Civilinė byla Nr. 2-295-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02296-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atstovui advokatui J. B.,

ieškovui A. K.,

ieškovo J. G. atstovui advokatui S. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei V. J.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui D. K., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G. ir A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

1.       Ieškovai UAB „JGK statyba“, J. G. ir A. K. 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gruodžio 28 d. patikslinę prašė: 1) pripažinti, kad bylose, kuriose buvo priimti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos; 2) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovės UAB „JGK statyba“ naudai priteisti 866 314,71 Eur tiesioginių nuostolių, 605 378 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovei UAB „JGK statyba“ priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo J. G. naudai priteisti 73 582 Eur turtinę žalą, 50 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovui J. G. priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas; 4) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo A. K. naudai priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovui A. K. priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai ieškinyje nurodė, kad UAB „JGK statyba“ (toliau ir bendrovė) ieškiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir atsakovė), atlygintų jai civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, pasireiškiančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija), jos protokolų nuostatų pažeidimu, padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu su jame vėliau UAB „JGK statyba“ pastatytais statiniais (inžineriniais tinklais, gatvėmis, sodiniais ir kt.) ir užbaigti 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ komplekso statybą.

3.       Antrasis ieškovas J. G. nurodė, kad yra UAB „JGK statyba“ steigėjas ir pagrindinis akcininkas, jos buvęs valdybos pirmininkas ir vadovas, pirmojo socialinio reikšmingo projekto – 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ statybos autorius. Jam kartu su jo sūnumi – UAB „JGK statyba“ akcininku ir valdybos nariu – priklausė UAB „JGK statyba“ kontrolinis akcijų paketas, rodantis, jog UAB „JGK statyba“ yra J. G. šeimos verslas. Ieškovas ieškiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypą, nagrinėjimo, ko pasėkoje jo šeima prarado verslą, o jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

4.       Trečiasis ieškovas A. K. nurodė, kad yra UAB „JGK statyba“ vadovas. Jis ieškiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų ieškovams ir jam neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypą, nagrinėjimo, ko pasėkoje jų asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

5.       Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. perdavimo aktu Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijai 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybos tikslu buvo perduotas nuolatiniam naudojimui 42,8 ha ploto kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, apimantis tuo metu buvusias Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dalis - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijas (po priskyrimo prie Vilniaus miesto - (duomenys neskelbtini) gyvenvietė). Ieškovė UAB „JGK statyba“ yra Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja.

6.       42,8 ha ploto teritorija pagal 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo „Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta Vilniaus miestui. Po šio įstatymo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 1500 gyventojų JGK „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso 42,8 ha ploto žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalusis planas bei jo sprendiniai, o 1998 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus miesto Bendrasis planas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)p UAB „JGK statyba“ suteikta gyvenamųjų namų komplekso statybai teritorija, kaip žemės sklypas, viešame registre nebuvo įregistruota, nes tai reglamentuojantis Nekilnojamojo turto registro įstatymas buvo priimtas tik 1996 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojo nuo 1997 m. balandžio 1 d.). Iki pastarojo įstatymo įsigaliojimo Vilniaus rajono savivaldybė, nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ar panaikinimo, 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino UAB „JGK statyba“ perduotą vystyti 42,8 ha teritorijos plotą iki 33 ha bei pakeitė anksčiau suteikto žemės sklypo ribas. Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendiniu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane 33 ha ploto teritoriją, valdomą UAB „JGK statyba“, numatyta užstatyti individualiais mažaaukščiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais. Todėl ši buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų 33 ha ploto komplekso teritorija 1999 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ir UAB „JGK statyba“ toliau valdoma ir naudojama (2017 m. matininko parengta 33 ha ploto schema pridedama).

7.       UAB „JGK statyba“, kaip statybos užsakovei suteiktoje valstybinėje žemėje, municipalinės institucijos išdavė žemės sklypo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų komplekso (toliau - Kompleksas) projektavimui. Paso priede yra architektūrinė – planinė užduotis, projektuojamo Komplekso (objekto) prijungimo prie miesto inžinerinių tinklų techninės sąlygos bei žemės sklypo planas, kuriame raudonosios linijomis pažymėta Komplekso statybai skirta teritorija. Šių dokumentų pagrindu „Archprojektas“ projektuotojai parengė 1500 gyventojų JGK (duomenys neskelbtini) teritorijoje išplėstinį techninį –ekonominį skaičiavimą, apimantį suvestinę sąmatą, situacijos planą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Komplekso teritorija pažymėta skaičiais „2“, „3“ ir „7“, o gretima teritorija pažymėta skaičiais „1“, „4“, „5“, „6“, bei 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Municipalinės institucijos nuo 1990 iki 2015 m. UAB „JGK statyba“ išdavė atskirų gyvenamųjų namų kvartalų (jų dalių), inžinerinių tinklų bei kelių (gatvių) statybą leidžiančius dokumentus. Jokios kitos ūkinės – komercinės veiklos nei minėto Komplekso projektavimas ir statyba UAB „JGK statyba“ nuo pat įsteigimo nevykdė, o 1990-2000 m. buvo viena pirmaujančių Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse teritorijoje nekilnojamojo turto vystytojų.

8.       UAB „JGK statyba“, būdama valstybinės žemės teritorijos detaliojo planavimo organizatoriumi bei 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ statybos užsakove (statytoja), pagal nustatyta tvarka parengtus ir išduotus dokumentus, be kita ko, įgijo teisę 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartaluose statyti ne tik individualius gyvenamuosius namus, kotedžus ir kitus statinius, inžinerinius tinklus, privažiavimo kelius, bet ir tvarkyti aplinką, sodinant sodinius, įrengiant sporto ir vaikų žaidimo aukšteles, reikalingus žemei naudoti pagal Vilniaus miesto Bendrame plane ir detaliajame plane numatytą paskirtį. 33 ha ploto teritorijos detaliojo plano sprendiniai, patvirtinantys jos priskyrimą prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, galioja neterminuotai ir iki šiol nebuvo pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014).

9.       2000 m. spalio 26 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš 33 ha teritorijos (toliau - Teritorija) ieškovei UAB „JGK statyba“ buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos dalis, kuri 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuota kaip atskiras kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas pagal nuomos sutartį UAB „JGK statyba“ buvo išnuomotas 99 metams (iki 2099 m. spalio 26 d.). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad UAB „JGK statyba“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kita paskirtis (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams namams statyti ir eksploatuoti). Likusią apie 26,7 ha ploto valstybinės žemės teritorijos dalį, suteiktą UAB „JGK statyba“ individualiu administraciniu sprendimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)), „JGK statyba“ toliau naudojo ir valdė, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, neįforminus šios dalies žemės nuomos sutarties, joje pastatytų ir/ar nebaigtos statyti gatvių, inžinerinių tinklų, 3,77 ha ploto (duomenys neskelbtini) parko ir kt. negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl siekdama iš valstybinės žemės naudotojos tapti valstybinės žemės nuomininke, UAB „JGK statyba“ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. teikė prašymus, kuriais prašė su UAB „JGK statyba“ sudaryti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, siekiant pilnai įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, remiantis kuriais buvo suplanuota tiek kitų gyvenamųjų namų komplekso individualių mažaaukščių ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų, gatvių bei inžinerinės infrastruktūros statyba, tiek 3,77 ha ploto (duomenys neskelbtini) parko bendro naudojimo teritorija, skirta aplinkinių gyventojų rekreacijai, sporto ir poilsio reikmėms. Tačiau jokio atsakymo į pateiktus prašymus UAB „JGK statyba“ iš valstybinės žemės patikėtinio iki 2015 m. negavo.

10.       Naudodama pagal tikslinę paskirtį jai suteiktą valstybinę žemę (Teritoriją), UAB „JGK statyba“, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų neveikimą, buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (kurio teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) buvo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų sklypų ribos, besiribojančių su 33,0 ha Teritorija, būtų ne tik aptariamos su UAB „JGK statyba“, kaip asmeniu, pageidaujančiu privatizuoti ar nuomoti valstybinę žemę (Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 punktas), bet ir pati besiribojanti 33,0 ha ploto Teritorija projektuose būtų pažymėta, kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 buvo patenkintas kitas UAB „JGK statyba“ skundas ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius teismo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir juos aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto valstybinės žemės sklypo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Tačiau, nepaisant įsiteisėjusių teismų sprendimų, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo (gyvenvietės) teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (toliau tekste – Projekto papildymas) planas, kuriame be pagrindo nebuvo pažymėta UAB „JGK statyba“ naudojama 33,0 ha ploto Teritorija bei jos ribos, o pats Projekto papildymas nebuvo suderintas su UAB „JGK statyba“, kaip tai buvo nurodyta įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimuose. Be to, valstybės žemės patikėtinis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) per antstolį, informavo UAB „JGK statyba“, kaip išieškotoją, kad „33 ha ploto žemės sklypas yra skirtas 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini) “ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kurioje žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami“. Be to, dar 2004 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją komisiją informavo, kad buvusių savininkų žemės, turėtos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą gyvenamiesiems namams statyti ir juose suplanuotą statyti individualių gyvenamųjų namų statybos teritoriją. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 12 straipsnio 2 punktą ji priskiria valstybės išperkamai žemei, t. y. natūra negrąžinama. Deja, po prašymų (reikalavimų) UAB „JGK statyba“ nugriauti neva (duomenys neskelbtini) parke savavališkai įrengtą vaikų žaidimo aikštelę ir futbolo aikštę gavimo bei susipažinimo su Vilniaus apygardos prokuratūroje esančia ikiteisminiame tyrime galimo viešojo intereso pažeidimo gauta medžiaga, 2015 m. sausio mėnesį paaiškėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33,0 ha ploto priskyrimo prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės 1 priedo tekste nurodė, kad žemės sklypo schemoje valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotas sudaro 33,0 ha, kai tuo tarpu, neva vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą, pridėtoje prie įsakymo ištraukoje, galimai sąmoningai arba dėl aplaidumo nenurodant koordinačių, grafiškai buvo nubrėžtas ženkliai mažesnis nei 33,0 ha ir kitos konfigūracijos plotas ir ribos nei Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinusi ir valstybinės žemes patikėtinio atstovas 1997 m. liepos 17 d. buvo suderinęs 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ detaliajame plane, kuomet jame raudona spalva ploto ribas pažymėjo raidėmis ABCD-A.

12.       Po kasacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014 priėmimo paaiškėjo, kad net teismai, turėdami tik valstybinės žemės patikėtinio pateiktas schemas dėl 33,0 ha ploto žemės sklypo, neatskleidė UAB „JGK statyba“ pakankamai didelio ploto žemės sklypo sumažinimo aplinkybės, kadangi skolininkas (valstybinės žemės patikėtinis) ilgą laiką, sąmoningai nevykdant res judicata galią įsiteisėjusių teismų 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų administracinėse bylose Nr. I4-1078/04 ir Nr. I-647-8/2005, užkirto kelią UAB „JGK statyba“ bylose, susijusiose su Teritorija, pateikti įrodymus apie UAB „JGK statyba“ 33,0 ha ploto Teritorijos ribas, kurios yra reikalingos žemės nuomos sutarties sudarymui. To pasėkoje UAB „JGK statyba“ neteko galimybės naudotis apie 10,15 ha ploto valstybės išperkama žeme įvairiose 33,0 ha Teritorijos vietose bei faktiškai atsidūrė blogesnėje procesinėje padėtyje oponento (valstybinės žemės patikėtinio) atžvilgiu. 

13.       Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 atmetė UAB „JGK statyba“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ suteiktos valstybinės žemės teritorijos sumažinimo iš 42,8 ha į 33 ha. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas buvo nuostolių faktas ir jų dydis (ginčo šalys nekvestionavo UAB „JGK statyba“ teisių į 42,8 ha teritoriją pagrindo ir/ar jo galiojimo), teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „JGK statyba“ susiklostė žemės nuomos santykiai, kurie, pasak teismo, pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galėjo tęstis tik 10 metų, todėl nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais pagrindais.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P5-104/2005 išnagrinėjo fizinių asmenų prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 14-1078/2004 ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl atnaujino procesą šioje administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atnaujintą bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigiančios UAB „JGK statyba“ teisę reikalauti, jog 33 ha žemės sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, ir nusprendė UAB „JGK statyba“ skundą atmesti bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004. Teismas naujomis aplinkybėmis nurodė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 20 d. nutarties motyvus, kad neva Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ skirto 42,8 ha žemės sklypo gyvenamųjų namų komplekso statybai nuomos santykiai tarp valstybinės žemės patikėtinio ir UAB „JGK statyba“ baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., o nuomos sutartis atnaujinta nebuvo.

