Civilinė byla Nr. e2S-1100-460/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.3.2.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 1 d.    

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamas Z. B. T. ieškinys atsakovei L. Š. dėl 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.       Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę ir leisti 2022 m. spalio 6 d. 9:00 val., 2022 m. spalio 7 d. 12:00 val. atsakovės pasitelktam statybos darbų techniniam prižiūrėtojui ir matininkui V. Š. ((duomenys neskelbtini) Kaunas), antstolei Santai Selezniovienei (Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora, S. Daukanto g. 13A-14, LT-92235 Klaipėda) patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti šiame žemės sklype esančio Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fasadą, pagal tarp šalių sudarytą 2019 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 atliktus darbus, jų kiekį ir kokybę, dalyvaujant bylos šalims. Alternatyviai, tuo atveju jei teismas laikytų, kad nėra pagrindo taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę, prašė pavesti 2022 m. spalio 7 d. 12:00 val. antstolei Santai Selezniovienei užfiksuoti Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fasadą ir pagal tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 atliktus darbus, jų kiekį, dalyvaujant bylos šalims. Alternatyviai, tuo atveju jei teismas laikytų, kad nėra pagrindo taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę, prašė pavesti 2022 m. spalio 7 d. 12:00 val. statybos darbų techniniam prižiūrėtojui ir matininkui V. Š. įvertinti Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fasadą ir pagal tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 atliktus darbus, jų kiekį bei kokybę, dalyvaujant bylos šalims.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. teismas nutarė: 1) išduoti leidimą atsakovei bei pavesti 2022 m. spalio 7 d. 12:00 val. antstolei Santai Selezniovienei užfiksuoti Pastato - Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadą ir pagal tarp šalių sudarytą 2019 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 atliktus darbus, jų kiekį, dalyvaujant bylos šalims; 2) pavesti 2022 m. spalio 7 d. 12:00 val. statybos darbų techniniam prižiūrėtojui ir matininkui V. Š. įvertinti Pastato - Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadą ir pagal tarp šalių sudarytą 2019 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 atliktus darbus, jų kiekį bei kokybę, dalyvaujant bylos šalims; 3) kitoje dalyje prašymą atmesti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įrodymų užtikrinimo instituto taikymui pagrindo nėra, tačiau tai neužkerta kelio leisti atsakovei rinkti įrodymus kitu būdu – išduodant leidimą.

4.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties. Jame nurodė, kad teismas formaliai vertino atsakove?s pras?ymo turini?, neatsiz?velgdamas i? bylos medz?iaga?, netinkamai taike? i?rodymu? uz?tikrinimo instituta? vertindamas, kad ve?lesnis i?rodymu? pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąją skundą, kuriuo su ieškovo atskiruoju skundu nesutiko, prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. 

Apeliacinis procesas nutrauktinas. 

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrine?ti taikomos taisykle?s, reglamentuojanc?ios procesa? apeliacine?s instancijos teisme. CPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacine tvarka gali bu?ti skundz?iami nei?siteise?je? pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, is?skyrus CPK numatytus atvejus.

7.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir gra?z?inamas ji? padavusiam asmeniui, jeigu skundz?iamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Taigi bu?tina atskirojo skundo de?l pirmosios instancijos teismo nutarties prie?mimo sa?lyga – i?statymuose i?tvirtinta tokios teismo nutarties galimybe? bu?ti apeliacinio apskundimo objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1393-1120/2020).

8.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

9.       CPK 224 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad kita proceso šalis, kuri tokio prašymo neteikė nagrinėti teismui, negali paduoti ir atskirojo skundo dėl tokios teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų užtikrinimo.

10.       CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

11.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, naudodamasi CPK numatytomis teisėmis, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo ir kartu pateikė alternatyvius prašymus. 

12.       Pagrindinis ieškovo atskirojo skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taike? i?rodymu? uz?tikrinimo instituta?. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 224 straipsniu, dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, atskirąjį skundą gali paduoti tik įrodymų užtikrinimo prašęs asmuo. Taigi nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nutartis skundžiama atskiruoju skundu, ieškovas nėra tinkamas subjektas, turintis teisę skųsti teismo nutartį, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų užtikrinimo. 

13.       Pažymėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista CPK 160 str.1d.2p. pagrindu atsakovei rinkti įrodymus išduodant leidimą ir pavesta antstolei bei statybos darbų techniniam prižiūrėtojui ir matininkui fiksuoti namo fasadą, atliktus darbus, jų kiekį bei kokybę, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Civilinis procesas tęsiasi, šio proceso šalys naudojasi CPK joms suteiktomis teisėmis bei turi vykdyti kiekvienai iš jų šiame procese tenkančias pareigas.

14.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, prade?tas pagal ieškovo atskira?ji? skunda? de?l Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis), ir dėl ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu dėl įrodymų užtikrinimo instituto taikymo, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

15.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo Z. B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties.

Teisėja                                                          Aušra Maškevičienė