Civilinė byla Nr. 2-1792-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00266-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo UAB „Jurby Water Tech“ ieškinio atsakovui OOO „Džurbi Voter Tex“ dėl pirkimo – pardavimo prievolės pažeidimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Jurby Water Tech“ pateikė teismui ieškinį atsakovui OOO „Džurbi Voter Tex“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 634.278,74 Eur skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį priimti atsisakytina.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Ieškovas nurodo, kad šalys 2012-06-11 buvo sudarę sutartį Nr. 2012-L-25, kurios pagrindu tarp šalių vyko prekių pirkimai – pardavimai. Šios sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvoje, todėl ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos LR Civilinis kodeksas.

Iš byloje esančios tarp šalių sudarytos 2012-06-11 (vertimo iš rusų kalbos sutarties egzemplioriuje klaidingai nurodyta sutarties data – 2015 m. birželio 11 d.) sutarties Nr. 2012-L-25, 8.2 punkto matyti, kad tuo atveju, jeigu šalys nesutaria, visi ginčai turi būti sprendžiami pagal ieškovo šalies įstatymus šalies Arbitražo teisme.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

Vadovaujantis LR Komercinio arbitražinio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi šalys, sudariusios arbitražinį susitarimą, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis, jei taip – atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014).

Pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 10 punktą komercinis arbitražas – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims.

CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Nearbitruotinų ginčų sąrašas nustatytas Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.

Iš pateikto teismui ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą arbitražo teismui perduoti nagrinėti visus jų tarpusavio ginčus, susijusius su prekių pirkimo – pardavimo sutartimi, keliamas ginčas nepatenka į nearbitruotinų ginčų sąrašą, nustatytą LR Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį, o tai reiškia, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinys CKP nustatyta tvarka negali būti priimtas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo UAB „Jurby Water Tech“ pateiktas teismui ieškinys atsakovui OOO „Džurbi Voter Tex“ atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui, kadangi šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 2 d. 6 p.).

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

ieškovo UAB „Jurby Water Tech“ ieškinio atsakovui OOO „Džurbi Voter Tex“ dėl pirkimo – pardavimo prievolės pažeidimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją kartu su ieškiniu ir jo priedais išsiųsti ieškovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas