Civilinė byla Nr. e2S-2250-643/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01795-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13

                                                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės individualių namų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėj byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Investavimas“ ir „NT projektai“ ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų bendrijai „Sėkmės gatvės namai“ dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis kelio servitutu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės UAB „Investavimas“ ir UAB „NT projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei individualių gyvenamųjų namų bendrijai „Sėkmės gatvės namai“ prašydamos įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovėms bei kitiems tretiesiems asmenims naudotis Apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis žemės sklype esančiais kelio užtvarais perduodant kelio užtvarų naudojimo pultą(us), įvedant telefonu numerius ar kitais būdais sudarant galimybę valdyti kelio užtvarus; iš atsakovės ieškovėms priteisti patirtas bylinėjimosi.

2.       Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę leisti ieškovėms laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad įrodymų pakanka padaryti preliminarią išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama pašalinti kliūtis, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir galėtų naudotis kelio servitutu.

3.       Teismas 2021 m. birželio 15 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė terminą iki 2021 m. birželio 21 d. pateikti poziciją dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovė atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Investavimas“ ir „NT projektai“ prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovė individualių gyvenamųjų namų bendrija „Sėkmės gatvės namai“ (juridinio asmens kodas 305293670) įpareigojama leisti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Investavimas“ (juridinio asmens kodas 302419249) ir uždarajai akcinei bendrovei „NT projektai“ (juridinio asmens kodas 304222706) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nevaržomai praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41, nustatytą tarnaujantį kelio servitutą.

5.       Teismas nutartyje nurodė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – nurodė, kad šios sąlygos aiškinimas negali būti suprantamas vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

6.       Teismas įvertino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu atsakovei priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis). Ieškovės prie ieškinio taip pat pridėjo įrodymus, kad minėtas servitutinis kelias yra užtvertas pakeliamu užtvaru. Teismas konstatavo, kad šie įrodymai yra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį ir ieškovų UAB „Investavimas“ ir UAB „NT projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

8.       Atsakovės teigimu, įrodinėjant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, būtina nustatyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo pagrįsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė dėl visiško ginčo objekto eliminavimo ir bylos nagrinėjimo padarymo beprasmiu.

9.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41 atsakovės žemės sklype nustatytas kelio servitutas nėra nustatytas ieškovių naudai ir nesuteikia ieškovėms jokių teisių naudotis žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo” išaiškino, jog žemės sklype esantis kelio servitutas yra nustatytas žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41, naudai. Taigi, tik šiame įsakyme nurodyti žemės sklypai (tarp kurių nėra jokių ieškovėms priklausančių žemės sklypų) yra viešpataujantys žemės sklypai. 

10.       Teigia, kad ieškovės turi privažiavimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų per (duomenys neskelbtini) ir ieškovių bei UAB „LAKRIMA“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi, nekyla joks būtinas poreikis patekti į nurodytus nuosavybės teise valdomas žemės sklypus per atsakovų žemės sklype nustatytą kelio servitutą bei atitinkamai naudotis šiuo kelio servitutu. Tokias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, kadastro žemėlapio ištraukos, kuriose yra atspindima ieškovių galimybė patekti į žemės sklypus per (duomenys neskelbtini) ir pačioms ieškovėms priklausančius žemės sklypus (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kuris ištraukoje yra pažymėtas skaitmenimis 5177 ir žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kuris ištraukoje yra pažymėtas skaitmenimis 5178 (pagal jo kadastro numerį: (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsakovė nurodo, kad jos teiginius pagrindžia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo brėžinys, kuris atskleidžia, kad patekimas į ieškovėms priklausančius žemės sklypus yra suplanuotas ir numatytas būtent per (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės žemės sklype nustatytas kelio servitutas niekada netarnavo ir netarnauja ieškovėms priklausančių žemės sklypų poreikiams užtikrinti, dėl ko ir buvo suplanuotas bei vėliau faktiškai įrengtas alternatyvus patekimas į atitinkamus ieškovėms priklausančius žemės sklypus.

11.       Atsakovės teigimu, ieškovės turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus per (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovėms buvo suteiktas pranašumas atsakovės atžvilgiu.

12.       Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, tokia galimybė numatyta tik kaip išimtinė.

13.       Ieškovės pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Atsiliepime teigiama, kad įrodymai patvirtina, kad ieškovėms nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, į kuriuos pagrindinis patekimas yra atsakovės žemės sklype įsakymu nustatytu kelio servitutu. Atsakovė 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) įsipareigojo netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis. Nustatyto servituto pagrindu buvo išvystyta infrastruktūra, išasfaltuotas ieškovių žemės sklype esantis kelias, kuris jungiasi su atsakovės žemės sklypu.

