TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 25 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui E. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ atstovams direktoriui P.J.S., advokatui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartas“ ir akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė ADB „Gjensidige“ 2020-04-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ 1 678,78 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019-06-10 atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose (esančiose Lietuvininkų g. 68, Šilutės m.), buvo aplietos UAB „Verslo vartai“ nuomojamos patalpos bei jame buvęs kilnojamasis turtas. Aplietosios patalpos ir kilnojamasis turtas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 678,78 Eur draudimo išmoką aplieto turto savininkei (UAB „Verslo vartai“). Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“. Pastato savininkė yra atsakovė bei dėl pastato trūkumų, t. y.,  per pastato konstrukcijas prasiskverbusio vandens įvyko 2019-06-10 įvykis bei buvo patirta žala. Todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę – pastato savininkę.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad 2018-07-11 buvo sudaryta įmonės turto draudimo sutartis su draudėja UAB „Verslo vartai“. 2019-06-10 atsakovei priklausiančiose patalpose Lietuvininkų g. 68, Šilutės m., buvo aplietos patalpos ir kilnojamasis turtas. Pripažinus, kad 2019-06-10 įvyko draudžiamasis įvykis ieškovė išmokėjo draudėjai UAB „Verslo vartai“ 1 678,78 Eur dydžio draudimo išmoką. Pastato savininkas UAB „Rambyno kalnas“, neužtikrino tinkamos pastato inžinerijos, dėl ko ir įvyko 2019-06-10 draudžiamasis įvykis. 2019-06-12 buvo atsiųstas ekspertas sugadinto turto apžiūrai, kuris užfiksavo turtą sugadinimus. Dėl žalos dydžio ieškovei jokių abejonių nekilo, ji pasitikėjo ekspertu. Atsakovė yra atsakingas už pastato priežiūrą, ekspertas aplinkybių dėl pastato priežiūros nekonstatavo, ekspertas nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo aplietas pastatas, nustatinėjo tik padarytą žalą, rėmėsi draudėjo paaiškinimais, foto nuotraukomis, konstatavo faktą. Prekių vertės įtarimų ekspertui taip pat nesukėlė.

4.       Atsakovė UAB „Rambyno kalnas“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kokie atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą, apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovės dokumentuose nurodoma, jog įvykis įvyko po labai stiprios liūties, o daiktų apžiūroje nurodoma, jog kompiuteris aplietas potvynio metu ir pateiktas subraižytas, purvinas, nors iki to atsakovė nebuvo informuota apie problemas dėl pastato būklės ir ieškovė sudarė draudimo sutartį ir draudė turtą, esantį pastate. Ieškovė, būdama draudike, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios priežasties dėl ko buvo aplieti baldai ir kompiuteriai. Nors ieškovė ir nufotografavo vamzdžius, tačiau lieka neaišku, kokią įrodomąją reikšmę jie turi ieškinio pagrįstumui ir vandens patekimui į pastatą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie netvarkingus vamzdžius ar apie kitus trūkumus, jog dėl to būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė, gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam įvykiui. Taigi ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų (neveikimo) ir civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, žalos dydis nėra tiksliai apskaičiuotas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys žalos dydžio pagrįstumą. Ieškinio reikalavimai grindžiami tik komerciniais pasiūlymais ir sąskaitomis faktūromis, tačiau realiai nėra žinoma, ar šios sąskaitos buvo apmokėtos ir, ar būtent tokia suma buvo sumokėta įsigyjant nurodomus daiktus. Kai kuriuos baldus buvo galima suremontuoti, o ieškinyje nurodytos vitrinos ir toliau naudojamos parduotuvėje.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad pastato konstrukcijos dėl atsakovės nesąžiningumo, nerūpestingumo būtų pažeistos ar neprižiūrimos. Taigi ieškinys liko neįrodytas. Atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad pastatas būtų tinkamas naudoti, žalos atsiradimą nulėmė nenugalimos jėga (liūtis).

6.       Trečiųjų asmenų UAB „Verslo vartai“ ir ADB „ERGO Lietuva“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina, trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

7.       Teismo posėdžio apklaustas liudytojas O. I. (UAB „Verslo vartai“ parduotuvės vadovas, draudiminio įvykio metu dirbęs šios parduotuvės padalinio vadovu) paaiškino, kad 2019-06-10 ryte atėję darbuotojai užfiksavo, jog kai kurie kompiuteriai ir lentynos su prekėmis buvo aplietos. Ant grindų buvo didelis kiekis vandens, o nuo lubų buvo matyti vandens pratekėjimo žymės. Apsėmimo lygį matė darbuotojai, jie paskambino ir atsiuntė nuotraukas. Tuo metu buvo susisiekta su draudimo bendrove. Nuomojamos patalpos yra pirmame aukšte, rūsio patalpos UAB „Verslo vartai“ nepriklauso. Jis pats atvažiavo kitą dieną apžiūrėti kas buvo aplieta. Pagrinde buvo aplieti kompiuteriai, kur matėsi vandens gavimas, lubinės dangos liekanos, nešvarumai ir purvai matėsi ant kompiuterio, ant stalo tarpo buvo iššokusi plokštė nuo vandens gavimo, ant stiklinių lentynų viena iš vis nebedegė, nes gavo vandens, buvo atjungta nuo elektros tinklo, viršutinė plokštė buvo pakelta tai yra atšokusi nuo vandens gavimo. Ant lubų buvo vandens žymės ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos nustatymo. Pastato savininkė buvo iškviestas tą pačią dieną, darbuotojai atvykę pirmiausiai pranešė pastato savininkei. Bendrovė jokių pretenzijų pastato savininkei nereiškė, kreipėsi tik į draudimo bendrovę. Žalos dydis draudimo bendrovės buvo nustatytas apie 1 700 Eur. Technika buvo siųsta į autorizuotą servizą, buvo gautos defektavimo sumos, kas remontuotina, kas neremontuotina, ir informacija buvo perduota draudimo bendrovei (kai kurie dalykai buvo pažeisti neremontuotinai). Neremontuotini buvo kompiuteriai „Lenovo“ ir „Asus“. Vienas ekspozicinis kompiuteris buvo remontuotinas 109 Eur sumai, kadangi buvo padaryta maža žala. Stiklinės lentynos plokštė buvo atšokusi, ją pakeitė, parduotuvėje stovi nauja lentyna, nes senos jau nebuvo galima naudoti. Pagrinde buvo gavęs drėgmės pats stalas ant kurios kompiuteris stovėjo, buvo atšokusi viršutinė plokštė ir apačioje buvo susikaupęs vanduo tai stalo kojoms, šitie baldai stovi parduotuvėje, buvo sutvarkytas stalo viršus. Draudimo išmoka už stiklinę lentyna gauta ji buvo pakeista, o stalas buvo sutvarkytas. Stiklinė lentyna buvo pilnai pakeista, o stalo viršus buvo sutvarkytas. Stiklinė lentyna nėra pilnai stiklinė, ji yra aprėminta medžiu, dėl elektros gedimų nebuvo galima naudoti. Taigi dalis baldų atstatyta, o dalis pakeista. Ginčų dėl žalos nustatymo su draudimo bendrove nebuvo. Patalpas nuomojasi apie 5 metus, iki liūties ir po jos nebuvo jokių vandens pratekėjimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės

8.       Nustatyta, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „Verslo vartai“ su atsakove UAB „Rambyno kalnas“ 2014-04-16 sudarytos negyvenamųjų nuomos patalpų sutarties pagrindu naudojasi 421,49 kv.m. patalpomis, esančiomis Lietuvininkų g. 68A, Šilutės m., kuriose UAB „Verslo vartai“ yra įsirengusi prekybos centrą „Technorama“ (šios 2014-04-16 nuomos sutarties terminas 2019-04-16 susitarimo pagrindu pratęstas iki 2024-12-24).

