Civilinė byla Nr. 2S-638-883/2019

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00580-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-9917-1079/2019 pagal kreditorės UAB „Skaistgirio skalda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kreditorė UAB „Skaistgirio skalda“ (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ (toliau – ir skolininkė) 99 310,20 Eur skolos, 3 575,16 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo sumos (102 885,36 Eur (įskaitant palūkanas)) skolininkės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštą; o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų areštą. Kreditorės teigimu, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Be to, skolininkė gali perleisti nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą arba lėšas tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas, įvertinęs pareiškimo reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.

5.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma – 102 885,36 Eur skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė; skolininkė, siekdama išvengti kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus kreditorei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskirajame skunde apeliantė (skolininkė) UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. L2-9917-1079/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Kreditorė, nagrinėjamu atveju neįrodė skolininkės nesąžiningumo; nenurodė konkrečių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti skolininkei nepalankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo.

6.2.                      Pažymėjo, kad skolininkė nuo 2019 m. balandžio mėn. nebeturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; turi 166 transporto priemones; 409 darbuotojus; metinė apyvartą sudaro nuo 30 mln. iki 50 mln. Eur.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Skaistgirio skalda“ teismo prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-9917-1079/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Skolininkė nepateikė duomenų, aiškiai ir neginčytinai atspindinčių realią skolininkės turtinę padėtį.

7.2.                      Skolininkė gavusi priimtą teismo įsakymą nesikreipė į kreditorę; neprašė atidėti mokėjimo termino; neteikė užtikrinimo priemonių, realių pasiūlymų dėl skolos grąžinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė teismui pateikė papildomų įrodymų – rekvizitai.lt interneto puslapio išrašą bei antstolio turto aprašą, kuriais siekia įrodyti skolininkės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikiami įrodymai teismui yra prieinami (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų) ir gali būti vertinami CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl atsižvelgiant į tai, kreditorės pateiktų papildomų įrodymų priimti nėra tikslinga.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo preliminariai yra pagrįstas, bei įvertinęs faktą, jog reiškiamo reikalavimo suma (iš viso 102 885,36 Eur) skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Tai reiškia, jog tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės kreditorei palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymui nėra.

13.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog vien didelės reiškiamo reikalavimo sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymi, jog kreditorė, nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą skolininkės procesinį nesąžiningumą.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Pažymėtina, jog kreditorės nurodytos aplinkybės, kuriomis siekiama pagrįsti skolininkės (apeliantės) nesąžiningumą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nesuponuoja nesąžiningų kreditorės veiksmų tikėtinumo. Skolininkės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.

15.       Nesant kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), neanalizuoja ir nevertina reiškiamo reikalavimo preliminaraus pagrįstumo ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Bylos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės (skolininkės) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Skaistgirio skalda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja                                                                              Irena Stasiūnienė