Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-11-360/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04280-2016-6

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.7; 3.26

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo.

Teisėjas

n u s t a t ė:

J. M. (Y. M.) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 23 d., 21.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu J. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį,  jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Eur dydžio baudą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas M. Džermeika pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, paskiriant J. M. administracinę nuobaudą  ATPK 128 str. 1 d. sankcijos ribose. Nurodo, jog teismas asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, paskyrė per švelnią įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Skunde teigiama, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 301 str. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, J. M. nenurodė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingų aplinkybių visumai, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. padarymą.   Šiame straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pritaikydamas J. M. ATPK 301 str. nuostatas ir paskirdamas 100 Eur dydžio baudą savo sprendimą motyvavo tuo, kad teisės pažeidimą J. M. padarė atsitiktinai, dėl nežinojimo. Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, jog J. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2016 m. vasario 22 d., taip pat jam nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to jis dirba Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini). J. M. nurodo, kad jis nežinojo, jog turi išsilaikyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir buvo įsitikinęs, jog jo turimas Ukrainos vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvoje, tačiau apygardos teismas mano, kad “slėpimasis” už nežinojimo yra J. M. gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės. J. M. gyvendamas daugiau nei 3 metus Lietuvoje privalėjo laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų, juos žinoti ir domėtis.  J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta, jog jis privalo išlaikyti Lietuvoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o Lietuvos įstatymų jis nežino. Apygardos teismas nori pabrėžti, kad Lietuvoje gyvenantys užsienio piliečiai patys turi žinoti ir domėtis tos šalies, kurioje jie gyvena įstatymus, be to Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl net pripažįstant, jog J. M. nežinojo apie tolią pareigą, tokia aplinkybė negali būti laikytina jo atsakomybe švelninančia aplinkybe. Be to apygardos teismas nori atkreipti dėmesį, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino J. M. asmenybės. J. M. padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą pakartotinai per metus (anksčiau baustas 2016-01-13 ir 2016-06-27) už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas šios aplinkybės nepripažino atsakomybe sunkinančia aplinkybe ( ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 301 str. ir pažeidėjui J. M. paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą. Tokia nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų, todėl yra neteisinga. Taigi apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 301 str. taikymo ir J. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes skirtina nuobauda – 360 Eur bauda, kuri artima ATPK 128 str. 1 d. numatytam sankcijos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti, panaikinti ATPK 301 straipsnio taikymą ir paskirti J. M. (Y. M.) 360 (trys šimtai šešiasdešimt) Eur baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                    Savinijus Katauskas