Civilinė byla Nr. e2-393-1112/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01606-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.4.1.7
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 26 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,
sekretoriaujant Karolinai Butkienei,
dalyvaujant ieškovo O. L. atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vlantana“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vlantana“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo O. L. patikslintas ieškinys uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlantana“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Vlantana“ ieškovui O. L. 8160,9 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 1527,4 Eur dienpinigių nepriemoką, 2091,26 Eur delspinigius už nepilną ir pavėluotą atsiskaitymą darbo santykių metų laikotarpiu 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 27 d., remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, priteisti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, t. y. 9 575,28 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2016 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. 4563. Darbo santykiai šalis siejo nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Ieškovas, manydamas, kad darbdavys nepilnai sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį, dienpinigius už komandiruotes 2023 m. birželio 19 d. dieną kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK). 2023 m. liepos 11 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo prašymą DGK atsisakė nagrinėti. Ieškovas susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais (dienpinigių pažyma, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) mato, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš/į komandiruotės, t. y. pagal pažymą apie keliautą laiką, kuris neatžymėtas tabelyje: 1. 2020 m. birželio 17, 18 d. iš Lietuvos į Vokietiją; 2. 2020 m. birželio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą; 3. 2021 m. sausio 3, 4 d. iš Lietuvos į Nyderlandus; 4. 2021 m. gegužės 6, 7 d. iš Lietuvos į Švediją; 5. 2022 m. vasario 11, 12 d. iš Lietuvos į Švediją; 6. 2022 m. gegužės 13, 14 d. iš Švedijos į Lietuvą. Kadangi darbdavio dienpinigių pažymos rodo darbuotoją keliavus iš/į komandiruotes, tačiau darbdavys to nežymėjo tabeliuose, grafikai dėl keliavimo laiko darbuotojui nebuvo pateikti prieš 7 dienas (DK 115 straipsnis), komandiruotės įsakymų nebuvo, ieškovas prašo vadovautis darbdavio dienpinigių pažymomis bei darbuotojo paskaičiavimais ir priteisti papildomą apmokėjimą už neapmokėtas kelionės iš/į komandiruotę valandas. Kaip nurodyta pažymoje keliavimas iš/į komandiruotę truko 100,54 val., 1 val. darbo užmokestis yra 1,65*MVA, todėl kelionės į/ iš komandiruotę laikas apmokėtinas papildomai 1334,77 Eur bruto. Nurodė, kad atsakovo direktorė aplinkybes dėl darbo užmokesčio dydžio pripažino nagrinėjant bylą DGK kitoje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5. punktas reglamentuoja dienpinigių apmokestinimą. Atsakovas dienpinigių neapmokestino, taigi vėlgi pripažino konkliudentiniais veiksmais, kad nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip minimalus atlyginimas padaugintas iš koeficiento 1,65. Ieškovo darbo užmokesčio nepriemoka susideda iš neapmokėto kelionės į/iš komandiruote laiko, priskaičiuotos, bet neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, bet neteisėtai nepriskaičiuotos sumos – taikomas netinkamas 1 val. darbo užmokesčio įkainis, neteisingai skaičiuojamas neišdirbis/viršvalandinis darbas. Darbdavys ieškovui priskaičiavo išmokėti 2020 m. birželio 1d. – 2022 m. birželio 27 d. darbo užmokesčio į rankas 2 815,74 + 5 373,85 + 2 591,42 = 10 781,01 Eur. Už minėtą laikotarpį darbdavys darbo užmokesčio išmokėjo 1 728,91 + 5373,86+ 1837,74= 8 940,51 Eur į rankas, likdamas skolingas 1 840,5 Eur į rankas (3 080,56 Eur bruto).
