LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. eA2-3363-432/2020 pagal pareiškėjos (atsakovės) G. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 pagal ieškovės G. L. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovams V. T. ir I. T., tretieji asmenys R. M., D. C., notarė L. M., panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patenkinti ieškinį.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 ir 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3249-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), į daugiau kaip du butus. Tokia teismo išvada lėmė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, nes, nesuskaidžius butų į fiziškai atskirtas ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, kiekvienas asmuo, nurodytas 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punkto lentelėse Nr. 4, 5, negalės asmeniškai naudotis patalpomis. Manė, kad draudimas skaidyti butus Nr. l ir Nr. 2, konstatuotas minėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindą.

3.       Atsakovas V. T. atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.  Ieškovė neįrodė prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo – naujų faktinių aplinkybių atsiradimo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

4.       Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškėjos pareikšimą dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė jį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4423-661/2017, panaikino 2020 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Vilniaus apygardos teismui 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. e2A-446-656/2020) nurodžius, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus, ši išvada lėmė, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, kadangi minėta taikos sutartimi nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka. Naudojimosi tvarka gali būti nustatyta, nesukuriant atskirų, savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis byloje 3K-3-956/2003). Pareiškėja neįrodė, kad jos prašyme nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis užkerta kelią įgyvendinti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nustatytą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, todėl pagrindo atnaujinti procesą nenustatė.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėja G. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Prašyme atnaujinti procesą buvo kalbama apie butų suskaidymą į fiziškai atskiras ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, o ne atskirų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, turtinių vienetų formavimą. Teismo teiginys, kad taikos sutartimi nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, yra nesusijęs su prašymo atnaujinti procesą argumentais.

7.2.       Faktiškai name (duomenys neskelbtini) buvo siekiama suprojektuoti daugiabutį namą, nes butai buvo pardavinėjami daugiabučiame, o ne dvibučiame name.

7.3.       2020 m. balandžio 21 d. nutartimi konstatavus, kad nėra galimybės namo kiekviename aukšte gyventi 6 skirtingoms šeimoms ir statybos darbai neleistini, pripažintina, kad naudojimosi tvarka tampa neracionali, nustato nenaudingą namo naudojimą ir pažeidžia apeliantės poreikius.

8.       Atsakovas V. T. atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.       Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo išdėsčiusi savo pozicijos dėl galimai neracionalios naudojimo tvarkos nustatymo, todėl teismas ir neturėjo vertinti šių aplinkybių.

8.2.       Apeliantė nenurodo, ką pakeistų proceso atnaujinimas, nes taikos sutartimi buvo patvirtintas jos pačios idealiosios dalies pasirinkimas.

8.3.       Apeliantė nenurodo, kokį ryšį su prašomu atnaujinti procesu turi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties teiginiai. Rūsiuose niekada nebuvo leidžiama įteisinti gyvenamųjų patalpų, todėl neaišku, kokia nauja faktinė aplinkybė paaiškėjo po 2020 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo.

8.4.       Apeliantė niekada nerodė iniciatyvos kurti sau gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini).

8.5.       Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet savo esme skundžiama nutartis teisėta.

9.       Pareiškėja 2020 m. liepos 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad įsitikinimas dėl jai atiteksiančių kaip savarankiškas butas patalpų buvo sąlygotas atsakovų, trečiojo asmens R. M. parašytų raštelių. Prašo prie bylos pridėti R. M. 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 raštelių kopijas.

10.       2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjos prašymas nagrinėjant atskirąjį skundą prijungti ir atsižvelgti į 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartį, kuria R. M. įsipareigojo apeliantės asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas įrengti kaip savarankišką butą. Poreikis pateikti minėtą sutartį kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, kai tapo aišku, kad teismui būtina pateikti daugiau įrodymų apie ginčo taikos sutartyje numatytos naudojimosi pastato patalpomis tvarkos nustatymo motyvus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017. Nurodyta civilinė byla užbaigta ieškovei (šioje byloje ir pareiškėjai), atsakovams (V. T. ir I. T.) ir tretiesiems asmenims (R. M. ir D. C.) sudarius taikos sutartį.

13.       Pareiškėja po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus – R. M. 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 raštelių kopijas bei 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartį, kuria R. M. įsipareigojo įrengti apeliantės asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas. 

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nenustatyta, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos teikiamus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti į bylą, kaip pateiktus pavėluotai.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

16.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17.       Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

18.       Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas.

19.       Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe, pareiškėjos vertinimu, turinčia esminę reikšmę civilinės bylos, užbaigtos taikos sutartimi, išnagrinėjimui yra tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 ir 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3249-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), į daugiau kaip du butus, o tai, pasak apeliantės, lemia, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, nes, nesuskaidžius butų į fiziškai atskirtas ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, kiekvienas asmuo, nurodytas 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punkto lentelėse Nr. 4, 5, negalės asmeniškai naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas procesui atnaujinti, nes minėta taikos sutartimi nebuvo atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, o naudojimosi tvarka gali būti nustatyta, nesukuriant atskirų, savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų.

21.       Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).

22.       Pareiškėja skunde iš esmės siekia įrodyti, kad Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 konstatavus, jog ginčo žemės sklype (teritorijoje) ((duomenys neskelbtini)), tribučio ar daugiabučio gyvenamojo namo statyba nėra galima, turi būti pripažinta, kad naudojimosi dvibučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)), tvarka tampa neracionali, nustato nenaudingą namo naudojimą ir pažeidžia apeliantės poreikius.

23.       Iš informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama, pripažinti galiojančiu sandorį JVS­2017? remiantis JVS­2016 (2.1 punktu) ieškovei iš atsakovų priteisti 10 000 Eur baudą? nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal šio prašymo 2 punktą teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palūkanos? pripažinti JVS­2016 ir JVS­2017 nutrauktomis ieškovės reikalavimu dėl esminių kito partnerio (atsakovų) padarytų pažeidimų (CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas): žymiai praleisto nekilnojamojo turto registracijos ieškovės vardu termino, informacijos ieškovei neteikimo, taip pat be ieškovės sutikimo į faktiškai tą pačią (tam pačiam tikslui skirtą ir dėl to paties dalyko sudaroma) jungtinę veiklą įtraukto naujo asmens? įpareigoti trečiąjį asmenį valstybės įmonę Registrų centrą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiąją žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį? įpareigoti trečiąjį asmenį valstybės įmonę Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės vardu bendrąją dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiąją dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini)? pripažinti apsimestiniu, taip pat prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl niekiniu ir negaliojančiu, 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D. C. sudarytą jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintą sandorį, patvirtintą Vilniaus m. 17­ojo notaro biuro notarės L. M.? pripažinti, kad atsakovai per trečiąjį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieškovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grąžinti 15 400 Eur.

24.       Civilinėje byloje Nr. 2-4423-661/2017 pagal aukščiau paminėtus ieškovės G. L. reikalavimus Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtino taikos sutartį. Taikos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad ieškovė taikos sutarties 1.1 punkte nurodytas lėšas sumokėjo, kad jungtinės veiklos pagrindu įgytų nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios atsakovams V. T., I. T., ir dalį dvibučio gyvenamojo namo, statomo pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141, 8 punkte buvo įtvirtinta pagal minėtą leidimą Nr. LNS-01-160714-00141 statomo dvibučio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. 

25.       Apeliantė, tenkinus jos prašymą ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį minėtoje byloje ir tenkinti ieškinį.

26.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu ieškovė nekėlė klausimo dėl name, esančiame (duomenys neskelbtini), butų skaičiaus, ginčo dėl to nebuvo, ieškovei buvo žinoma, kad ji siekia įgyti nuosavybės teisę į dalį statomo dvibučio gyvenamojo namo. Todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-446-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus, nėra naujai paaiškėjusi išnagrinėtos ir taikos sutartimi užbaigtos bylos aplinkybė. Kitaip tariant, byloje nebuvo nagrinėjamas galimybės statomame dvisučiame name įrengti didesnį butų skaičių, klausimas, ši aplinkybė nesudarė nei ieškinio dalyko (byloje pareikšto reikalavimo), nei ieškinio faktinio pagrindo, t. y. reikalaudama nustatyti jai idealiąsias dalis žemės sklype bei statomajame name, ieškovė nesirėmė faktu, kad name ketinama įrengti daugiau negu du butus. Taikos sutartimi buvo patvirtintos ieškovės pasirinktos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), idealiosios dalys, ieškiniu ieškovė tai pat prašė nustatyti jai nekilnojamojo turto būtent idealiąsias dalis, ieškovei buvo žinoma, kad statomas gyvenamasis namas yra dvibutis (tą ji yra nurodžiusi ir savo ieškinyje), todėl nėra aišku, ką keičia jos nurodoma aplinkybė dėl negalimumo dvibučiame name įrengti daugiau butų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taikos sutarties 8 punktu nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, todėl ieškovės minimos teismo nutartys neturi įtakos taikos sutartyje aptartam naudojimosi tvarkos vykdymui. Kaip jau minėta, Taikos sutartimi taikos sutarties šalys susitarė dėl dviejų butų (Taikos sutartyje įvardintų butu Nr. 1 ir Nr. 2) nuosavybės teisės įregistravimo nustatant pasirinktas idealiąsias dalis nuosavybėje, klausimas dėl butų skaičiaus name byloje nebuvo sprendžiamas, dėl daugiau kaip dviejų butų, kaip atskirų turtinių vienetų, įrengimo name nebuvo susitarta ir taikos sutartyje, be to, pažymėtina, kad ir statybų leidimas (kurį, beje ieškinyje taip pat nurodė ieškovė) buvo išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti, todėl nėra aišku, kokią įtaką prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimo rezultatui turi tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 teismas pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus. Ieškovės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios tokio turinio susitarimą (kad bus įrengta daugiau negu du butai), negali lemti išvados dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, kadangi išnagrinėtoje ir taikos sutartimi užbaigtoje byloje ji nebuvo nagrinėjimo dalykas, todėl paaiškėjus, kad tokio šalių užkulisinio (bet ne taikos sutartimi įtvirtinto susitarimo) įgyvendinti neįmanoma, tokia aplinkybė nedaro įtakos nei pačiam taikos sutarties teisėtumui, nei galimybei ją įvykdyti.

27.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia prašymą atnaujinti procesą, neatitinka naujai paaiškėjusios esminės reikšmės bylai turinčios aplinkybės požymių, todėl pareiškėjai neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pagrindų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymo netenkino.

28.       Atsakovas V. T. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nagrinėjamu atveju, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga pareiškėjai prasidėjo 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuria apeliantė remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė 2020 m. birželio 2 d., t. .y. nepraleidusi 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismas šiuo atveju pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos  1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė