Administracinė byla Nr. eI3-2690-609/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00109-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10;
55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 5 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,
Sekretoriaujant vidai Rutkauskienei,
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja S. R. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei atsakovę įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka jai pasiūlyti galimus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, nustatant terminą prašymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo pateikti.
Skunde nurodo, jog ji yra I. M., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja, po mamos mirties jai perėjo subjektinė teisė į nuosavybės teisių į 0,1970 ha žemės atkūrimą. Pažymi, kad jai buvo įteiktas atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 16SD-2897- (14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo ji buvo informuota apie Ginčijamą sprendimą. Kartu su atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 16SD-2897- (14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ jai buvo įteiktas Ginčijamas sprendimas bei NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. 16PAŽ1-490-(14.16.34.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“. Pareiškėja teigia, kad iki I. M. mirties nei I. M., nei ji NŽT Palangos skyriui nebuvo teikusios prašymo už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais ir iki Ginčijamo sprendimo priėmimo ji nebuvo informuota apie priežastis, kurioms esant, nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemę negali būti atkurtos natūra, ji nebuvo informuota apie nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, jai nesudarytos sąlygos teikti prašymui už likusią neatkurtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų. Pareiškėja nurodo, kad ji negavo atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. rašto, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į NŽT Palangos skyrių susipažinti su Ginčijamo sprendimo projektu. Teigia, kad neatsižvelgdama į jos valią ir su pareiškėja nebendradarbiaudama, atsakovė savavališkai priėmė Ginčijamą sprendimą, todėl buvo pažeisti jos interesai ir teisėti lūkesčiai.
Nesutikimą su Ginčijamu sprendimu pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) nuostatomis.
Atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog I. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės. Nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2324 , atkuriant nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės, jai perduodant neatlygintinai nuosavybėn prie nuosavybės teise valdomų pastatų 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda), Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2513, I. M. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,4590 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,8065 ha) turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). NŽT 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ I. M. atkurta nuosavybės teisė už likusią 0,1970 ha negrąžintą žemės sklypo dalį atlyginant pinigais. Atsakovė pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka 1991 m. gruodžio 17 d. prašyme grąžinti žemę išreikštos valios nepakeitė nei pretendentė I. M., nei pareiškėja Akcentuoja, kad I. M. 2012 m. vasario 21 d. raštu buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, tačiau nurodyta galimybe pretendentė nepasinaudojo. Teigia, kad NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. raštu pretendentai bei paveldėtojai buvo informuoti apie galimybę pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę. Kadangi pretendentė I. M. adresatų sąraše nebuvo, o apie jos teisių perėmėjus NŽT Palangos skyrius duomenų neturėjo, nes pareiškėja ir iki šiol nėra pateikusi dokumentų, kad ji yra I. M. teisių perėmėja. Mano, kad institucija išnaudojo visas informavimo galimybes, atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., buvo paskelbta viešai - visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais raštiškais pranešimais piliečių nebeinformavo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Ginčo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“, prašoma įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlyti pareiškėjai galimus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, nustatant terminą prašymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo pateikti.
Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 17 d. prašymo pagrindu NŽT Palangos skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės ir viena iš pretendenčių buvo I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). I. M. mirties momentu liko neišspręsta I. M. prašymo atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,1970 ha žemės, dalis.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teise į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1970 ha žemės – 311,74 Eur.
Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013;3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007;Nr.3K-3-420/2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, be kita ko, yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai ją valdyti. Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-343/2013;3K-7-468/2009), kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme (1964 m. CK ir 2000 m.CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Įvertinus tai, jog palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo I. M. procesas nebuvo pasibaigęs, darytina išvada, jog pareiškėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ kyla iš I. M. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Prielaidos pakeisti valiai dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę yra nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje, kurio 3 dalyje buvo nustatyta (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ši nuostata buvo pakeista, nustatant, kad kai piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 4 dalis; atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 5 dalis). Be to nuo 2012 m. vasario 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Tai reiškia, jog prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas tik iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimas ir prašymas atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.
Bylos duomenimis, pasikeitus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoms, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius pretendentus į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-613 informavo apie jų teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę iki 2012 m. birželio 1 d.. Duomenų, kad iki 2012 m. birželio 1 d. I. M. pakeitė valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę byloje nėra.
Nagrinėjamu atveju būtina pabrėžti, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Kaip ne kartą pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-89-261/2015). Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiškėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – t. y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus.
Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarės Alfredos Bluškienės išduotas įgaliojimas patvirtina, kad nuo 2006 m. liepos 5 d. I. M. buvo pavedusi pareiškėjai tvarkyti dokumentus dėl žemės, esančios Palangos mieste, nuosavybės teisių atstatymo.
Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto rašto Nr. R4-239-(3.1) „Dėl A. D. žemės“ turinio matyti, kad dar 2009 m. kovo 17 d. pareiškėjai, kaip I. M. įgaliotai atstovei, buvo siunčiama informacija, susijusi su nuosavybės teisių į A. D. žemę Palangoje atkūrimu.
Darytina išvada, kad dar 2012 metais pareiškėjai turėjo būti žinoma aplinkybė, kad likusi negrąžinta A. D. žemė Palangoje yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra.
Nėra duomenų, jog po I. M. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiškėja NŽT Palangos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra I. M. teisių perėmėja, taip pat duomenų, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. priklausančių nuosavybės teisių atkūrimą.
Kadangi Ginčijamo sprendimo priėmimo metu NŽT neturėjo duomenų apie valios, išreikštos 1991 m. gruodžio 17 d. prašyme, pakeitimą, jis laikytinas teisėtu.
Netenkinus reikalavimo panaikinti Ginčijamą sprendimą, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlyti pareiškėjai galimus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, nustatant terminą prašymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo pateikti atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė