Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-354/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-000114-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.2.23.1.1; 2.1.4.4.2.5; 2.1.4.4.2.8; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14; 2.4.6.1

nuteistajam Ž. K. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir Ž. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir nuspręsta laikyti, kad Ž. K. yra atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. K. nuteistas už tai, jog tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, ties statomais kotedžais (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. iš E. S. įgijo, laikė su savimi ir gabeno Šiaulių mieste ne mažiau kaip 2,363 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol tos pačios dienos vakare Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino atgal E. S., tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.  Apeliacinis  skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis (apeliantas) nurodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nėra nuo jų priklausomas, iš E. S. jokių narkotinių medžiagų niekada nėra įgijęs, laikęs ir gabenęs. Ikiteisminio tyrimo metu pas jį nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad 2021 m. spalio mėn. pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje jis, neva, įsigijo iš E. S. ne mažiau kaip 2,363 g kanapių (antžeminių) dalių, jas laikė ir gabeno Šiaulių mieste iki tol, kol tos pačios dienos vakare grąžino atgal E. S. Pasak nuteistojo, tai reiškia, kad jo veikoje nėra nustatyti ir atskleisti objektyvieji bei subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismas vadovavosi ne objektyviais bylos duomenimis, o tik subjektyvia liudytojų E. S. ir A. D. nuomone, esą, jis (apeliantas) siekė pakenkti A. D. ir jos atžvilgiu inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

2.2. Liudytojų E. S., G. U. ir A. D. parodymai šioje byloje yra netiesioginiai. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat grindė E. S. ir G. U. parodymais baudžiamojoje byloje Nr. 1-873-953/2022, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo metu jis (nuteistasis Ž. K.) nebuvo apklaustas dėl tariamo narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo bei gabenimo, o vėliau – grąžinimo E. S. Apelianto nuomone, teismas baudžiamosios bylos Nr. 1-873-953/2022 duomenimis pasinaudojo, nes buvo „patogu“ jį nuteisti.

2.3. Teismas surašė abstrakčias išvadas, padarytas neįvertinus įrodymų visumos, nepagrįstai sumenkino jį (apeliantą) teisinančių įrodymų reikšmę. Byloje esančių įrodymų „išsirinkimas“ iš kitos baudžiamosios bylos, nutylint kitus įrodymus, neatitinka BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidžia in dubio pro reo principą. Pasak apelianto, šie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, yra esminiai. Teismo išvados ir bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, nepagrindžia jo kaltės, todėl, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 259 straipsnio 1 dalį), skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,  prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.   

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pripažino Ž. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teisme, atliekant įrodymų vertinimą dėl Ž. K. kaltės, buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų įtvirtinta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-1073/2020, 2K-78-1073/2023).

8. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. 

9. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

10. Pirmosios instancijos teismas Ž. K. kaltę grindė teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų E. S., G. U., A. D. parodymais, nuosprendyje išdėstytais rašytiniais įrodymais, tarp jų – baudžiamosios bylos Nr. 1-873-953/2022 dokumentais.

11. Liudytojas E. S. teisiamajame posėdyje nurodė pasakęs Ž. K., kad turi narkotinės medžiagos – kanapių, Ž. K. paprašė šias narkotines medžiagas perduoti jam. E. S. perdavė kanapes Ž. K., o pastarasis tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms, grąžino šias kanapes E. S., sakydamas nuvežti jas į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame gyveno jo (Ž. K.) buvusi draugė, ir padėti į tame name esantį sandėliuką. Sandėliuku naudojosi Ž. K. buvusi draugė. E. S. parodė, kad sandėliukas buvo užrakintas, todėl jis pakišo narkotines medžiagas po sandėliuko durimis. Ž. K., pasak E. S., norėjo atkeršyti savo buvusiai draugei, ją „pasodinti“, nes ji buvo iškėlusi jam (Ž. K.) bylą, todėl ir paprašė narkotines medžiagas į tą sandėliuką padėti. Tokias pačias aplinkybes E. S., kaip kaltinamasis, nurodė nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-873-953/2022 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36119-21), kurioje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 154–187) jis, be kitų nusikalstamų veikų, buvo nuteistas taip pat ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti, t. y. už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. spalio mėn. pabaigoje–lapkričio pradžioje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ne mažiau kaip 2,363 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė savo nuomojamame bute, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. 7 val. atgabeno į A. D. priklausantį sandėliuką, esantį tarp 3–4 aukštų, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Duodamas dėl šios nusikalstamos veikos parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-873-953/2022, E. S. 2022 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje parodė perdavęs narkotinę medžiagą (kanapes) bendradarbiui Ž. K., kuris tą pačią dieną šią narkotinę medžiagą grąžino jam atgal, kad jis (E. S.) nuvežtų kanapes į Ž. K. buvusios sugyventinės sandėliuką. Iš 2021 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo kopijos (baudžiamoji byla Nr. 1-873-953/2022, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36119-21) matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirmojoje laiptinėje tarp 3 ir 4 aukštų esančiame sandėliuke, durų apačioje prie staktos (išorinėje staktos pusėje) ant grindų rasta pribyrėjusi žalsvos spalvos augalinė medžiaga; išėmus durų varčią, jos apačioje atplėštame kampe rasta įkišta žalsvos spalvos medžiaga su suplyšusios folijos popierėliu (1 t., b. l. 19–31). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 1-873-953/2022, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36119-21) nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, rasta ir paimta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė – 2,363 g (1 t., b. l. 40–43). Iš 2022 m. sausio 26 d. įtariamojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo kopijos (baudžiamoji byla Nr. 1-873-953/2022, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36119-21) matyti, kad E. S. parodė vietą statomame name (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur perdavė narkotinę medžiagą Ž. K., parodė vietą (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur narkotinę medžiagą Ž. K. vėl perdavė jam (E. S.), taip pat parodė namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirmojoje laiptinėje tarp 3 ir 4 aukštų esantį sandėliuką ir vietą ties sandėliuko durimis, pro kur įmetė narkotinę medžiagą į sandėliuko vidų (2 t., b. l. 1–16).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be kitų įrodymų, liudytojo E. S. parodymais nagrinėjamoje (Ž. K.) byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. 1-873-953/2022, taip pat kitais šios išnagrinėtos bylos Nr. 1-873-953/2022 dokumentais, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-873-953/2022, kuriame užfiksuoti E. S. parodymai, dėl E. S. priimtas įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis, kiti bylos Nr. 1-873-953/2022 ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie nagrinėjamos Ž. K. bylos pridėti dokumentai (įvykio vietos apžiūros, E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvada ir kiti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bylos Nr. 1-873-953/2022 dokumentai) buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, nagrinėjant Ž. K. baudžiamąją bylą: pirmosios instancijos teismas minėtus dokumentus paskelbė, juos išvardydamas, be to, kai kuriuos dokumentus perskaitė (3 t., b. l. 18–20, 30–32, 50–53), kaip tai nustatyta BPK 290 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, jog E. S. parodymai abiejose bylose yra nuoseklūs ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti Ž. K. nusikaltimo padarymu. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad, neapklausus Ž. K. byloje Nr. 1-873-953/2022, nebuvo galima vadovautis minėtoje byloje duotais jį kaltinančiais E. S. parodymais. Ž. K. nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-873-953/2022 nedalyvavo, teisės pats ar per gynėją užduoti klausimus E. S. neturėjo, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl disponavimo narkotine medžiaga buvo pradėtas po apkaltinamojo nuosprendžio E. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-873-953/2022 priėmimo (1 t., b. l. 1–10). Tačiau tai nelaikytina kaltinamojo (nuteistojo) teisės apklausti liudytoją (BPK 44 straipsnio 7 dalis) suvaržymu, kadangi nagrinėjant teisme Ž. K. baudžiamąją bylą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, E. S. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju ir Ž. K. turėjo galimybę užduoti jam klausimus bei šia galimybe pasinaudojo.

