Civilinė byla Nr. 3K-3-536/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
44.5.2.1; 84; 114.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Žemprojektas“
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žemprojektas“,
tretieji asmenys L. N. ir A. V., dėl autoriaus teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Kauno apygardos
teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: uždraudė
atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai
prieinamais kūrinius, į kuriuos turtinės teisės priklauso ieškovui, atgamintus ir padarytus viešai prieinamais
interneto puslapiuose, kurie pasiekiami interneto adresais <http://www.neringahotels.lt/nerija_lt.html>,
<http://www.neringahotels.lt/smilga_lthtml>,
bei kituose atsakovo valdomuose interneto puslapiuose; priteisė ieškovui iš
atsakovo 6000 Lt už autoriaus turtinių teisių ir 1000 Lt už autoriaus neturtinių
teisių pažeidimą. Teismas nustatė, kad ieškovas
yra atsakovui priklausančioje internetinėje svetainėje atgamintų nuotraukų
autorius, kūrinio atgaminimui ir
panaudojimui licencija nebuvo suteikta, bet nuotraukos, t. y. autoriaus
kūrinys, buvo panaudotos jas modifikuojant, tačiau nekeičiant kūrinio turinio
esmės. Teismas sprendė, kad ieškovo kūrinys buvo panaudotas bei atgamintas
neteisėtai, ir tai, jog atsakovas atgamino ir panaudojo ieškovo sukurtas
nuotraukas, neturėdamas autoriaus teisių subjekto sutikimo, yra laikoma
autoriaus turtinių teisių pažeidimu (ATGTĮ 73 straipsnio 1 punktas). Be to, atgamintose
ir panaudotose nuotraukose nebuvo nurodytas autorius, tai pagal ATGTĮ 73 straipsnio
4 punktą yra laikoma autoriaus neturtinių teisių pažeidimu. Šie pažeidimai
suteikia ieškovui, kaip kūrinio autoriui, teisę reikalauti iš atsakovo
atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali
būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala
(ATGTĮ 77 straipsnis). Įvertinęs atsakovo padaryto autorių
teisių pažeidimo pobūdį (nuotraukų panaudojimas jas atgaminus informaciniame,
komercinio pobūdžio tinklalapyje), šio pažeidimo apimtį (panaudoti tik kelių
fotografijų fragmentai), protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, bei ieškovo,
kaip profesionalaus fotografo, elgesį nuotraukų sukūrimo ir jų perdavimo metu
(darbas atliktas ir šio darbo rezultatas perduotas be sutarties, nepaženklinus
autorių teisių apsaugos ženklu) teismas sprendė, kad atsakovas ieškovui privalo
sumokėti 6000 Lt nuostoliams atlyginti (ATGTĮ 79 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas panaudojo
tik kelias nuotraukas, o, kilus ginčui dėl nuotraukų autorystės, išėmė jas iš
internetinės svetainės, be to, ieškovas pats perdavė nuotraukas atsakovui,
nesant pasirašytos sutarties, nepaženklintas autorių teisių apsaugos ženklu,
todėl prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, nes sprendė, kad teismas pagrįstai
sumažino priteistinos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, o priteistas
žalos atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Grįsdama
šią išvadą, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovą tenkino atsakovo pasiūlymas
padaryti keletą viešbučio nuotraukų už savaitgalio pagyvenimą viešbutyje, nes
jis tokį pasiūlymą priėmė apsigyvendamas atsakovo viešbutyje. Taigi, nors šalys
ir nesudarė rašytinės autorinės sutarties, bet savo veiksmais vykdė žodinį susitarimą.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad šalys tarėsi dėl viešbučių fotografavimo,
tačiau nebuvo susitarta dėl tolimesnio nuotraukų panaudojimo. Trečiasis asmuo perdavė
atsakovui visas nuotraukas tam, kad atsakovas išsirinktų labiausiai tinkamas ir
pageidaujamas įsigytų, tačiau šalys nebuvo sutarusios, jog atsakovas jas gali naudoti
savo nuožiūra. Kolegijos teigimu, atsakovas privalėjo žinoti, kad, nesant
susitarimo su nuotraukų autoriumi dėl jų panaudojimo, jų naudojimas pažeidžia
autoriaus teises, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti
autoriaus leidimu panaudoti jo kūrinius (fotonuotraukas), tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama
