Byla Nr. 1N-3-579/2022         

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.13.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, 
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs perduotino asmens G. K. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis G. K. perduotas Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Insbruko prokuratūros 2021 m. kovo 30 d. išduotą Europos arešto orderį,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.                      Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietį G. K. Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Insbruko prokuratūros 2021 m. kovo 30 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Europos arešto orderyje nurodytas nusikalstamas veikas. Europos arešto orderis išduotas vadovaujantis Insbruko (Innsbruck) prokuratūros 2021 m. kovo 29 d. nurodymu suimti (bylos dokumentų registracijos Nr.: (duomenys neskelbtini)), kuriam 2021 m. kovo 30 d. nutarimu pritarė Insbruko apylinkės teismas (bylos dokumentų registracijos Nr.: (duomenys neskelbtini)).

2.                      Europos arešto orderio (e) dalyje nurodyta, kad G. K. išduotas Europos arešto orderis susijęs su 5 (penkiomis) nusikalstamomis veikomis. G. K. įtariamas komerciniais tikslais įsilaužęs ir kaip nusikalstamo susivienijimo narys bendrai veikdamas su kitu šio susivienijimo nariu tyčia pavogęs ar pasikėsinęs pavogti svetimą kilnojamąjį didesnės nei 5 000 Eur vertės turtą (nusikalstamos veikos yra numatytos Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje, 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse). G. K. yra įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. Austrijoje veikdamas kartu su L. P. ir kitais asmenimis, kurių tapatybės nenustatytos, tyčia, savanaudiškais tikslais, įvykdė 5 (penkias) nusikalstamas veikas – vagystes, įsilauždami į įvairias dviračių parduotuves, iš kurių 3 (trys) nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o būtent:

2.1.                      2020 m. gruodžio 2 d., 00 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) pasikėsinimas pavogti svetimą turtą įsilaužus į dviračių parduotuvę „Sport Überbacher“;

2.2.                      2020 m. gruodžio 3 d., 00 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) kasos aparato stalčių su 166,00 eurų grynųjų pinigų vagystė po įsilaužimo į dviračių parduotuvę „Sport Überbacher“;

2.3.                      2020 m. gruodžio 7 d., 03 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) pasikėsinimas pavogti svetimą turtą dviračių parduotuvėje „We-Bike“, plokščiu įrankiu išlaužus langą; 

2.4.                      2020 m. gruodžio 8 d., 00 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) pasikėsinimas pavogti svetimą turtą dviračių parduotuvėje „Radsport Wagner“, pašalinus virš durų 2 metrų aukštyje buvusį langą, jį įstumiant ir įlipant į objektą per langą maždaug 2 metrų aukštyje;

2.5.                      Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 9 d., 21 val. 30 min., iki 2020 m. gruodžio 10 d., 06 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) 43 dviračių, kurių bendra vertė 174 879,03 Eur, pagrobimas įsibrovus į dviračių parduotuvę „Tri Alpin“.

3.                      Insbruko apylinkės teismo 31 skyriaus magistro teisėjo Bruno Angerer 2021 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 31 HR 51/20z yra nurodyta, jog vadovaujantis Insbruko prokuratūros Europos arešto orderiu teismas sutinka, kad G. K. būtų ieškomas ir suimamas.

4.                      Vykdant Europos arešto orderį G. K. 2021 m. lapkričio 22 d., 09 val. 40 min., buvo sulaikytas Centriniame Klaipėdos uosto terminale adresu Baltijos pr. 40. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesių laikotarpiui šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi paleido G. K. iš suėmimo ir paskyrė jam kelias švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą bei asmens dokumentų paėmimą).

5.                      Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi prokurorės pareiškimas buvo tenkintas – nutarta perduoti G. K. Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal kompetentingos teisminės institucijos – Insbruko prokuratūros – 2021 m. kovo 30 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už jame nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje, 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Numatyta perdavimo sąlyga – jog G. K., priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.                      Perduotino asmens G. K. gynėjas advokatas Marijus Velička skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą dėl G. K. perdavimo Austrijos Respublikai pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

6.1.                      G. K. inkriminuojamų veikų laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.), jis buvo Lietuvos Respublikoje, šį faktą apygardos teismas anot gynėjo pripažino ir pažymėjo, kad net ir tokiu atveju tyrimo metu, tikėtina, bus vertinamas G. K. vaidmuo veikiant tam tikroje bendrininkavimo formoje. Taigi teismas iškėlė prielaidą ir ja vadovavosi, kai pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką teismų sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-128-699/2017). Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymi, neva Europos arešto orderyje esančiame įtarime nėra nurodyta, kad būtent pats G. K. atliko jam ir bendrininkams inkriminuotas veikas, Europos arešto orderyje anot gynėjo kaip tik pažymėta, jog G. K. tyčia pavogė ar pasikėsino pavogti svetimą turtą, veikdamas su L. P.. Orderyje G. K. kaltės forma nurodyta tyčia, taigi prokuratūros pareiškime aplinkybės nurodytos netiksliai ir klaidinančiai.

6.2.                      Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teisė į teisingą teismą yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės principų. Posėdžio metu gynyba pateikė prašymą išreikalauti įrodymus, kad orderyje nurodytomis datomis bei aplinkybėmis G. K. buvo Austrijoje ir įvykdė nusikalstamas veikas. Insbruko prokuratūra pateikė papildomą informaciją, tačiau nei viena iš nurodytų aplinkybių nepatvirtina, kad G. K. dalyvavo nusikaltimuose. Vienintelė tokia aplinkybė – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Insbruko teismo sprendimas, kuriuo L. P. nuteistas dėl vagysčių su įsilaužimu, nurodytų G. K. išduotame Europos arešto orderyje. Anot L. P. prisipažinimo, šias vagystes jis įvykdė kartu su G. K.. Kaip neigia gynėjas, tokie duomenys yra melagingi ir tai patvirtina kartu su skundu pateikiamas Insbruko teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d sprendimas, kuriame nurodomi tokie L. P. parodymai: jog jis pripažįsta kaltę dėl visų penkių faktų, visur buvo vienas. Taigi iš minėto Insbruko teismo sprendimo matyti, kad L. P. niekur nėra nurodęs aplinkybių, neva nusikaltimą jis atliko su G. K.. Taigi Austrijos prokuratūros atstovai pateikė melagingą informaciją, taip klaidindami apygardos teismą. Tinkamų įrodymų teikimas yra viena iš teisės į teisingą teismą užtikrinimo priemonių, o suklastotų ar melagingų duomenų teikimas turi būti užkardytas ir atitinkamai įvertintas. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas turi pareigą patikrinti, ar G. K. teisė į teisingą teismą nebuvo ir nebus pažeista teikiant melagingus įrodymus į bylą. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų įgyvendinta BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga – neperduoti asmens pagal Europos arešto orderį, jei jo perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.

6.3.                      Skundo autoriaus teigimu, šiuo atveju reikia įvertinti ir  BK 91 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (toliau – Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584) numatyta, jog prie Europos arešto orderio turi būti pateikiama informacija – vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktas). Gynyba sukėlė abejonių apygardos teismui dėl Europos arešto orderio turinio, dėl ko buvo kreiptasi dėl papildomos informacijos pateikimo. Kaip nurodyta anksčiau, tokie duomenys (dėl G. K. buvimo Austrijoje) pateikti nebuvo, taigi Europos arešto orderyje vis dar trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, taigi šiuo atveju yra pagrindas neišduoti asmens, numatytas BK 91 straipsnio 4 dalies 5 punkte (Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti).

7.                      Atsiliepimų į perduotino asmens gynėjo skundą negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens gynėjo skundas atmetamas

8.                      Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietį G. K.pagal Insbruko prokuratūros 2021 m. kovo 30 d. išduotą Europos arešto orderį, nepažeidė BK 91 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 711 ir 73 straipsnių bei Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584 reikalavimų. 

9.                      BPK

10.                      Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, keliami Europos arešto orderio turiniui ir formai. Jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį; aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis; jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės.

11.                      G. K. buvo prašoma perduoti Europos Sąjungos valstybei narei siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Austrijos Respublikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje, 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jo atžvilgiu išduotame Europos arešto orderyje nurodyta, jog G. K. įtariamas iš dalies pasikėsinęs, iš dalies pilnai įvykdęs vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, įsilauždamas kaip nusikalstamos susivienijimo narys. Inkriminuojamos veikos priskirtos prie nusikaltimų, dėl kurių nereikia atlikti dvigubo baudžiamumo patikrinimo (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584 2 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Respublikoje už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti skiriamas laisvės atėmimas atitinkamai iki šešerių ir iki aštuonerių metų.

12.                      Nuo pat jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį G. K. teigė, jog jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo Lietuvos Respublikoje. Apygardos teismui buvo pateikta fotonuotrauka, anot gynėjo patvirtinanti šią aplinkybę. Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, jog pateikta nuotrauka yra galimai daryta 2020 m. gruodžio 2 d., kai tuo tarpu G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios buvo padarytos ne tik 2020 m. gruodžio 2 d., bet ir gruodžio 3 d., taip pat 7-10 d. Antra, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, Europos arešto orderyje esančiame nusikalstamų veikų aprašyme nėra nurodyta, kad būtent pats G. K. tiesiogiai padarė (atliko) jam ir jo bendrininkams inkriminuotas (visas) nusikalstamas veikas, tai yra pats nurodytu laiku įsilaužė į dviračių parduotuves, kur pasikėsino pagrobti ar pagrobė svetimą turtą. Nurodant aplinkybes, kuriomis buvo galimai padarytos nusikalstamos veikos, Europos arešto orderio (e) dalyje pažymėta, jog G. K. įtariamas veikęs kaip nusikalstamo susivienijimo narys. Nors generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento pareiškime dėl G. K. perdavimo Austrijos Respublikai, aprašant įtarimų pobūdį, yra pažymėta, jog G. K., veikdamas kartu su L. P., pats įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra pats įsilaužė į dviračių parduotuves, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, iš G. K. atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio buvo perkeltos netiksliai. Insbruko prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. atsakyme į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo taip pat pažymėta, jog G. K. įtariamas veikęs kaip nusikalstamo susivienijimo narys, komerciniu būdu įsilaužęs pagrobė arba kėsinosi pagrobti kilnojamąjį turtą, kuomet sąmoningai ir savo noru bendradarbiavo su L. P. ir kitais nežinomais asmenimis. Taigi Austrijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktame atsakyme konkretūs G. K. veiksmai nusikalstamo susivienijimo veikloje nėra įvardinami, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

13.                      Vertinant valstybės narės pateiktą papildomą informaciją Europos arešto orderyje aprašytų nusikalstamų veikų kontekste taip pat pažymėtina, jog Insbruko prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. atsakyme nurodyti ir kiti duomenys, leidžiantys susieti G. K. su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis – transporto priemonė, kuri buvo galimai panaudota vagysčių metu, buvo išnuomota būtent G. K., pirminis nuomos laikotarpis buvo sutartas trumpesnis, nei faktinė automobilio grąžinimo diena, automobilis grąžintas 2020 m. gruodžio 11 d., kai tuo tarpu paskutinis įsilaužimas į dviračių parduotuvę įvykdytas 2020 m. gruodžio 9-10 d. Visos šios aplinkybės, siejančios G. K. su dviračių vagystėmis, kaip beje ir G. K. pateikta fotonuotrauka dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje prieš pat nusikalstamų veikų pradžią, bus įvertintos tiriant šias nusikalstamas veikas Austrijos Respublikoje, tai yra atliekant G. K. baudžiamąjį persekiojimą būtent šioje valstybėje, o ne Lietuvos Respublikoje, kur nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl asmens, įtariamo nusikalstamų veikų padarymu, perdavimo, o ne dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

14.                      Kaip skunde teigia perduotino asmens gynėjas, G. K. negali būti perduotas pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį, kadangi Europos arešto orderyje trūksta informacijos, reikalingos sprendimui priimti (BK 91 straipsnio 4 dalies 5 punktas), Austrijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta papildoma informacija, anot gynėjo, trūkstamos informacijos stokos šiuo atveju nepašalino (6.3. punktas). Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Europos arešto orderio forma, tiek jo turinys nagrinėjamu atveju atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Vien aplinkybė, jog teismas, spręsdamas G. K. perdavimo klausimą, pasinaudojo BPK 73 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės paprašyti papildomos informacijos dėl orderyje nurodytų nusikalstamų veikų, nepatvirtina Europos arešto orderio formos ar jo turinio trūkumų. G. K. atžvilgiu išduotame Europos arešto orderyje yra aiškiai nurodytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jų padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas), rašte dėl papildomos informacijos pateikimo Insbruko prokuratūra pateikė papildomus duomenis, siejančius G. K. su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Nagrinėjamu atveju perduotino asmens gynėjas, tvirtindamas reikiamos sprendimui priimti informacijos stoką, akcentuoja vieną aplinkybę – dar prieš nusikalstamų veikų darymą Lietuvos Respublikos teritorijoje darytą G. K. nuotrauką, neva patvirtinančią jo buvimą šioje valstybėje visą inkriminuojamų veikų darymo laikotarpį, kuri, kaip minėta anksčiau, bus įvertinta kompetentingų Austrijos Respublikos institucijų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą. Apygardos teismui, sprendusiam asmens perdavimo klausimą, pakako informacijos, nurodytos Europos arešto orderyje bei Insbruko prokuratūros  2022 m. vasario 22 d. atsakyme, abejonių dėl tokios informacijos stokos nekyla ir aukštesniajam teismui.

15.                      Kitas Europos arešto orderio nevykdymo pagrindas, anot perduotino asmens gynėjo, šiuo atveju yra BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punktas – G. K. perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Šio pagrindo egzistavimą gynėjas grindžia orderį išdavusios valstybės, gynėjo nuomone, 2022 m. vasario 22 d. atsakyme pateikta melaginga informacija, neva L. P., nagrinėjant baudžiamąją bylą Austrijos Respublikoje, pripažino vagystes vykdęs su G. K.. Tokie teiginiai anot skundo autoriaus yra neteisingi ir šią aplinkybę patvirtina kartu su skundu pateikiamas Insbruko teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, kuriame nurodomi L. P. parodymai apie tai, kad dviračių vagystes jis vykdė vienas (6.2. punktas). Kaip matyti, G. K. gynėjas pateikė teismui Insbruko apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio protokolą bei dalies šio protokolo vertimą. L. P., duodamas parodymus dėl dviračių vagysčių, išties nurodė, jog visose penkiose parduotuvėse buvo vienas, tačiau jis taip pat pažymėjo iš G. K. gavęs transporto priemonę šioms vagystėms vykdyti bei užmokėjęs už tai šiam asmeniui 1 000 Eur. Visų pirma, tokie L. P. parodymai, aukštesniojo teismo vertinimu, gali būti traktuojami ir kaip pripažinimas vykdžius vagystes kartu su G. K. (priemonių teikimas nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK nuostatomis dėl bendrininkavimo, gali būti vertinamas kaip padėjėjo veiksmai), taigi pagrindo išvadai, jog Austrijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė melagingą (žinomai neteisingą) informaciją, šiuo atveju nėra. Antra, L. P. parodymai, kaip ir anksčiau minėta informacija, siejanti G. K. su dviračių vagystėmis, yra duomenys, vertintini sprendžiant G. K. kaltės klausimą Austrijos Respublikos teisme, o ne Lietuvos Respublikoje, kur sprendžiamas G. K. perdavimo klausimas.

16.                      Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad EAO vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti suprantamas kaip išimtis, kurią reikia aiškinti siaurai (2020 m. kovo 11 d. Sprendimas SF, C‑314/18). Sąjungos teisė grindžiama esmine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su kitomis valstybėmis narėmis daugeliu bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje, ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės jomis dalijasi su ja. Ši prielaida suponuoja ir pateisina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą pripažįstant šias vertybes, taigi, ir laikantis Sąjungos teisės, kuri jas įgyvendina. Tarybos pagrindų sprendimu 2002/584, kaip konkrečiai matyti iš jo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, siejamų su jo 5 konstatuojamąja dalimi, siekta pakeisti ekstradicijos sistemą tarpusavio pripažinimo principu pagrįsta nuteistų ar įtariamųjų asmenų perdavimo tarp teisminių institucijų sistema, siekiant veiksmingai vykdyti nuosprendžius arba šių asmenų persekiojimą. Dėl to vykdančiosios teisminės institucijos iš esmės gali atsisakyti vykdyti tokį arešto orderį tik Tarybos pagrindų sprendime 2002/584 išsamiai išvardytais nevykdymo atvejais (kurie atitinkamai įtvirtinti ir BK 91 straipsnyje). Tarpusavio pripažinimo principas, kuriuo pagrįsta Europos arešto orderio sistema, grindžiamas valstybių narių abipusio pasitikėjimo principu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų Sąjungos lygiu, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugą. Tarpusavio pripažinimo ir abipusio pasitikėjimo principai, kuriais pagrįsta Europos arešto orderio sistema, paremti prielaida, kad orderis išduotas laikantis minimalių galiojimo reikalavimų.

17.                      G. K. atžvilgiu išduotas orderis atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, be to, byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti G. K. Austrijos Respublikai, bet, priešingai nei teigiama skunde, nėra Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų skunde nurodomose BK 91 straipsnio normose – šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto privalomo nevykdymo pagrindo bei 4 dalies 5 punkte numatyto neprivalomo nevykdymo pagrindo. Taigi sprendimas perduoti G. K. Austrijos Respublikai pagal šios valstybės išduotą Europos arešto orderį aukštesniojo teismo vertinimu yra teisėtas ir pagrįstas.

18.                      BPK 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis. Taigi, skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties gali būti nagrinėjamas arba teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, arba nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta konkrečių sąlygų, kuriais atvejais skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl skundo nagrinėjimo forma parenkama atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus būtinybę išklausyti proceso dalyvių žodinių paaiškinimų, galimą papildomų klausimų uždavimą perduotinam asmeniui ar papildomų duomenų išsireikalavimą. Perduotino asmens gynėjo skunde buvo nurodytas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti papildomą įrodymų tyrimą, bet prašymas dėl papildomo įrodymų tyrimo buvo deklaratyvus ir nekonkretizuotas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl G. K. perdavimo Austrijos Respublikai, tenkino G. K. gynėjo prašymą ir kreipėsi į kompetentingą Austrijos Respublikos instituciją dėl papildomų duomenų pateikimo. Vien gynėjo nesutikimas su pateiktų duomenų išsamumu ir Vilniaus apygardos teismo motyvais vertinant pateiktus duomenis, nesudaro savarankiško pagrindo papildomam įrodymų tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, perduotino asmens G. K. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundas Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas nagrinėti nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka.

19.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti G. K. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a :

perduotino asmens G. K. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                            Evaldas Gražys