Patikslintiname ieškinyje ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija dėl 2020 m. birželio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimų. Dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo (suma 2911 Eur) atsakovo nurodoma neva mokama 564,09 Eur už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. dalį darbo užmokesčio bei 2346,91 Eur dienpinigių. Neaišku, kodėl neva mokama tokia atlyginimo suma 564,09 Eur (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2020 m. rugpjūčio 27 d. darbo užmokestis už rugpjūčio, rugsėjo mėnesius dar nebuvo žinomas, be to, nurodyta suma neatitinka darbo užmokesčio dokumentuose nurodytos sumos. Priede prie atsakovo atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 2346,91 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę laikotarpiu 2020 m. birželio 19 d. – 2020 m. rugpjūčio 23 d. priskaičiuoti dienpinigiai yra 2767,80 Eur. Ieškovas paaiškina, kad faktiškai ieškovui grįžus po komandiruotės, atsakovas suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. 2911 Eur (sumokėta 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. 3 dienas po komandiruotės pabaigos), 300 Eur avansas (sumokėtas 2020 m. birželio 23 d.), 100 Eur avansas (sumokėtas 2020 m. liepos 15 d.), viso 3311 Eur, buvo dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu 2020 m. birželio 19 d. – 2020 m. rugpjūčio 23 d. Dėl 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo (suma 3029 Eur) atsakovo nurodoma neva mokama 522,43 Eur už 2020 m. lapkričio, gruodžio mėnesio dalį darbo užmokesčio ir 2506,57 Eur dienpinigių. Neaišku, kodėl mokama tokia atlyginimo suma (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2020 m. lapkričio 27 d. darbo užmokestis už lapkričio, gruodžio mėnesius dar nebuvo žinomas. Priede prie atsakovo atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 2506,57 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. lapkričio 26 d. priskaičiuoti dienpinigiai yra 2044,89 Eur. Ieškovas paaiškina, kad grįžus po komandiruotės, atsakovas suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. visa suma 3029 Eur (sumokėta 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. 1 diena po komandiruotės pabaigos) buvo dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. lapkričio 26 d. Dėl 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo (suma 4564 Eur) atsakovo nurodoma neva mokama 787,31 Eur už 2022 m. gegužės, birželio mėn. dalį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atostoginių ir 3776,69 Eur dienpinigių. Neaišku, kodėl mokama tokia atlyginimo suma (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2022 m. gegužės 17 d. darbo užmokestis už gegužės, birželio mėn., atostoginiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas dar nebuvo žinomas. Priede prie atsakovo atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 3776,69 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę laikotarpiu 2022 m. vasario 13 d. – 2022 m. gegužės 12 d. priskaičiuoti dienpinigiai yra 4 573,75 Eur. Ieškovas paaiškina, kad ieškovui grįžus po komandiruotės, atsakovas suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. suma 4564 Eur (sumokėta 5 dienos po komandiruotės pabaigos), 200 Eur avansas (sumokėta 2022 m. vasario 16 d.), viso 4764 Eur, buvo dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu 2022 m. vasario 13 d. – 2022 m. gegužės 12 d.
Darbdavys taikė neteisingą val. įkainį (turėjo taikyti 1,65 x MVA), be to neteisingai skaičiavo neišdirbį/viršvalandžius (taikoma 1 mėn. suminė darbo laiko apskaita, kiekvieną mėn. skaičiuojami viršvalandžiai, neišdirbis), todėl atsakovas ieškovui neteisėtai priskaičiavo mažesnę sumą, nei turėjo. 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 27 d. darbdavys priskaičiavo darbuotojui 4 654,12 + 8 882,39 + 4 283,34 = 17 819,85 Eur bruto darbo užmokesčio, kai faktiškai turėjo priskaičiuoti 5 521,19 + 10 687,75 + 5 356,48 = 21 565,42 Eur, skirtumas 3 745,57 Eur. Iš viso darbo užmokesčio nepriemoka 1 334,77+3080,56+3745,57=8 160,9 Eur. Ieškovas pateikia savo kadencijų trukmę, laikotarpius ir kokius mokėjimus jis gavo, taip pat kokia yra dienpinigių nepriemoka. Už komandiruotę laikotarpiu 2021 m. gegužės 8 d. – 2021 m. liepos 23 d., pasibaigus komandiruotei po 3 dienų, t. y. išmokėta 2021 m. liepos 26 d. darbdavys išmokėjo 3873,14 Eur dienpinigių, tačiau faktiškai pagal darbdavio pateiktą dienpinigių pažymą, minėtu laikotarpiu jam priskaičiuota 5 242,79 Eur dienpinigių, todėl neišmokėti dienpinigiai sudaro 1369,65 Eur (5242,79-3873,14). Už komandiruotę laikotarpiu 2021 m. spalio 5 d. – 2022 m. sausio 8 d., pasibaigus komandiruotei po 3 dienų, 2021 m. sausio 11 d. išmokėta 4841,94 Eur, iš jų 35,83 Eur išlaidų, vadinasi 4 806,11 Eur suma skirta dienpinigiams, tuo tarpu pagal darbdavio pažymą priskaičiuota 4 963,86 Eur, todėl neišmokėti dienpinigiai sudaro 157,75 Eur (4963,86-4806,11). Iš viso neišmokėti dienpinigiai 1369,65 + 157,75=1527,4 Eur.
Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ delspinigių dydis 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. sausio 31 d. 0,07 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nuo 2022 m. vasario 1 d. po 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi darbuotojui pilnai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, dienpinigiai, todėl taip pat skaičiuoti atitinkamai 0,07 ir 0,08 proc., kurie lygūs 339,76 + 567,11 + 215,77 + 275,25 + 144,56 + 259,60 +230,03 + 4,41 + 54,77 = 2 091,26 Eur už laikotarpį 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 27 d. Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Ieškovo 1 val. VDU 9,57 Eur/val.: 2022-04,05 mėn.: 1 465,19 / 153,14=9,57 Eur/val. Ieškovo 1 mėn. VDU: 9,57*166,8= 1 595,88 Eur (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-916 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2022 metais patvirtinimo“, 6 mėnesių VDU - 9 575,28 Eur.
Atsakovo UAB „Vlantana“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo nepagrįstus argumentus, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš komandiruotės / į komandiruotę. Su ieškiniu pateikė savo subjektyvius skaičiavimus. Ieškovo argumentai yra grindžiami išimtinai prielaidomis. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) teikdama viešas konsultacijas „vairavimo ir poilsio režimas“ atsakant į klausimą „Ar kelionė iki transporto priemonės laikoma vairuotojo darbu“ pateikė išaiškinimą. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 9 straipsnio 2 dalis nustato „bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tos vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova“. Ieškovas perimdamas transporto priemonę, visais atvejais į skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelę privalo suvesti kelionės iki transporto priemonės laiką pažymėdamas simboliu „kiti darbai“ arba „buvimu darbe“. Atsakovas į nagrinėjamą bylą yra pateikęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose yra fiksuojamas Ieškovo vykimo į komandiruotę / grįžimo iš komandiruotės laikas. Ieškovas teigia, kad jam 2020 m. birželio 17-18 d. turi būti apskaitoma 15,5 darbo valandų. Vertinant šiuos argumentus būtina atkreipti dėmesį, kad kaip nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tomis dienomis ieškovas nedirbo. Įsakymas dėl komandiruotės yra priimtas 2020 m. birželio 19 d., kuriame nurodoma tą pačią dieną vykti į komandiruotę. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. priskaičiuoja sau 16,3 darbo valandų (kelionė iš komandiruotės iš Švedijos keltu), tačiau į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nurodytomis dienomis Ieškovas ilsėjosi po komandiruotės (žymėjimas „I“), įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovo komandiruotė pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 23 d. dieną. Ieškovas 2021 m. sausio 3, 4 d. skaičiuoja sau 19,44 darbo valandų, tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį šiomis dienomis ieškovas buvo nemokamose atostogose, įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovas išvyko į komandiruotę 2021 m. sausio 5 d. dieną. Ieškovas 2021 m. gegužės 6-7 d. iš Lietuvos į Švediją skaičiuoja sau 16,3 darbo valandų, tačiau šiomis dienomis buvo pravaikštose ir į komandiruotę išvyko 2021 m. gegužės 8 d. Ieškovas 2022 m. vasario 11-12 d. iš Lietuvos į Švediją ir 2022 m. gegužės 13-14 d. iš Švedijos į Lietuvą skaičiuoja po 16,3 darbo valandų (iš viso 32,6 darbo valandų), tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2022 m. vasario 11-12 d. ieškovas nedirbo ir į komandiruotę išvyko 2022 m. vasario 13 d. (pirmadienį), atitinkamai 2022 m. gegužės 13-14 d. ieškovas sirgo, iš komandiruotės grįžo 2022 m. gegužės 12 d. dieną. Atsakovas pateikia įmonės DFDS patvirtinimą, kad ieškovas nurodytomis dienomis kėlėsi keltu su jam priskirta kajute.
Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas neįrodinėja, jog atsakovas, kaip darbdavys, nesumokėjo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio. Ieškovas įrodinėja, kad darbdavys nesumokėjo darbo sutartyje neaptarto darbo užmokesčio. Ieškovas patikslintame ieškinyje nekorektiškai cituoja kitoje byloje priimto darbo ginčų komisijos sprendimo motyvus. Darbo ginčų komisijos sprendimas neturi nei prejudicinės, nei įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje. Ieškovas teigia, kad 2020 m. birželio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimai turėtų būti vertinami kaip dienpinigiai ir išlaidų atlyginimas, tačiau nepaaiškina už kurias komandiruotės dienas ir už kokių neįvardintų išlaidų kompensavimą ieškovas priskiria šias sumas. Į bylą pateiktas atliktų mokėjimų paskirstymas, iš kurio matosi, kad iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. atlikto 2911 Eur mokėjimo 584,09 Eur priskirtina darbo užmokesčiui ir 2346,91 Eur dienpinigiams. Atsakovas paaiškina, kad 584,09 Eur sumą sudaro darbo užmokestis įskaitant 150,77 Eur (neto) atostoginius. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas mokėjimas 3029 Eur sumai, iš kurio 522,43 Eur sudaro darbo užmokestis (darbo užmokestis ir 97,43 Eur (neto) atostoginiai. 2022 m. gegužės 17 d. atliktas mokėjimas 4564,31 Eur sumai, iš kurios 787,31 Eur sudaro darbo užmokestis bei ligos pašalpa, einamojo ketvirčio neišdirbis (priedas) pagal suminę darbo laiko apskaitą birželio 30 dienai ir atostoginiai. Ieškovas nepagrįstai taiko 1 mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Ieškovui buvo taikytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Šiam faktui pagrįsti pridedami įsakymas dėl 3 mėnesių suminės apskaitos laikotarpio taikymo lietuvių ir rusų kalbomis bei ieškovo informavimo apie 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį taikymo dokumentas. Ieškovas niekada neprieštaravo ir nekėlė jokių klausimų dėl atsakovo taikomo 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio. Atsakovas į nagrinėjamą bylą yra pateikęs priskaitymų ir apmokėjimų suvestinę, patvirtinančią, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. ieškovui buvo priskaityta ir išmokėta 10 814,63 Eur darbo užmokesčio, 22 291,82 Eur dienpinigių, 136,85 Eur komandiruotės išlaidų, iš viso 33 243,30 Eur. Ieškovas tariamą dienpinigių nepriemoką apskaičiuoja tik todėl, kad jau aptartus mokėjimo pavedimus sąmoningai paskirsto neteisingai, kad susidarytų tariama nepriemoka. Atsakovas yra pateikęs išsamius duomenis apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius (įsakymus dėl komandiruotės, dienpinigių pažymas, priskaitymų ir apmokėjimų suvestinę ir kt.). Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kurie leistų teigti, kad atsakovo dienpinigių pažyma būtų neteisinga.
Ieškovo atstovė advokatė Ramunė Šaikuvienė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovo atstovas advokatas Vaidas Paulauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovas su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. 4564 (su pakeitimais), pagal kurią atsakovas priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas mokės atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,3 koeficiento, ir pridedant 5,8 Eur sumą, ją sumokant per du kartus: einančio mėnesio 20-25 dienomis ir sekančio mėnesio 10-15 dienomis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sutarta, kad atsakovas ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas.
Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau nei 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimų tvarkos“, 2004 m. lapkričio 3 d., Nr. 1365).
Ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2022 m. birželio 27 d., atsakovą atleidus pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu).
Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš atsakovės 1840,50 Eur darbo užmokesčio bei dienpinigių nepriemoką bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2023 m. liepos 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo prašymą atsisakyti nagrinėti, ieškovo prašymo atsakovui UAB „Vlantana“ pateikimo darbo ginčų komisijai praleisto termino neatnaujinti.
Dėl darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo už darbą
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas nurodė, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš/į komandiruotės: 1. 2020 m. birželio 17, 18 d. iš Lietuvos į Vokietiją; 2. 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą; 3. 2021 m. sausio 3, 4 d. iš Lietuvos į Nyderlandus; 4. 2021 m. gegužės 6, 7 d. iš Lietuvos į Švediją; 5. 2022 m. vasario 11, 12 d. iš Lietuvos į Švediją; 6. 2022 m. gegužės 13, 14 d. iš Švedijos į Lietuvą. Ieškovas iš viso paskaičiavo bendrą kelionėje praleistą laiką, t. y. 100,54 val.
Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas 2020 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 35 „Dėl tarnybinių komandiruočių“ komandiravo ieškovą į Vokietiją, Švediją ir Norvegiją. Ieškovas nurodė, kad į komandiruotę vyko keltu 2020 m. birželio 17-18 d. Atsakovo pateikti duomenys rodo, kad kajutė kelte iš Klaipėdos į Kylį buvo užsakyta 2020 m. birželio 21 d. Darbo laiko apskaitos duomenys rodo, kad ieškovas 2020 m. birželio 17-18 d. nedirbo, 2020 m. birželio 19 d. dirbo 5 val. 48 min., 2020 m. birželio 20 d. dirbo 44 min., 2020 m. birželio 21 d. dirbo 6 val. 6 min. Pagal viešai skalbiamus duomenis matyti, kad kelionė keltu trunka apie 19 val. 30 minučių. Ieškovas paskaičiavo vidutinę kelionės trukmę 15 val. 30 min.
Ieškovas taip pat nurodė, kad jam nebuvo įskaičiuotas laikas, kai 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą plaukė keltu. 2020 m. birželio 19 d. įsakymas dėl komandiruotės rodo, kad ieškovas buvo komandiruotas nuvežti krovinį į Švediją. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 22 d. dirbo 11 min., 2020 m. rugpjūčio 23 d. dirbo 3 val., o nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. ilsėjosi. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte. Pagal viešai skelbiamus duomenis kelionė keltu iš Kalshamno trunka apie 14 val. Ieškovas paskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.
2021 m. sausio 4 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-210104 nurodyta, kad ieškovas 2021 m. sausio 5 d. komandiruojamas į Olandiją. Atsakovo pateikti duomenys, kad 2021 m. sausio 5 d. ieškovui suteikta kajutė kelte į Kylį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2021 m. sausio 4 d. buvo nemokamose atostogose, 2021 m. sausio 5 d. dirbo 2 val. Pagal viešai skalbiamus duomenis matyti, kad kelionė keltu į Kylį trunka apie 19 val. 30 min. Ieškovas nurodė kelionės laiką 19,44 val.
2021 m. gegužės 7 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-210507 nurodyta, kad ieškovas nuo 2021 m. gegužės 8 d. komandiruojamas į Švediją ir kitas valstybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 6-7 d. ieškovui pažymėtos pravaikštos, ieškovas 2021 m. gegužės 8 d. dirbo 1 val. 28 min. Atsakovo pateikti duomenys, 2021 m. gegužės 8 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Kalshamną. Pagal viešai skelbiamus duomenis kelionė keltu į Kalshamną trunka apie 14 val. Ieškovas paskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.
2021 m. vasario 11 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-220211 nurodyta, kad ieškovas nuo 2022 m. vasario 13 d. komandiruojamas į Švediją ir kitas valstybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2022 m. vasario 11 d. atliko pravaikštas, 2022 m. vasario 12 d. buvo poilsio diena, 2022 m. vasario 13 d. dirbo 4 val. 17 min., 2022 m. vasario 14 d. dirbo 7 val. 19 val. Atsakovo pateikti duomenys, kad 2022 m. vasario 14 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Kalshamną. Pagal viešai skelbiamus duomenis kelionė keltu į Kalshamną trunka apie 14 val. Ieškovas paskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.