9.       Be to, trečiasis asmuo UAB „Verslo vartai“ su draudike – ieškove ADB „Gjensidige“  laikotarpiui nuo 2018-07-11 iki 2019-07-10 buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią UAB „Verslo vartai“, be kita ko, apdraudė ir numojuojamose prekybos centro „Technorama“ patalpose (Lietuvininkų g. 68A, Šilutės m.) esantį turtą nuo draudžiamųjų įvykių (tame tarpe ir nuo vandens, audros, potvynio, liūties, krušos ir kt.). 2019-06-10 UAB „Verslo vartai“ pranešė ieškovei apie tai, kad 2019-06-10 buvo aplietos jų nuomojamos pirmame aukšte esančios prekybos centro patalpos dėl ko buvo sugadinta dalis baldų bei kompiuterinės įrangos.

10.       Ieškovės ekspertas 2019-06-12 parengė turto apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad aplieta įranga, kompiuteriai, kompiuterių komponentai (aplieti ventiliatoriai, ausinės, kompiuteriai, bei kompiuterinis stalas su vitrina). Ieškovei buvo pateikti duomenys, kad kompiuterinio stalo, bei vitrinos kaina – 1 750 Eur (prekybinis stalas – 1 100 Eur, virtina – 650 Eur), kompiuterio Lenovo kaina – 412,58 Eur, kompiuterio Asus – 380 Eur, kompiuterio MSI – 794,80 Eur, ausinių (duomenys neskelbtini) – 14,61 Eur, ausinių (duomenys neskelbtini) – 14,61 Eur, skaitytuvo Asus SDRW-08D2S-U – 17,93 Eur, skaitytuvo – EXT RBL GP57EB40 – 19 Eur, ventiliatoriaus (13 cm) – 8,26 Eur, ventiliatoriaus (22 cm) – 12,80 Eur. Buvo nustatyta, kad kompiuteris Lenovo visiškai sulietas – atkuriamoji vertė – 941,50 Eur, o kompiuteris ASUS tik apibraižytas ir purvinas (su tirštos masės pėdsakais) tačiau be techninių gedimų, jo atkuriamoji vertė – 133 Eur.

11.       Ieškovė, pripažinusi, kad draudimo išmokos suma siekia 1 678,78 Eur, šią suma sumokėjo UAB „Verslo vartai“, o išmokėtos draudimo išmokos subrogacijos tvarka reikalauja iš patalpos, esančios Lietuvininkų g. 68A, Šilutės m, savininkės – atsakovės UAB „Rambyno kalnas“. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

12.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

13.       Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

14.       Minėta, kad 2019-06-10 įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintas draudėjai išsinuomotose patalpose laikytas turtas. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės kaip nuomojamų patalpų savininkės, netinkamai vykdžiusios pareigą užtikrinti tinkamą nuomojamo pastato techninės būklės palaikymą. Minėta pareiga atsakovei, be kita ko, nustatyta ir 2014-04-16 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (sutarties 2, 4 ir 6 punktai).

15.       Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „Verslo vartai“ turtui (baldams ir kompiuteriniai įrangai) žala buvo padaryta būtent dėl vandens, kuris per lubas pateko (pratekėjo) į pirmame aukšte esančias patalpas (minėtą aplinkybė patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų atstovų ir liudytojo paaiškinimai, bylos svarstymui pateiktos foto fiksacijos, eksperto UAB „Service ICT“ išvados dėl įrangos gedimų priežasties). Tačiau tarp bylos šalių, kilo ginčas dėl vandens patekimo į patalpas priežasties (šaltinio).

16.       Todėl sprendžiant dėl atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, pirmiausiai, būtina konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės pastato trūkumų ir trečiojo asmens turtui atsiradusios žalos, egzistavimą (CK 6.247 straipsnis).

