklypo ploto. NŽT negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip įsiterpęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 46–47 punktus).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad būtina pašalinti prieštaravimus ir faktinių aplinkybių neaiškumus. Kasacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendime padarytos išvados prieštaringos, nes, viena vertus, teismai, atsižvelgdami į tai, kad ieškovai ieškinio reikalavimo dėl ginčo valstybinės žemės sklypo (viso jo 740 kv. m ploto) pardavimo lengvatine tvarka netikslino ir (ar) reikalavimų apimties (siekiamo įsigyti žemės sklypo ploto) nesumažino, sprendė dėl būtent 740 kv. m sklypo ploto atitikties teisės aktuose įtvirtintai įsiterpusio sklypo sąvokai, net ir ieškovams nurodant kitokį (mažesnį) ginčo sklypo plotą. Kita vertus, teismai taip pat sprendė dėl dviejų atskirų sklypo dalių atitikties teisės aktų reikalavimams, nors, minėta, ieškovai ieškinio reikalavimų netikslino, reikalavimų dėl atskirų ginčo valstybinės žemės sklypo dalių įsigijimo be aukciono nereiškė. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje visiškai nėra aišku, kokius duomenis, planus, schemas ar pan. įvertinę teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad ginčo valstybinės žemės sklypą sudaro dvi atskiros dalys; teismų procesiniuose sprendimuose nėra atskleistas faktinių aplinkybių (kad ginčo valstybinės žemės sklypą sudaro dvi atskiros dalys) nustatymo pagrindimas. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas. Būtent šį sklypą pareikštu ieškiniu ir siekė lengvatine tvarka įsigyti ieškovai, būtent šis sklypas ir buvo siūlytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V, kuriuo ieškovai grindžia savo reikalavimus. Joks atskiras valstybinės žemės sklypas ginčo sklypo rytinėje ir (ar) šiaurinėje dalyje nėra suformuotas. Nenurodžius faktinės aplinkybės nustatymo pagrindo, teisėjų kolegija konstatavo neturinti galimybės teisės taikymo aspektu patikrinti skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo, t. y. ar esant būtent tokiai faktinei situacijai, kaip nustatė teismai, teismai tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 51–55 punktus).
38. Taigi, kasacinis teismas šioje byloje pasisakė dėl taikytino teisinio reglamentavimo, išaiškino jo turinį ir nurodė, kokias faktines aplinkybes nustačius galima būtų konstatuoti esant sąlygas ieškovams įsigyti valstybinę žemę be aukciono. Taip pat kasacinis teismas pabrėžė būtinybę pašalinti faktinių aplinkybių prieštaringumą bei neaiškumus, susijusius su ieškinio reikalavimu dėl 740 kv. m ploto sklypo pirkimo ir šalių bei teismų procesiniuose dokumentuose dėstomais teiginiais dėl atskirų ginčo žemės sklypo dalių ir jų (ne)atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygoms.
Dėl reikalavimo įpareigoti parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį
39. Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu siekia lengvatine tvarka įsigyti 740 kv. m valstybinės žemės sklypą, jų manymu, atitinkantį įsiterpusio žemės sklypo sąlygas ir kriterijus, įtvirtintus teisės aktuose.
40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, sprendime pacitavo pirmiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl taikytinos teisės turinio ir pagrįstai nurodė, kad, nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
41. Teismas sprendė, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytas sąlygas ir gali būti parduodamas ieškovams be aukciono, todėl šį ieškinio reikalavimą patenkino. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad: 1) ,,Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris buvo siūlytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V ir kurį siekia lengvatine tvarka įsigyti ieškovai. Įrodymų, kad būtų suformuoti atskiri valstybinės žemės sklypai ginčo sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyje, nėra.“ 2) ,,Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek visas 1 650 kv. m ploto sklypas (ieškovų turimas žemės sklypas 910 kv. m + lengvatine tvarka ieškovų siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas 740 kv. m) yra šlaitinis, tiek lengvatine tvarka ieškovų siekiamas įsigyti valstybinės žemės 740 kv. m ploto sklypas yra šlaitinis (kadangi aukščiau jau nustatyta, kad 740 kv. m ploto sklypas į dvi dalis nedalintinas, o suformuotas kaip vienas sklypas, vadinasi, turint duomenis apie sklypo šlaitą, laikoma, kad visas siekiamas įsigyti sklypas yra šlaitinis).“ 3) ,,Atmetamas kaip nepagrįstas NŽT atstovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys apie ginčo valstybinės žemės sklypo ribojimasi su nesuformuotais sklypais, kadangi yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo vadovavosi ir matininkė, be to, byloje konstatuojama, kad įsiterpęs sklypas yra šlaitinis.“ 4) ,,Ieškovų turimas sklypas yra išsidėstęs specifinėje vietoje – nepardavus ieškovams jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo šiaurinėje pusėje patekimas į savo sklypą ieškovams galėtų būti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypą padalintų dar į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieškovų turimą sklypą) patekimas į rytinėje dalyje esančią valstybinės žemės sklypo dalį įprastu būdu nėra įmanomas (dėl pietinėje pusėje esančios apie 10 metrų aukščio tvoros), taigi, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo“.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nurodytas tirtinas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 37 punktą), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo nurodytą būtinybę pašalinti prieštaringumus bei neaiškumus, susijusius su ieškinio reikalavimu dėl 740 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo ir bylos medžiagoje bei šalių procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis dėl atskirų dviejų žemės sklypo dalių (žemės sklypų). Dėl to ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 740 kv. m žemės sklypą patenkino nepagrįstai.