į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad tiek ieškovas, tiek ir
atsakovas šioje situacijoje elgėsi neapdairiai, konkrečiai nesusitarė dėl darbų
apimties, kainos bei atlikto darbo panaudojimo galimybių. Nors šalys ir buvo
susitikusios (fotografuojant patalpas ir kt. objektus), bet tiesiogiai nesitarė
dėl nuotraukų kiekio, jų panaudojimo, konkrečios kainos, o viskas vyko per
tarpininką trečiąjį asmenį, dėl to atsakovas galėjo ir suklysti, panaudodamas
autoriaus darbą be jo leidimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad prie
autorinių teisių objektų priskiriami ir fotografijos kūriniai, kiti fotografijai
analogiškais būdais sukurti kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies
8 punktas), o atsakovas ieškovo padarytas nuotraukas panaudojo savo
internetinėje svetainėje, nors tam neturėjo ieškovo leidimo. Nesant autoriaus
sutikimo dėl nuotraukų naudojimo (sudarytų naudojimo, platinimo ar kt. sutarčių
ar susitarimų), teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas pažeidė autoriaus teises
(ATGTĮ 73 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo
apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad didžioji dalis pateiktų ieškovo
nuotraukų yra tik paprastas ir elementarus aplinkos fiksavimas ir negali būti
laikomos autoriaus kūrybinės veiklos rezultatu, nurodydama, kad tokie atsakovo
teiginiai yra niekuo nepagrįsta atsakovo asmeninė nuomonė. Teisėjų kolegija
atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo
sprendimo rezoliucinė dalis yra nepakankamai konkreti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria
buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d.
sprendimas iš dalies patenkinti ieškinį, dėl šios dalies priimti naują
sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kūrinio, kaip
autoriaus teisių objekto, požymius. Tam, kad kūrinys galėtų būti saugomas
autorių teises reglamentuojančių teisės normų, jis turi atitikti originalumo,
kūrybinės veiklos ir objektyvios formos kriterijus (ATGTĮ 4 straipsnis), ir ne
kiekviena fotografija gali būti laikoma kūriniu. Dėl to kiekvienu konkrečiu
atveju kilus ginčui privalu nustatyti, ar ginčo nuotraukos pasižymi
savarankišku meniniu sprendimu, originalia bei išskirtine kompozicija, spalvų
ir šviesos gama, t. y. įsitikinti, ar konkrečios nuotraukos atitinka autorių
teisių objektui taikomus reikalavimus ir yra saugomos. Bylą nagrinėję teismai
to nesiaiškino. Teismai neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis ieškovo kartu su
ieškiniu pateiktų nuotraukų yra tik paprastas, originalumu nepasižymintis ir
elementarus aplinkos fiksavimas, todėl nėra autoriaus kūrybinės veiklos
rezultatas ir dėl šių nuotraukų neturėtų būti taikomos autorių teisių apsaugą
reglamentuojančios teisės normos.
2.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino susitarimo dėl kūrinio naudojimo teisinę reikšmę. Teismų
nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šalys susitarė dėl
kūrinių (nuotraukų) sukūrimo ir teisių į juos perdavimo kasatoriui naudoti savo
komercinėje veikloje, o kasatorius už tai atsilygino suteikdamas ieškovui apgyvendinimo
ir maitinimo paslaugas. Ieškovas savo elgesiu akceptavo kasatoriaus ofertą be
jokių papildomų sąlygų, t. y. fotografavo kasatoriaus nurodytus objektus,
priėmė atlyginimą paslaugomis, perdavė nuotraukas diskelyje, nenurodydamas
jokių papildomų sąlygų (CK 6.173, 6.178 straipsniai). Apie dvejus metus
ieškovas nereiškė jokių pretenzijų kasatoriui dėl kūrinių naudojimo ir
nereikalavo jokio papildomo atlyginimo. Pagal ATGTĮ 40 straipsnio nuostatas
preziumuojama, kad autorine sutartimi perduodama tiek autorių teisių, kiek jų
reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Kasatoriaus siūlymas padaryti
nuotraukas bei atlygis už tai apėmė ir kasatoriaus teisę vėliau tas nuotraukas
naudoti savo veikloje. Priešinga išvada prieštarautų verslo logikos dėsniui,
nes būtų atlyginama už darbo rezultatą, kurio negalima naudoti savo veikloje.
3.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias autoriaus neturtinių teisių
apsaugą. Pagal ATGTĮ 14 straipsnį bei Berno konvencijos dėl literatūros ir meno
kūrinių apsaugos 6bis straipsnio 1 dalį, teisės į kūrinio
neliečiamybę pažeidimui konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: 1) kūrinys
ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas, pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi
į kūrinį; 2) dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija.
Ieškovas, teigdamas, kad kasatorius pažeidė jo teisę į kūrinio neliečiamybę,
privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl jo reikalavimai
dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimo negalėjo būti tenkinami.
Teismai nepagrįstai netyrė aplinkybių, susijusių su galimybe pažeisti autoriaus
garbę ir reputaciją, t. y. su ieškovo neturtinių teisių pažeidimu.
4.
Nepagrįsta teismų išvada dėl
priteistino žalos atlyginimo dydžio. Kasatorius nepadarė jokio teisės
pažeidimo, dėl kurio būtų galima priteisti nuostolius ieškovui. Nustatant
negautas pajamas kiekvieną kartą reikia aiškintis, ar asmuo kitu atveju tas
pajamas būtų gavęs, ir kokio dydžio tos pajamos būtų buvusios. Ieškovas
neįrodė, kad jis būtų gavęs 6000 Lt honorarą, jei kasatorius nebūtų neva pažeidęs jo teisių. Priešingai, byloje nustatyta, kad kasatoriaus pozicija dėl
išmokėtino honoraro buvo aiški – ieškovui siūlytas atlyginimas apgyvendinimo ir
maitinimo paslaugomis. Kasatorius nebūtų mokėjęs ieškovui nurodyto dydžio
sumos. Ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos (CPK 178 straipsnis).
5.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo
rezoliucinė dalis yra nepakankamai konkreti, nes nėra nurodytas konkretaus
draudimo objektas, todėl jos vykdymas būtų itin sudėtingas. Taip nėra
užtikrinamas teismo sprendimo tikslas ginčą išspręsti visiškai (CPK 260
straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas šio apeliaciniame skunde
nurodyto argumento nenagrinėjo, taigi pažeidė CPK 331 straipsnį.
6.
Apeliacinės instancijos teismas
pasisakė tik dėl dviejų iš penkių kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų,
taip pažeisdamas visiško bylos išnagrinėjimo principą. Teismas nenurodė jokių
argumentų, kodėl atmetė kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus dėl
reikalavimo konkretumo, dėl buvusio leidimo naudoti kūrinius, asmeninių
neturtinių teisių apsaugos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą
atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime
ieškovas nurodo tokius argumentus:
1.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad
ginčo nuotraukos negali būti laikomos autorių teisių objektu. Tai yra tik niekuo
nepagrįsta kasatoriaus nuomonė. Fotografijų kūriniai pripažįstami autorių
teisės objektu. Fotografijos, dėl kurių kilęs ginčas, yra ieškovo kūrybinio
darbo rezultatas, jas kurdamas ieškovas meniškai parinko apšvietimą,
kompoziciją, objektų fiksavimo kampą ir kita, kas padarė fotografijas autoriaus
kūriniais.
2.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai,
susiję su ieškovo sutikimu naudoti nuotraukas davimu. Aplinkybė, ar ieškovas
leido naudoti jo darytas nuotraukas, yra fakto klausimas, kurio kasacinis
teismas nenagrinėja. Kasaciniame skunde nepateikta jokių naujų teisinių
argumentų, kurie paneigtų pagrįstas teismų išvadas, kad sutartis dėl ginčo
objekto nebuvo sudaryta.
3.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad
ieškovui nebuvo padaryta neturtinės žalos. Tokios padarymą ieškovas grindžia ne
tik kūrinio neliečiamybės teisės pažeidimu (ATGRTĮ 14 straipsnio 1 dalies
3 punktas), bet ir teisės į autoriaus vardą pažeidimu (ATGTĮ 14 straipsnio
1 dalies 2 punktas). Nenurodęs autoriaus vardo kasatorius padarė ieškovui neturtinę
žalą. Be to, sprendžiant autoriaus neturtinių teisių pažeidimo atlyginimo
dydžio klausimą, autorių teisių pažeidimas ex facto jau reiškia tiek
turtinės, tiek neturtinės žalos padarymą, nes dėl neteisėto kūrinio atgaminimo
ir panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, pakenkiama jo reputacijai,
vardui, o teisių pažeidėjas pasipelno iš to, kad nemoka teisių turėtojui
nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises. Pažeidus kūrinio
vientisumą, paskleidžiama informacija, neatitinkanti tikrovės, t. y. to, ką
autorius buvo sukūręs. Vertinant šių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimą,
tai pirmiausia turi įvertinti autorius, nes jis labiausiai gali atskleisti ir
paaiškinti su kūrinio vientisumu susijusius aspektus. Interneto svetainėse
atgaminti ir padaryti viešai prieinamais kūriniai yra iškraipyti, be ieškovo
sutikimo atlikti grafiniai jų pataisymai.