15.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą svarbūs šie argumentai ir aplinkybės, jog Sutarties ir administracinio akto pagrindu yra nustatytas kelio servitutas atsakovės žemės sklype, pro kurį ieškovės patekdavo į savo sklypus; ieškovės, turėdamos teisinį lūkestį, jog taip ir liks, savo sklypų infrastruktūrą pritaikė būtent pagal atsakovės sklype nustatyta servitutą, t. y. išasfaltavo ir sujungė kelius; įrengus kelio užtvarus atsakovė atsisakė užtikrinti ieškovėms teisę naudotis kelio užtvarais.

16.       Nurodo, kad ieškovėms leidžiant naudotis keliu, jis galės būti naudojamas tik pravažiavimui, t. y. taip, kaip įprastai ir taip jau naudojamas įsakyme nurodytų žemės sklypų savininkų. Dėl to atsakovė faktiškai nepatirs kokių nors ženklių pakitimų ar ženklių nepatogumų. Neleidus UAB „NT projektai“ naudotis kelio servitutu, bus apskritai atimta jos galimybė patekti į savo žemės sklypo valdas. Kitas kelias, kuris pasiekia UAB „Investavimas“ žemės sklypą, yra neasfaltuotas ir prastos kokybės. Įsigydamos sklypus, ieškovės tikėjosi, kad ir toliau galės naudotis kelio servitutu.

17.       Nurodo, kad atsakovės nesąžiningas elgesys pasireiškia kliūčių įrengimu, siekiant apriboti galiojančią ieškovės teisę patekti į savo valdas per atsakovės žemės sklypą. Atsakovė tiek įsakymo, tiek Sutarties pagrindu turi pareigą netrukdyti tretiesiems asmenims, įskaitant ieškoves, naudotis keliu. Atsakovė siekė įrengti kelio užtvaras, objektyviai neturėdama net formalios priežasties abejoti iš įsakymo ir Sutarties kylančios pareigos leisti ieškovėms naudotis keliu egzistavimu.

18.       Ieškovių teigimu, nėra pagrindo vadovautis 2021 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) pateikta informacija, kad kelio servitutas, vadovaujantis sklypų padalinimo projektais, yra nustatytas žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti įsakymu, naudai, o ieškovės neturi teisės naudotis kelio servitutu. Įsakymo turinys kaip tik leidžia daryti išvadą, kad kelio servitutas taikomas ne konkrečių subjektų naudai, o visiems tretiesiems asmenims. Įsakyme nenurodytas viešpataujantis daiktas bei neapibrėžtas subjektų, kurie gali naudotis servitutu, ratas, taigi, kelio servitutu gali naudotis visi tretieji asmenys, įskaitant ieškoves.

19.       Ieškovės taip pat nesutinka, kad į savo žemės sklypus gali patekti kitu keliu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „NT projektai“ į savo sklypus gali patekti tik naudojantis kelio servitutu. Kitų kelių patekti prie jos žemės sklypų nėra. Aplinkybė, kad prie UAB „Investavimas“ yra kitas kelias, nėra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Galimybė į valdas patekti kitu keliu nei per atsakovės žemės sklypą, savaime negali panaikinti arba apriboti įsakymu ir Sutartimi ieškovėms jau suteiktos teisės naudotis keliu.

20.       Ieškovės nurodo, kad jei ginčuose dėl servituto pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti atsakovą netrukdyti per jo žemės sklypą ieškovui patekti į savo sklypo valdas, tai jokiais būdais negali būti laikoma, jog tokiu būdu pirma laiko buvo išspręsta byla, tokia priemonė laikoma prevencine. Ieškovių teigimu, kai prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra prevencinio pobūdžio ir visiškai ar iš dalies sutampa su ieškovų materialiuoju teisiniu reikalavimu, negalima teigti, kad ji negali būti taikoma, nes taip išsprendžiami ne ieškinio reikalavimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

22.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

24.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 2.3-6430-41 su juo patvirtintu žemės sklypo padalijimo projektu pagal detalųjį planą; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo”; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)); situacijos fotonuotraukas; Kadastro žemėlapio ištraukas; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo brėžinį.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei 2021 m. birželio 15 d. rezoliucija buvo nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 21 d. pateikti poziciją dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovė nuomonės nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių įrodymų. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad jie visi galėjo būti pateikiami klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl subjektyvių nuo atsakovės priklausančių aplinkybių pateikti nebuvo, o teikiami tik kartu su atskiruoju skundu. Be to, atskirajame skunde nėra suformuluotas joks prašymas priimti naujus įrodymus, nenurodyta, kodėl tokie duomenys nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, teismas dėl jų nepasisakė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

26.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

27.       Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovėms palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).

29.       Ieškovės suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, pridėjo ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Be to, atsakovė atskirajame skunde neginčijo šios sąlygos egzistavimo, todėl darytina išvada, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas.

30.       Konstatavus, kad ieškovės ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

31.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Ieškovėms nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu atsakovei priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis). Kokiems sklypams tarnauti servitutas nustatytas, įsakyme nedetalizuojama. 2019 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovė įsigijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo netrukdyti ir sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (Sutarties 7.2.2 punktas), patvirtino, kad pirkėjas žino, kad žemės sklypui yra įregistruotas Kelio servitutas (tarnaujantis). Pirkėjas įsipareigoja netrukdyti ir sudaryta sąlygas tretiesiems asmenims nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (Sutarties 8.2.3. punktas). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė įrengė užtvarus kelio servitute, dėl to ieškovės negali patekti į joms nuosavybės teise priklausančius sklypus, nėra.

32.       Apeliantės teigimu, būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra asmens, kurio atžvilgiu taikomosios laikinosios apsaugos priemonės, nesąžiningumas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, jog kelio servitutas atsakovės žemės sklype nustatytas galiojančiu ir nepanaikintu 2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu, jog tokius įsipareigojimus atsakovė prisiėmė pirkimo-pardavimo sutartimi, šioje proceso stadijoje leidžia atsakovės veiksmus, pastatant užtvaras ir neleidžiant ieškovėms pateikti į savo žemės sklypus, vertinti kaip nesąžiningus.

33.       Taip pat nepagrįsti atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog naudojimasis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi, kaip privažiavimu į ieškovių žemės sklypus, nėra objektyviai būtinas, kadangi ieškovės gali patekti į joms priklausančius žemės sklypus kitu keliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas dėl leidimo naudotis kelio servituto atsakovės žemės sklype nustatymo, tokio reikalavimo masto, pagrįstumo bei būtinybės, yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, atskirojo skundo argumentai, jog ieškovės UAB „Investavimas“ ir UAB „NT projektai“ gali patekti į joms priklausančius žemės sklypus ir kitu keliu, nėra reikšmingi sprendžiant, ar skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Išdėstytos pozicijos dėl galimybės į žemės sklypus pateikti ir kitu, o ne servituto būdu, laikomasi ir apygardos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1064-580/2019).

34.       Pažymėtina, jog nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1306-340/2017; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1064-580/2019).

35.       CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovė neginčijo argumento, kad iki 2020 m. ieškovės be jokių apribojimų naudojosi kelio servitutu, nustatytu atsakovės žemės sklype. Dėl šių priežasčių nebūtų pagrįsta teigti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų iškreipta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, priešingai, priemonių pritaikymas užtikrina iki šiol egzistavusią faktinę situaciją iki kol ginčas bus išspręstas iš esmės. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, jog dėl skundžiama teismo nutartimi jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nepatogumų. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo išlaikyti tiek ekonomiškumo, tiek šalių interesų pusiausvyros principai. Atsakovės žemės sklypu ir jame nustatytu servitutu šalių susisiekimui su savo žemės sklypais buvo naudojamasi visą laiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais, tačiau kaip minėta, šiuo atveju tik išlaikoma status quo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nepagrįstai neapribojant atsakovės teisių. 

36.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ieškinio iš esmės, pirma laiko išsprendė, t. y. patenkino ieškovių ieškinio reikalavimą – netrukdyti naudotis kelio servitutu, ir tokiu būdu teismas iš esmės pasisakė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, pareikšdamas išankstinę nuomonę dėl ieškinio reikalavimų.

37.       Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas prima facie įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, tačiau toks įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Kaip minėta, šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai sureguliuojama iki šios egzistavusi padėtis, išlaikant tą pačią faktinę situaciją. Be to, toks apeliantės interpretavimas nepagrįstas taip pat ir todėl, jog visiškai užkirstų kelią taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atvejais, kuomet sudaromos kliūtis naudotis servitutu ir/ar sudaromos kliūtys patekti į savo žemės sklypus, nors tokios apsaugos priemonėmis teismų yra taikomos (žr., pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-254-613/2017).

38.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė atskirajame skunde tokią išvadą paneigiančių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė