Civilinė byla Nr. e2A-97-370/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01151-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4; 2.6.39.2.5.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemaitijos pienas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir atsakovė): 1) 248 028,62 Eur draudimo išmoką; 2) 13 596 Eur žalos įvertinimo išlaidas; 3) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 14 d. sudarė Įmonių draudimo sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu buvo apdraustas visų rizikų draudimu (variantu) nauja atkuriamąja verte ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas–mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas).
3. 2021 m. liepos 1 d. įvyko draudžiamasis įvykis – iškritus dideliam kritulių kiekiui, buvo sulaužytas pastato stogas (pažeistos pastato laikančiosios konstrukcijos ir stogo danga). Pastato stogo sugadinimo priežastis – rėmo konstrukcijos perkrova vidinei lietaus surinkimo įlajai nespėjus surinkti ir pašalinti iškritusių kritulių kiekio. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pateikė pranešimą atsakovei, nurodydama, kad dėl didelės liūties buvo sugadintas pastato stogas, dėl to ieškovė patyrė 298 856,59 Eur turtinę žalą. Vėliau, ieškovė patikslino pastatui padarytos žalos dydį, nurodydama atsakovei, kad pastato stogui buvo padaryta 305 426,07 Eur (su PVM) žala. Ieškovė atliko pastato stogo remonto darbus už 248 028,62 Eur (be PVM).
4. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą, sutiko išmokėti ieškovei 6 986,89 Eur draudimo išmoką, tačiau ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė išmokėti 298 856,59 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ieškovės pretenziją iš dalies patenkino ir išmokėjo ieškovei 53 948,18 Eur draudimo išmoką. Ieškovei pakarotinai pareiškus pretenziją atsakovei dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovė papildomai išmokėjo 2 016,62 Eur draudimo išmoką, tačiau ieškovei liko neišmokėta 248 028,62 Eur (be PVM) draudimo išmoka. Ieškovė atliko tik visus būtinus ir ekspertų išvadose nurodytus rangos darbus, t. y. darbus sutvirtinant, atstatant pastato kolonas ir sijas bei pakeičiant visą stogo dangą. Darbai buvo atliekami nepagerinant pastato stogo, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti visą draudimo išmoką. Nurodė, kad vykstant tyrimui dėl draudiminio įvykio ir siekdama pagrįsti patirtą žalą ieškovė užsakė ir apmokėjo turto vertinimo ekspertams 17 589 Eur už parengtas ekspertines išvadas.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, įvertinusi įvykio aplinkybes, informavo ieškovę, jog ji neatlygins žalos už pastato stogo būklės pagerinimą, tik iki būklės iki įvykio bei pateikė lokalinę sąmatą, kurioje pateikti skaičiavimai dėl ieškovei atlygintinų nuostolių. Atsakovė dėl įvykio ieškovei išmokėjo, iš viso 55 964,80 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, atlikdama pastato stogo remonto darbus, sutvarkė ne tik pastato laikančiąsias konstrukcijas, kurios buvo pažeistos dėl įvykio, tačiau ir pakeitė visą pastato stogą (konstrukcijas / dangą). Ieškovės reikalavimas išmokėti draudimo išmoką už viso pastato stogo remonto darbus yra nepagrįstas, nes dėl įvykio pagal sutartį atlygintini tik tie nuostoliai, kurie susiję su pažeistos pastato stogo dalies remontu, o ne su viso pastato stogo keitimu. Pagal sutartį atsakovei įsipareigojus kompensuoti nuostolius, reikalingus pastatą atstatyti į prieš draudžiamąjį įvykį buvusią padėtį (būklę), atsakovei kaip draudikei negali būti nustatyta pareiga kompensuoti nuostolius, kurie susiję su pastato pagerinimu. Pažymėjo, kad visas pastato stogas buvo pakeistas ne dėl įvykio, o dėl to, jog pastatas iki įvykio buvo techniškai netvarkingas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.
6. Nurodė, kad ieškovė nepateikė paaiškinimų ir argumentų, kodėl nurodoma visų išlaidų suma (303 993,42 Eur (be PVM)) yra žymiai didesnė nei ieškovės lokalinėse sąmatose apskaičiuota išlaidų suma (298 856 Eur (su PVM) ar 305 426,07 Eur (su PVM)), t. y. 2022 m. liepos 6 d. ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta išlaidų suma 305 426,07 Eur (su PVM) (arba 252 418,24 Eur (be PVM), o pagal ieškinį nurodoma, jog visa ieškovės nuostolių suma 303 993,42 Eur (be PVM).
7. Draudimo liudijimo priedo Nr. 1 23 punkte nurodyta, kad sutarčiai taikomos išskaitos: gamybos pastatams ir sandėliams bei juose esančiam turtui – 1 450 Eur besąlyginė išskaita pirmam įvykiui ir 5 792 Eur vėlesniems. Atsižvelgiant į tai, ieškovei išmokant draudimo išmoką yra išskaičiuotina 1 450 Eur besąlyginė išskaita, tą atsakovė padarė išmokėdama 53 948,18 Eur draudimo išmokos dalį (55 398,18 Eur – 1 450 Eur). Tačiau pagal ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti 248 028,62 Eur ieškovė šios besąlyginės išskaitos neišskaičiuoja, išskaičiuota tik atsakovės išmokėta draudimo išmoka, t. y. 303 993,42 Eur – 53 948,18 Eur – 2 016,62 Eur = 248 028,62 Eur. Todėl net ir tenkinus reikalavimą priteisti prašomą draudimo išmoką, ieškovei neturėtų būti priteista didesnė nei 246 578,62 Eur suma (248 028,62 Eur – 1 450 Eur). Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo atlyginti ieškovei 17 589 Eur (su PVM) žalos įvertinimo išlaidų, dėl kurių atlyginimo ieškovė nebuvo pasikreipusi į atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 248 028,62 Eur draudimo išmoką, 4 400 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 44 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju, apskaičiavo mokėtiną draudimo išmoką ir ją per kelis kartus išmokėjo ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovei pripažinus, jog 2021 m. liepos 1 d. dėl liūties įlūžęs pastato stogas yra draudžiamasis įvykis, atsakovės atsikirtimai į ieškinį, kiek tai susiję su pastato stogo įlūžimo priežastimis, nėra teisiškai reikšmingi, nes ginčo dėl to, ar įvykis yra draudžiamasis, nagrinėjamoje byloje nėra, tačiau tokią išvadą patvirtina ir byloje esantys įrodymai – šalių pasitelktų specialių žinių turinčių asmenų išvados, liudytojais apklausti specialistai ir 2023 m. spalio 6 d. teismo eksperto M. U. teismo ekspertizės bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo eksperto M. U. papildomos teismo ekspertizės išvados, kuriose nustatyta, jog esminis ir kritinis stogo griūties veiksnys buvo liūtis.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto ir papildomos teismo ekspertizės akto išvados, susijusios su pastato stogo lietaus nuvedimo sistemos įrengimo (ne)atitikimu tipiniam projektui bei pastato eksploatacijos (ne)tinkamumu iš dalies negali būti laikomos patikimomis, nes dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo teismo ekspertas padarė nepagrįstas prielaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismo ekspertizės akto ir papildomos teismo ekspertizės akto išvadomis, susijusiomis su tuo, ar dėl techninių priežasčių (ne)įmanoma atstatyti analogiškos paskirties, konstrukcijų ir kokybės pastato stogo (teismo ekspertizės išvados, atsakant į klausimą Nr. 6), jas vertindamas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Ieškovė į bylą pateikė pastato konstrukcijų galimo nuokrypio skaičiavimus, kurie buvo atlikti į projektavimo programą „ROBOT Millennium 21.0“ suvedus visus pastato duomenis, buvusius iki stogo griūties. Programos pagalba buvo pašalinama dalis pastato konstrukcijų toje vietoje, kurioje įvykio stogo griūtis. Gauti duomenys parodė, kad, nesant sujungtos pašalintos konstrukcijos, visos pastato stogą laikančios konstrukcijos prarado savo buvusį stabilumą, pasisuko atitinkamais matais. Stebimas konstrukcijų poslinkis centimetrais, tai reiškia, jog pasisukimas yra ženklus ir turintis tiesioginę įtaką visoms pastato konstrukcijoms bei jų laikomosioms savybėms. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie būtų paneigę šių skaičiavimų teisingumą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pastato deformacijos galėjo įvykti dėl pastato eksploatavimo ar statybos klaidų, o ne dėl stogo griūties.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastato stogo remontas tik toje vietoje, kur jis įlūžo dėl liūties (segmentais), buvo neįmanomas dėl technologinių priežasčių, kurias ištyrė ir įvertino teismo ekspertas. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 248 028,62 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotą už viso pastato stogo remontą, kaip tai nustatyta Įmonių turto draudimo taisyklių, patvirtintų UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2016 m. vasario 24 d. valdybos nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d., (toliau – taisyklės) specialiųjų sąlygų 5.1.1.1 papunktyje.
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 13 596 Eur žalos įvertinimo išlaidas, nustatė, kad ieškovės patirtos išlaidos už UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ statinio ekspertizės remontuojamo stogo darbams atlikimą (4 400 Eur), kurios patirtos iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, yra pagrįstos ir priteistinos kaip nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tačiau ieškovės patirtos išlaidos už UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 9 196 Eur už ekspertinės išvados parengimą, patirtos po bylos inicijavimo, todėl vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos.
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą du kartus viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), todėl šias bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 25 000 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 2 835 Eur dydžio žyminį mokestį, 7 108,75 Eur išlaidų teismo ekspertizei bei 9 196 Eur kitų būtinų išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovės visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovės patirtos 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą buvo sumažintos.
15.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės leidžia daryti išvadą, kad, teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingai, net jeigu ir būtų konstatuota, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, jos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą, apimtį ir įvertinus konkrečias šios bylos aplinkybes.
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė kaip draudikė ginčo įvykį (pastato stogo įlūžimą 2021 m. liepos 1 d. dėl liūties) pripažino draudžiamuoju. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atsakovės 2022 m. liepos 20 d. raštą Nr. S-13090, kuriame atsakovė nurodė, kad nepripažįsta įvykio draudžiamuoju, nes pagrindinė ir esminė įvykio priežastis nebuvo staigi ir netikėta, įvykį lėmė natūralus pastato susidėvėjimas, pastato netinkama eksploatacija, trūkumai. Atsakovė paaiškino, kad nusprendė geranoriškai prisidėti prie pastato stogo remonto darbų, kuriais pastatas būtų atstatytas į iki įvykio buvusią būklę. Atsakovė savo poziciją palaikė ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas nevertino atsakovės argumentų dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liūtis buvo esminis pastato stogo griūtį lėmęs veiksnys. Teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai patvirtina išvadą, kad liūtis buvo esminis pastato stogo griūtį lėmęs veiksnys, t. y. teismas selektyviai įvertino ieškovei palankius įrodymus (teismo ekspertizės išvadas) bei nevertino kitų įrodymų, įskaitant teismo ekspertizės išvadų dalių, kurių visuma patvirtina atsakovės byloje įrodinėtą aplinkybę, kad pastato stogas įlūžo ne dėl liūties, bet stogo ir pastato konstrukcijų būklės, buvusių iki įvykio.
17. Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas motyvavo sprendimą sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (skundžiamo sprendimo 74 punktas), t. y. konstatavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dvigubai viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.
17.2. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų visų ieškovės atstovės (advokatės) suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, priešingai, ieškovė, pagal pateiktus duomenis, sumokėdavo atstovams už pakartotines teisines paslaugas, tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju. Tokią aplinkybę patvirtino atsakovės pozicija ikiteisminėje stadijoje (ieškovės atstovų ir atsakovės atstovų susirašinėjimas) ir bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat ir byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtino, kad atsakovė sutiko sumokėti dalį ieškovės prašomos išmokėti draudimo išmokos, bei aktualus teisinis reglamentavimas.
18.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės poziciją byloje, tinkamai nustatė ginčo ribas, o atsakovė neįrodė pagrindų mažinti draudimo išmoką. Teismas pagrįstai nusprendė, kad net jeigu pastato būklė ir buvo netinkama, pastatas tokios būklės buvo dar iki draudimo sutarties sudarymo, o pati atsakovė sutiko ir siūlė jį drausti. Draudiminis įvykis įvyko praėjus 9 mėnesiams po paskutinės draudimo sutarties sudarymo dienos, per šį laiką pastato būklė negalėjo pakisti ir nepakito, nes atsakovei buvo pateikta visa informacija apie pastatą ir sudarytos galimybės patikrinti pastato būklę.
18.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle ir motyvavo sprendime padarytas išvadas. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kad pastato būklė iki įvykio buvo netinkama. Priešingai, pastatas buvo pastatytas laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo, pripažintas tinkamu naudotis, nebuvo pasibaigusi pastato kaip statinio galiojimo trukmė, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog iki įvykio pastato būklė buvo bloga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, taip pat sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
22. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų lentelę, kuriame detalizuota, kokios teisinės paslaugos byloje buvo suteiktos ieškovei. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės naujai pateikto įrodymo turiniu, nusprendžia, kad ieškovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, jo priėmimas pažeistų CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 181 straipsnyje įtvirtintą pareigą laiku pateikti įrodymus bei CPK 301, 314, 320 straipsniuose įtvirtintą draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje taisyklę, todėl ieškovės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.
23. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – atsakovės 2022 m. liepos 20 d. raštą Nr. S-13090, kuris buvo pateiktas kartu su ieškovės ieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo, kuris jau yra byloje, nes jo priėmimas būtų perteklinis, dėl to teisėjų kolegija atsakovės pateiktą naują įrodymą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Ieškovė, atstovaujama generalinio direktoriaus R. P. ir vyr. buhalterės D. G., ir atsakovė, atstovaujama pardavimų departamento vadovo D. B., tarpininkaujant uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „Aon Baltic“ projektų vadovei R. J., 2020 m. spalio 14 d. sudarė Įmonių draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas visų rizikų draudimu (variantu) nauja atkuriamąja verte ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, nurodytas sutarties Priede Nr. 1. Apdrausto turto sąraše yra ir pastatas–mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Pastato draudimo suma – 745 000 Eur. Sutarčiai taikytinos Įmonių turto draudimo taisyklės, patvirtintos uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 2016 m. vasario 24 d. valdybos nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d.
25. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pastatas, 1494,24 kv. m bendro ploto, buvo pastatytas 1993 m., stogo danga – ruberoidas. Atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 745 000 Eur, fizinio nusidėvėjimo procentas – 52 proc.
26. 2021 m. liepos 1 d. (apie 18 val.), iškritus dideliam kritulių kiekiui pastato stogas lūžo.
27. Ieškovė, atstovaujama statybos vadovo R. R., 2021 m. liepos 1 d. pateikė pranešimą atsakovei, nurodydama, kad dėl didelės liūties buvo pažeistas pastato – mechaninių dirbtuvių stogas, dėl to ieškovė patyrė 305 426,07 Eur turtinę žalą. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą, sutiko išmokėti ieškovei 6 986,89 Eur draudimo išmoką.
28. 2021 m. liepos 7 d. dalyvaujant ieškovės atstovui statybos vadovui R. R. ir atsakovės atstovui žalų ekspertui M. D. buvo atlikta pastato stogo apžiūra ir surašytas apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad apžiūros metu fiksuojamos deformacijos ant stogo 12 m x 24 m plote; taip pat nurodyta, jog turto sugadinimo priežastis: „dėl natūralių susidėvėjimo priežasčių bei didelio kritulių kiekio liūties metu lūžo stogo konstrukcija“. Apžiūros metu nenustatyta, kad būtų sugadintas/įgriuvęs visas pastato stogas.
29. 2021 m. rugpjūčio 3 d. UAB „AIF LT“ pateikė vertinimo aktą, kuriame vertino pastato stogą laikančių konstrukcijų – sijų, atsiradusių negrįžtamų deformacinių poslinkių – rėmo įlinkio ties įlaja priežastis. Vertinimo akte padarytos išvados, kad: 1) pastatas eksploatuojamas netinkamai, informacijos apie pastato einamuosius remontus nėra; 2) pastato lietaus nuvedimo sistema funkcionuoja netinkamai; 3) pastato stogo būklė turi avarinės būklės požymių; 4) stogą ir pastatą laikančios konstrukcijos yra galbūt per liaunos įvertinus šią dieną galiojančias normatyvines sniego ir vėjo apkrovas; 5) objekto laikančiųjų konstrukcijų negrįžtamos deformacijos atsirado dėl per didelių momentinių apkrovų derinių ir plieninių konstrukcijų nuovargio.
30. Ieškovės užsakymu, UAB „Archera“ 2021 m. rugpjūčio mėn. parengė pastato kapitalinio remonto (avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo) aprašą, rengiant aprašą buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas pastato įgriuvęs stogas.
31. Ieškovės užsakymu, mažoji bendrija (toliau – MB) „Statinių ekspertizės biuras“ 2021 m. rugsėjo mėn. atliko pastato techninės būklės įvertinimą – atlikti skaičiavimai ir fotofiksacija.
32. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė išmokėti 298 856,59 Eur draudimo išmoką. Atsakovės ieškovės pretenziją iš dalies patenkino ir išmokėjo ieškovei 53 948,18 Eur draudimo išmoką.