4.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai
neteisingai nustatė ir priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą. Pagal ATGTĮ
79 straipsnį, negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios
pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius. Ieškovas pateikė panašių
ieškovo ir jo klientų sudarytų ir įvykdytų autorinių kūrinių užsakymo sutarčių
kopijas, kuriomis vadovaudamasis teismas ir nustatė padarytos turtinės žalos
dydį. Ieškovo nuostolių suma grindžiama įprastiniu ieškovo gaunamu atlyginimu
už vieną panašaus pobūdžio fotografiją. Be to, žalos padarymo faktas yra fakto
klausimas, kuris kasacine tvarka nenagrinėjamas.
5.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl
nekonkrečios pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, nes
joje aiškiai apibrėžti kūriniai (nuotraukos), kuriuos teismas uždraudė
atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia kita forma ir būdu daryti viešai
prieinamais – tai kūriniai, kurie buvo atgaminti ir padaryti viešai prieinamais
interneto puslapiuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl autorių teisių
objekto
Kasaciniame
skunde keliamas autorių teisių objekto klausimas – ar ginčo fotografijoms
apskritai gali būti taikoma autorių teisių apsauga.
Autorių teisių
objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia.
Pavyzdžiui, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau
– Berno konvencija) 2 straipsnyje pateikta literatūros ir meno kūrinių sąvokos
apibrėžtis, o terminas „autorių teisių objektai“ nevartojamas. Šis terminas nevartojamas
ir Pasaulio Intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių
sutartyje, ir Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės apsaugos aspektų, susijusių
su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis).
Pagal Lietuvos
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymą (toliau –
ATGTĮ) autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno
kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos
rezultatas. Teisinio reguliavimo expressis verbis fotografijos yra
išskiriamos kaip galinčios būti autorių teisių apsaugos objektu (Berno
konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, PINO Autorių teisių sutarties 9 straipsnis,
ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Autorių teisių
objektus apibūdina keli požymiai.
Pirmiausia, autorių
teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus
intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai,
kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus
apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei
apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio
originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog originalumas negali būti tapatinamas su
naujumu. Vis dėlto pažymėtina, kad klasikinis subjektyvusis (autoriaus asmenybę
atspindintis) originalumo reikalavimas netinka kai kurioms naujoms kūrinių
rūšims, ypač kai panaudojamos atitinkamos technologijos. Dėl to tam tikri
kūriniai, pavyzdžiui, kompiuterių programos, duomenų bazės, fotografijos, yra
laikomi originaliais, jei jie yra paties autoriaus intelektinės veiklos
rezultatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft
korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr.
3K-3-311/2006). Tai yra vadinamasis objektyvusis originalumas, pagal kurį nereikalaujama
(kaip būtinos aplinkybės) asmenybės atspindžio kūrinyje. (Be abejo, tai vis
tiek turi būti savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas). Tačiau
šis – objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra
žemesnio lygio. Kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas,
savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga.
Svarbu pažymėti
ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir
saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net
jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autoriaus teisės taikomos ir
paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors
objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės /.../
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V., UAB
„Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“ v. UAB „Birštono mineraliniai
vandenys ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje R. P. v. S. ir L. Ž. leidinys „Baltos lankos“,
bylos Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft
korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos
Nr. 3K-3-311/2006).
Bylą nagrinėję
teismai ginčo fotografijas vertino kaip atitinkančias autorių teisių objekto
požymius: tai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių vertinimu. Kartu
pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog buvo fotografuota, kasatoriaus teigimu,
„aplinka“ (viešbučio ir poilsio namų aplinka), savaime neeliminuoja tų
fotografijų kaip autoriaus teisių objekto apsaugos.
Remdamasi pirmiau
išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus
argumentai dėl fotografijų apsaugos, kaip autorių teisių objekto, yra
nepagrįsti.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad ieškovo autorystės atsakovas neginčija (Berno konvencijos
15 straipsnis, ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalis, dėl autorystės prezumcijos taip pat
žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir
UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“ v. UAB „Birštono
mineraliniai vandenys ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-154/2000; 2003 m. lapkričio 5
d. nutartis civilinėje byloje M. A. M. v. UAB „Sandra“ ir kiti, bylos
Nr. 3K-3-938/2003; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft
korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos
Nr. 3K-3-211/2006). Taigi autorystės klausimas šioje byloje nesudaro
kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Dėl atsakovo civilinės
atsakomybės
Kasaciniu skundu
ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovo atsakomybės, pažeidus
ieškovo (autoriaus) teises, konkrečiai – dėl turtinės bei neturtinės žalos
atlyginimo.
ATGTĮ 79 straipsnio
1 dalyje (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) įtvirtinta, kad
turtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK ir šis įstatymas (ATGTĮ).
Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos
žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, kitas turėtas išlaidas
ir pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų (ATGTĮ 79 straipsnio 2 dalis).
ATGTĮ 80 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, atsižvelgia į ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų priežastis
bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus. Nors atitinkamos nuostatos, susijusios su turtinės
bei neturtinės žalos atlyginimu, pažeidus autorių teises, yra įtvirtintos lex
specialis – ATGTĮ, tačiau, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos ir
CK nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.
Byloje nekilo
abejonių dėl to, kad ieškovui už padarytas fotografijas buvo materialiai
atlyginta: ieškovas su kitais asmenimis savaitgalį gyveno atsakovo
viešbučiuose, esančiuose Juodkrantėje bei Nidoje ir buvo maitinami atsakovo
sąskaita. Nors įstatymas nustato rašytinę autorinių sutarčių formą (ATGTĮ 42
straipsnis), tačiau tokios sutarties nesudarymas ex officio nereiškia
sandorio negaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. R. v. R. K. personalinės įmonės leidykla „Charibdė“, bylos Nr.
3K-3-561/2001). Kartu pažymėtina tai, kad rašytinės formos nesilaikymas atima
iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001
m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. R. K. personalinės
įmonės leidykla „Charibdė“, bylos Nr. 3K-3-561/2001). Atsakovas,
teigdamas, kad jam buvo perduotos autoriaus turtinės teisės (bei kokia apimtimi
teisės buvo perduotos) turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Autoriaus
neturtinės teisės visada priklauso autoriui, nepriklausomai nuo to, kad
turtinės teisės (ar jų dalis) yra perleistos kitam asmeniui. Kasaciniame skunde
ginčijama bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl neturtinės žalos priteisimo. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ
14 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pažeidimui konstatuoti turi būti nustatomos
dvi aplinkybės. Pirma, kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar
kitaip pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų
pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. B. ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ v. AB
„Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-160/2008). Šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami
dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, netyrė, kaip ir ar apskritai buvo
pažeista teisė į kūrinio neliečiamybę, siejant su ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies
3 punkte įtvirtintų sąlygų visuma. Ši bylą nagrinėjusių teismų sprendimo ir
nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta. Jeigu nebuvo konstatuotos ex
lege nustatytos sąlygos, reikšmingos spręsti dėl neturtinės teisės
pažeidimo, negali būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos padarymo bei šią
žalą priteisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje T. G. v. R. Š. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas nurodo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu
taip pat ir dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į autoriaus vardą (ATGTĮ 14
straipsnio 1 dalies 2 punktas). Viena vertus, pažymėtina, kad ieškovas
nepateikė kasacinio skundo, tuo tarpu kasacinio skundo ribas apibrėžia
kasacinio skundo argumentai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, bylą
nagrinėję teismai uždraudė atsakovui atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir
būdu daryti viešai prieinamus kūrinius, atgamintus ir padarytus viešai
prieinamais atitinkamuose interneto puslapiuose. Be to, kaip pažymėjo bylą
nagrinėję teismai, kilus ginčui dėl nuotraukų autorystės, atsakovas išėmė jas
iš interneto svetainės: šios aplinkybės ieškovas neginčijo, nenurodė jokių priešingų
argumentų. Šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma taip pat nesudaro
pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo.
Dėl išdėstytų
aplinkybių teismų sprendimų dalis dėl neturtinės žalos priteisimo naikintina ir
ieškinys dėl šios dalies atmestinas.
Kartu būtina
pažymėti, kad nurodyti kasacinio teismo argumentai nereiškia, jog teismas
nepripažįsta autoriaus neturtinių teisių. Vis dėlto, kaip yra pažymėta
ankstesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje, autoriaus neturtinės teisės
negali būti suabsoliutinamos, jų gynimas bei būdai, kuriais tos teisės yra
ginamos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, o
kasaciniame teisme apibrėžiamos pagrindais, nurodytais kasaciniame skunde (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir UAB „Restoranų grupė
FORTAS“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-160/2008).
Bylą nagrinėję
teismai inter alia konstatavo, kad tiek ieškovas (kuris yra
profesionalus fotografas), tiek atsakovas šioje situacijoje elgėsi neapdariai,
konkrečiai nesusitarė dėl darbų apimties, kainos bei atlikto darbo panaudojimo
galimybių. Tai ypač svarbu šios bylos kontekste, kada kilusį ginčą lėmė abiejų
ginčo šalių veiksmai. Kasacinio teismo vertinimu, tai taip pat sudarė pagrindą
mažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą (CK 6.248
straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad teismai turėjo pagrindą mažinti ieškovo reikalaujamą priteisti
turtinės žalos atlyginimą ir, įvertinus bylos aplinkybes bei vadovaujantis
teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai priteisė ieškovui 6000 Lt
turtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų kasacinio
skundo argumentų
Kasacinio skundo
argumentai dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies nekonkretumo neturi realaus
teisinio pagrindo. Viena vertus, šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, nes
neaišku, kas konkrečiai atsakovui yra neaišku dėl sprendimo vykdymo. Byloje
apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl ginčo nuotraukų (ginčo dalyko)
identifikavimo (be to, aprašytos ir antstolio I.Gaidelio faktinių aplinkybių
konstatavimo protokole). Abiem šalims buvo aišku, apie kokias nuotraukas yra
kalbama, juolab kad minėta, kad kilus ginčui nuotraukos buvo išimtos iš
internetinės svetainės.
Taip pat
pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo
absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas
taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų.
Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis
pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio
2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje
neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir
dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010
m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos
ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010). Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog
teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip
reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m.
balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog
pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis
mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland;
2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo
Iš dalies
patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus žemesniųjų instancijų teismų procesinius
sprendimus, atitinkamai turi būti perskirstytos proceso šalims jų turėtos
bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai
priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš
antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o tai sprendžiama pagal tai, kaip
yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo
instancijoje.
Atsižvelgiant į
tai, kad kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
procesinius sprendimus keičia nežymiai, t. y. ieškovas ieškiniu reikalavo
priteisti iš atsakovo 25 501,31 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė ieškovui iš
atsakovo 6000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kasacinis
teismas pakeičia šiuos procesinius sprendimus, panaikindamas tik sprendimų dalį
dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismuose priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl to teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi
išlaidos, paliktinos nepakeistos.
Kasaciniu skundu
atsakovas prašė panaikinti teismų procesinius sprendimus, kuriais iš atsakovo
ieškovui priteista 7000 Lt. Šia nutartimi skundas tenkinamas iš dalies,
panaikinant teismų sprendimų dalis dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Taigi buvo patenkinta apie 14 procentų kasacinio skundo reikalavimų.
Proporcingai atlygintinos kasatoriaus kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi
išlaidos. Kasatorius pateikė duomenis apie 2025 Lt turėtų išlaidų advokato
pagalbai ir 210 Lt sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą, todėl
kasatoriui iš ieškovo priteistina 315 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo (T. 2, b. l. 167, 180). Kasacinio teismo turėtos procesinių
dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš šalių pirmiau šioje
nutartyje nurodytomis proporcijomis, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 11 Lt,
o iš atsakovo – 69,78 Lt minėtų išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo
2009 m. birželio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kauno
apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties
dalis, kuriomis iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Žemprojektas“ ieškovui T. V.
priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) už autoriaus neturtinių teisių
pažeidimą, ir ieškinį dėl šios dalies atmesti.
Kitas teismo
sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti
atsakovui akcinei bendrovei ,,Žemprojektas“ iš ieškovo T. V. (duomenys
neskelbtini) 315 (tris šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti
valstybei iš ieškovo T. V. 11 (vienuolika) Lt išlaidoms, susijusioms su
procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Priteisti
valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Žemprojektas“ 69,78 Lt (šešiasdešimt
devynis litus 78 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu
kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Janina Januškienė
Gintaras
Kryževičius