Civilinė byla Nr. e2-8478-517/2020

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00433-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

 (S)

2.6.1.5; 2.6.3; 3.2.6.6.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 21 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. Š. 1432,68 Eur skolą, 2027,41 Eur palūkanas, 132,68 Eur delspinigius, 188,33 Eur palūkanų delspinigius, 19,5 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (1432,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui D. Š. ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2013 m. balandžio 18 d. atsakovas ir pirminis kreditorius AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pirminis kreditorius atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl pirminis kreditorius Sutartį nutraukė 2013 m. lapkričio 12 d. ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti kreditą bei reikalauti palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių sumų.

Ieškovas UAB „Gelvora“ ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi arba ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteisiant 1432,68 Eur skolą bei 145,28 Eur palūkanas (perleistas ieškovui 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi) (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1882,13 Eur palūkanas, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Be to, ieškovas prašo priteisti 19,5 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (1432,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo iki 2018 m. balandžio 17 d. Nustatyta, kad pradinis kreditorius vienašališkai Sutartį nutraukė 2013 m. lapkričio 12 d.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl 1882,13 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., atmestinas, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po sutarties nutraukimo, o dalis palūkanų skaičiuojama netgi po Sutarties galiojimo termino suėjimo. Taip pat atmestinas reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,5 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1432,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jos prašomos laikotarpiu po Sutarties nutraukimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 132,68 Eur delspinigius, kuriuos sudaro 3,74 Eur delspinigiai, nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyje bei 128,94 Eur delspinigiai, paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 132,68 Eur delspinigių (3,74 Eur delspinigiai perleisti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei 0,05 procentų delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.). Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigių dydis neviršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio, ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovai naudai priteistina 132,68 Eur delspinigiai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 188,33 Eur palūkanų delspinigius, kuriuos sudaro 5,86 Eur palūkanų delspinigiai, nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyje bei 182,47 Eur palūkanų delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2027,41 Eur palūkanų sumos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo reikalavimą dėl dalies palūkanų priteisimo atmetė, nes palūkanos po sutarties nutraukimo negali būti skaičiuojamos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina tik 5,86 Eur palūkanų delspinigiai, nurodyti reikalavimo perleidimo sutartyje. Tuo tarpu reikalavimas priteisti 182,47 Eur palūkanų delspinigius atmestinas, nes jie, kaip jau buvo pažymėta, paskaičiuoti jau nutraukus Sutartį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1716,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 85,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro tik žyminis mokestis, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovui iš atsakovo 85,00 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. Š. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 1432,68 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 68 centų) skolą, 145,28 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 28 centų) palūkanas, 132,68 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 68 centų) delspinigius, 5,86 Eur (penkių eurų 86 centų) palūkanų delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1716,50 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                    Rinaldas Adamonis