2022 m. balandžio 29 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-220429 nurodyta, kad ieškovas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. komandiruojamas į Norvegiją ir Švediją. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2022 m. gegužės 12 d. dirbo 3 val., o nuo 2022 m vasario 13 d. yra nedarbingas. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2022 m. gegužės 13 d. buvo nedarbingas ir jam buvo mokama ligos išmoka. Atsakovo pateikti duomenys, kad 2022 m. gegužės 11 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Klaipėdą. Pagal viešai skelbiamus duomenis kelionė keltu iš Kalshamno trunka apie 14 val. Ieškovas paskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.
DK 107 straipsnio 2 dalis nustato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Pagal DK 111 straipsnio 1 dalį darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai:1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai (DK 111 straipsnio 2 dalis). Poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas (DK 122 straipsnio 1 dalis).
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 1 straipsnis numato, kad siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Pagal Reglamento 9 straipsnio 2 dalį, bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tos vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis reglamentas nereglamentuoja darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo už darbo laiką taisyklių. Tai, kad pagal Reglamentą atsakovo nurodyti atvejai, kai darbuotojas vyko į komandiruotę ir galėjo naudotis kelte kajute, laikoma vairuotojo poilsiu ar pertrauka, tai nereiškia, kad Darbo kodekso prasme toks darbuotojo laikas nėra apskaitomas, darbuotojas nevykdo funkcijų ir tokiam kelionės laikui darbuotojas privalo naudoti savo atostogas, nemokamas atostogas ar šis laikas gali būti laikomas pravaikšta.
Teismui pateikta Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijoje išdėstyta argumentuota nuomonė, kad Reglamentas reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimą, o ne bendrą darbo laiką. Darbuotojo kelionės laikas yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, todėl visas kelionės laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai darbuotojo dirbtas laikas viengubu darbo užmokesčiu, o darbuotojui, kurio kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, papildomai dar suteikiama teisė pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį. Teismas pažymi, kad Lietuvos transporto saugos administracija nėra kompetentinga institucija aiškinti darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo už darbą nuostatas, todėl jos pateikta nuomonė vertintina tik pagal jos kompetencijai priskirtą sritį.
Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo nurodyti duomenys, kad ieškovo vykimo į komandiruotės vietą ar grįžimo iš jos laikas nebuvo žymimas darbo laiko žiniaraščiuose. Pagal žiniaraščiuose pateiktus duomenis ir tai, kad pirmą komandiruotės dieną ieškovas paprastai jau dirbdavo, darytina išvada, kad išvykdavo į komandiruotės vietą ar iš jos grįždavo ne komandiruotės įsakyme numatytu komandiruotės laiku ar tik iš dalies sutapdavo su komandiruotės pradžia ar pabaiga. Pažymėtina, kad DFDS pažymoje nėra nurodytas konkretus kelto išvykimo ir atvykimo data ir laikas iš viešai pateiktų duomenų apie kelto kelionės grafikus ir laiką matyti, kad dažniausiai į atvykimo uostą atplaukiama jau kitą dieną, įprastinė kelionė keltu trukdavo pakankamai ilgą laiką (apie 14-19 val.), todėl ieškovo nurodyti duomenys apie vykimo į komandiruotę laiką laikytini tikslesniais ir labiau tikėtinais, nei atsakovo pateikti duomenys apie užsakytą keltą. Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, ar buvo užsakyta kajutė ir gultas, ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis.
Kadangi ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų apie kelionei sugaištą laiką, jo trukmę, iš kur ir į kur vyko, todėl teismo vertinimu, pripažįstamas ieškovo nurodytas kelionės darbo laikas, kuris neviršija kelto kelionės laiko, išskyrus 2022 m. gegužės 13-14 d. vykusios kelionės laiką, nes tuo laikotarpius ieškovas buvo nedarbingas ir už tą laiką gavo pagal teisės aktus priklausančias išmokas. Darytina išvada, kad ieškovui nebuvo apmokėta iš viso už 77 val. (15 val. 30 min.+ 14 val. + 19 val. 30 val. + 14 val. + 14 val.) ir nesumokėtas darbo užmokestis už šį laiką skaičiuotinas taikant 1,65 koeficientą (pagal byloje pateiktus duomenis apie koeficiento ir priedo prie koeficiento mokėjimą) padaugintą iš MVA, galiojusį tais metais (181,07 Eur + 217,23 Eur + 103,26 Eur). Iš viso darbuotojui iš darbdavio priteitina 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio suma.
Taip pat ieškiniu ieškovas prašo priteisti darbdavio priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas paskaičiavo jo darbo užmokestį, bet nesumokėjo darbdavio priskaičiuotos sumos. Tarp šalių ginčas daugiausiai kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo paskirčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovui priskaičiuoto ir galimai neišmokėto darbo užmokesčio vertinami visi ginčo laikotarpiu pateikti duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, dienpinigius, komandiruotės išlaidas ir lyginami su duomenimis apie ieškovui išmokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas.
Iš byloje pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad už 2020 m. ieškovui apskaičiuota išmokėti 2815,73 Eur darbo užmokesčio. Į bylą pateiktos dienpinigių pažymos rodo, kad atsakovui už 2020 metus buvo paskaičiuota išmokėti 4812,69 Eur dienpinigių (2044,89 Eur + 2767,80 Eur). Į bylą pateikti ieškovo sąskaitos duomenys rodo, kad ieškovui 2020 metais buvo išmokėta 8062,80 Eur suma. 2021 metais ieškovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis 5 373,85 Eur, dienpinigių priskaičiuota 12425,50 Eur. Iš viso išmokėta 12855,13 Eur. 2022 metais paskaičiuota 2625,05 Eur, paskaičiuota dienpinigių 5053,63 Eur. Pagal pateiktus ieškovo sąskaitos duomenis 2022 m. išmokėta 12 085,08 Eur.
Darbdavys į bylą pateikė duomenis, kad per ginčo laikotarpį ieškovui paskaičiuotas darbo užmokestis yra 10814,63 Eur, 22291,82 Eur, 136,85 komandiruotės išlaidų (iš viso 33 243,3 Eur). Darbuotojui iš viso buvo išmokėta 33 003,01 Eur. Pagal pateiktus duomenis tarp darbdavio apskaičiuotos sumos ir darbuotojui išmokėtos sumos susidarė 240,29 Eur skirtumas. Įvertinus pateiktus duomenis, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio, darytina išvada, kad ginčo laikotarpį apskaičiuotas ir ieškovui sumokėtas darbo užmokestis sutapo, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Iš į bylą pateikto atsakovo atliktų mokėjimų paskirstymo matyti, kad ieškovui kaip dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos buvo išmokėta 22188,38 Eur suma, t. y. mažesnė nei darbdavio pažymoje nurodyta suma.
Ginčo dėl to, kad ieškovui būtų neteisingai paskaičiuoti dienpinigiai, nekilo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovui nebuvo teikiami kas mėnesį atsiskaitymo lapeliai ar kitokie duomenys apie priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo užmokesčiu mokėtinas sumas ir tokia praktika pažeidžia Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepaisant šio pažeidimo, byloje pateikti duomenys apie ieškovo komandiruotes, pateiktos dienpinigių paskaičiavimo pažymos, darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos neleidžia daryti išvados, kad atsakovas paaiškindamas konkrečių mokėjimų paskirtį būtų elgęsis nesąžiningai, sumažinęs priskaičiuotus ar mokėtinus dienpinigius ar juos nepagrįstai priskyręs prie darbo užmokesčio. Teismas atkreipia dėmesį, kad bet kuris protingas, rūpestingas, atidus ir sąžiningas darbuotojas, net ir pasitikėdamas darbdaviu, tikrina ir rūpinasi gaunamomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Neabejotinai darbuotojas turi būti aktyvus darbo santykių dalyvis, laiku ir visapusiškai besirūpinantis savo teisėmis bei pareigomis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e2A-923-642/2023).
Teismo vertinimu, vien tai, kad mokėjimo paskirtis nebuvo pakankamai aiški ir tiksli, nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbdavys neteisingai paskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį. Deklaruojant ieškovo pajamas padaryta klaida bei jos ištaisymas taip pat nepagrindžia, kad darbdavys iš esmės manipuliuoja išmokėtomis sumomis. To nepatvirtina kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Šiuo atveju nustatytas dienpinigių neišmokėjimo faktas, tačiau ne tokio masto kaip buvo nurodyta ieškinyje.
Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, pripažintina, kad reikalavimas dėl dienpinigių nepriemokos iš dalies tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina priskaičiuota, bet neišmokėta 240,29 Eur dienpinigių suma.
Byloje kilo taip pat ginčas dėl to, kad ieškovui buvo taikomas netinkamas 1 val. darbo užmokesčio įkainis, neteisingai skaičiuojamas neišdirbis/viršvalandinis darbas. Teismas vertina, kad ieškovo argumentai dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo ir dėl to atsiradusios nepriemokos atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad įmonėje nustatytas suminės darbo laiko apskaitinis periodas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo trijų mėnesių laikotarpis. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-12-5211 buvo išverstas į ieškovui suprantamą kalbą, pačiame įsakyme numatytos priemonės, kad visi vairuotojai būtų informuoti ir sudarytos galimybės konsultuotis Personalo skyriuje. Duomenų, kad ieškovas būtų negavęs pranešimo, nebūtų galėjęs susipažinti su įsakymu skelbimo lentose, taip pat būtų kreipęsis į darbdavį dėl konsultacijos ar išreiškęs savo nesutikimą, negauta. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl kitokio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto neišdirbio ir viršvalandinio darbo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ Nr. 99 2.5. punktas numato, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifą. Teismas atkreipia dėmesį, kad su ieškovu sudarytoje sutartyje ir jos pakeitimuose buvo sutarta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sutarta, kad atsakovas ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Pagal atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus ieškovui buvo mokamas priedas prie koeficiento, kad nebūtų pažeisti dienpinigių apmokestinimo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys iš esmės faktiškai mokėjo teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį sumokėdamas priedą prie atlyginimo, ieškovo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo į bylą pateikti darbo užmokesčio skaičiavimai iš esmės nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pagal tuos skaičiavimus priteisti ieškovo reikalaujamą darbo užmokestį. Atliekant skaičiavimus niekaip nebuvo atsižvelgiama į darbo sutarties nuostatas ir darbdavio nurodytus duomenis dėl priedo prie darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindą.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai atsakovui tenkintini iš dalies ir iš darbdavio darbuotojo naudai priteistina 501,56 Eur darbo užmokesčio ir 240,29 Eur dienpinigių, t. y. iš viso 741,89 Eur.
Dėl netesybų
DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo yra nutrūkę, todėl DK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos netesybos netaikytinos, o taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos.
Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokesčio vidurkis atleidimo dieną buvo 62,8 Eur. Todėl padauginus šį dienos VDU iš 2022 m. metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, esant penkių dienų darbo savaitei (20,9 d.), nustatoma, kad ieškovo mėnesio VDU yra 1312,52 Eur, t. y. didesnė nei uždelsta suma. Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2022 m. birželio 27 d. Atsakovė neatsiskaito su ieškovu daugiau nei 6 mėnesius, todėl teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, ją aiškinančią kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023 56 punktu), priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 4 451,34 Eur (741,89 Eur x 6) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas ir jį atstovaujanti organizacija šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 004,47 Eur išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3327,50 Eur išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, šalių išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių, taip pat į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Atsižvelgiant į šias reikalavimų patenkinimo proporcijas (patenkinta apie 7,7 proc. reikalavimų) ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 92,3 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3071,28 Eur, o atsakovas ieškovui turėtų atlyginti 7,7 proc. išlaidų, t. y. 308,34 Eur. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas šaliai, o ne jos atstovui; tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023). Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovas atsakovui turi atlyginti 2762,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vlantana“, juridinio asmens kodas 163377040, ieškovui O. L., asmens kodas 2485512333, 501,56 Eur (penkis šimtus vieną eurą 56 ct) darbo užmokesčio, 240,29 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 29 ct) dienpinigių ir 4451,34 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 31 ct) netesybų.
Priteisti iš ieškovo O. L. atsakovui UAB „Vlantana“, juridinio asmens kodas 163377040, 2762,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jolanta Jasutienė