Civilinė byla Nr. 2-1487/2013 (S)

                                                                                                Proceso Nr. 2-55-3-00615-2013-3

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3845-640/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovui Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys: Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, uždaroji akcinė bendrovė „Struktūra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Avona“.

          Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

          Ieškovas UAB „Vilniaus statybos trestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijai, prašydamas panaikinti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Verslo inkubatoriaus 2-os sekcijos statybos darbai“ Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. kovo 5 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą.

          Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti atsakovo vykdomą pirkimą ir įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki ieškinio išnagrinėjimo. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas taps ypatingai apsunkintu arba visiškai negalimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

          Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ginčijamo viešojo pirkimo objektas yra nacionalinis ir įgyvendinamas valstybės projektų planavimo būdu. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė rimtų argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Byloje nėra jokių duomenų, kokius nuostolius dėl šių priemonių netaikymo patirtų ieškovas, jeigu teismo sprendimas jam būtų palankus. Argumentas, kad ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, teismo nuomone, nėra pakankamas siekiant pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nepaneigia ieškovo interesų gynybos galimybės tuo atveju, jei būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas ir ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, nes ieškovas tokiu atveju galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

          Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus statybos trestas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad negalima sutikti su teismo teiginiais, jog byloje nėra duomenų, kokius nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo patirtų ieškovas. Iš byloje pateikto ieškovo pasiūlymo galima nustatyti, kad ieškovas, jeigu su juo nebus sudaryta pirkimo sutartis, patirs daugiau kaip 770 000 Lt nuostolių. Iš skundžiamos nutarties turinio galima spėti, kad teismas atsižvelgė į atsakovo teiginius, kad jam kyla grėsmė prarasti 9 200 000 Lt paramą, jei bus sustabdytas pirkimas. Tačiau be akivaizdžiai šiam teisiniam ginčui paruošto „Susitikimo protokolo“ byloje nėra duomenų, patvirtinančių realią grėsmę, kad būtų prarasta minėta parama. Priešingai, Susitarimas Nr. 1 dėl Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo, kuriuo projekto „Bio technologijų parko verslo inkubatoriaus 1-os ir 2-os sekcijų pastatymas ir įrengimas“ įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir minėtas „Susitikimo protokolas“, kuriame numatyta galimybė dar beveik vieneriems metams (iki 2015 m. spalio 1 d.) pratęsti projekto įgyvendinimą, leidžia konstatuoti, kad grėsmė atsakovui prarasti paramą yra tariama ir nepagrįsta. Apelianto nuomone, kur kas realesnė grėsmė viešajam interesui kiltų, jeigu ieškovas bus priverstas prisiteisti iš atsakovo 770 000 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas neturi tiek lėšų, išskyrus lėšas, skirtas projekto įgyvendinimui, jis bus privestas stabdyti projektą dėl lėšų trūkumų, dėl ko projektas bus neįgyvendintas. Teismas turėjo atsižvelgti būtent į šią grėsmę ir apsaugoti viešąjį interesą, sustabdant ginčijamo pirkimo vykdymą. Apeliantas pažymi ir tai, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjamas vykdomas ypatingai greitai, kas dar labiau sumažina neigiamą įtaką projekto įgyvendinimui.

          Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija prašo netenkinti skundo, o tuo atveju, jeigu laikinosios priemonės būtų pritaikytos, įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 3 523 139,60 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Nurodo, kad neatitinka tikrovės apelianto teiginiai, jog grėsmė prarasti projekto „Bio technologijų parko verslo inkubatoriaus 1-os ir 2-os sekcijų pastatymas ir įrengimas“ paramos lėšas yra tariama ir nepagrįsta. Pirma, Ūkio ministerijoje 2013 m. kovo 27 d. vyko rizikingiausių projektų aptarimas, kuriuo nuspręsta papildyti minėto projekto Finansavimo ir administravimo sutartį, įtraukiant punktus, kuriuose būtų aiškiai apibrėžti projekto vykdytojo įsipareigojimai užbaigti projektą laiku. Atsakovo nuomone, nėra jokių garantijų, kad Ūkio ministerija sutiks pakartotinai pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą. Jeigu projekto veiklos nebus pradėtos įgyvendinti likus pakankamam terminui jų įgyvendinimui, Ūkio ministerija gali Finansavimo ir administravimo sutartį nutraukti ir šiam projektui skirtas lėšas perkelti kitų projektų vykdytojams. Antra, siekiant atsakovo ginčijamu viešuoju pirkimu perkamus statybos darbus atlikti iki 2014 m. birželio mėn., kaip reikalaujama pakeistoje Finansavimo ir administravimo sutartyje, darbai turėtų būti pradėti vėliausiai 2013 m. birželio mėn. Trečia, nagrinėjant teorinę projekto veiklų pratęsimo galimybę iki 2015 m. spalio 1 d., pažymėtina, kad tokiu atveju darbai turi būti baigti 2015 m. balandžio 1 d., kadangi reikalinga palikti pakankamą terminą 2-os sekcijos įrengimui, o šie darbai vėliausiai turėtų būti pradėti 2014 m. sausio mėn. Nėra jokios garantijos, kad ši byla bus baigta nagrinėti iki 2014 m. sausio mėn.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Bylos duomenimis, ginčijamas viešasis pirkimas, kurio procedūras ieškovas prašo stabdyti, vykdomas, įgyvendinant projektą „Bio technologijų parko verslo inkubatoriaus 1-os ir 2-os sekcijų pastatymas ir įrengimas“ (toliau – Projektas) pagal Lietuvos 2007-2013 m. laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-2“ (b. l. 17). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2011 m. lapkričio 16 d. sudarytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (b. l. 92-114). Projektui įgyvendinti skiriama iki 9 200 000 Lt, neįskaitant PVM (sutarties 2.2 punktas).

Kadangi Projektas įgyvendinamas nacionaliniu lygiu, o ginčijamo pirkimo objektas yra viena iš Projekto veiklų, darytina išvada, kad šio pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl pirkimo procedūrų sustabdymas gali pažeisti viešąjį interesą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius realią grėsmę prarasti 9 200 000 Lt finansavimą, jeigu dėl ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo būtų neįgyvendintas Projektas. Atsakovo teigimu, 2011 m. buvo bandoma įsigyti Projekte numatytus statybos darbus, dėl kurių šiuo metu pakartotinai vykdomas ginčijamas viešasis pirkimas, tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos. Dėl šios priežasties Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.2 punkte numatytas Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminas (2013 m. gruodžio 14 d.) buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 14 d. (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2013 m. vasario 20 d. pakeitimo susitarimas Nr. 1, b. l. 115). Projektą įgyvendinančios institucijos – VšI Lietuvos verslo paramos agentūros ir Projektą vykdančiųjų institucijos atstovų 2013 m. kovo 25 d. susirinkime konstatuota, kad Projekto įgyvendinimo sparta nepakankama, todėl egzistuoja rizika nebaigti Projekto veiklų iki numatyto termino (b. l. 116-118). Apeliantas nepaneigė atsakovo argumentų dėl realios grėsmės Projekto įgyvendinimui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas pažeistų viešąjį interesą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kokius nuostolius dėl viešojo pirkimo procedūrų nestabdymo patirtų ieškovas tuo atveju, jei būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nepateikė konkrečių duomenų, kokiu būdu jis apskaičiuoja galimus 770 000 Lt nuostolius, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio dydžio nuostolių atsiradimo tikimybės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl realios grėsmės prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą, dėl ko Projektas galėtų būti neįgyvendintas, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje sukeltų didesnę žalą, nei jų netaikymas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galės ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 straipsnis). Tuo tarpu ieškinio netenkinimo atveju viešajam interesui padaryta žala negalės būti atlyginta.

          Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Danguolė Martinavičienė