15.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog teismas iš naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje) tarp tų pačių šalių. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo aktu UAB „JGK statyba“ negali pagrįsti teisės reikalauti, kad valstybinės žemės patikėtinis rengtų žemės reformos projekto papildymą ir minėtu potvarkiu suteiktą žemės sklypą, priskirtų valstybės išperkamai žemei.

16.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties pagrindu valstybinės žemės patikėtinis 2012 metais iniciavo proceso atnaujinimą administracinėje byloje Nr. I-647-81/2005, siekiant panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi pakartotinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai skyrė baudą po 20 Lt už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą. Nepaisant įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarties dėl baudos skyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir antstolės prašymą skirti baudą valstybinės žemės patikėtiniui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdymo atmetė.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 448/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėjo, kad faktiškai susiklostė „išskirtinė teisinė situacija“, kurios „įstatymų leidėjas nereglamentuoja“, ir tuo pagrindu beveik po 10 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdymo, buvo padaryta išvada, kad minėto sprendimo „įvykdymas objektyviai nėra galimas“. UAB „JGK statyba“ antstolė 2017 m. gegužės 18 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo informavo, jog įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priverstinis vykdymas nebegalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį.

18.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė UAB „JGK statyba“ skundą, kuriuo ji, be kita ko, prašė įpareigoti valstybinės žemės patikėtinę su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti sutartį (-is) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ suteiktos ir detaliuoju planu suplanuotos 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės žemės dalies (žemės sklypų) nuomos, arba iš viso 1,94 ha ploto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali kvestionuoti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 32 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl Teritorijos nuomos santykių su UAB „JGK statyba“ pasibaigimo.

19.       Atsižvelgiant į tai ieškovai mano, jog bylas, kuriose dalyvavo UAB „JGK statyba“, nagrinėję teisėjai (teismai) procesiniuose sprendimuose, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, nurodydami, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininkės (patikėtinės) susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai ir kurie pasibaigė dar 2000 m. gegužės 24 d., atliko neteisėtus veiksmus, kuriais UAB „JGK statyba“ buvo padaryta esminė žala.

20.       Dėl neteisėtų teismo veiksmų, kurie sąlygojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje, jos protokoluose įtvirtintų UAB „JGK statyba“ teisių pažeidimus, UAB „JGK statyba“ nepagrįstai neteko teisės naudoti Teritoriją pagal jos tiesioginę paskirtį – suplanuotų ir suprojektuotų statinių Teritorijoje statybai ir eksploatacijai. Iš UAB „JGK statyba“ de facto ir de jure buvo atimti ir neatlygintinai perduoti kitiems asmenims ne tik Komplekso nebaigto statyti statiniai, inžineriniai tinklai, privažiavimo keliai, UAB „JGK statyba“ pradėtos statyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) parko vertingi želdiniai, vaikų ir sporto aikštelės, bet ir kiti UAB „JGK statyba“ atlikti Teritorijos pagerinimai, leidžiantys naudoti perduotą Teritoriją ne žemės ūkio veiklai. Tai patvirtina UAB „JGK statyba“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo 2016 m. lapkričio 25 d. neeiliniame visuotiniame UAB „JGK statyba“ akcininkų susirinkime sudarytos komisijos aktai su naudotoje Teritorijoje įvykdytų pagerinimų vertės aprašais bei Teritorijos naudojimo teisių suvaržymo pasekmių vertinimais.

21.       Kadangi didelė Teritorijos dalis jau perduota valdyti kitiems asmenims, jų užstatyta, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 UAB „JGK statyba“ neturi teisės reikalauti likusios Teritorijos nuomos ne aukciono tvarka, todėl restitucija (Teritorijos pažinimas UAB „JGK statyba“ naudoti) nebeįmanoma, o valstybė privalo UAB „JGK statyba“ atlyginti žalą (nuostolius), padarytą neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais. Be to nurodė, kad dėl neteisėtų teismų atliktų veiksmų UAB „JGK statyba“ teisės į Teritoriją buvo apribotos, tokie apribojimai neturėjo teisinio (įstatyminio) pagrindo, todėl buvo neteisėti bei tokio masto ir tokio pobūdžio, kurie demokratinėje visuomenėje negali būti laikomi proporcingais siekiamam tikslui, todėl laikė, jog valstybė neteisėtai (neleistinai) įsikišo ne tik į UAB „JGK statyba“ nuosavybės neliečiamumo ir ūkinės veiklos laisvės sferą, bet ir į UAB „JGK statyba“ buvusio vadovo, pagrindinio akcininko (galutinio naudos iš UAB „JGK statyba“ veiklos gavėjo) ieškovo J. G. ir UAB „JGK statyba“ vadovo ieškovo A. K. teisę netrukdomai dirbti pasirinktą darbą, ką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 8 straipsnis ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Europos socialinės chartijos I dalies 1 punktas. Neteisėti teismų veiksmai, pernelyg ilga bylų nagrinėjimo trukmė, ne tik UAB „JGK statyba“, bet ir jos vadovams J. G. ir A. K. padarė neturtinę žalą.

22.       Visų neigiamų pasekmių šie ieškovai būtų galėję išvengti, jeigu teisėjai (teismai) nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, būtų nešališki bei imtųsi efektyvių priemonių, kurios skatintų greitą ir tinkamą teismo procesą ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų vykdymą. Dėl neteisėtų valstybės teisingumo institucijų veiksmų buvo padaryta esminė turtinė žala UAB „JGK statyba“, iš pagrindinio UAB „JGK statyba“ akcininko J. G. ir jo šeimos narių buvo atimtas (iš esmės suvaržytas) verslas, kuris buvo vienintelis ieškovo J. G. šeimos pragyvenimo šaltinis, pablogėjo jo santykiai su šeimos nariais, sumažėjo klientų pasitikėjimas juo, kaip UAB „JGK statyba“ vadovu, kas tiesiogiai neigiamai atsiliepė J. G. sveikatai ir dvasinei būsenai. Toks neproporcingas, neteisėtas ilgalaikis valstybės kišimasis į ieškovo J. G. privatų gyvenimą sudarė šiam asmeniui rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui ir taip neigiamai paveikė jo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Kaip antai ieškovo J. G. darbo užmokestis per pastaruosius 10 metų buvo minimalus, o jo pensija mažesnė už vidutinę, todėl jo pajamos yra ženkliai mažesnės lyginant jas su tokį patį verslą turinčių ir statybos įmonės vadovo pareigas einančių asmenų pajamomis. Todėl jo šeimai nuolat neužteko ir neužtenka pajamų būtinų pragyvenimo išlaidų apmokėjimui, kas taip pat atitinkamai sąlygojo ieškovo J. G. orumo pažeidimą tiek jo šeimoje, tiek tarp UAB „JGK statyba“ klientų ir verslo atstovų, tiek Komplekso „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenėje. Neabejotinai UAB „JGK statyba“ itin žalingi teismų sprendimai sukėlė ieškovui J. G. didelių dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei tam tikrą pažeminimą, nes J. G., kurio tėvas ir vyresnis brolis turėjo teisinį išsilavinimą, per visą savo gyvenimą visada veikė taip, kaip nustato teisės aktai ir teisinės valstybės principai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos ieškovas patiria nuolatinį stresą ir įtampą, dėl ko jo sveikatos būklė stipriai pablogėjo.

23.       UAB „JGK statyba“ neteko ypač didelės vertės naudojimo teisių į Teritoriją atėmimas sąlygojo antrajam ieškovui J. G. ir turtinę žalą (nuostolius). T. y., jo šeimos verslo atėmimą, nesumokant jam teisingos kompensacijos už atimtą verslą bei turto netekimą, padarant ieškovo J. G. ir jo sūnaus turimas UAB „JGK statyba“ akcijas (kontrolinį akcijų paketą) bevertėmis. Ieškovo J. G. įsteigto verslo eigoje UAB „JGK statyba“ 33,0 ha žemės sklypo Teritorijoje sukūrė 2 493 420 Eur vertės nekilnojamąjį turtą (inžineriniai tinklai, gatvės ir kiti pagerinimai), kurių pagal paskirtį netrukdomai naudoti UAB „JGK statyba“ nebegali. Tokia situacija tolygi turto nusavinimui, kas sąlygojo žalos atsiradimą ne tik UAB „JGK statyba“, bet ir pačiam ieškovui J. G. (jo šeimos verslui). Analogiškos aplinkybės egzistavo ir A. K. atžvilgiu. Be to, UAB „JGK statyba“ vadovui (generaliniam direktoriui) A. K. buvo mokamas tik minimalus darbo užmokestis, nors dėl neteisėtais teismų sprendimais sudarytos itin nepalankios UAB „JGK statyba“ situacijos jis privalėjo itin daug laiko ir dėmesio skirti ne UAB „JGK statyba“ įprastai ūkinei veiklai, bet gilintis į teisminius ginčus, rengti procesinius dokumentus, rinkti įrodymus, t. y., užsiimti jam, kaip vadovui, neįprasta veikla, kas taip pat neigiamai paveikė jo profesinį ir asmeninį gyvenimą, sąlygojo šio ieškovo orumo pažeidimą tiek jo šeimoje, tiek tarp UAB „JGK statyba“ klientų ir verslo atstovų, tiek Komplekso „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenėje. Pasisakydami dėl ieškinio senaties ieškovai nurodė, jog 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo.

24.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018 m. birželio 15 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinio netenkinti.

25.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovų ieškinyje keliami klausimai dėl žalos, galimai padarytos UAB „JGK statyba“. Visos ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės susijusios su šios bendrovės vykdoma veikla – statyba, atlyginimo. Atsakovės vertinimu, bendrovės valdybos narys ir akcininkai turi tam tikras teises ir pareigas pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tačiau nagrinėjamu atveju negali būti laikomi asmeniškai patyrę žalos ar negavę turto. Ginčo atveju šie ieškovai net nebuvo šalimi bylose, kuriuose teismai atliko galimai neteisėtus veiksmus.

26.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką buvimas pagrindiniu akcininku dar negarantuoja teisės įsigyti turtą, o suteikia jam tam tikras valdymo teises. EŽTT byloje „JGK statyba“ ir G. v. Lietuva, No. 3330/12, 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime ieškovo J. G. nėra pripažinęs pažeidimo auka pagal Konvencijos 34 straipsnį dėl tos priežasties, kad šis ieškovas nėra inicijavęs bylų savo vardu. Todėl, laikė, kad ieškovas J. G. neturėtų būti laikomas ieškovu ir šioje byloje kaip neturintis reikalavimo teisės ir jo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Ieškovas A. K. yra UAB „JGK statyba“ vadovas, t. y. samdomas asmuo, kuris už savo veiklą gauna nustatytą darbo užmokestį, todėl jis, kaip fizinis asmuo, neturi jokio teisinio suinteresuotumo kelti atskirus reikalavimus Lietuvos valstybei šioje byloje. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, UAB „JGK statyba“ kėlė Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06, kuris 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu buvo nepatenkintas. Minėtame teismo sprendime buvo pažymėta, kad ieškovo nurodytame žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) ežero, nebuvo numatyta ir galima kokia nors statyba rekreacinės paskirties žemės dalyje. Šioje byloje ieškovai kelia dar didesnius turtinės žalos atlyginimo reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos.

27.       Atsakovė nurodė, jog ieškovai reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl eilės teismų sprendimų yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, kurį teismo prašė taikyti. Nors ieškovai nurodo, kad de fakto ir de jure tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi išsprendus jų reikalavimus, prarado teises ir teisėtus lūkesčius naudotis valstybės suteiktu žemės sklypu, tačiau pažymėjo, jog iš esmės susijusių reikalavimų formulavimas iš naujo vis naujose bylose nepanaikina tos aplinkybės, kad faktiškai valstybinės žemės nuomos santykiai su UAB „JGK statyba“ laikomi nutrukę nuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, įsiteisėjusio po Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d, nutarties priėmimo. 

28.       Pasisakydama dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsakovė nurodė, jog vertinant teismo kaltės buvimą, vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę, yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutarti ir pan. Kadangi ieškovai savo reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė tarptautinius teisės aktus, pastebėjo, kad pagal suformuotą Europos Sąjungos Teismo praktiką sprendžiant žalos, padarytos nacionalinių teismų veiksmais, klausimą nepakanka vien tik tai konstatuoti tam tikrų teisės aktų pažeidimą. Todėl, nors ieškovai ir prašo teismo taikyti tiesiogiai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) ir jos 1 protokolo 1 straipsnio bei kitas nuostatas, tai nereiškia, kad negalima vadovautis nacionaline teise, kadangi tiek pagal EŽTT, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, tiek pagal nacionalinę teisę svarbiausiu kriterijumi yra akivaizdus Europos Sąjungos teisės pažeidimas (pagal nacionalinę teisę neteisėti kalti teisėjų veiksmai sukėlę žalą).

29.       Ieškovai teismo neteisėtus veiksmus sieja su išnagrinėtų bylų rezultatais, faktines aplinkybes dėsto sau palankia linkme, neatsižvelgdami į tai, jog teismas ieškovų nurodytoms aplinkybėms net nebuvo pritarę. Laikė, jog, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinti teismo sprendimo privalomumo ir teismo sprendimo res judicata principai. Nurodė, jog nesutinka su ieškovų argumentais dėl Vilniaus apygardos teisino 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo bei kitų teismo sprendimų, kadangi negalima daryti išvados, kad minėtu sprendimu ir kitais teismų sprendimais, buvo pažeisti šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai pagal Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.

30.       Nepagrįstai ieškovai teigia, kad ginčytiniems santykiams teismai turėjo taikyti ne Žemės įstatymo (pradėjusio galioti nuo 1994 m. liepos 1 d,), o Žemės kodekso (galiojusio iki 1994 m. liepos 20 d.) nuostatas. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė tik įvairių teisės aktų taikymo interpretacijas, pagal kurias objektyviai sudėtinga padaryti išvadą, kad teismas padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, kurios kvalifikuotas valstybės pareigūnas (teisėjas) neturėtų daryti. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas bei atskirai pažymėjo ginčui taikytinos teisės, įvertinus bylos nagrinėjimo laikotarpį, specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi Nr. 3P-1592/2008 buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo nesant pagrindų kasacijai. Todėl manė, kad išnagrinėtoje priimant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje bei vėlesnėse bylose nebuvo pažeisti rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai. Ginčo atveju teismui pritaikius ginčytiną teisę, šalys turėjo galimybę teikti apeliacinius ir kasacinius skundus, nurodyti savo argumentus, kurie buvo įvairių instancijų teismų įvertinti.

31.       Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006

32.       Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 buvo

33.       Ieškovai kelia klausimą dėl skirtingų teismų sprendimų dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo pažeistas teismo sprendimo res judicata principas (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu buvo paneigtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo išvados), tačiau šie sprendimai buvo priimami dėl skirtingų reikalavimų. 

34.       Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006, ieškovai reikalavo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo patvirtintas 9,8 ha žemės plotas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) ežero (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą detaliajame plane pažymėtas skaičiumi 7); įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti UAB „JGK statyba“ be aukciono natūra 8,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje (detaliajame plane pažymėtų skaičiais 1, 2, 3, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 92, 93) vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo šalia (duomenys neskelbtini) ežero; priteisti iš Lietuvos Respublikos turėtas 305 527 Lt statybos išlaidų bei 338 580 Lt negautų pajamų. Teismo sprendimu reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo sudaryti sutartį, turtinės žalos atlyginimo buvo atmesti. 

35.       Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo seka, kad pareiškėjas UAB „JGK statyba“ teikė skundą dėl atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas. Teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pateikti UAB Korporacija „Matininkai“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės sklypą, taip pat atsakovas buvo įpareigotas kontroliuoti, kad UAB „JGK Statyba“ valdomas 33 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje (dabar Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija), būtų pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas.

36.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu pagal pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą teismas nusprendė atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pavesti užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“ įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 

37.       Todėl pareiškėjo keliami reikalavimai 3 bylose nėra vienodi, nors ir yra susiję, keliami klausimai vienaip ar kitaip liečia žemės sklypo teisinio statuso skirtingų plotų, žemės nuomos ir kt. klausimus, atitinkamai Vilniaus apygardos teismas nerevizavo prejudicinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo išvadai dėl teismo sprendimo res judicata principo pažeidimo. Be to, kaip nurodo ir patys ieškovai, nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tada, kai jų būtinybė sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės, todėl vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo. Matyti, kad teismai iš tiesų vadovavosi socialiniu poreikiu vertinant teisimus santykius, susijusius su žemės sklypo teisiniu statusu, kadangi pagal atitinkamus teisės aktus ir vėliau pasibaigus žemės nuomos santykiams, ieškovų administruojama žemės sklypo teritorija buvo priskirta prie tos, kurioje galėjo būti vykdoma žemės reforma ir atkuriamos nuosavybės teisės, todėl sprendžiant dėl privataus verslininko planų ir ketinimų bei pareiškėjų teisių, pirmenybė buvo teikiama pareiškėjams.

38.       Pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, tolimesni veiksmai, atlikti ginčo žemės sklype, tai yra žemės reforma, žemėtvarkos projekto tvirtinimas, turi būti laikomi teisėtais žemės administratoriaus sprendimais dėl patikėtos žemės naudojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Ginčo atveju Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad jau 2000 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina faktą, jog paminėtu įsakymu buvo patvirtintas 1999 m. parengtas žemėtvarkos projektas, jame suformuotų žemės sklypų plotai bei ribos, o pagal galiojusį teisinį reguliavimą ieškovas neatitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6-9 punktuose nustatytų išimčių nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Kitose teismo sprendimuose irgi teismai padarydavo tokias išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje). Taigi teisinės prielaidos žemės nuomos santykių galimybėms atsirado dar iki minėtų teismo sprendimų priėmimo, tačiau dėl skirtingų reikalavimų atskirose bylose šis aspektas nebuvo iki galo išgrynintas. 

39.       Atsakovė pažymėjo, kad po proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1/4-1078/04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Atnaujinus procesą ir iš naujo išnagrinėjus bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundas buvo atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Ieškovai teigia, kad bendrovė siekė sudaryti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, siekiant faktiškai įteisinti teisinius santykius ir teikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2011 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. prašymus. Todėl laikytina, kad UAB „JGK statyba“, būdama Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių perėmėja, turėjo suprasti, kad žemės nuomos teisiniai santykiai turėtų būti iš pradžių iki galo įteisinti (minėtos direkcijos ir bendrovės veiklos pagrindai, tikslai, laikotarpis skyrėsi), o to nepadarius, galėjo numatyti, kad esant neapibrėžtai situacijai, vystyti statybos projektą yra rizikinga. Atsižvelgiant į tai laikė, jog ieškovai turėtų prisiimti atsakomybę už neapgalvotą statybos projektų vystymą. 

40.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendime konstatuota, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime dalyvavo pareiškėjas ir šio proceso rezultatas buvo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos papildymas ir tam, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į 33 ha žemės sklypą, pirmiau arba turi būti nuginčyti ankstesni žemėtvarkos projektai, arba turi būti paskelbta naujo projekto papildymo rengimo procedūra, bet net ir tokiu atveju teismas vis tiek negalėtų įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje šio teismo išvados buvo patvirtintos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti. 

41.       Ieškinyje ieškovai teigė, kad pagal EŽTT praktiką nuosavybė Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių asmuo gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jos bus įgyvendintos. Tačiau byloje Strech r. Slovakia, No. 44277/98, 24 June 2003, kuria remiamasi ieškinyje, EŽTT konstatavo teisėto lūkesčio, kilusio iš nuomos sutarties ir gintino kaip „possessions“ buvimą, kadangi bendrovė buvo sudariusi su Vyriausybe žemės nuomos sutartį ir ginčas kilo dėl sutarties pratęsimo galimybių, kurios iš pradžių neneigė ir kita šalis. Todėl tik nuomininkų teisės ir lūkesčiai, pagrįsti nuomos sutarties sudarymu, gali būti ginami Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Esant įvairių instancijų teismų konstatuotai aplinkybei, kad esant neapibrėžtam perdavimui naudotis žemės sklypu ir nuo 2000 m. gegužės 24 d. traktuojant, kad pasibaigė žemės nuomos teisiniai santykiai, ieškovų teisės neturėtų būti ginamos taikant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, kadangi negalima traktuoti, jog ieškovai turėjo neribotą teisę naudotis jiems perduota nuosavybe.

42.       Konvencija negarantuoja, kad bet kuris lūkestis turėti, valdyti ir naudoti nuosavybę turėtų būti apgintas (J. v. Lithuania, no. 41510/98, 6 March 1998). Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje buvo galutinai išspręstas klausimas dėl žemės sklypo nuomos santykių, teisinių pagrindų jiems pasibaigti ir pareiškėjo teisių į valstybinės žemės nuomą. Šioje byloje UAB „JGK statyba“ vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti žemės nuomos sutartį dėl 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha ploto valstybinės žemės. Tačiau teismas, įvertinęs esamus prejudicinius faktus, konstatavo, kad atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymų nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka (tokios aplinkybės, kaip sumokėtas žemės nuomos mokestis ir kt., nesudaro pagrindo žemės nuomos sutarties sudarymui). 

43.       Pasisakydama dėl proceso trukmės atsakovė nurodė, kad tikslinga įvertinti, jog ginčo atveju vyko keletas teismo procesų administracinėse ir civilinėse bylose, kurie vargu ar gali būti vertinami kaip vykstantys dėl tų pačių reikalavimų ir dėl to paties dalyko. Be to nurodė, kad UAB „JGK statyba“, inicijuodavo vis naujas bylas, nesuformuluodama iš karto tinkamų reikalavimų,

44.       Ieškovai reikalauja 591 000 Eur žalos atlyginimo dėl žemės vertės pagerinimo. Ieškovai 2020-01-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kaip apskaičiavo 591 000 Eur neva patirtą žalą, t. y. ieškovai, vadovaudamiesi ekspertizės išvadomis, iš žemės sklypo (kitos paskirties) 784000 Eur vertės, buvusios 2017-09-12 LVAT sprendimo priėmimo metu „minusuoja“ žemės sklypo (žemės ūkio paskirties) vertę (193 000 Eur), buvusią 2017-09-12 LVAT teismo sprendimo priėmimo metu. Su tokiu ieškovų teiginiu nesutinkame dėl žemiau nurodomų priežasčių.

45.       Ieškovų teigimu, jų partirta žala yra žemės sklypo (jo dalių) pagerinimai. Pažymime, jog tai, kad padidėjo žemės sklypo vertė, pakeitus paskirtį, jokiu būdu neįrodo, jog ieškovai patyrė tiek žalos, kiek pakilo žemės sklypo vertė, nes ginčo žemės sklypų dalys niekada nepriklausė nuosavybės teise UAB „JGK statyba“. Ieškovai siekia prisiteisti žalą dėl kitam juridiniam asmeniui (valstybei) priklausančio žemės sklypo vertės padidėjimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai nesiekia išlaidų, patirtų rengiant teritorijų planavimo ar žemėtvarkinius dokumentus atlyginimo.

46.       Ieškovai žalą skaičiuoja 2017-09-12 dienai, kuomet buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017, kuria buvo paliktas nepakeistas VAAT 2016-01-29 sprendimas, kuriuo buvo atmestas UAB „JGK statyba“ ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Tad niekaip nesuprantama, kodėl ieškovai neva patirtus nuostolius skaičiuoja 2017-09-12 dienai, kai iki šios datos jie nevaldė jokia valdymo forma ginčo žemės sklypo ar jo dalių ir pagerinimų negalėjo atlikti.

47.       2020-01-13 teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, jog statybos darbus ginčo žemės sklype vykdė iki 2008 m., tačiau žalą dėl žemės sklypo vertės padidėjimo skaičiuoja 2017-09-12 datai. Tikėtina, jog žalos skaičiavimas 2017-09-12 dienai yra susijęs su išaugusia nekilnojamojo turto verte (2008 m. buvo ekonominė krizė) bei su, ieškovų teigimu, su kuo kategoriškai nesutinka atsakovas, jog nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

48.       Su reikalavimu atlyginti 238 428 Eur (3,77 ha (duomenys neskelbtini) parkas) žalą atsakovė taip pat nesutinka. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, viena iš tokių funkcijų – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (26 punktas). Želdynų įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-10-01 iki 2017-11-01) nurodyta, kad želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimo valdymas yra savivaldybės funkcija (želdynų įstatymo 10 str.).

49.       Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovė darė išvadą, kad savivaldybė atsakinga už reguliarų jos teritorijoje augančių medžių būklės tikrinimą bei priežiūrą, nepriklausomai nuo žemės, kurioje šie medžiai auga, nuosavybės formos ar valdymo teisinio pagrindo. LVAT, aiškindamas šiam ginčui aktualių teisės aktų nuostatas panašaus pobūdžio bylose nurodęs, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eI-859-968/2018). 2020-01-13 posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad savivaldybė yra atsakinga už sutarčių dėl želdinių išpirkimo iš privačių asmenų sudarymą, tačiau taip pat patvirtino, kad į savivaldybę nesikreipė dėl nuostolių atlyginimo. Tad šiuo atveju ieškovams valstybė neturi teisinio pagrindo atlyginti nuostolių. Ieškovai nepateikė į bylą įrodymų apie atliktas investicijas, kuriant (duomenys neskelbtini) parką, t. y. tiek rengiant želdynus, tiek įrengiant futbolo aikštelę, tiek vaikų žaidimo aikštelę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai įrodinėja žalą, vadovaudamiesi savo pačių parengtais įmonės finansiniais dokumentais, kurie, atsakovo vertinimu, turėtų būti vertinami ypač kritiškai.

50.       Dėl žalos atlyginimo teisinėms paslaugoms apmokėti atsakovė paaiškino, kad nesant duomenų apie teismų atliktus neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovams žalos, patirtos teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

51.       Dėl žalos negautų 605 378 Eur pajamų

52.       Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovė nurodė, kad žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su įvardijamais neteisėtais veiksmais, tačiau ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „JGK statyba“ prarado galimybę vystyti statybos verslą dėl teismų (ne dėl kitų subjektų ar ne dėl kitų aplinkybių) neteisėtų veiksmų. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo J. G. ir A. K. atsakovė nurodė, kad jokie teisės aktai ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio taikymo praktika negarantuoja bendrovės pagrindiniam akcininkui, jog jo bendrovė veiks sėkmingai ir galės gauti vienokį ar kitokį pelną, bet neatima teisės to siekti. Be to, ieškovas  J. G. šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pasisakydama dėl ieškovų J. G. ir A. K. ieškinio reikalavimo atlyginti kiekvienam neturtinę žalą, kilusią dėl teisės į privalų gyvenimą neliečiamumo pagal Konvencijos 8 straipsnį pažeidimo, nurodė, kad Konvencijos 8 straipsnis, ginantis teisę į privatų gyvenimą, taikomas, kai asmeniui apribojama galimybė užsiimti pasirinkta veikla ir tuo rituojama jo teisė į darbą, tačiau šis straipsnis negarantuoja šios veiklos sėkmės. Todėl laikė, jog šis teisinis pagrindas negali būti taikomas, nes teisė užsiimti pasirinkta veikla suprantama, kaip teisė į darbą, bet ne teisė gauti pelną užsiimant pasirinkta veikia. Pažymėjo, kad ieškovas A. K. yra samdomas asmuo – UAB „JGK statyba“ vadovas, todėl savo reikalavimus, susijusius su jo netenkinančiu darbo užmokesčiu, turėjo kelti savo darbdaviui arba spręsti klausimą dėl darbovietės keitimo tuo išvengiant situacijos, kai dėl minimalaus gaunamo darbo užmokesčio gali būti mokama mažesnė nei vidutinė pensiją. Ieškovo J. G. reikalavimą taip pat laikė visiškai nepagrįstu, kadangi nėra jokių garantijų, kad UAB „JGK statyba“ veikla būtų ypatingai sėkminga ir nesant ieškinyje nurodytų teismų sprendimų.

53.       Ieškovų ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo laikė visiškai nepagrįstu.  Ieškovams kreipiantis į teismą nebuvo valstybei pareigos vykdyti ieškovų atžvilgiu prievolę, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CK 6.37 str. 2 d. ir priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).

54.       Ieškovo atstovas 2020-01-31 teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad bendrovė su advokatu nėra atsiskaičiusi. Maža to, advokatai taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 5 proc. nuo priteistos sumos advokatui atlyginimą. Su UAB „JGK statyba“ prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė nesutiko dėl šių priežasčių. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad bylinėjimosi išlaidos yra patirtos. Tad šiuo atveju priteisus bylinėjimosi išlaidas nesant apmokėjimą patvirtinančių dokumentų bei priteisus advokatui procentinį dydį nuo priteistos sumos, būtų sudarytos sąlygos asmeniui nepagrįstai praturtėti, t. y. gauti pinigines lėšas, nepatyrus išlaidų bei būtų pažeista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka.

55.       CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 253 str. 1 d. numatyta, kad paskelbus, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. UAB „JGK statyba“ atstovas bei advokatas S. S. teismui pateikė prašymą priteisti pastariesiems procentinį atlyginimą baigiamųjų kalbų metu, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti tokio reikalavimo, nes šis pateiktas pavėluotai.

56.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti.

57.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perėmėjas UAB „JGK statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypą (esančio tuometinio (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dabar (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje) gyvenamųjų namų kompleksui statyti. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino „JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai UAB „JGK statyba“ (toliau - Įsakymas) įsakė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams UAB „JGK statyba“ 63033 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje. Minėto Įsakymo pagrindu 2000 m. spalio 26 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ (toliau - nuomos sutartis), pagal kurią UAB „JGK statyba“ išsinuomojo 63033 kv. m ploto žemės sklypą.

58.       Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas Įsakymas, jo 1 punkte vietojo 63033 kv. m ploto įrašant 57434 kv. m, t. y. sumažinant UAB „JGK statyba“ tenkančią Žemės sklypo dalį, taip pat šiuo įsakymu suformuoti ir perduoti žemės sklypai P. G., K. M., M. B., A. C., J. Č., V. R.. 2004 m. kovo 23 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeista nuomos sutartis. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas Įsakymas vietoje 57434 kv. m ploto įrašant 47669 kv. m, taip pat suformuoti ir parduoti sklypai H. R., UAB „Metano dujų sistemos“, G. S., UAB „Aljos statyba“, A. K.. 2004 m. gegužės 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinta nuomos sutartis. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą patikslintas 2000 m. spalio 26 d. Įsakymas, t. y. Įsakymo 1 punktas pripažintas netekusiu galios ir išdėstytas nauja redakcija, nurodant, kad UAB „JGK statyba“ 99 metams išnuomotas 43950 kv. m ploto žemės sklypas. Taip pat Įsakymas papildytas 2.13-2.17 punktais, kuriais suformuojami sklypai šiems asmenims: K. M., UAB „Aljos statyba“, V. B.. Atsižvelgiant į Įsakymo patikslinimą, 2005 m. sausio 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinta nuomos sutartis. 

59.       Pažymėjo, kad nuo paminėtos  nuomos sutarties su UAB „JGK statyba“ sudarymo žemės sklype pastatyti statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški turtiniai vienetai, nuosavybės teise priklausantys asmenims. Vadovaujantis tuo, kad Žemės sklype atsiranda kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, buvo koreguojama UAB „JGK statyba“ nuomojama žemės sklypo dalis, atitinkamai ją mažinant, atsižvelgiant į kitiems žemės sklypo naudotojams priskirtas dalis. Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. liepos 3 d. gautas UAB „JGK statyba“ prašymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į UAB „JGK statyba“ raštą, įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie statinius, esančius žemės sklype, ir nustatęs, kad UAB „JGK statyba“ nuosavybės teise priklausančių ar nuomojamų statinių žemės sklype nėra, įspėjo UAB „JGK statyba“ apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ UAB „JGK statyba“ pakartotinai informuota apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ pripažino pasibaigusia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Apie minėto įsakymo priėmimą UAB „JGK statyba“ buvo informuota Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“.  

60.       Ieškovų atžvilgiu yra priimta eilė procesinių teismo sprendimų, kurie yra įsiteisėję ir galiojantys, ieškovai su jais nesutinka ir bando įrodyti priešingai bei prisiteisti galimai patirtą žalą. Nurodė, jog turėtų būti kritiškai vertinamas ieškovų prašymas dar kartą vertinti įsiteisėjusius teismo sprendimus, dėl neva teisėjų padarytų klaidų ir klaidingo teisės taikymo. Ieškovai išsamiai dėsto bylų faktinės aplinkybės ir padaro sau palankias išvadas, kurioms nebuvo pritarę teismai, nagrinėdami reikalavimus ieškovų nurodytose bylose. Nurodė, jog res judicata galią įgijęs teismo sprendimas negali būti laikomas kaip neteisėtas veiksmas bei siejamas su žala, kurią galimai toks nepalankus sprendimas sukėlė.

61.       Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl UAB „JGK statyba“ suteikto žemės sklypo nuomos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsamiai ir aiškiai pasisakyta šiuose teismų sprendimuose bei nutartyse, tokiuose kaip – Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014, t. y., kad iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti 33 ha ploto valstybinės žemės sklypą yra pasibaigusi 2000 m. gegužės 24 d. Nors ieškovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas ir jo motyvacija yra neteisėta, tačiau manytina, jog tokiu būdu ieškovai siekia dar kartą vertinti jų argumentus, nors jie jau buvo daug kartų nagrinėti inter alia nurodytose bylose.

62.       Pasisakydamas dėl galimai negauto įmonės pelno akcentavo, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Pažymėjo, kad vystant verslą (ūkinę veiklą) valstybiniame žemės sklype esant tam tikram teisiniam neapibrėžtumui bei neturint ginčo žemės sklypo naudojimo teisės, UAB „JGK statyba“ rizikavo (veikė savo rizika). Nurodė, kad būnant verslo subjektu ir veikiant kaip profesionalui, UAB „JGK statyba“ privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti rizikas, esant poreikiui pasikonsultuoti. Todėl valstybei neturi ir negali kilti pareiga atlyginti žalą už statybas, kurios buvo vykdytos verslo subjekto rizika (be galiojančios žemės sklypo valdymo teisės).

63.       Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose ieškovai UAB „JGK statyba“, J. G. ir A. K. ieškinį prašė patenkinti, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį prašė atmesti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį prašė atmesti. Ieškovai ir atsakovė baigiamąsias kalbas pateikė raštu, kuriomis palaikė pirmiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

64.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. perdavimo aktu Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijai 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybos tikslu buvo perduotas nuolatiniam naudojimui 42,8 ha ploto kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, apimantis tuo metu buvusias Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dalis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijas (po priskyrimo prie Vilniaus miesto – (duomenys neskelbtini)s gyvenvietė). Ieškovė UAB „JGK statyba“ yra Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja.

65.       Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 14-1078/04 teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas UAB „JGK statyba“ Jaunimo gyvenamojo komplekso detalusis planas, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikto 42,8 ha žemės sklypo dalis, t. y. 33 ha, buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi 9,8 ha žemės sklypas nenumatytas užstatyti. Vadovaujantis šiuo sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas.

66.       2000 m. spalio 26 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais jos pakeitimais,  iš 33 ha teritorijos ieškovei UAB „JGK statyba“  99 metams (iki 2099 m. spalio 26 d.) buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos dalis, kuri 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuota kaip atskiras kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8192-734/2018, kuriuo buvo patenkintas jos ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir kt. dėl šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo“ panaikinimo. Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1497-640/2019. LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl šių sprendimų pateiktas atsakovės kasacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr.  3K-3-283-xx/2020.

67.       Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas rengti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, į kurią patenka ir ieškovei suteiktas žemės sklypas. Ieškovai nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo (gyvenvietės) teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo planas, kuriame nebuvo pažymėta UAB „JGK statyba“ naudojama 33,0 ha ploto teritorija bei jos ribos. Dėl likusios 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos apie 26,7 ha ploto dalies nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė tvirtinimu, siekdama iš valstybinės žemės naudotojos tapti valstybinės žemės nuomininke, UAB „JGK statyba“ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. teikė prašymus, kuriais prašė su UAB „JGK statyba“ sudaryti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, tačiau jokio atsakymo į pateiktus prašymus UAB „JGK statyba“ iki 2015 m. negavo.

68.       Ieškovų įsitikinimu, ilgą laiką, sąmoningai nevykdant res judicata galią turinčių 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų administracinėse bylose Nr. I4-1078/04 ir Nr. I-647-8/2005, jai buvo užkirstas kelias UAB „JGK statyba“ bylose, susijusiose su ginčo teritorija, pateikti įrodymus apie UAB „JGK statyba“ 33,0 ha ploto teritorijos ribas, kurios yra reikalingos žemės nuomos sutarties sudarymui ir to pasėkoje ieškovė neteko galimybės naudotis apie 10,15 ha ploto valstybės išperkama žeme įvairiose 33,0 ha teritorijos vietose.  

69.       Ieškovų manymu, atsakovė turi jiems atlyginti civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu bei užbaigti 1 500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ komplekso statybą. Ieškovų vertinimu, pagrindinis teismo procesinis sprendimas, turėjęs esminės įtakos vėlesniems teismų sprendimams, yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2008, kuriame konstatuota, kad tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininko susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d. Ieškovė mano, kad šioje byloje teisėja peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principą ir tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnio, 178 straipsnio, 265 straipsnio nuostatos. UAB „JGK statyba“ atžvilgiu valstybė pažeidė EŽTK 14 straipsnį, neužtikrino vidaus teismų proceso skaidrumo ir aiškumo, pažeidė teisę į nešališką ir teisingą teismą. Ieškovės UAB „JGK statyba“ atstovas paaiškinimo teisme, kad ieškinio trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dėl nesudarytos nuomos sutarties ieškovai reikalavimo nereiškia todėl, kad laiko, jog Nacionalinę žemės tarnybą apsaugojo jų teises pažeidę teismų priimti sprendimai, kuriuose konstatuota, jog nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki 2000 m.

70.       Ieškovas J. G. ieškiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypą, nagrinėjimo, ko pasėkoje jo šeima prarado verslą, o jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

71.       Ieškovas A. K., kaip UAB „JGK statyba“ vadovas, ieškiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam neturtinę žalą, atsiradusią dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypą, nagrinėjimo, ko pasėkoje jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

III. Byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo teisinis vertinimas

72.       Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011 išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). 

73.       Kasacinis teismas aiškindamas valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų ar teismo veiksmus sąlygas nurodė, kad teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2011).

74.       Ieškovai tvirtina, kad pagal ieškovės UAB „JGK Statyba“ ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-123-258/2008 dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo sudaryti sutartį, turtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais atlyginimo, sprendime padarė aiškią teisės taikymo klaidą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principą. Teismas išnagrinėjęs ieškovų argumentus neturi pagrindo pritarti tokiai jų išvadai, kadangi negali konstatuoti jų nurodomų pažeidimų.  

75.       Teismas pagal 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo aprašomąją dalį nustatė, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą nurodė, jog 2000 04 12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo suteikti piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir leisti privatizuoti asmeninio ūkio žeme. Tokiu būdu 9,8 ha valstybės išperkamos ne žemės ūkio paskirties teritorija šalia (duomenys neskelbtini) ežero tapo vėl žemės ūkio paskirties žeme, kuri yra privatizuota, pagrindinė žemės dalis perleista tretiesiems asmenims ir antrą kartą pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu būdu buvo eliminuota UAB „JGK Statyba“ galimybė minėtame 9,8 ha dydžio žemės sklype tęsti gyvenamųjų namų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ programą. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai, pasirašydami 2000 04 12d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) 9,8 ha žemės sklypo dalyje, paimdami UAB „JGK Statyba“ naudojamo žemės sklypo dalį privalėjo nustatyti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę pinigais arba suteikti lygiavertį žemės sklypą. Ieškovė mano, kad šios aplinkybės yra pakankamos daryti teisiškai pagrįstą išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė žemės paėmimo tvarką, tokie veiksmai yra neteisėti, todėl Lietuvos valstybė privalo atlyginti žalą, kurią sudaro 305 527 turėtos statybos išlaidos, proporcingai tekusios 9,8 ha žemės sklypo daliai ir 338 580 Lt. negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi. Ieškovė prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-04-12 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria buvo patvirtintas 9,8 ha žemės plotas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) ežero (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, (duomenys neskelbtini) kaimas) Vilniaus m. 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ detaliajame plane pažymėtą skaičiumi 7; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti UAB „JGK Statyba“ be aukciono natūra 8,7 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje, dabar Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sen. komplekso „(duomenys neskelbtini)“ šiaurinėje dalyje, gyvenamiesiems namams (detaliajame plane pažymėtų skaičiais l, 2, 3, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 92, 93) statyti ir eksploatuoti, vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo šalia (duomenys neskelbtini) ežero; priteisti iš Lietuvos Respublikos UAB „JGK Statyba“ naudai turėtas 305 527Lt. statybos išlaidas; priteisti iš Lietuvos Respublikos UAB „JGK Statyba“ padarytą 338 580 Lt žalą (negautas pajamas). 

76.       Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nurodė, jog ieškovo ginčijamu 2000 04 12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas. Apie projekto viešą svarstymą buvo skelbta 1999 09 30 viešai, ieškovas turėjo galimybę dalyvauti viešame svarstyme ir susipažinti su projektu, bei administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais apskųsti apskrities viršininko įsakymą. Vilniaus apskrities viršininko administracijas atsiliepdama į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 9,8 ha žemės sklypas ieškovei išnuomotas niekada nebuvo, todėl reikalavimai dėl analogiško ploto suteikimo kitoje vietoje bei turtiniai reikalavimai yra atmestini. Be to, ieškovo nurodytas 9,8 ha žemės sklypas buvo paimtas ne visuomenės poreikiams, o nuosavybės teisių atkūrimui. Ieškovas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nutarimu nustatytų reikalavimų subjektams suteikti teisę nuomoti žemės sklypus be aukciono. Ieškovo nurodytame 9,8 ha žemės sklype nebuvo leidžiama jokia statyba, jis buvo rekreacinės zonos teritorijoje, todėl jokių statybos išlaidų šioje teritorijoje negalėjo būti. Abu atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį dėl administracinio akto nuginčijimo.

77.       Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido įstatymu nustatytą senaties terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 04 12d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas nurodytoje dalyje ieškinį atmesti (CK 1.131 str.). Atstatyti ieškinio senaties terminą šioje dalyje teismas neturėjo pagrindo.

78.       Dėl ieškovų argumentų, kad teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties termino pradžios momentu ir pažeistos teisės nustatymu. Pažymėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pastebėtina, kad ieškovai, naudodamiesi apeliacijos teise, 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo išvados ir argumentų dėl ieškinio senaties instituto taikymo, kuomet ieškinio senatį prašė taikyti atsakovai, nekvestionavo. Tuo tarpu nagrinėjant šią bylą ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje (49 lapas) jau nurodo savo nesutikimą su ieškinio senaties terminų trukme ir jų skaičiavimu, kas reiškia, kad rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimas priklausė tik nuo pačios ieškovės valios (CPK 12, 13 straipsniai).  

79.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Šis teisinis reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą  Nr. 2-123-258/2008, turėjo nustatinėti ir nustatinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar UAB „JGK Statyba“ ginčijamas aktas pažeidė ieškovės teises, kurias ji sieja su ginčo žemės naudojimu, todėl 2008 m. balandžio 3 d. sprendime teismas pagrįstai sprendė dėl faktinių nuomos teisinių santykių bei pasisakė dėl jų galiojimo ir pasibaigimo aplinkybių. Kaip jau minėta, Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsiliepdama į ieškovo ieškinį ir prašydama taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad 9,8 ha žemės sklypas ieškovei išnuomotas niekada nebuvo. Todėl ieškovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendime neturėjo teisės pasisakyti dėl ieškovės teisės į ginčo žemę, dėl kurios ir buvo priimtas jos ginčijamas administracinis aktas, o pasisakęs dėl jos peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, yra neteisingi.

80.       2008 m. balandžio 3 d. sprendime teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedelis (b.l.31) tvirtina faktą, jog Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (gyvenamųjų namų kompleksui statyti buvo suteikta 42,8 ha žemės Paminėto Vyriausybės nutarimo priedėlyje (b.l.31) nurodytas žemės naudojimo terminas – nuolatinis. Todėl vertino, kad pagal tuo metu galiojusias imperatyvias CK nuostatas reiškė, jog ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip dešimt metų (galiojęs CK 299 str.). Paminėtame priedėlyje nurodytos žemės suteikimo sąlygos ir užmokestis sudaro pagrindą pripažinti, kad tarp nuomotojo – valstybinės žemės savininko ir nuomininko buvo žemės nuomos santykiai. Galiojęs CK 297 straipsnis nustatė, kad nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį. Žemės suteikimo sąlygose buvo nurodytas užmokestis, kurį organizacija turėjo sumokėti už suteiktos žemės nuomą. Paminėtose įstatymų nuostatuose galiojęs maksimalus nuomos terminas reiškė, jog kai pagal nuomos sutartį nuomos terminas nėra nurodytas ir nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties, tai sutartis laikoma pasibaigusia suėjus galiojusio CK 299 str. terminui. Sutartis galėjo būti atnaujinta tik sudarius sutartį naujam terminui (galiojęs CK 301 str.). Teismas sprendė, kad 1990 05 25 aktu perdavus Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai 42,8 ha žemės sklypą, žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24 ir byloje nėra įrodymų, jog žemės nuomos sutartis tarp šalių buvo atnaujinta.  Taip pat teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu, išskyrus paminėto įstatymo nustatytus atvejus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atitiktų nustatytas išimtis, todėl teismas sprendė, kad atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo nurodė jame savo argumentus dėl šio teismo byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu žemės suteikimą ieškovui prilygino nuomos sutarčiai ir, taikydamas senojo CK 297, 299, 301 straipsnių nuostatas, nepagrįstai ignoravo CK 298 straipsnį.

81.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą  Nr. 2A-484/2008 pagal ieškovo UAB ,,JGK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas (civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2008 (Nr. 2-123-258/2008)), šį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas bei teisėtas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.).

82.       Teisėjų kolegija pastebėjo, kad apeliantas teisingai nurodė, jog pagal 1964 m. CK 298 straipsnį nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti įregistruojama, tuo tarpu nagrinėjamu atveju šiuos reikalavimus atitinkanti sutartis sudaryta nebuvo. Tačiau, teisėjų kolegija konstatavo, kad toks trūkumas, turint galvoje buvusią istorinę situaciją bei esant kitiems nuomos teisinių santykių požymiams, negali paneigti realiai susiklosčiusių teisinių santykių prigimties, kadangi teismas teisingai nustatė, kad kiti būtini nuomos teisinių santykių požymiai buvo: žemė buvo perduota naudotis apeliantui, o apeliantas mokėjo nuomos mokestį, ką patvirtino ir apelianto atstovas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje nurodydamas, jog apeliantas manė, kad nuomos sutarties sudarymas yra tik formalumas, todėl mokėjo didelius pinigus, nuomos mokestį. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Audito I skyriaus 1999 m. gruodžio 20 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ieškovas žemės nuomos mokestį už 1992-1998 metus apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą už visą jam išskirtą 42,8 ha žemės sklypą (t. 1, b. l. 233). 

83.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laikė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, kad esant nuomos teisiniams santykiams neterminuotiems, jie nutrūko praėjus maksimaliam įstatymuose įtvirtintam terminui. O pasibaigus šiems nuomos teisiniams santykiams, tolimesni atsakovo veiksmai, atlikti su ginčo žemės sklypu, tai yra žemės reforma, žemėtvarkos projekto tvirtinimas ir pan., turi būti laikomi teisėtais žemės administratoriaus sprendimais dėl patikėto žemės naudojimo. Pasibaigus minėtiems faktiniams žemės nuomos teisiniams santykiams, tolimesnis žemės naudojimas niekaip negali būti siejamas su apelianto teisėmis ir jų nepažeidžia. Pastebėtina, kad apeliantė, kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip ir aptariamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde nurodė į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio suteikiamos apsaugos pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniuose santykiuose nenustatė.

84.       Ieškovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24,  ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jiems suteiktos žemės statusą.

85.       Teismas pažymi, kad šioje ieškovų nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. ne aukciono tvarka 99 metams ieškovei išnuomoto žemės sklypo UAB „JGK Statyba“ (žr. 66 sprendimo punktą) nuomos ir subnuomos (ieškovė 2004 m. dalį sklypo subnuomojo atsakovui UAB „Aljos statyba“), teisėtumo. Taigi, teismas šioje kasacinėje byloje vertino aplinkybes ir davė išaiškinimus dėl žemės sklypo, kuris ieškovei buvo suteiktas gyvenamųjų namų statybai dalies, dėl kurios įstatymų nustatyta tvarka buvo sudaryta nuomos sutartis, t. y. kasacinis teismas pasisakė dėl „ginčo žemės statuso“, kuris buvo nustatytas dar iki ieškovams pateikiant prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo remtis išaiškinimais, kurie buvo priimti kitoje išnagrinėtoje byloje, kurioje ginčo teisiniai santykiai nebuvo panašūs į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinius santykius. Ieškovai šios kasacinės bylos aplinkybes traktuoja sau palankia linkme, neatsižvelgdami į tai, kad toje byloje dėl ginčo žemės nuomos ieškovė buvo sudariusi žemės nuomos sutartį, o Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą, nagrinėjo aplinkybes dėl žemės sklypo dalies, kai dėl suteiktos naudotis žemės buvo susiklostę tik faktiniai nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 05 24 ir nebuvo atnaujinti.      

86.       Pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas). Todėl ieškovai nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą pažeidė CPK 4 straipsnis, 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą bei neužtikrino ieškovams Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies apsaugos, garantuojančios teisę į teisingą teismą.  

87.       Be to, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas diskriminavo ieškovę UAB „JGK Statyba“ ir jos statybos verslą, kai nurodoma į Konvencijos 14 straipsnį, Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, nes tokie teiginiai niekuo nepagrįsti ir yra deklaratyvaus pobūdžio, įvertinus išnagrinėtos bylos faktinį pagrindą, ieškinio dalyką ir joje nustatytas aplinkybes.

88.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) pasakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje N.-H. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.).

89.       Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovais, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 (Nr.2-430-45/2008) ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 galėjo būti siurpriziniai tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Ieškovė realizavo savo teisę į rungtynišką procesą, teikė byloje apeliacinį skundą, jis buvo išnagrinėtas. Todėl vien tai, kad ieškovų netenkino priimti teismų procesiniai sprendimai neteikia pagrindo padaryti išvadą dėl jų teisės į teisingą teismą pažeidimą.

90.       Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje (41 psl.) nurodė, kad kasacinis teismas nusišalino nuo ieškovės teisių gynimo ir nuo sudėtingo teisės taikymo klausimo, nes kasacinio skundo nepriėmė ir teisės taikymo klaidų, turinčių reikšmės visai teisės sistemai laikotarpyje, kai buvo pereinama iš socialistinės santvarkos į demokratinę santvarką ir rinkos ekonomiką, nepasisakė. Kasacinio skundo nepriėmimo pagrindas buvo išimtinai formalus – nesumokėtas žyminis mokestis. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti. Nutartyje ieškovės akcentuojamu žyminio mokesčio nesumokėjimo klausimu pažymėtina, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovo kasacinis skundas paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. Be to, teismas turi nurodyti ir tas nutarties aplinkybes, kurias ieškovė nenurodė, traktuodama šią nutartį sau palankia linkme. Nutartyje konstatuota, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bent vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą, todėl teiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

91.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje C. A. and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje P. and A., peticijos Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Vis dėlto, Konvencijos prasme analizuojant teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimą, vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, o vėlesnis peržiūros procesas gali iš esmės ištaisyti proceso trūkumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2011 m. birželio 18 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje A. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 25512/06). Taigi, ieškovė teikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo, taip pat teikė kasacinį skundą, kurio atitikimas galiojančiam teisiniam reglamentavimui priklausė tik nuo pačios ieškovės valios. Tokiu atveju ieškovės argumentai dėl jos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi, lygiateisiškumo principai) žmogaus teisių apsaugos požiūriu, priimant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008,  nebuvo pažeistos.

92.       Ieškovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 paneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje Nr. 14-1078/04 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-875-05 nustatytas prejudicines aplinkybes, kad UAB „JGK statyba“ yra teisėta teritorijos valdytoja ir naudotoja. Pastaroji nutartis buvo priimta išnagrinėjus atsakovės Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005. Dėl ieškovės nurodytų teismų procesinių sprendimų turinio, kilus atsakovei ir trečiajam asmeniui abejonėms, ar ieškovai jį nurodo teisingai, ar jį netraktuoja sau palankia linkme, teismas bylose nagrinėtą ginčo dalyką ir teismo faktinius ir teisinius argumentus nurodys išsamiau.  

93.       2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje ieškovė UAB „JGK Statyba“ teikė skundą ir prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus Žemėtvarkos skyrių pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir pareiškėjai gyvenamųjų namų statybai suteiktos žemės plotus ir ribas. Pareiškėjo skundas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo patenkintas ir Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas pateikti UAB „Matininkai“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą. Atsakovas buvo įpareigotas kontroliuoti, kad šiame plane būtų pažymėtas pareiškėjos valdomas 33 ha. ploto žemės sklypas, kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas.

94.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu išnagrinėjęs  pareiškėjos UAB „JGK statyba“ skundą nusprendė atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pavesti užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“ įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ribas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  šiame sprendime teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėja teisėtai naudoja 33 ha žemės sklypą, šiuo metu esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sen. ir siekia įteisinti faktinius nuomos santykius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartyje taip pat buvo remtasi 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 14-1078/04 nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuota, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo atsiradę teisiniai  santykiai projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengimo srityje.

95.       Apibendrinant pirmiau ieškovų nurodytas tris bylas galima daryti išvadą, kad ieškovai kėlė reikalavimus dėl skirtingų žemės sklypų projektų rengimo, siekdami įteisinti naudojamos žemės faktinius nuomos santykius, nors bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jiems ginčo žemė buvo suteikta neterminuotai ir jos naudojimo ir valdymo įforminti nuomos sutartimi nereikėjo. Pastebėtina, kas dėl suteikimo žemės sklypo neterminuotai, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 pažymėta, jog bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. jos teisių perėmėjas – atsakovas UAB „ JGK Statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, į kurio plotą pateko dalis ieškovų paveldėtos žemės. Žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai buvo suteiktas iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo priėmimo, t. y. iki kasatoriams pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

96.       Taigi, ieškovų nurodytose trijose bylose nustatytos aplinkybės, kurios iš esmės yra susijusios su ieškovės suinteresuotumu žemės sklypo projektavimo srityje ir jos siekiu įteisinti faktinius nuomos santykius, nebuvo paneigtos Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008. Teismas šiuo sprendimu nepaneigė faktinių nuomos santykių, tik konstatavo, kad kai pagal nuomos sutartį nuomos terminas nėra nurodytas ir nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties, tai sutartis laikoma pasibaigusia suėjus galiojusio CK 299 str. terminui. Sutartis galėjo būti atnaujinta tik sudarius sutartį naujam terminui (galiojęs CK 301 str.). Teismas sprendė, kad 1990 05 25 aktu perdavus Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai 42,8 ha žemės sklypą, žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24 ir byloje nėra įrodymų, jog žemės nuomos sutartis tarp šalių buvo atnaujinta. Todėl priešingai ieškovų tvirtinimui, teismas nepaneigė šio sprendimo 94 punkte nurodytose bylose nustatytų aplinkybių ir nepadarė teismo sprendimo res judicata principo pažeidimo. Todėl teismas atmeta ieškovų argumentus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio suteikiamos apsaugos taikymo pažeidimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 nepaneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje Nr. 14-1078/04 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-875-05 nustatytas prejudicines aplinkybes. 

97.       Teismas sprendžia, kad nors ieškovė UAB „JGK Statyba“ buvo teisėta minėtos valstybinės žemės naudotoja, tarp šalių iš esmės susiklosčius žemės nuomos teisiniams santykiams ir šios nuomos nepratęsus, valstybinės žemės administratorius turėjo teisę spręsti klausimus, susijusius su tolesniu valstybei priklausančios žemės naudojimu, ką rodo tolimesni teismų priimti procesiniai dokumentai pagal ieškovės UAB „JGK Statyba“ skundus bylose, kuriose ieškovų nuomone buvo priimti teismų procesiniai dokumentai pažeidė jų teises. Toliau nurodomi teismų procesiniai sprendimai, kuriuose konstatuoti teisiškai reikšmingi faktai, kurių reikšmę ieškovai siekia įvertinti sau palankia linkme, neakcentuojant šių faktų nustatymą sąlygojusių aplinkybių.     

98.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dvejomis 2005 m. spalio 5 d. priimtomis nutartimis atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kurioje buvo priimtas ieškovų nurodomas kaip palankus jiems 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Bylos atnaujinimo pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo m. gruodžio 16 d. sprendime buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs atnaujintą administracinę bylą Nr. I-386-142/2009 2009 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą (žr. sprendimo 84-85 punktus), o pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundą, konstatavo, kad iš sprendimo (2004 m. gruodžio 16 d.) turinio ir jo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas, patenkintas nebuvo.

99.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai, teikdami apeliacinį skundą dėl  2009 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009 nurodė, kaip ir nagrinėjamoje byloje (ieškinio 2.9 p.), kad teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką (R. prieš Russia, Nr. 52854/99, priimtą 2003-07-24; P. prieš Russia Nr. 69529/01, priimtą 2004-11-18), nustatančią, kad teismas turi būti ypač atidus iš naujo nagrinėjant bylą, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi kruopščiai patikrinti, ar bylos atnaujinimo pagrindu paprastai nebuvo siekiama per naują bylos nagrinėjimą pasiekti kitokio kitai šaliai palankaus sprendimo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas šiuo aspektu bylos netyrė. Tačiau nutartyje teismas detaliai atsakė į šiuos apelianto argumentus ir konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atnaujinus bylą buvo siekiama kitai šaliai palankaus sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti.

100.       2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas savo skundą tikslino ( V tomas, b. l. 41-53). Patikslintu skundu prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pateikti projekto rengėjui – UAB korporacijai „Matininkai“ – jo parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini)e (vėliau-JGK „(duomenys neskelbtini)“) detalųjį planą, o taip pat įpareigoti atsakovą kontroliuoti, kad 1 500 gyventojų pareiškėjai suteiktas 33 ha plotas ir ribos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme būtų pažymėti, kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančio 2008-09-26 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta pasibaigusia 1999-09-01 žemės reformos žemėtvarkos projektų darbų atlikimo sutartis Nr. 4 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje Lietuvos Respublikos 1996 -04-24 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtoje Vilniaus miestui, pagal kurią korporacija „Matininkai“ ginčo teritorijoje vykdė žemės reformos projektavimo darbus, bei 2008-10-30 Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančios, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo teritorijoje minėtas paslaugas teikia UAB „Arlitanus“, darytina išvada, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų taip kaip jie suformuluoti patikslintame skunde.

101.       Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas savo teisę reikalauti 33 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei ( skundo reikalavime pažymėti) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grindžia Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedėliu Nr. 5. Dėl šiuo potvarkiu pareiškėjui suteikto žemės sklypo ir dėl to susiklosčiusių teisinių santykių tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės valdytojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl dalies žemės sklypo – 9,8 ha žemės ploto, tačiau pareiškėjas teisę į minėto ploto sklypą kildino taip pat iš minėto Vyriausybės 1990 05 16 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedėlio. Minėti teismai pasisakė, kad nustatytos bylos aplinkybės ( sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindą teigti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir pareiškėjo buvo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 05 24, sutartis atnaujinta nebuvo. Konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas iš naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada šioje byloje, kad pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo 1990 05 16 Vyriausybės potvarkis (duomenys neskelbtini), šiuo aktu pareiškėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą minėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę.

102.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta dėl ieškovų įsitikinimu jų teises pažeidusių 2009 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, ir 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, pažymėtina, kad ieškovai savaip interpretuoja jų skundo atmetimo aplinkybes šiuose teismo procesiniuose sprendimuose, akcentuodami tik Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kai procesas byloje buvo atnaujintas todėl, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ginčo teritorijoje dėl kurios buvo priimti teismo sprendimai ir būtent dėl žemės, kurios nuomos sutarties sudarymo ieškovai tik siekė, tačiau jos dar nebuvo sudarę.

103.       Ieškovai nurodo, kad jų teises taip pat pažeidė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010, kuriuo buvo sudarytos sąlygos neteisėtam NŽT veikimui, varžant ieškovės naudojimo teisę per užstatymui skirto žemės ploto mažinimą, kartu klaidinant išieškotoją ir antstolę V. M., kad UAB „JGK Statyba“ 33,0 ha ploto valstybės išperkamoje teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami.

104.       Iš šioje byloje priimto procesinio sprendimo matyti, kad pareiškėja buvo padavusi patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste S. D.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste S. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste M. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste A. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste A. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste S. S.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste S. Ž.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste T. F.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste A. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste V. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste R. V.; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste I. V.”. Nagrinėjama byla sujungta su byla Nr. I-2305-38/2008, kurioje pareiškėja reiškia reikalavimą atsakovams V. F. V., S. P., E. V. atlaisvinti 2,0600 ha ploto žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k. (tomas 3 b. l. 3–7).

105.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius teritorijos planavimo dokumentus ir teismo teritorijų planavimo ekspertizės išvadas darė besąlygišką išvadą, kad ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-11 įsakymo „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi patvirtinti žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti ir suformuoti žemės sklypai, projekto papildyme pažymėti numeriais 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, į kuriuos pareiškėjos ginčijamais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės, nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) 42,8 ha  žemės sklypo, suteikto Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų namų direkcijai, teritoriją. Teritorijoje, kurioje yra nagrinėjami ginčo žemės sklypai, pareiškėjai priklausančių namų valdų (sodybų) sklypų, pastatų, įrenginių nėra. Duomenų, kad ginčo žemės sklypų teritorija yra suteikta pareiškėjai individualių gyvenamųjų namų statybai, taip pat nėra. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės sklypų jai suteikimo ir valdymo pagrindo teisėtumą. Todėl pareiškėjos nurodyta ginčo žemės teritorija negali būti laikoma valstybės išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme pagal pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nurodyti atvejai, kai žemė negali būti privatizuojama. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji  užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė, kad ji jokio intereso šioje byloje neturi. Taigi, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su galiojančiu žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu. Pareiškėja ginti viešąjį interesą nagrinėjamu atveju neturi teisės ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis). Todėl pareiškėjos skunduose nurodyti kiti argumentai nėra reikšmingi ir teismo nevertinami. Pareiškėjos reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

106.       Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010 buvo paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2351/2011. Šioje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas tikslą visapusiškai išaiškinti UAB „JGK Statyba“ keliamam ginčui reikšmingas aplinkybes, 2009 m. liepos 21 d. nutartimi skyrė teismo teritorijų planavimo ekspertizę (t. VII, b. l. 90-96). Išanalizavęs 2010 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tekstinę bei grafinę dalis, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime jis vienareikšmiškai pripažino, jog žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti ir suformuoti žemės sklypai, pažymėti numeriais 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skirtą 42,8 ha teritoriją. Teisėjų kolegija, patikrinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktą faktinių bylos aplinkybių vertinimą, teisės aiškinimą ir taikymą (ABTĮ 136 str.), minėtai pozicijai visiškai pritarė. Nurodė, kad matyti, jog ant žemės reformos žemėtvarkos papildymo projekto (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje plano įbraižyta 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta 42,8 ha teritorija tame plote, kuriame išsidėstę žemės sklypai Nr. 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, nepersidengia (t. VIII, b. l. 48a). Abejoti aptartomis eksperto išvadomis teisėjų kolegija neturėjo svarių priežasčių, todėl vadovaudamasi šiuo įrodymu konstatavo, kad atsakovo 2006 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pareiškėjo teisių jo skunduose nurodyta apimtimi ir būdu nepažeidė.

107.       Ieškovai tvirtindami, kad šie teismų procesiniai sprendimai neteisėti, nenurodo jokių teismų padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kas suponuotų jų kaltę ir valstybei pareigą atlyginti ieškovų prašomą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Ieškovai kartoja savo argumentus, kurie jau buvo vertinti paminėtose bylose, kas teikia pagrindą manyti, kad byloje dėl žalos atlyginimo yra siekiama iš naujo išnagrinėti jų reikalavimų pagrindą. Ieškovai mini Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atnaujintą administracinę bylą Nr. I-386-142/2009, 2009 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą (žr. sprendimo 84-85 punktus), o pareiškėjo skundą atmetė. Todėl priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2351/2011  teismai negalėjo pažeisti jau panaikinto 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo res judicata galią ir nepažeidė UAB „JGK Statyba“ teisės į teisingą teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

108.       Dėl ieškovų manymu neteisėtų teisėjų veiksmų, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-277-340/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014.

109.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004-12-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos” 12 punktą ir suderintų su UAB “JGK Statyba” 1500 gyventojų komplekso “ (duomenys neskelbtini)” individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sen. ribas. Sprendime nurodyta, kad pagal Žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos”(toliau tekste Metodika) 40 punktą, kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Projekto svarstymas ir derinimas yra vienas iš projekto rengimo ir įgyvendinimo etapų (metodikos 9.4 p.). Kadangi žemės sklypo ribos nederinamos su pareiškėja, tuo yra ribojama jos teisė dalyvauti rengiant žemės reformos projektą. Todėl ši pareiškėjos teisė turi būti ginama. Pagal Metodikos 90 punktą žemėtvarkos skyrius kontroliuoja žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, todėl konstatuota, kad yra pagrįstas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti Tvarkos 12 punkto vykdymą.

110.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A8-875-05 pagal atsakovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB “JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, jį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

111.       Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A756-818/2013 matyti, kad atsakovės NŽT prie ŽŪM prašymas atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą dėl to, kad buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, nebuvo patenkintas, nes atsakovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 d. numatytą vienerių metų, tiek to paties straipsnio 3 dalyje numatytą penkerių metų naikinamuosius terminus. Dėl atsakovės argumentų, kad po tikrinamų teismo sprendimų susiklosčiusių aplinkybių ji negali įvykdyti sprendimo, teisėjų kolegija nurodė, kad šie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti aptariamų naikinamųjų terminų pažeidimą.  Taigi, tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 liko neįvykdytas, nors buvo panaikintas prejudicinę reikšmę priimant šį sprendimą turėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, sąlygojo būtent tai, kad procesas byloje nebuvo atnaujintas dėl naikinamojo termino suėjimo.   

112.       Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos dokumentų apžiūrai prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „JGK Statyba“ 2005 m. spalio 5 d. prašymu  kreipėsi į antstolę V. M. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priverstinio vykdymo.  

113.       Vykdomojoje byloje yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Šia nutartimi buvo nutarta dalinai pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 vykdymo tvarką ir nustatyti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2 mėn. terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios nutarties atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija teikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau jos prašymas LVAT 2007 m. spalio 18 d. nutartimi nebuvo patenkintas. VAAT 2008 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas išaiškinti 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005, kokiu būdu ji turi suderinti 33 ha žemės sklypo ribą su pareiškėja.

114.       Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10191-809/2012 išnagrinėjo antstolės V. M. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys skolininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, išieškotojas UAB „JGK statyba“ ir paskyrė skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. R. baudą po 20 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2011-11-28 iki sprendimo įvykdymo, išieškotiną išieškotojo UAB „JGK statyba“ naudai iš asmeninių L. K. lėšų. 

115.       Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-277-340/2013 išnagrinėjo išieškotojo UAB „JGK Statyba“ ir skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, šią nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – antstolės pareiškimo dėl atsakomybės taikymo skolininkui Nacionalinės žemės tarnybai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 nevykdymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą lėmė prejudicinę reikšmę turėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kuriame nurodyta, jog UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdo 33 ha ploto žemės sklypą. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išnagrinėjęs bylą iš naujo teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu, kuriame, įvertinus sklypo suteikimo sąlygas ir mokėtą mokestį, konstatuota, kad valstybinės žemės savininką ir UAB „JGK statyba“ siejo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad, pasibaigus teisiniams santykiams, kurių atsiradimo pagrindas buvo Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis (duomenys neskelbtini), šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, jog atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir Vyriausybės potvarkiu suteiktą sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šį 2009 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 146-163).

116.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir jo teisinius padarinius, susidarė tokia teisinė situacija, kad išieškotojas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą, neteko teisės reikalauti, jog Nacionalinė žemės tarnyba pažymėtų 33 ha sklypą, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, nes UAB „JGK Statyba“ nėra teisėta tokio sklypo valdytoja. Dėl to, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra panaikintas (Nacionalinės žemės tarnybos prašymas atnaujinus procesą byloje panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą netenkintas, atsižvelgiant į suėjusį naikinamąjį senaties terminui), tačiau jo įvykdymas objektyviai nėra galimas, nes prieštarauja bendriesiems CPK taikymo principams ir susijusiose bylose priimtiems bei prejudicinę galią turintiems teismo sprendimams. Panaikintame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytos išvados apie UAB „JGK Statyba“ 33 ha žemės sklypo valdymo teisę ir šio sklypo teisinį statusą buvo pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad išieškotojas UAB „JGK Statyba“, žinodamas, jog nėra teisėtas viso 33 ha žemės sklypo valdytojas, ir toliau reikalaudamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą, elgiasi nesąžiningai. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nutartis negali būti grindžiama vien formaliu teisės normų taikymu. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas negali būti įvykdytas, taip pat į tai, jog įstatymų leidėjas nereglamentuoja tokios teisinės situacijos, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą naikintina.

117.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014 išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „JGK Statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl atsakomybės taikymo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „JGK Statyba“ ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

118.       Kasacinis teismas konstatavo, kad kasatoriaus teisės į žemės sklypo ribų derinimą atsiradimo pagrindas – teisė išsinuomoti žemės sklypą. Tai reiškia, kad teisė reikalauti suderinti sklypo ribas yra išvestinė iš teisės valdyti atitinkamą žemės sklypą. Išvestinės teisės paskirtis – užtikrinti tinkamas sąlygas pirminei valdymo teisei įgyvendinti. Pasibaigus pirminei teisei, pasibaigia ir išvestinė teisė, nes nelieka nei jos atsiradimo pagrindo, nei buvusio jos įgyvendinimo tikslo. Šiuo atveju teismų sprendimais kitose bylose tarp tų pačių asmenų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimti administracinėje byloje Nr. I4-1078/04) nustatyta, kad kasatoriaus turėta iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti žemės sklypą pasibaigė (išskyrus dėl 6,3033 ha), vadinasi, baigėsi ir teisė reikalauti suderinti 33 ha sklypo ribas. Kasatoriaus turėtos teisės įgyvendinimas vykdant teismo sprendimą, priimtą pagal tuo metu nustatytas aplinkybes dėl jo teisės į 33 ha žemės valdymą, kurios šiuo metu yra pasikeitusios. Nurodytame sprendime nustatytas įpareigojimas pažymėti tokio sklypo ribas šiuo metu nėra įmanomas, nes tokio sklypo kasatorius nevaldo ir neturi teisės jį valdyti. Jei valdymo teisę į nurodytą žemės sklypą šiuo metu turi kitas asmuo, tai būtent jis turi ir teisę reikalauti įgyvendinti iš šios pirminės teisės išvestines teises. Pažymėta, kad teismo sprendimo įgyvendinimas gali pažeisti dabartinių žemės sklypo valdytojų teises. Be to, žemės sklypo ribų derinimas yra žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sudėtinė dalis. Kasatorius siekė, kad žemėtvarkos projektu jam būtų suprojektuotas 33 ha dydžio sklypas. Pirmiau nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu atmestas kasatoriaus reikalavimas dėl kito žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktino veiksmo – 33 ha žemės sklypo pažymėjimo žemėtvarkos projekte kaip valstybės išperkamo ir neprivatizuojamo.

119.       Teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nurodė, kad, be to, jog kasatorius neturi valdymo teisės į tokio dydžio žemės sklypą, jau yra patvirtintas ir nenuginčytas atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektas (jo papildymai). Paminėjo, kad kasatorius teisme ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tam tikras dalis, tačiau jo reikalavimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmesti (administracinė byla Nr. I-148-484/2010). Taigi teismo sprendimo dalies dėl 33 ha žemės sklypo ribų suderinimo vykdymas dar ir dėl šios priežasties būtų beprasmis ir nesukeltų teisinių padarinių. Esant situacijai, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, nors ir nepanaikinto instancine tvarka, jo negalima įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiškai reikšmingų faktų, nėra pagrindo skolininkui taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas sankcijas už teismo sprendimo nevykdymą.

120.       Teismas pažymi, kad ieškovai pirmiau detaliai aptartuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 negalėjimo įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiškai reikšmingų faktų nevertino kaip priimtų padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės taikymo klaidą ar pažeidus res judicata principą. Ieškovai tik darė išvadą, jog teismai priėmė EŽTT praktikai prieštaraujantį procesinį dokumentą, kuris sudarė pagrindą grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą. Pastebėtina, kad pasikeitę aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie buvo peržiūrėti instancine tvarka, ieškovei įgyvendinant rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus. Kaip jau paminėta pirmiau, ieškovei buvo žinoma, kokie prejudiciniai faktai sąlygojo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priėmimą, todėl ieškovės UAB “JGK Statyba” reikalavimas vykdyti sprendimą, kuris dėl pasikeitusių aplinkybių negali būti įvykdytas, nesuponuoja išvados, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo, suponuojančias valstybės civilinę atsakomybę (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

121.       Ieškovai žalos jų teisėms padarymą sieja ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3776-208/2016, kuri buvo išnagrinėta pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK statyba“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. UAB ,,JGK statyba“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl skundų nagrinėjimo“; 2) įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį (-is) dėl 1990 m. gegužės 25 d. aktu perduotos nuolatiniam naudojimui ir detaliuoju planu suplanuotos 1 500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės teritorijos (sklypo) dalies, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta prie laisvos valstybinės žemės fondo (Nr. 71, 72, 73, 74) ir kurios 1,3 ha plotas UAB „Arlitanas“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėtas skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini).

122.       2016 m. sausio 29 d. sprendime teismas nurodė, jog teismai nustatė, kad žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis nebuvo atnaujinta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009). Pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo aktu pareiškėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą paminėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieškovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas išimtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka“. Teismo vertinimu, iš pacituotų teismų sprendimų matyti ir neginčytinai nustatyta, jog žemės nuomos santykiai yra pasibaigę, todėl pareiškėjo argumentą, jog jo teisę išsinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka pagrindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. aktas, kurie yra galiojantys, bei daugiau nei prieš 20 metų įvykęs teritorijos perdavimas užstatymui ir jos naudojimas statiniams statyti ir eksploatuoti, atmetė kaip nepagrįstą.

123.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl 2016 m. sausio 29 d. sprendimo, paliko jį nepakeistą. Nutartyje teisėjų kolegija plačiai pasisakė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių ir esminių savybių: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Nurodė, kad dėl pareiškėjui suteikto žemės sklypo nuomos santykių, teisinių pagrindų jiems pasibaigti ir pareiškėjo teisių į valstybinės žemės nuomą jau yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai šiose bylose: Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014. Šiose bylose konstatuota, kad žemės sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis sudarė pagrindą pripažinti, jog tarp valstybinės žemės savininko ir pareiškėjo buvo žemės nuomos santykiai, tačiau žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis nebuvo atnaujinta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009). Pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis šiuo teisės aktu pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą paminėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieškovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas išimtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka“.

124.       Teismas pažymi, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės ieškovams buvo žinomos iki Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3776-208/2016 iškėlimo, todėl joje 2016 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas neturėjo ieškovei būti nenuspėjamas, siurprizinis, ar siejamas su jos teisėtais lūkesčiais, ar vertinamas kaip juos pažeidžiantis. Teismas vertindamas ieškovų nurodytus argumentus dėl paminėtų teismų procesinių dokumentų nesutinka su ieškovais, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Teismai, priimdami pastaruosius procesinius dokumentus kaip tik laikėsi įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir res judicata galios ir ieškovai neturėjo pagrindo tikėjosi, kad pirmiau priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes teismai, nagrinėdami naujai iškeltą bylą, vertins iš naujo ir skirtingai, tuo pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas bei ieškovų nurodytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad aptariami procesiniai teismų sprendimai pažeidė ieškovų teises.

125.       Dėl ieškovų argumentų dėl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimo nurodytina, kad ieškovai remiasi byla S. r. Slovakia, No. 44277/98, 24 June 2003, kurioje EŽTT konstatavo teisėto lūkesčio, kilusio iš nuomos sutarties ir gintino kaip „possessions“ buvimą, tačiau jis buvo konstatuotas kai nuomininkų teisės ir lūkesčiai yra pagrįsti nuomos sutarties sudarymu, tada ginami Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Nagrinėjamos bylos atveju esant neapibrėžtam perdavimui naudotis žemės sklypu ir nuo 2000 m. gegužės 24 d. traktuojant, kad pasibaigė žemės nuomos teisiniai santykiai, ieškovų teisės neturėtų būti ginamos taikant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nenustatyta, kad ieškovai turėjo neribotą teisę naudotis jiems perduotu naudotis žemės sklypu ir jame statyti statinius, kurie pagal bylos duomenis iki faktinių nuomos santykių pasibaigimo nebuvo pastatyti.  

126.       Ieškovai nurodo, kad laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. (teismų procesinių dokumentų, ieškovų manymu, pažeidusių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio ir 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas priėmimo laikotarpis) buvo diskriminuojami, šeimos verslo atžvilgiu įvykdytas „teisingumas“ tapo tik iliuzija. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir nuostata, kad ji neturėjo galimybės įrodyti, jog teisminė praktika, sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus, buvo skirtinga, kai ji yra prieinama ieškovams, kuriuos atstovauja kvalifikuoti teisininkai. Teisę kreiptis į teismą realizuoja suinteresuotas asmuo, o pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, kadangi teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Todėl ieškovės argumentai dėl teisminių ginčų gausos, priklausė tik nuo jos valios, kai reiškiami reikalavimai buvo išskaidyti į atskiras bylas, teismas jas išnagrinėjo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti ieškovų nurodomų Konvencijos pažeidimų, t. t. ir tai, kad ieškovai buvo diskriminuojami (Konvencijos 14 straipsnis).

127.       Ieškovas J. G. diskriminaciją jo atžvilgiu sieja su teismo sprendimų vykdymu, tačiau nevertina teismų sprendimų aplinkybių, kuriomis buvo pagrįstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, nors ir nepanaikinto instancine tvarka, negalėjimas įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiškai reikšmingų faktų, kurios šiam atsakovui, kaip Bendrovės akcininkui, turėjo būti žinomos ir byloje nebuvo paneigtos. Priimant ieškovų nurodytus procesinius sprendimus nenustatyta teisėjų neteisėtų veiksmų, nes nebuvo padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, todėl ieškovo nurodomas Bendrovės akcijų paketo nuvertėjimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu teismų  procesinių sprendimų priėmimu.  

128.       Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 teisingai konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieškovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas išimtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka“. Tuomet ieškovo J. G. atstovo baigiamojoje kalboje nurodyti argumentai, kad šiuo sprendimu pasibaigė jo šeimos statybos verslo esminės dalies de fakto ekspropriacijos įteisinimas, ar, kad teismų procesiniais sprendimais buvo padarytas ieškovo asmeninio gyvenimo apsaugos pažeidimas, yra tik deklaratyvūs, pagrindžiantys šio ieškovo užimtą poziciją byloje. Tuo tarpu ieškovas A. K. neturtinę žalą sieja su jo buvimu darbo santykiuose su ieškove ir Konvencijos 8 straipsniu, ginančiu teisę į privatų gyvenimą. Bet ši Konvencijos apsauga taikoma asmeniui, kuriam apribojama galimybė užsiimti pasirinkta veikla ir tuo rituojama jo teisė į darbą. Nagrinėjamu atveju šio ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas nei vienas teismų procesinis sprendimas, o teisė užsiimti pasirinkta veikla suprantama, kaip teisė į darbą, bet ne teisė gauti pelną, užsiimant pasirinkta veikla. Todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovas A. K., kaip samdomas asmuo – UAB „JGK statyba“ vadovas, savo reikalavimus, susijusius su jo netenkinančiu darbo užmokesčiu, turėjo kelti savo darbdaviui arba spręsti klausimą dėl darbovietės keitimo, taip išvengiant jo nurodomos situacijos, kai dėl minimalaus gaunamo darbo užmokesčio gali būti mokama mažesnė nei vidutinė pensiją.

129.       Ieškovai mano, kad bylų nagrinėjimas per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., suponuoja Konvencijos 6 straipsnio pažeidimus.

130.       Teismas pažymi, kad proceso trukmės pagrįstumui įvertinti taikomi šie kriterijai: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir kompetentingų valdžios institucijų elgesio bei ginčo reikšmės pareiškėjui (žr., F. v. France (GC), no. 30979/96, par. 43 ECHR 2000-VII). Tačiau iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad nacionalinių procesinių terminų nesilaikymas savaime nereiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Kiekvienu atveju vertinama, kokio pobūdžio šie delsimai (kokia apimtimi jie viršyti), kokį poveikį šie delsimai turėjo bendrai proceso trukmei ar tam tikrai procesinei teisei (kokia apimtimi sumažėjo jos veiksmingumas), kokia yra bendra proceso trukmė ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiri dideli proceso uždelsimo periodai gali nulemti EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą per protingą laiką pažeidimą, net jei bendra proceso trukmė nebuvo per ilga (žr., pvz., M. v. Poland, no. 37641/97, 2 December 2003; P. v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011; M. T. P. v. Romania, no. 34071/06, 27 October 2009; kt.). Vis dėlto EŽTT praktika atskleidžia ir tai, kad atskiri, tarpiniai proceso uždelsimai gali ir nenulemti „trukmės“ pažeidimo, jei bendras bylos išnagrinėjimo laikas yra itin trumpas, byloje kilo sudėtingų klausimų ir pan. (žr., pvz., Z. v. Poland, no. 26622/95, decision of 29 November 1995 – bendra proceso trukmė 1 m. 10 mėn.).

131.       Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė 10 teismų procesinių dokumentų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 . nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis), kuriuos priimant, jų manymu,  buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Teismas pažymi, kad  valstybės atsakomybės dėl nacionalinių procesinių terminų nesilaikymo klausimas analizuotinas nacionalinių teisės normų kontekste, tačiau ieškovai nenurodė jokių argumentų, susijusių su kiekvienos bylos proceso trukme. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad bylos procesine trukme būtų laikomas laikotarpis nuo pirmosios bylos iškėlimo iki paskutiniosios – dešimtosios bylos išnagrinėjimo, o ieškovų nurodomo Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką) pažeidimo teisėjų veiksmuose teismas neturi pagrindo nustatyti.

132.       Ieškovė UAB „JGK statyba“ nurodė dėl teisėjų neteisėtų veiksmų (procesinių sprendimų) patyrė 866 314,71 Eur tiesioginių nuostolių 591000 Eur , 605 378 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinę žalą (jų sudėtis ir paskaičiavimas detalizuota ieškovės atstovo baigiamosios kalbos 1 psl.); ieškovas J. G. – 73 582 Eur turtinę žalą (kontrolinio akcijų paketo vertė) ir 50 000 Eur neturtinę žalą; ieškovas A. K. – 50 000 Eur neturtinę žalą. Teisėjų neteisėti veiksmai ir kaltė byloje nebuvo nustatyti, todėl ieškovų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkinami, nesant įrodytai kaltei, priežastiniam ryšiui tarp kaltų neteisėtų veiksmų (teismų procesinių sprendimų) ir patirtos žalos (CK 6.246 straipsnis, CK 6.247 straipsnis, CK 6.248 straipsnis). 

133.       Tačiau sutiktina su atsakove, kad ieškovė teisme ne viename teismo posėdyje paaiškino, kad darbus ginčo žemės sklype vykdė iki 2008 m., tačiau žalą dėl žemės sklypo vertės padidėjimo skaičiuoja 2017-09-12 datai. Dėl reikalavimo atlyginti 238 428 Eur žalą (3,77 ha (duomenys neskelbtini) parkas) pastebėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Želdynų įstatymo 10 straipsnį,  želdynų ir  želdinių  apsauga, tvarkymas ir kūrimo valdymas yra savivaldybės funkcija ir ieškovei tai buvo žinoma. Tačiau ieškovė tai žinodama, į savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė. Be to, siekiant nuostolių už investicijas į (duomenys neskelbtini) parką, pačios ieškovės sudaryti dokumentai, atsakovės nuomone, nesant kitų jas pagrindžiančių įrodymų, turėtų būti vertinami ypač kritiškai. Byloje esant duomenų apie tai, kad išnuomotoje 6,3 ha ploto dalies ieškovė neužstatė, atsakovė kelia pagrįstas abejones dėl UAB „JGK statyba“ galimybių gauti 605 378 Eur pajamų iš butų pardavimo.  

134.       Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutarties, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutarties, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-15 sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-17 nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutarties priėmimo ir ieškinį atmesti, jeigu būtų nustatyti teisėjų neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas; kt.). 

135.       Ieškovai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas prasidės nuo to momento, kai teismas nustatys Konvencijos nuostatų pažeidimą ir ją sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutarties priėmimu, kuomet ieškovai sužinojo apie konvencinių teisių pažeidimą. Su tokia ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia, net jeigu ir būtų teismas nestatęs ieškovų teisių pažeidimą, nėra pagrindo sutikti. Ieškovai savo konvencinių teisių pažeidimus nurodo dėl kiekvieno teismų priimto ieškinio reikalavimą sudarančio sprendimo. Todėl ieškinio senaties pradžia skaičiuotina pagal kiekvieną ieškovų nurodomą teismų priimtą procesinį sprendimą, jų įsitikinimu, pažeidusį Konvencijos nuostatas.

136.       Teismas taip pat laiko, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, jog byloje taikytinas bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju  teismas sutinka su atsakove, kad taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminą, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškus 2017 m. spalio 27 d., šis terminas yra praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 d.). Tačiau nenustačius teisėjų kaltų veiksmų, ieškinio senaties instituto taikymas yra neaktualus, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama su suinteresuoto asmens teisių pažeidimo momentu, ar sužinojimu apie pažeistą teisę.   

IV. Teismo išvados dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

137.       Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisės aktuose neįtvirtinta draudimo asmeniui gauti žalos atlyginimą iš valstybės už tai, kad jo atžvilgiu valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, tarp jų ir inicijuodamos civilinę bylą, tačiau konstitucinis žalos atlyginimo imperatyvas nepaneigia žalos atlyginimą siekiančio gauti asmens pareigos įrodyti visas pirmiau nurodytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Tokios sąlygos šiuo atveju nebuvo nustatytos, todėl ieškovų ieškinys atmetamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

138.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškinį atmetus, ieškovai neturi teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėtina, kad byloje ieškovai į bylą nėra pateikę bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jų sumokėjimą pagrindžiančių duomenų (CPK 98 straipsnis).

139.       Nagrinėjamu atveju byloje patirta 48,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).

                Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

    Ieškinį atmesti.

    Priteisti valstybės naudai iš ieškovų UAB „JGK Statyba“, j. a. k. 120815910, J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 16,31 Eur (šešiolika eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios priteistos bylinėjimosi išlaidos sumokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

      Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                             Dalė Burdulienė