17.       Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovė, teigdama, kad atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė, privalėjo įrodyti reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Tuo tarpu atsakovei, ginantis nuo ieškovės reikalavimo ir siekiant paneigti savo pareigą atlyginti dėl statinio trūkumų atsiradusią žalą (6.266 straipsnis) šiuo atveju privalu įrodyti atsakovė nenugalimos jėgos faktą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

18.       Apkreiptinas dėmesys, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2019).

19.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad aplietos ginčo patalpos (parduotuvė „Technorama“) yra pirmame aukšte. Šiuo atveju byloje nebuvo įrodinėjama ir nekilo ginčo dėl to, kad nuomojamos parduotuvės patalpos galėjo būti aplietos vandeniu iš antro aukšto patalpų, t. y., iš virš parduotuvės esančios biuro patalpos, kuri be kita ko, priklauso tai pačiai atsakovei. Bylos svarstymui pateiktos foto fiksacijos leidžia nustatyti, kad vandens apibėgimo (pratekėjimo) žymės užfiksuotos parduotuvės patalpoje ant pakabinamų lubų, ties kolona. Kaip matyti, greta prie apibėgimo vietų (žymių) nuteisti vamzdžiai (pilkas gofruotas vamzdelis, kuris apvyniotas žalia izoliacine medžiaga, nuotekų vamzdis su alkūnė), tačiau byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent tikėtinas prielaidas, kad vanduo į parduotuvės patalpas pateko (ar galėjo pateikti) būtent per vamzdyną (t. y., per pilką gofruotą vamzdelį ir (ar) per nuotekų vamzdyno alkūnę), taip pat byloje nepateikta duomenų leidžiančių spręsti, kad vanduo į parduotuvės patalpas pateko per aukštus jungiančių bloko tarpus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo posėdžio metu dalyvavęs UAB „Rambyno kalnas“ atstovas (direktorius) paaiškino, kad po 2019-06-10 apliejimo buvo tikrinta vamzdžių ir inžinerinių tinklų techninė būklė, siekiant nustatyti, vandens pratekėjimo kelią, tačiau jokių defektų užfiksuota nebuvo, taip pat paaiškino, kad apžiūrėjus vandens pratekėjimo vietą ir galimus kelius nebuvo nustatytas poreikis darbų, susijusių su vandens pratekėjimo užkardymu, atlikimui. Šioje vietoje pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, 2021-01-11 nutartimi siūlė ginčo šalims bylos svarstymui pateikti duomenis, susijusius su pastato trūkumais ir (ar) pastato defektų šalinimu (remontavimu) po 2019-06-10 įvykusio vandens pratekėjimo. Tačiau ieškovė neįrodinėjo ir neteikė duomenų, patvirtinančių, kad po 2019-06-10 įvykusio vandens pratekėjimo buvo atlikti kokie nors remonto darbai, reikalingi vandens pratekėjimo sustabdymui (CPK 178 straipsnis). Liudytoju apklaustas O. I. (draudiminio įvykio metu buvęs parduotuvės padalinio vadovu) taip pat patvirtino, kad nuomojamose patalpose nebuvo atliekami remonto darbai, siekiant apsisaugoti nuo panašių vandens pratekėjimo atvejų. Taigi byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtinas išvadas, kad vandens pratekėjimą nulėmė būtent pastato trūkumai už kuriuos yra atsakinga atsakovė (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Todėl šiuo atveju teismas pripažįsta aktualia ir tokią aplinkybę, kad trečiasis asmuo UAB „Verslo vartai“ patalpas nuomojasi dar nuo 2014-04-16, tačiau nei iki 2019-06-10 draudiminio įvykio, nei po šio įvykio (šias patalpas UAB „Verslo vartai“ nuomojasi iki šiol, 2019-04-16 susitarimu nuomos sutarties terminas pratęsus iki 2024-12-31), nepaisant sezoniškumo ir metų laikų kaitos, nebuvo užfiksuota jokių atvejų, susijusių su vandens pratekėjimu. Tokiu atveju nenustačius, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate būtų netinkamai sutvarkyti ar prižiūrimo pastato inžineriniai įrenginiai ar pastato konstrukcijos, yra pagrindas apsvarstyti ir nenugalimos jėgos aplinkybes.

20.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad žala atsirado dėl liūties (nenugalimos jėgos), šalinančios jos, kaip pastato savininkės civilinę atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Šiuo tikslu atsakovė bylos svarstymui pateikė 2020-05-12 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymą Nr. (5.58-10)B8-1336, patvirtinančią, kad 2019-06-08 pastebėtas liūtinis lietus; su pertraukomis lijo nuo 14 iki 21 val.; kritulių išmatuota 32,4 mm; iškritęs kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologiniu reiškinio rodiklį – 15-49 mm per 12 val. ir trumpesnį laikotarpį; iškritęs krutulių kiekis du kartus viršijo daugiametį to mėnesių kritulių kiekį – 16 mm (procesinis dokumentas Nr. DOK-8050). Atsakovės atstovas (direktoriaus) teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad draudiminio įvykio metu, siaučiant stipriam škvalui, vanduo, įvertinus jo išsiliejusį kiekį, galėjo prasiskverbti per pastato vėdinimo ortakius arba per perpildytus vandens lietaus surinktuvus, vandeniui apsėmus visą pastato stogą (procesinis dokumentas Nr. DOK-14816). Aplinkybėms, kad draudiminio įvykio metu susiklostė ekstraordinarine situacija, pagrįsti atsakovė bylos svarstymui teikė rašytinius paaiškinimus su foto fiksacijomis (procesinis dokumentas Nr. DOK-14816), patvirtinančiomis, kad draudiminio įvykio metu dėl labai stiprios lietaus buvo apsemti ir to paties pastato pusrūsiai. Kadangi atsakovei priklausančios patalpos galėjo būti užlietos iš įvairių vandens pratekėjimo šaltinių, todėl norint nustatyti tikrąją ar labiausiai tikėtiną žalos padarymo priežastį, yra būtinos specialios mokslo ir technikos žinios, tačiau ieškovė (draudimo kompanija) neteikė duomenų, kurie būtų pagrįsti tiksliomis mokslinėmis žiniomis bei ekspertų išvadomis (CPK 212 straipsnis), taigi prisiėmė tam tikrą riziką, kad teismas analizuojamą įvykį įvertins pagal byloje esančių duomenų visumą. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigą (CPK 178 straipsnis), į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti apie netinkamai tvarkomus pastato įrengimus, konstrukcijų ar vamzdyno trūkumus, taip pat įvertinęs vandeniu aplietą parduotuvės lubų plotą, sugadintos įrangos ir baldų kiekį, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kad pagrindinė ir labai tikėtina vandens pratekėjimo priežastis buvo ne pastato trūkumai, o išskirtinės meteorologinės sąlygos (CPK 185 straipsnis).

21.       Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teismas sprendžia, kad vandens pratekėjimą į UAB „Verslo vartai“ nuomojamas patalpas, kuriame įrengtas prekybos centras „Technorama“, sukėlė 2019-06-08 liūtinis lietus, kuris buvo neišvengiamas ir atsakovės nekontroliuojamas, taip pat kuris nebuvo ir negalėjo būti numatytas, kas yra atsakovės atsakomybę paneigianti aplinkybė, sudaranti pagrindą atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti UAB „Verslo vartai“ turtui padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys dėl ieškovės išmokėtos 1 678,78 Eur draudimo išmokos atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Ieškinio netenkinus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimas. Jos priteistinos iš ieškovės pagal CPK 93 straipsnio taisykles.

23.       Šioje byloje atsakovei 2020-04-16 sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu teisines paslaugas teikė advokatas, kuriam sumokėtas 350 Eur honoraras (2020-04-23 sąskaita už teisinęs paslaugas Nr. 20/3, kurios 150 Eur, ir 2020-05-30 bankinio mokėjimo nurodymas; 2020-09-17 sąskaita už teisinęs paslaugas Nr. 20/79, kurios 200 Eur, ir 2020-10-01 bankinio mokėjimo nurodymas). Teismo vertinimu, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, yra pagrįstos ir protingos, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Be to, atsakovė byloje, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o byloje priėmus sprendimą – ieškinį atmesti, ieškovei kyla pareiga kompensuoti atsakovės šioje byloje sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

24.       Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 388 Eur (350 Eur + 38 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“ iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja                                                                                        Lina Nainienė