43. Pirma, kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą, šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Reikalavimai, keliami šio teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 41 punktą). Dėl savo prigimties ypatumų, žemė, kaip turto objektas, gali būti civilinės apyvartos objektu ir nekilnojamuoju daiktu pripažįstama tada, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuojama ir identifikuojama apibrėžiant žemės sklypą, kaip nekilnojamojo turto vienetą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis). Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys; nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalys).
44. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2001 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 760V patvirtintas detalusis planas, kuriame suplanuotas gyvenamosios mažaaukščių statinių teritorijos 1 650 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad 910 kv. m ploto sklypo, kurį nuosavybės teise valdo ieškovai, dydis taptų 1 650 kv. m, t. y. prie esamo 910 kv. m sklypo būtų prijungta valstybinės žemės (740 kv. m) dalis. Vilniaus miesto valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 59V išdėstytas 740 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo siūlymas. Kaip išaiškino kasacinis teismas, šie dokumentai nesukūrė ieškovų teisių į žemę, o tik sudarė procesines prielaidas įsigyti nurodyto dydžio valstybinės žemės plotą, kuris, atitinkamai, pirmiausia turėtų būti apibrėžtas ir identifikuotas kaip nekilnojamojo turto objektas – nustatyta tvarka suformuotas, o tada, keliant klausimą dėl konkretaus objekto pardavimo ieškovams išimtine tvarka be aukciono, NŽT turėtų įvertinti tokio turto objekto atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygoms.
45. Iš bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad konkretus 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas ir identifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip minėta, priimtais Vilniaus miesto valdybos sprendimais buvo sudarytos prielaidos ieškovams pradėti valstybinės žemės išpirkimo procedūras, apibrėžiant bendrą 740 kv. m galimą įsigyti valstybinės žemės plotą, tačiau konkretus tokio dydžio sklypas nebuvo suformuotas, atmatuotas ar identifikuotas; nurodyto ploto sklypas nebuvo lokalizuotas, konkrečiai apibrėžiant jo buvimo vietą bei konfigūraciją. Priešingai, bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad vientiso ir atskiro 740 kv. m (ar panašaus) ploto valstybinės žemės sklypo, kokį ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti jiems parduoti, objektyviai nėra galimybių suformuoti, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tokio ploto valstybinės žemės sklypo plotas minimas kaip dydis, kuriuo galėtų būti padidintas ieškovams priklausantis žemės sklypas, suformuojant bendrą 1 650 kv. m ploto sklypą, o planuose žymimos dvi atskiros ir tarpusavyje nesusijusios galimai prijungtinos valstybinės žemės dalys (plotai): šiaurinėje ir rytinėje pusėje nuo ieškovams priklausančio 910 kv. m ploto žemės sklypo (t. 1, b. l. 15, 16, 17, 28, 29, 32, 52, 53, 54, 55, 57; t. 2, b. l. 107, 109; t. 3, b. l. 115, 116). Ieškovai savo paaiškinimuose taip pat tiesiogiai nurodo, kad: ,,mūsų prašomas įsigyti sklypas susideda iš dviejų sklypų. Pietinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti sklypo plotas yra 209 kv. m. <...> Šiaurinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti žemės sklypo plotas yra 386 kv. m“ (t. 2, b. l. 40–41). Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, bylos medžiaga patvirtina, kad 2001 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 760V, 2003 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 59V nurodytas ir ieškovų prašomas įpareigoti parduoti 740 kv. m valstybinės žemės plotas buvo nurodytas apibendrintai išreiškiant vienu skaičiumi siūlomą parduoti valstybinės žemės plotą, tačiau realiai šis plotas yra išsidėstęs dviejuose atskiruose galimuose suformuoti valstybinės žemės sklypuose. Taigi, nors ieškinyje formuluotas prašymas dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės, tokio dydžio sklypo nebuvo suformuota, o iš esmės byloje keliamas klausimas dėl dviejų atskirų valstybinės žemės sklypų pardavimo ieškovams be aukciono.
46. Pripažintina, kad būtent šį prieštaravimą ir neatitiktį tarp ieškinio reikalavimo įpareigoti parduoti 740 kv. m ploto žemės sklypą ir procesinių dokumentų turinio buvo įpareigojęs išsiaiškinti ir pašalinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nurodęs, kad teismų procesiniuose sprendimuose nėra atskleistas faktinių aplinkybių (kad ginčo valstybinės žemės sklypą sudaro dvi atskiros dalys) nustatymo pagrindimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, o ieškinį tenkino pacitavęs kasacinio teismo išaiškinimus dėl taikytinos teisės turinio ir formaliai nurodęs, jog detaliuoju planu suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas, kuris buvo siūlytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V ir kurį siekia lengvatine tvarka įsigyti ieškovai, o įrodymų, kad būtų suformuoti atskiri valstybinės žemės sklypai ginčo sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyje, nėra. Pažymėtina, kad iš detaliojo plano ir sprendimo Nr. 59V matyti, kad nebuvo formuojamas ir nesuformuotas vienas ir atskiras 740 kv. m ploto žemės sklypas, o buvo formuojamas bendras 1 650 kv. m ploto sklypas, apimantis ieškovams nuosavybės teise priklausančius 910 kv. m ir papildomai siūlant jiems suteikti teisę išsipirkti 740 kv. m žemės, tačiau neidentifikuojant šios papildomos žemės buvimo vietos ar išsidėstymo. Dėl to pirmiau nurodyti teismo teiginiai neatitinka tikrovės. Tuo tarpu nurodydamas nesant įrodymų apie atskirai suformuotus valstybinės žemės sklypus ieškovams priklausančio sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyse, teismas iš esmės nusišalino nuo kasacinio teismo nurodytų prieštarų bei neaiškumų tyrimo.
47. Antra, iš pirmiau nurodyto išplaukia, kad, nesant apibrėžto, lokalizuoto ir identifikuoto 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kurį ieškovai prašo įpareigoti jiems parduoti lengvatine tvarka, iš esmės nėra galimybių įvertinti tokio prašomo parduoti sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygoms. Tik apibrėžus, lokalizavus ir identifikavus turto vienetą gali būti keliamas klausimas dėl jo išpirkimo ir, atitinkamai, išpirkimo sąlygų – atitikties nustatytiems reikalavimams siekiant įsigyti turtą ne aukciono būdu. Dėl to, bylos medžiagai nepatvirtinant esant suformuotam 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo tokį sklypą parduoti ieškovams.
48. Trečia, kaip išaiškino kasacinis teismas šioje byloje, nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Tiek iš kasacinio teismo aptarto teisinio reglamentavimo, tiek jo turinio aiškinimo praktikos, tiek iš pirmiau aptartos būtinybės spręsti dėl identifikuoto ir konkretizuoto žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, išplaukia, kad, sprendžiant dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka, turi būti vertinama būtent to siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo atitiktis 2.15 punkto sąlygoms. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti teismo argumentai, kad atitiktį šioms sąlygoms patvirtina duomenys apie viso 1 650 kv. m ploto sklypo nuolydį ar bendrai siūlyto leisti išpirkti 740 kv. m ploto nuolydį.
49. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės teiginius dėl ginčo valstybinės žemės ribojimosi su nesuformuotais valstybinės žemės sklypais. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas rėmėsi detaliuoju planu, tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Dėl to atsakovė, gavusi ieškovų prašymą, turėjo tirti prašomo leisti išsipirkti be aukciono valstybinės žemės ploto (sklypų) atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, o, kilus ginčui, teismas turėjo patikrinti tokio sprendimo (ne)pagrįstumą ir negalėjo remtis vien detaliojo plano patvirtinimo aplinkybe.
