Civilinė byla Nr. 3K-3-26/2009 (S) 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio,

 

susipažinusi su ieškovų L. M. ir D. M. prašymu dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu priėmimo,

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasatoriaus UAB „Ekstra žinios“ kasacinį skundą, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, sumažindama ieškovams iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 75 000 Lt iki 15 000 Lt kiekvienam ieškovui bei atitinkamai pakeisdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

 

Pareiškimo esmė

 

Nurodydami, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2008 m. vasario 13 d. nutartimi pakeitusi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškovų ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, rezoliucinėje nutarties dalyje nutarė priteisti atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis 10 839,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau šioje nutarties dalyje visiškai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistinų ieškovams iš atsakovo, ieškovai, remdamiesi CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo priimti papildoma sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, papildomai priteisiant ieškovams iš atsakovo po 4315,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėdami, kad reikalavimą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas buvo pateikę visi byloje dalyvaujantys asmenys, ieškovai teigia, jog kasacinis teismas nutarties rezoliucinėje dalyje privalėjo visapusiškai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, proporcingai dėl visų ieškinio reikalavimų; to nepadaręs, kasacinis teismas nesilaikė procesinės teisės normų (CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 5 dalies, 359 straipsnio 1 dalies, 361 straipsnio 5 dalies) reikalavimų ir taip priėmė nutartį su turinio trūkumais, kurie pašalintini priimant papildomą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos, papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas, taip pat tais klausimais, kurie yra išspręsti.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutarties turinio matyti, kad bylinėjimosi išlaidų perskirstymas buvo atliktas, atsižvelgiant į byloje ieškovų pareikštų reikalavimų pobūdį, patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, pagal nustatytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas apskaičiavus ieškovams ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidus sumas. Perskirsčiusi šalims pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuojamojoje nutarties dalyje teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai turi atlyginti atsakovui iš viso 13 814,40 Lt, o atsakovas ieškovams – iš viso 2975,20 Lt bylinėjimo išlaidų. Teisėjų kolegija įskaitė šias sumas, priteisdama šaliai, kuri turėjo gauti didesnę sumą, t. y. atsakovui, skirtumą, t. y. 10 839,20 Lt. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta tik bylinėjimosi išlaidų sumos atsakovui iš ieškovų priteisimą. Taigi kasacinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti visi motyvai ir išvados bylinėjimosi išlaidų klausimu, jie nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, jų pagrindu priimta šiuos motyvus ir išvadas atitinkanti nutarties rezoliucinė dalis (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys).

Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutartyje bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas, tai ieškovų prašymas dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu priėmimo netenkintinas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą papildomai priteisti jiems iš atsakovo po 4315,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovai motyvuoja tuo, jog kasacinis teismas, sumažinęs ieškovams priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalėjo perskirstyti žemesniųjų instancijų teismų paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, šiuos argumentus pagrįsdami pareiškimo 10-14 ir 16-17 punktuose išdėstytu savo atliktu bylinėjimosi išlaidų perskirstymu, pagal kurį, ieškovų manymu, jiems papildomai priteistina iš atsakovo pirmiau nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma. Taip ieškovai iš esmės ginčija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, kuri pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį yra galutinė ir neskundžiama, atliktą bylinėjimosi išlaidų perskirstymą, o ne prašo priimti papildomą sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu. Toks sprendimas pagal ieškovų pareiškime nurodomą CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą priimtinas tik tuo atveju, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo apskritai neišsprendžia, o ne tada, kai šį išsprendžia ne taip, kaip, bylos dalyvio manymu, turėjo išspręsti. Nurodytais ieškovų argumentais, kuriais iš esmės siūlomas kitoks bylinėjimosi išlaidų perskirstymo variantas, siekiama pakeisti kasacinio teismo nutarties turinį, kitaip išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą. Minėta, pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas papildomo sprendimo neišspręstu bylinėjimosi išlaidų klausimu priėmimo institutas neapima ir negali apimti procesinės galimybės priimti kitokią nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nutartyje išspręstu bylinėjimosi išlaidų klausimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Ieškovų L. M. ir D. M. prašymą dėl papildomo sprendimo klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti priėmimo atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                     Pranas Žeimys

                                                           

                                                                                                            Gražina Davidonienė

 

                                                                                                            Antanas Simniškis