Civilinė byla Nr. 2A-910-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15685-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;
1.3.5.9; 3.3.1.18.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
S p R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo, 2) priteisti iš atsakovės ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė darbo užmokesčio ieškovei nemoka ilgiau nei 36 mėnesius. 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą, jog iš atsakovės prašo priteisti darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos: nuo 5 min. 50 sek.). 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog ji UAB „Kulautuvos vaistinė“ buvo įdarbinta 2004 m. lapkričio 22 d., darbo vieta (duomenys neskelbtini), kuri buvo ir ieškovės gyvenamoji vieta. Ieškovė prižiūrėjo patalpas, rengdavo ir spausdindavo raštus, darbo užmokestį paskutinį kartą gavo prieš šešerius metus. Ieškovė pažymėjo, kad iki 2010 metų atsakovei rengė raštus, o nuo 2010 metų iki dabar saugo atsakovės dokumentus.
V. P., kuri VĮ „Registrų centras“ nurodyta kaip asmuo, einantis atsakovės direktorės pareigas, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ji iš UAB „Kulautuvos vaistinė“ direktorės pareigų atleista 2004 m. lapkričio 29 d., duomenų apie atsakovės darbuotojus neturi, dokumentus su įmonės veikla perdavė naujam atsakovės akcininkui K. G.. Pažymėjo, jog pasikeitus akcininkui, nauji duomenys VĮ „Registrų centras“ pateikti nebuvo, todėl V. P. iki šiol VĮ „Registrų centras“ išraše nurodoma, kaip UAB „Kulautuvos vaistinė“ direktorė, o atsakovės buveinė – V. P. namų adresas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovės darbo funkcijos buvo tvarkyti patalpas, rengti dokumentus, raštus, šias funkcijas ieškovė atliko iki 2010 metų. Nuo 2010 metų darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai neegzistavo, nes ieškovė nuo 2010 metų jai priskirtų funkcijų nevykdė, o atsakovė minėtų funkcijų atlikti nereikalavo. Ieškovė nuo 2010 metų tik saugoja įmonės dokumentus, kuriuos laiko spintelėje ir su jais nieko nedaro. Teismas nustatė, kad darbo santykių pabaiga nebuvo tinkamai įforminta tiek dėl darbuotojo, tiek dėl darbdavio kaltės. Teismas konstatavo, kad darbo santykiams pasibaigus dar 2010 metais, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija dėl šalių ginčo nepriėmė galutinio procesinio sprendimo, todėl teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, nėra pagrindo minėtą sprendimą naikinti.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovės teigimu, teisėja, nagrinėjusi civilinę bylą, buvo šališka, posėdžio metu uždavinėjo nelogiškus ir menamus klausimus. Teisėjos šališkumą įrodo ir tai, kad ieškovei 2017 m. spalio 23 d. negalėjus atvykti į teismo posėdį dėl automobilio gedimo, 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovei buvo paskirta bauda, o nutartyje nėra pasisakyta dėl pateiktos specialistų išvados, įrodančios automobilio gedimą.
Teisėja nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, nes ji buvo pateikusi visus dokumentus, įrodančius ieškinį. Ieškovės teigimu teisėja, pripažinusi ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, siekė ieškovę pažeminti. Tokiu veiksmu teisėja taip pat pripažino, kad jai nesuprantama bylos rašytinė medžiaga ir įrodymai. Ieškovė dėl atvykimo į teismo posėdį patyrė turtinę žalą.
Teisėja neįvertino, kad dokumentų saugojimo darbas yra labai atsakingas, o ieškovė pagal pareigybinę instrukciją turi 75 metus saugoti ir prižiūrėti darbinių santykių darbuotojų bylas.
Teisėja visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, teismas įsakymu iš atsakovės priteisė įsiskolinimą, tačiau skola iki šiol nėra išieškota. Darbinių santykių faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-996-599/2008, kurioje VSDFV Vilniaus skyrius yra nurodęs, jog laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 30 d. Z. B. UAB „Kulautuvos vaistinė“ dirbo nuo 2004 m. lapkričio 22 d., bei kitos civilinės bylos, kuriose ieškovei priteistas darbo užmokestis, tačiau teismas jų taip pat nevertino.
Darbo ginčų bylose bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, tačiau teismas jas priteisė iš ieškovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde ieškovė kaip apeliacinio skundo pagrindą nurodo argumentus dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Pažymi, kad teisėja ieškovei paskyrė baudą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje esant svarbioms nedalyvavimo priežastims, o esant prašymui priimti sprendimą už akių jo nepriėmė, pripažino ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą. Nurodė, kad teismo posėdžio metu teisėja ieškovei uždavė menamus klausimus ir netinkamai vertino pateiktus įrodymus.
Dėl teisėjos šališkumo
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007). Ši esminė garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, atkreipė dėmesį į tai, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, jog, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir joje nurodyta praktika).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo, atmeta juos kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvus (CPK 414 straipsnis), taigi vien tai, kad teisėja aktyviai aiškinosi bylos aplinkybes, uždavė ieškovei klausimus, nereiškia teisėjos šališkumo. Nors skunde nurodoma, jog teisėja uždavinėjo menamus klausimus, tačiau jokie konkretūs klausimai, kurie, apeliantės nuomone, atskleidė teismo suinteresuotumą ir šališkumą, nenurodomi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teisėja, užduodama tokius klausimus, kaip „kaip jūs įrodinėjate, kad jūsų darbo vieta (duomenys neskelbtini)?“, „ar jūs laikote, kad atliekate darbo funkcijas?“ ir kt. (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), buvo šališka. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą kaip nepagrįstą, kad teisėja buvo šališka dėl to, jog nutartimi paskyrė baudą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažinta, jog įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai savaime nereiškia teisėjo šališkumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teisėjos veiksmus dėl baudos skyrimo pripažinti šališkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir joje nurodyta praktika).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog teisėja buvo šališka, nes nepriėmė sprendimo už akių, nors ieškovė buvo pateikusi visus dokumentus, įrodančius ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas yra abstraktūs, ieškinio turinį sudaro cituojami teismų procesinių sprendimų standartai, o teismas įvertinęs, kad nagrinėjama byla yra priskiriama darbo bylų kategorijai, nustatė būtinybę tikslinti ieškinio elementus, iškviesti šalis ir jas apklausti, todėl ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 18). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos sprendimas nepriimti sprendimo už akių negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumas, nes ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai kėlė teismui rimtų abejonių, kurias reikėjo išsiaiškinti teismo posėdyje.
Dėl pareigos įforminti darbo santykius
DK 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gegužės 7 d.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad siekiant nustatyti, ar darbdavys turi pareigą mokėti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, būtina nustatyti faktinį darbo sutartimi sulygtų darbuotojo funkcijų vykdymą (teisinių darbo santykių egzistavimo faktą). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą priteisti darbo užmokestį atmetė, nes nustatė, jog šalių darbo teisiniai santykiai faktiškai nutrūko dar 2010 m., o darbo santykių pabaiga tinkamai neįforminta tiek dėl darbuotojo, tiek dėl darbdavio kaltės. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant Darbo kodekso normas, pareiga įforminti darbo santykių pabaigą tenka ne darbuotojui, bet darbdaviui (DK 127 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gegužės 7 d.), DK 54 straipsnio 4 dalis, 55 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 3 dalis, 64 straipsnio 7 dalis, 65 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir Z. B., de jure ir de facto nėra nutraukta ir yra galiojanti. Šį faktą patvirtina į bylą pateikta SODRA pažyma, iš kurios matyti, kad Z. B. yra UAB „Kulautuvos vaistinė“ darbuotoja nuo 2004 m. lapkričio 22 d. (2 t., b. l. 11). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėtą darbo sutartį Z. B. buvo įdarbinta administratore (1 t., b. l. 7). Teisėjų kolegija iš 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad ieškovės darbo funkcijos buvo rengti raštus, prižiūrėti patalpas, saugoti dokumentus, juos spausdinti (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 13:27-15:04). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Z. B. ir šiuo metu saugo dokumentus, o tai gali būti vertinama kaip darbo funkcijų atlikimas (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 27:39-27:53).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra labiau tikėtina, kad darbuotojas, kuris neturi teisinio išsilavinimo, atlikdamas vieną iš savo darbo funkcijų (75 metus saugoti įmonės dokumentus), nesuvokia, kad jo darbo teisiniai santykiai su darbdaviu gali būti faktiškai pasibaigę, o jis dar ir turi prievolę juos įforminti. Toks teisės aiškinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Darbo kodekso normas ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti ieškovės kaltės dėl darbo santykių su UAB „Kulautuvos vaistinė“ pabaigos įforminimo, nes visų pirma, jie nėra pasibaigę, kadangi ieškovė iki šiol atlieka vieną iš darbo funkcijų – saugo darbdavio dokumentus, o antra – įforminti darbo santykių pabaigą yra ne darbuotojo, o darbdavio pareiga. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors jai ir kyla abejonių dėl ieškovės atliekamų darbo funkcijų realumo ir kad dokumentų saugojimą galima laikyti darbo funkcija, tačiau atsakovei (darbdaviui) nevykdant pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir nepaneigiant ieškovės atliekamų darbo funkcijų vykdymo, dokumentų saugojimas gali būti pripažintas darbo funkcijų vykdymu. Tokias teisines išvadas teisėjų kolegija daro remiantis ir darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo sutarties šalies teisių gynimo principu (DK 2 straipsnis).
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ kaip juridinis asmuo tinkamai nevykdo ir kitų įstatyme nustatytų pareigų: teikti informaciją juridinių asmenų registro tvarkytojui, užtikrinti korespondencijos priėmimą įmonės buveinėje, informuoti SODRA ir kt. (CK 2.49 ir 2.67 straipsniai). Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Kulautuvos vaistinė“ nėra pateikusi informacijos apie pasikeitusį įmonės vadovą. Šį faktą patvirtina buvusi įmonės vadovė V. P., kuri atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji iš direktorės pareigų buvo atleista dar 2004 m. lapkričio 29 d., pateikė atleidimą patvirtinančius dokumentus, tačiau VĮ Registrų centre yra iki šiol nurodoma kaip įmonės direktorė (1 t., b. l. 155-158). Pažymėjo, kad 13 metų V. P. namų adresu įvairios institucijos siunčia registruotą korespondenciją, skambina telefonu dėl ataskaitų pateikimo (1 t., b. l. 155). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „Kulautuvos vaistinė“ adresas yra (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 66), tačiau šiuo adresu visi siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (1 t., b. l. 65, 2 t., b. l. 30, 43). Teisėjų kolegija pažymi, kad juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, o šios pareigos neįvykdęs jis kartu prisiima visą galimų dėl to jam atsirasti neigiamų padarinių riziką.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad darbo užmokestis yra privalomoji darbo sutarties sąlyga, jis mokamas už atliekamą darbą pagal darbo sutartį (DK 95 ir 139 straipsniai), sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas - darbo sutartis su atsakove nėra nutrūkusi, ieškovė iki šios dienos atlieka jai paskirtas darbo funkcijas – saugo įmonės dokumentus, o darbdavys nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Be to, darbdavys nuo 2004 m. su ieškove už darbo atlikimą atsiskaitydavo itin nereguliariai, „retsykiais duodavo po 100 Lt“ (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos 4:41-4:56). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti - priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos – 10 427,04 Eur (289,64 Eur (1000 Lt) x 36) (DK 139 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo, palieka nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Darbo ginčų komisija nepriėmė galutinio procesinio sprendimo, kuris išspręstų šalių ginčą, o sprendimu tik atsisakė jį nagrinėti (DK 224 straipsnio 4 dalis ir 231 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog šiuo metu ieškovės darbdavio atstovas yra dingęs, nes su juo ieškovė nebegali susisiekti, o darbdavys taip pat nesikreipia į ieškovę dėl kitų darbo funkcijų atlikimo, pvz. raštų rengimo ir kt. (2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 22:32-22:36, 22:46-22:50, 25:16-25:36). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 53 straipsnio 6 dalį, kai neįmanoma nustatyti darbdavio atstovų buvimo vietos, darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-95 patvirtinto Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, arba kai darbdavys yra miręs Tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4 punktą, darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal DK 56 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį. Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda pažymą, kurioje konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą pagal DK 53 straipsnio 6 punktą (Aprašo 15 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu darbdavys nebereikalauja atlikti kitų funkcijų, nemoka mokesčių valstybei, neteikia duomenų juridinių asmenų registrui, teisėjų kolegija pasiūlo ieškovei kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu nutraukti darbo sutartį su darbdaviu UAB „Kulautuvos vaistinė“, kurio atstovo buvimo vieta nežinoma (DK 53 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, viso 10 427,04 Eur. Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimą paliktina nepakeista.
CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė yra atsakovės UAB „Kulautuvos vaistinė“ darbuotoja, todėl tiek nuo žyminio mokesčio už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą yra atleista, tačiau šios sumos yra priteistinos iš atsakovės, patenkinus ieškovės reikalavimus. Teisėjų kolegija nustatė, kad už ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą (ieškinio materialinis reikalavimas 10 427,04 Eur) yra mokama po 313 Eur (10427,04 x 3 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio, viso – 626 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies punktas ir 4 dalis). Kadangi ieškovės materialinis reikalavimas priteisti darbo užmokestį buvo patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 626 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos išlaidos abiejų instancijų teismuose, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,94 Eur (13,60 Eur + 4,34 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistina 17,94 Eur (CPK 96 straipsnis), iš viso – 643,94 Eur (626 Eur + 17,94 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio nepriteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulautuvos vaistinė“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 10 427,04 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 4 ct) darbo užmokesčio.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulautuvos vaistinė“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 626 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 17,94 Eur (septyniolika eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 643,94 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 94 ct) valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Mindaugas Šimonis