50. Penkta, kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plačiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę suformuoti atskirą žemės sklypą, rėmėsi situacijos specifika, susijusia su ieškovų galimybėmis patekti į jiems priklausantį sklypą ir to įtaka sklypo šiaurinėje dalyje esančios valstybinės žemės formavimui į sklypą, bei aplinkybėmis, susijusiomis su galimybe patekti į ieškovams priklausančio sklypo rytinėje pusėje esantį valstybinės žemės plotą. Iš šių argumentų matyti, kad teismas nėra nuoseklus – sprendime nurodęs nesant duomenų apie du valstybinės žemės sklypus, situacijos ypatumus apibrėžia aptardamas nurodytas sklypo dalis. Šis nenuoseklumas patvirtina, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypą, neištyrė reikšmingų faktinių aplinkybių, nepašalino kasacinio teismo nurodyto prieštaringumo, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino nepagrįstai.
51. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir neištyrė reikšmingų faktinių aplinkybių, nepašalino nurodytų prieštaravimų. Teismas ignoravo byloje esančią medžiagą, iš kurios matyti, kad vientisas ir identifikuotas 740 kv. m valstybinės žemės sklypas, kurį ieškiniu prašo įpareigoti parduoti ieškovai ir kurio atitiktis nustatytoms sąlygoms parduoti be aukciono galėtų būti tiriama sprendžiant dėl tokio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir, šiuo atveju, negalėtų būti formuojamas, bylos medžiagai ir patiems ieškovams patvirtinant, jog šis 740 kv. m plotas iš tiesų yra išsidėstęs dviejuose atskiruose valstybinės žemės plotuose. Neatsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą. Dėl to teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo įpareigoti parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį
52. Ieškovai patikslintame ieškinyje suformulavo alternatyvų reikalavimą tam atvejui, jei teismas atmestų jų reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V, ir šiuo alternatyviu ieškinio reikalavimu prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pagrindinį ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, o dėl antrojo alternatyvaus reikalavimo įpareigoti parduoti 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį nepasisakė.
54. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
55. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino kasacinio teismo nutartyje nurodytų prieštaringų faktinių aplinkybių, susijusių su procesiniuose dokumentuose įvardijamais dviem valstybinės žemės sklypais (sklypo dalimis), taip pat nenagrinėjo patikslintame ieškinyje pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos dalies pagal alternatyvųjį patikslinto ieškinio reikalavimą nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį pagal antrąjį ieškinio reikalavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
56. Nagrinėjant bylos dalį pagal alternatyvųjį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos aplinkybės dėl šio sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, tinkamo identifikavimo ir atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, siekiant nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka šlaito kriterijų, neužtenka vien teismo ar šalių padaryto vertinimo apie sklype esančius žymius ar nežymius reljefo netolygumus, tačiau yra būtinas šlaito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimas, kuris atliekamas įvertinus ginčo teritorijos žemės paviršiaus altitudes (aukščius), horizontales (vienodo aukščio linijas), ginčo žemės sklypo ribų kraštines, jų ilgius ir posūkio taškus, posūkio taškų koordinates ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019). Taip pat nagrinėjamu atveju tirtina ir aplinkybė ar dėl prašomame įpareigoti parduoti valstybinės žemės sklype vykdytos ūkinės veiklos nuolydis nebuvo padidintas dirbtinai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl žemės sklypo nuolydžio, siūlytina svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo šiai specialiųjų žinių reikalaujančiai aplinkybei nustatyti.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, neištyręs kasacinio teismo nurodytų prieštaringų aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį ir procesinių dokumentų turinio argumentuojant dėl dviejų prašomų įpareigoti parduoti žemės sklypo dalių, neatsižvelgdamas į tai, jog žemės sklypas gali būti įvertintas atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms aspektu tada, kai yra identifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir apibrėžtas kaip turto vienetas, nepagrįstai konstatavo, kad 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus parduoti ją be aukciono. Priešingai, bylos medžiaga pakankama konstatuoti, kad ieškovų siekiama įsigyti žemė, apibrėžiama apibendrintai 740 kv. m plotu, nėra lokalizuota vienu sklypu, todėl klausimas turėtų būti sprendžiamas vertinant kiekvieną prašomą parduoti be aukciono sklypo dalį atskirai Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto aspektu. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, naikintinas, dėl šios ieškinio dalies priimtinas naujas sprendimas ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
58. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas tenkinti ieškinį panaikinamas ir pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės sklypą atmetamas, o teismas neišsprendė alternatyvaus ieškinio reikalavimo, netyrė su juo susijusių faktinių aplinkybių ir dėl jo nepasisakė, bylos dalis pagal pastarąjį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).
59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
61. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 59V – ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią rytinėje ieškovams priklausančio žemės sklypo pusėje, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė