Civilinė byla Nr. 2-743/2011

    Procesinio sprendimo kategorijos 126.1, 126.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1071-280/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Ramygalos aruodai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė iškelti bankroto bylą ŽŪK „Ramygalos aruodai“ dėl nemokumo. Nurodė, kad ŽŪK „Ramygalos aruodai“ nevykdo teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, paaiškėjo, kad atsakovui priklausančios fermos, gyvuliai, kitas turtas yra įkeisti bankui AB DnB NORD, sąskaitos areštuotos, piniginių lėšų jose nėra. UAB „Panevėžio mėsinė“ iš savo sąskaitų moka atsakovo darbuotojams atlyginimus, atsiskaito su Sodra, sumoka už elektrą ir užaugintą produkciją, perka pašarus, vaistus. Ieškovas siūlė teismui ŽŪK „Ramygalos aruodai“ bankroto administratoriumi skirti UAB „SBS Legale“. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Šią nutartį grindė įmonės nemokumu. UAB „SBS Legale“ skyrimą atsakovo bankroto administratoriumi grindė jo kandidatūros atitikimu ĮBĮ reikalavimams.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – atisakyti atsakovui kelti bankroto bylą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovas ir UAB „Panevėžio mėsinė“ yra sudarę susitarimą dėl prievolių įvykdymo atsakovo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip tinkamo atsakovo finansinių galimybių rodiklio ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą nutartį.

2. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinį AB „DnB NORD bankui“ dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Jei teismas patenkins ŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinį, banko reikalavimo patenkinimas bus perkeltas vėlesniam laikui, o ŽŪK „Ramygalos aruodai“ galės atstatyti savo mokumą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo perspektyvos atstatyti mokumą ir pokyčių laikotarpis yra neaiškūs.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Swedbank lizingas“ pateiktus duomenis apie atsakovo skolą šiai lizingo bendrovei vertino kaip teisingus. Apeliantas su minėtos lizingo bendrovės nurodyta atsakovo skola nesutinka.

4. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, bylos aplinkybes ir nepagrįstai atsakovo įmonę pripažino nemokia bei nepagrįstai skundžiama nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1.  Savo mokumą atsakovas įrodinėja tuo, kad už jį pagrindines finansines prievoles vykdė trečiasis asmuo UAB „Panevėžio mėsinė“. Tačiau būtent ši aplinkybė įrodo atsakovo nemokumą ir patvirtina, kad jis pats įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams negali.

2. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš tiesų vyksta apelianto nurodyta byla ir jog šios bylos išsprendimas turės įtakos atsakovo įmonės mokumui. Be to, net jei iš tiesų yra nagrinėjama minėta byla ir net jei apelianto ieškinio patenkinimas turėtų teigiamos įtakos apelianto mokumui, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o tai lemtų, kad su atsakovo kreditoriais būtų delsiama atsiskaityti. Tai pažeistų ieškovo ir kitų atsakovo kreditorių interesus.

3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Swedbank lizingas“ nurodė neteisingą atsakovo skolos lizingo bendrovei sumą. Dėl šių priežasčių apelianto argumentas dėl UAB „Swedbank lizingo“ pateiktų neteisingų  duomenų yra nepagrįstas.

4. Apeliantas pripažįsta, kad pagal turto ir įsipareigojimų santykį atsakovo įmonė yra nemoki. Apelianto nurodytų aplinkybių, kurios neva gali padėti atsakovui atstatyti mokumą, įvykimas nėra realus. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį.

Atsakovas pateikė prašymą dėl papildomos medžiagos pateikimo. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs apelianto ieškinį AB „DnB NORD bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, ieškinį tenkino visiškai. Bankas šią teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka. Atsakovo nuomone, dėl šios priežasties AB „DnB NORD“ kreditorinio reikalavimo suma neturėtų būti įtraukta į atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Taip pat nurodo, jog apeliantas, padedamas trečiojo asmens UAB „Panevėžio mėsinė“, šiuo metu gana sėkmingai vykdo veiklą, į ŽŪK „Ramygalos aruodai“ siekia įstoti nauji nariai, kurie į atsakovo įmonę įneša papildomų lėšų ir padeda atstatyti mokumą. Su prašymu atsakovas pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes.     

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tuomet, kai atsakovas ginčija vieno ar kelių kreditorių nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant atsakovo skolą kreditoriui, reikia nustatyti, ar įmonės pradelstos skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovo turimo turto vertė yra 2 458 375,28 Lt, o pusė į balanso įrašyto turto vertės sudaro 1 229 187,64 Lt. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Taip pat skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad atsakovo pradelstos skolos sudaro 1 231 885,18 Lt. Su teismo nustatyta pradelstų įsipareigojimų skola apeliantas nesutinka nurodydamas, kad į pradelstų įsipareigojimų sumą yra įtraukti nepagrįsti AB „DnB NORD bankas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ kreditoriniai reikalavimai. Dėl šios priežasties yra svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas minėtus kreditorinius reikalavimus pagrįstai įtraukė į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovo pradelstas įsipareigojimas AB „DnB NORD bankas“ sudaro 163 654,82 Lt. Iš apelianto pateiktų įrodymų ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo išnagrinėtas ŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinys atsakovui AB „DnB NORD bankas“ dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Ieškinys buvo patenkintas visiškai t. y. buvo pakeistos šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos, dvidešimt keturiems mėnesiams atidedant sutartinių įmokų grąžinimą ir paliekant palūkanų mokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėtąjį teismo sprendimą AB „DnB NORD bankas“ apskundė apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad faktiškai ŽŪK „Ramygalos aruodai“ ginčija AB „DnB NORD bankas“ kreditorinį reikalavimą ir kad AB „DnB NORD bankas“ kreditorinio reikalavimo suma yra neaiški. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ginčijama AB „DnB NORD bankas“ kreditorinio reikalavimo suma negali būti vertintina kaip atsakovo pradelstas įsipareigojimas.

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su UAB „Swedbank lizingas“ nurodyta skola. Tačiau byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto argumentą, jog UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo suma yra netiksli. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė UAB „Swedbank lizingas“ pareikštą kreditorinį reikalavimą į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sumažėja 163 654,82 Lt suma t. y. pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 068 230,36 Lt. Tai lemia, jog atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės t. y. 1 229 187,64 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą dėl jo nemokumo. Šios išvados pagrįstumą taip pat įrodo apelianto pateiktas prašymas dėl įstojimo į kooperatyvą, ŽŪK „Ramygalos aruodai“ visuotinio narių susirinkimo protokolas, ketinimų protokolas, iš kurių matyti, kad į kooperatyvą įstoja nauji nariai, į kooperatyvą įnešamos naujos investicijos, ženkliai gerinančios atsakovo turtinę padėtį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta bei klausimas išspręstinas iš esmės, atsisakant atsakovui kelti bankroto bylą.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Ramygalos aruodai“ (duomenys neskelbtini) kelti bankroto bylą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Vytas Milius

 

Marytė Mitkuvienė

 

Nijolė Piškinaitė