Baudžiamoji byla Nr. 1S-171-954/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52105-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 95-29 netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. A. S. anksčiau teistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikintas taikytas lygtinis paleidimas.
3. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2022 m. sausio 10 d.) – 1 metai 27 dienos.
4. Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 95-29 nutarta nuteistajam A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), gyvens su sutuoktine, kurios atžvilgiu panaudotas smurtas. Komisijos nutarime pažymėta ir tai, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių padengta tik maža dalis.
5. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis A. S. apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir tai neužtikrins, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nuteistasis A. S. skunde prašo tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis išsiskyrė su sutuoktine V. S. ir taip įvykdė prokuroro atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo kartu su sutuoktine, prieš kurią buvo panaudotas smurtas. Taip pat nuteistasis pažymi, kad įsiskolinimo suma tik auga, o pataisos įstaigoje įsiskolinimų tikrai nesumokės ir nesumažins, nes čia nemokamos realios algos. Jis dirba, nuobaudų neturi, yra lengvoje grupėje, rekomendacijas įgyvendina. Jau penkis kartus kreipėsi dėl lygtinio paleidimo, tačiau visi kartai buvo atmesti atrašant tuos pačius šablonus. Pasižada būti doru, drausmingu ir sąžiningu Lietuvos piliečiu.
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi nuteistojo A. S. argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino A. S. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis.
9. Nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra įvertinta kaip žema. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta ir kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnis teistumas) bei gyvens su sutuoktine, kurios atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Nuteistasis nurodo, kad su sutuoktine išsituokė ir tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemoje esantis 2022 m. vasario 10 d. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriam įsiteisėjus nutraukta A. S. ir V. S. santuoka, tačiau 2022 m. sausio 3 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis nurodė, kad grįš gyventi su vaikais ir žmona, todėl teisėjų kolegija pagrįstai konstatuoja, kad šiuo atveju net ir išsituokus nuteistasis ketina gyventi su buvusia sutuoktine, kurios atžvilgiu buvo naudotas smurtas ir pagrįstai socialinio tyrimo išvadoje tai išskirta kaip galimas kriminogeninis veiksnys. Nors šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ir toliau nuteistasis A. S. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis A. S. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Nuteistojo A. S. elgesį teigiamai apibūdina tai, kad nuteistasis penkis kartus skatintas, dirba, palaiko ryšius su šeima, yra nuolat jų lankomas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu gauta pažyma, kad A. S. pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus už ką jam skirta nuobauda papeikimas. Nuobauda šiuo metu yra galiojanti ir tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Pažymima, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Tai rodo, nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, nes A. S., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
12. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad būdamas laisvėje jis turėtų didesnes galimybes greičiau dengti įsiskolinimą. Pagal Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistasis atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje, jis nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirba ŽŪM „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba iki šiol ir po bausmės atlikimo ketina joje tęsti darbą. Tai patvirtina, kad tiek pataisos įstaigoje ir paleistas lygtinai, jis turėtų tas pačias pajamas ir tuo pačiu galimybę dengti turimus įsiskolinimus. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nes dirba, tačiau pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus, įsiskolinimų suma yra 50760,27 Eur, išmokėta tik 2022,78 Eur, vaiko išlaikymui – 577,42 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, pataisos namuose dirbdamas ir gaudamas atlyginimą, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje, o gebėjimas savarankiškai užsitikrinti lėšų pragyvenimui legaliais būdais, yra vienas iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo A. S. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Giedraitis
Audrius Meilutis
Jurga Vasiliauskienė