14. Pirmosios instancijos teismas gretino E. S. parodymus su liudytojų G. U. bei A. D. parodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. S. parodymai atitinka pirmiau nurodytų liudytojų parodymus.  

15. Liudytoja G. U. (buvusi E. S. sugyventinė), apklausiama teisme nagrinėjant Ž. K. baudžiamąją bylą, nebeprisiminė visų bylai reikšmingų aplinkybių, parodė, jog E. S., parsinešęs namo narkotinę medžiagą „žolę“, pasakė, kad „žolę“ kažkur neš, o kur, nurodė neprisimenanti. Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičius G. U. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino, nurodydama, kad parodymai yra teisingi. 2022 m. lapkričio 22 d. G. U., apklausiama liudytoja vykstant ikiteisminiam Ž. K. bylos tyrimui, parodė, kad E. S. 2021 m. spalio mėn. pabaigoje įgijo narkotikų ir parsivežė namo. Šiuos narkotikus – „žolę“ jis vieną kartą parūkė, o likutį atidavė bendradarbiui Ž. K. Po kažkurio laiko, tiksliai neprisimena, E. S. į namus vėl parsinešė susuktą į foliją „žolę“ ir jai paaiškino, kad „žolę“ jam davė Ž. K., o E. S. turės šią „žolę“ nunešti į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laiptinėje tarp 3 ir 4 aukštų esantį sandėliuką ir „pakišti“ Ž. K. buvusiai draugei A. D. E. S. tą padarė Ž. K. prašymu (2 t., b. l. 19–22). Liudytoja A. D. (buvusi Ž. K. sugyventinė), apklausiama teisme nagrinėjant Ž. K. baudžiamąją bylą, parodė, kad, radusi sandėliuke ant žemės padėtą telefoną, paskambino tyrėjai, kuri liepė skambinti į policiją. Atvykę policijos pareigūnai paėmė telefoną, po to vėl atvyko vakare ir, pasakę, jog sulaikė įtariamą asmenį, paprašė atrakinti sandėliuką. A. D. parodė, kad pareigūnai atvedė E. S. ir pastarasis, be kita ko, parodė, kaip, atplėšęs durų fanerą, prikaišiojo paketėlių su narkotinėmis medžiagomis.

16. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai nusprendė, jog Ž. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš E. S. įgijo, laikė su savimi ir gabeno ne mažiau kaip 2,363 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grąžino šią narkotinę medžiagą atgal E. S., ir taip neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, disponavo narkotine medžiaga. Ž. K., įgydamas kanapes iš E. S., laikydamas jas su savimi, gabendamas, o po to šias kanapes vėl grąžindamas E. S., suprato, jog disponuoja narkotine medžiaga ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuteistojo Ž. K. veiksmuose yra visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kuris sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

17. Nenustačius BPK nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

18. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš Ž. K. 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 77, 78–80).

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį apskundė nuteistasis Ž. K. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ž. K. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (3 t., b. l. 71). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad išieškoti prašoma suma yra protinga, ne per didelė ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai, nuspręsdama išieškoti valstybei iš nuteistojo Ž. K. 120 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo Ž. K. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai                                         Boleslovas Kalainis

Zigmas Kavaliauskas

Nijolė Matuzevičienė