33. Atsakovės užsakymu, UAB „AIF LT“ pateikė rekomendacijas dėl pastato remonto darbų išlaidų sąsajų su draudiminiu įvykiu, rekomenduota atsakovės atlygintina ieškovei suma 55 398,178 Eur. Pastatas buvo apžiūrėtas 2021 m. rugsėjo 30 d.
34. Ieškovės užsakymu, UAB „Banduva“ 2022 m. vasario 17 d. atliko dalinę ekspertinę analizę ir pateikė išvadą dėl atliktų darbų pagrįstumo, kurioje konstatavo, kad „<...>Statinio savininko atlikti visi avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo būklės užtikrinimo veiksmai, teisingi ir reikalingi, ko pasekoje atlikti statybos darbai užtikrino statinio stabilizavimo būklę, bei pašalino riziką pakartotinei statinio griūčiai <..>“.
35. Ieškovė 2022 m. liepos 6 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl 251 187,89 Eur draudimo išmokos išmokėjimo.
36. Atsakovė 2022 m. liepos 20 d. rašte nurodė, kad ieškovės reikalavimas išmokėti 251 187,89 Eur draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pastato stogas įlūžo dėl netinkamos jo eksploatavimo, tačiau sutinka išmokėti papildomai 2 016,62 Eur draudimo išmoką, kuria atlyginami pastato stogo įlūžusios dalies faktiniai remonto kaštai. Taip pat nurodė, kad, jei ieškovei būtų išmokėta nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama draudimo išmoka, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes faktiškai būtų ne kompensuoti jos realūs nuostoliai dėl sugadintos pastato stogo dalies atstatymo į iki tol buvusią padėtį, o būtų pagerinta ieškovei priklausančio turto būklė tam, kad jis atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus dėl apkrovų, kurias ieškovė turėjo užtikrinti, prižiūrėti, remontuoti savo sąskaita net ir nesant draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris pagal draudimo taisykles gali būti pripažintas draudžiamuoju.
37. Pagal taisyklių specialiosios dalies 5.1 papunktį įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas apskaičiuoja žalą ir išmoka draudimo išmoką, remdamasis draudimo verte. Draudimo vertės tipas nurodomas draudimo sutartyje. Draudimo vertės tipas gali būti: nauja atkuriamoji vertė – vertė, atitinkanti turto atkūrimo išlaidas iki naujos, bet nepagerintos būklės (taisyklių specialios dalies 5.1.1 papunktis): pastatų ir statinių atveju – vertė, atitinkanti jų remonto arba atstatymo toje pačioje vietoje kaštus, atsižvelgiant į ankstesnius matmenis, medžiagas, technologijas, konstrukcijas ir apdailos standartą. Jei dėl techninių priežasčių arba valstybės institucijų taikomų apribojimų neįmanoma atstatyti analogiškos paskirties, konstrukcijų ir kokybės pastato ar statinio, nauja atkuriamąja verte laikoma pinigų suma, reikalinga atstatyti pastatą pagal funkcionalumą ir technines charakteristikas kiek galima artimesnį iki įvykio buvusiam pastatui, įskaitant projektavimo išlaidas. Nustatant draudimo vertę ir nuostolių dydį draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę, meninę ar architektūrinę vertę (taisyklių specialios dalies 5.1.1.1 papunktis).
38. Pagal taisyklių specialiosios dalies 5.5 papunktį jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, viršijančios draudimo vertę.
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju
39. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju, nes apskaičiavo mokėtiną draudimo išmoką ir ją per kelis kartus išmokėjo ieškovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, jog įvykis yra draudžiamasis, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – šalių pasitelktų specialių žinių turinčių asmenų išvados, liudytojais apklausti specialistai, ir 2023 m. spalio 6 d. teismo eksperto M. U. teismo ekspertizės išvados, kuriose nustatyta, jog esminis ir kritinis stogo griūties veiksnys buvo liūtis.
40. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad atsakovė 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. S-13090 nurodė ieškovei, jog nepripažįsta įvykio draudžiamuoju, nes pagrindinė ir esminė įvykio priežastis nebuvo staigi ir netikėta, įvykį lėmė natūralus pastato susidėvėjimas, pastato netinkama eksploatacija, tačiau atsakovė geranoriškai nusprendė prisidėti prie pastato stogo remonto darbų, kuriais pastatas būtų atstatytas į iki įvykio buvusią būklę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju.
41. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju, nes atsakovė buvo sutikusi ir sumokėjo dalį ieškovės prašomos išmokėti draudimo išmokos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės vertinimu, kad atsakovė konkliudentiniais / bendradarbiavimo veiksmais įvykį pripažino draudžiamuoju.
42. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
43. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).
44. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 105 straipsnį draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
45. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
46. Pažymėtina, kad atsakovė, prieš sudarant sutartį su ieškove, buvo pasitelkusi tarpininkę UADBB „Aon Baltic“, kurios atstovė turėjo įvertinti pastato stogo būklę sutarties sudarymo metu ir pranešti atsakovei apie galimas rizikas draudžiant pastatą atkuriamąja verte, tačiau tarpininkės atstovė neužfiksavo pastato netinkamo eksploatavimo aplinkybių, todėl konstatuotina, kad pastato stogas buvo pažeistas dėl liūties, o ne dėl pastato netinkamo eksploatavimo. Teisėjų kolegija, konstatavus aplinkybę, kad pastato stogui buvo padaryta žala dėl liūties, daro išvadą, jog pagal taisyklių specialiosios dalies 3.3.1.5 papunktį dėl liūties įvykęs įvykis yra laikomas draudžiamuoju įvykiu. Tokią išvadą patvirtina ir teismo ekspertas M. U. 2023 m. spalio 6 d. ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad „2021 m. liepos 1d. iškritęs kiekis kritulių buvo lemiamas poveikis stogo plieninių konstrukcijų, ties įlaja, įrengtoje tarp pastato ašių 4-4/A‘-D‘, pastovumo praradimui ir lemiamu bei esminiu griūties veiksniu. Esant įprastoms eksploatacinėms sąlygoms, kai stogo danga sandari, šilumos izoliacija nepermirkusi, o įlajos įrengtos tinkamu kiekiu bei reikalingose projektinėse padėtyse t. y. nesusiformavusioje įduboje, stogo griūties būtų išvengta <…>“ (ekspertizės akto išvada Nr. 1). Teismo ekspertas M. U. ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.4 papunktyje nurodė, kad padarydamas ekspertizės akto išvadą Nr. 1, vadovavosi UAB „AIF LT“ 2021 m. liepos 20 d. atliko objekto–garažų–autodirbtuvių pastato, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra, mažosios bendrijos „Statinių ekspertizės biuras“ parengta Gamybos, pramonės paskirties pastato statinio ekspertizės aktu, nuotraukomis, Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, UAB „Archera“ atliktu kapitalinio remonto aprašu. Teismo ekspertas taip pat pažymėjo, kad „<...> Pastatas pastatytas 1993 m. Visu eksploatavimo periodu tikėtina, jog panašūs kritulių kiekiai galėjo iškristi ir iki avarijos dienos, tačiau griūtis neįvyko, todėl darytina išvada, jog įduba įlajos zonoje formavosi dar iki įvykio. Taip pat darytina išvada, jog stogo šiluminis sluoksnis, dėl nesandarios stogo dangos, buvo veikiamas nuolatinės drėgmės dar iki avarijos dienos. Esant įprastoms eksploatacinėms sąlygoms, kai stogo danga sandari, o įlaja tinkamoje projektinėje padėtyje t. y. nesusiformavusioje įduboje, stogo griūties būtų išvengta <...>“.
47. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė įvykį pripažino draudžiamuoju, o būtent: 1) atsakovė, gavusi ieškovės 2021 m. liepos 1 d. pranešimą, sutiko išmokėti ieškovei 6 986,89 Eur draudimo išmoką; 2) gavusi ieškovės 2021 m. rugsėjo 22 d. pretenziją, iš dalies ją patenkino ir išmokėjo ieškovei 53 948,18 Eur draudimo išmoką; 3) ieškovei 2022 m. liepos 6 d. pakartotinai pareiškus pretenziją atsakovei dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovė papildomai išmokėjo 2 016,62 Eur draudimo išmoką.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo, jog liūtis, dėl kurios įlūžo pastato stogas, atsakovės buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir ieškovei išmokėta dalis draudimo išmokos 55 948,18 Eur, nes atsakovė įvertino, kad pastato stogas įlūžo 288 kv. m plote, kuris sudaro 16 proc. nuo viso pastato ploto – 1 790 kv. m, todėl draudimo išmoką apskaičiavo proporcingai pastato stogo įlūžusios dalies plotui (be PVM). Atskirai pažymėtina ir tai, kad atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo nepripažinti įvykio draudžiamuoju, todėl darytina išvada, jog atsakovė įvykį vertino kaip draudžiamąjį pagal taisyklių specialiosios dalies 3.3.1.5 papunktį.
Dėl įrodymų vertinimo
49. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastato stogo remontas tik toje vietoje, kur jis įlūžo dėl liūties (segmentais), buvo neįmanomas dėl technologinių priežasčių, kurias ištyrė ir įvertino teismo ekspertas M. U.. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 248 028,62 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotą už viso pastato stogo remontą, kaip tai nustatyta taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.1.1 papunktyje.
50. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad liūtis nebuvo esminis pastato stogo griūtį lėmęs veiksnys. Teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai patvirtina išvadą, kad liūtis buvo esminis pastato stogo griūtį lėmęs veiksnys, t. y. teismas selektyviai įvertino tik ieškovei palankius įrodymus (teismo ekspertizės išvadas) bei nevertino kitų įrodymų, įskaitant teismo ekspertizės išvadų dalių, kurių visuma patvirtina atsakovės byloje įrodinėtą aplinkybę, jog pastato stogas įlūžo ne dėl liūties, bet stogo ir pastato konstrukcijų būklės, buvusių iki įvykio.
51. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės poziciją byloje, o atsakovė neįrodė pagrindų mažinti draudimo išmoką. Teismas pagrįstai nusprendė, kad net jeigu pastato būklė ir buvo netinkama, pastatas tokios būklės buvo dar iki draudimo sutarties sudarymo, o pati atsakovė sutiko ir siūlė jį drausti. Draudiminis įvykis įvyko praėjus 9 mėnesiams po paskutinės draudimo sutarties sudarymo dienos, per šį laiką pastato būklė negalėjo pakisti ir nepakito, nes atsakovei buvo pateikta visa informacija apie pastatą ir sudarytos galimybės patikrinti pastato būklę. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle ir motyvavo sprendime padarytas išvadas. Ginčo pastatas buvo pastatytas laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo, pripažintas tinkamu naudotis, nebuvo pasibaigusi pastato kaip statinio galiojimo trukmė, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog iki įvykio pastato būklė buvo bloga.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai turtinis interesas yra apdraustas nauja (atkūrimo kaštų) verte, draudimo išmoka, mokama įvykus draudžiamajam įvykiui, nepaneigia turto draudimo kaip nuostolių draudimo sutarties esmės. Draudžiant turtą nauja verte draudimo suma nustatoma draudikui įvertinus maksimalų nuostolį, kurį gali patirti draudėjas. Taigi būtent draudikui tenka pareiga užtikrinti, kad draudžiant turtą nauja verte draudimo suma būtų reali, atitiktų esamas rinkos kainas, o įvykus draudžiamajam įvykiui – išmokėti draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Tokiu būdu draudėjui yra atlyginami nuostoliai, kuriuos sudaro ne turto likutinė vertė, o atitinkamais dokumentais (nagrinėjamu atveju – teismo eksperto išvada) pagrįsta konkreti liūties pažeisto pastato stogo atkuriamoji vertė, reikalinga tam, kad būtų pastatytas naujas pastato stogas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021).
53. Kaip jau minėta šios nutarties 46 punkte, atsakovė, prieš sudarant sutartį su ieškove, buvo pasitelkusi tarpininkę UADBB „Aon Baltic“, kurios atstovė turėjo įvertinti pastato stogo būklę sutarties sudarymo metu ir pranešti atsakovei apie galimas rizikas draudžiant pastatą atkuriamąją verte, tačiau tarpininkės atstovė neužfiksavo pastato netinkamo eksploatavimo aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl specifinės pastato stogo konstrukcijos, nėra galimybių pakeisti tik dalį pastato stogo, taip pat atsakovė neįrodė, jog pastato stogo deformacijos galėjo įvykti dėl pastato eksploatavimo ar statybos klaidų, o ne dėl stogo griūties. Tokią išvadą patvirtina UAB „Archera“ 2021 m. rugpjūčio mėn. pastato kapitalinio remonto (avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo) aprašas, kuriame nurodyta, kad būtina atstatyti stogo sijas į buvusią padėtį, stogo ilginius būtina privirinti prie sijų, taip sustandinant konstrukciją ir užtikrinant pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą; pastatui nustatyti avarinės būklės požymiai, kuriuos būtina nedelsiant pašalinti pakeičiant įgriuvusią stogo dalį naujomis metalo konstrukcijomis ir pakeičiant visą stogo konstrukciją į lengvesnio tipo (pakeičiant šiltinamuosius sluoksnius), tokiu būdu sumažinant stogo konstrukcijas veikiančias apkrovas. Teismo ekspertas M. U. teismo ekspertizės akto išvadoje, nurodė, kad: „tinkamai atlikti stogo konstrukcijos remonto darbus (sijų atstatymas, ilginių sutvirtinimas, kolonų įrengimas) nenuardžius stogo dangos, šilumos izoliacinio sluoksnio bei profiliuoto plieninio pakloto nebuvo galimybių. Išvardintų konstrukcinių elementų antrinis panaudojimas taip pat negalimas, nes demontuojant jie yra pažeidžiami ar negrįžtamai sugadinami. Stogo remontas segmentais neįmanomas. Pastato stogo tarp ašių A‘-A‘/D‘-D‘ ir 1-1/ 7-7 atstatymui į padėtį iki griūties buvo reikalingi šie darbai: Pasuktas stogo sijas būtina atstatyti į buvusią padėtį, stogo ilginius būtina privirinti prie sijų, taip sustandinant konstrukciją ir užtikrinant pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pastatui nustatyti avarinės būklės požymiai, kuriuos būtina nedelsiant pašalinti pakeičiant įgriuvusią stogo dalį naujomis metalo konstrukcijomis ir pakeičiant permirkusį stogo apšiltinimą, tokiu būdu sumažinant stogo konstrukcijas veikiančias apkrovas. Likusias esamas metalines konstrukcijas būtina kuo skubiau išramstyti, įrengiant metalines kolonas per konstrukcijos centrą. Pašalinus riziką pakartotinei statinio griūčiai būtina pradėti išmirkusio stogo apšiltinimo demontavimo darbus, tokiu būdu sumažinant apkrovas į stogo laikančiąsias konstrukcijas (plačiau ekspertizės akto 2.9. skyriuje)“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto M. U. išvadą, jog dėl liūties pažeisto pastato stogo nėra galimybės sutaisyti nepakeičiant viso pastato stogo konstrukcijos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastato stogo remontas tik toje vietoje, kur jis įlūžo dėl liūties (segmentais), buvo neįmanomas dėl technologinių priežasčių, kurias ištyrė ir įvertino teismo ekspertas M. U., todėl ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės draudimo išmoką, apskaičiuotą už viso pastato stogo remontą/atstatymą, kaip tai nustatyta taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.1.1 papunktyje.
54. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė 2023 m. vasario 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-7845) nurodė, kad neginčija ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos (ieškinio priedas Nr. 8), kurioje nurodyta pastato stogo remonto suma (252 418,24 Eur (be PVM), 305 426,07 Eur (su PVM)). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė vykdė savo pareigą pateikti nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus atsakovei bei faktiškai ginčo turtą suremontavo, atsakovei, pripažinus įvykį draudžiamuoju, atsirado pareiga sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovė apeliaciniame skunde neskundžia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pastato stogo remonto kainos, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
55. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą du kartus viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl šias bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 25 000 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 2 835 Eur dydžio žyminį mokestį, 7 108,75 Eur išlaidų teismo ekspertizei bei 9 196 Eur kitų būtinų išlaidų.
56. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintos ieškovės prašomos priteisti 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovės patirtos 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą buvo sumažintos, nes, net ir pripažinus, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, jos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą.
57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
58. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą priteisti jai patirtas 42 682,99 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl pagrįstai buvo sumažintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad byloje buvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų, jog būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisti ieškovei už procesinių dokumentų parengimą sumas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK-33222), daro išvadą, kad ieškovės atstovės suteiktos teisinės paslaugos buvo perteklinės ir iš esmės nesusijusios su ieškovės tiesioginiu atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad ieškovei turi būti priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
60. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
63. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 852,51 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.
64. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 852,51 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalų užmokestį už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
65. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 4 131,54 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 131,54 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 8.11 papunktis), taip pat atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir ieškovės atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur.
66. Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (2 855,32 Eur), ir atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 852,51 Eur), šia nutartimi įskaitomos ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 002,81 Eur (2 855,32 Eur – 1 852,51 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“, juridinio asmens kodas 180240752, iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1 002,81 Eur (vieną tūkstantį du eurus ir aštuoniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas