Administracinė byla Nr. I3-5982-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03357-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič  

dalyvaujant pareiškėjui J. V., jo atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A.,

atsakovo  atstovei Astai Motiejūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. V. pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2022-07-13 įsakymą Nr. 10-TE-956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui J. V.“ (toliau – Įsakymas).

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK Įsakymu jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Dėsto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo aplinkybes ir paaiškina, kad A. G. skundo pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, parengta 2022-06-17 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-96 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. veiksmų“ (toliau - Išvada), kurioje konstatuota, jog jis pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 567 straipsnio 1 ir 2 dalies, 569 straipsnio reikalavimus. Šios Išvados pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo jam taikyta tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Taip pat Vilniaus apskr. VPK viršininko nurodymu buvo atnaujintas administracinės bylos ROIK 22159818446 nagrinėjimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad iš Išvados matyti, kad Policijos departamento (toliau – PD) Imuniteto valdyboje aplinkybių patikslinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliktas ir tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus 2022-05-10 A. G. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-12955 „Dėl nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“. Nors PD Imuniteto valdyba jam kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga nepateikė šio A. G. tarnybinio pranešimo, tačiau iš frazių, perrašytų į Išvadą, galima teigti, jog skundžiami jo procesiniai veiksmai ir priimtas nutarimas administracinėje byloje ROIK 22159818446. A. G. skunde teigė, kad jis sutiko su G. K. advokato skundu, nutarimą priėmė nevertindamas surinktų įrodymų byloje, pateiktų dokumentų ir vaizdo įrašo, prašė įvertinti jo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje teisės taikymo ir korupcijos apraiškų kontekste, o esant teisiniam pagrindui, inicijuoti nutarimo panaikinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atliekant aplinkybių patikslinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, PD Imuniteto valdyba kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą (toliau - LKPT) dėl administracinės bylos ROIK 22159818446 medžiagos ir jo priimto nutarimo įvertinimo. LKPT 2022-05-12 raštu pateikė nuomonę, jog „<...aplinkybės galbūt įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LKPT rašte nepatvirtina A. G. teiginio, jog pažeidimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi. Šia LKPT nuomone tiesiogiai ar netiesiogiai iš esmės yra grindžiama visa Išvada, šią nuomonę preziumuojant, kaip neginčijamą įrodymą, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą.

PD Imuniteto valdyba, remdamasi išimtinai LKPT nuomone ir prielaidomis, Išvadoje teigia, jog jis tinkamai neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir jų tinkamai netyrė. Taip pat teigia, jog iškilus abejonėms, nesiėmė veiksmų papildomai apklausti pareigūnus ir pavesti rinkti papildomus įrodymus, nenurodė, kokius pareigūnus papildomai apklausti ir ką jie būtų galėję papildomai paaiškinti, taip pat nenurodė kokius ir kaip konkrečiai papildomus įrodymus turėjo pavesti rinkti. Galiausiai Išvadoje konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo teisingai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Taigi, PD Imuniteto valdyba pavedė LKPT atlikti administracinės bylos ROK 22159818446 nagrinėjimą ir atliko jo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, tačiau nutarimo, priimto administracinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas - išimtinė teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, kompetencija (ANK 611 str.).

Pareiškėjas teigia, kad atsakovui teisės aktai nesuteikia teisės tirti skundus, jeigu skundžiami administracinį teisės pažeidimą tiriančių pareigūnų procesiniai veiksmai ar nutarimai.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Tvarkos aprašas), 9 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant tarnybinis patikrinimas nepradedamas, o pradėtas - nutraukiamas. Tvarkos aprašo 9.3 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą. Teismai šią nuostatą taiko analogiškai.

Tvarkos aprašo 9.3 punktas ne tik nenumato išimčių ar išlygų, bet ir draudžia vertinti pareigūno veiką tarnybinės atsakomybės aspektu. Pažymi, kad draudimas atlikti tarnybinį patikrinimą administracinio nusižengimo tyrimą ir nutarimą priimančiam pareigūnui grindžiamas būtinybe užtikrinti tokio pareigūno nešališkumą.

Remiantis ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalimis, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o įrodymus jie įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

PD Imuniteto valdyba, atlikdama tarnybinį patikrinimą pagal asmens skundą dėl pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kvestionuodama jo veiksmus bei priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, tiesiogiai įsikišo į jos kompetencijai nepriskirtą vertinimą, kadangi tai administracinių nusižengimų teisenos dalykas.

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad skundžiami pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, patikrinimas privalėjo būti nutrauktas. PD Imuniteto valdyba, priėmusi sprendimą tęsti tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu, viršijo jai teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas, tiesiogiai įsikišo į administracinio nusižengimo teiseną ir padarė esminį procedūrinį pažeidimą, dėl ko Įsakymas negali būti laikomas teisėtu.

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-į 42 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 9.3 punktu, tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą, todėl pareiškėjo teigimu, įstaiga, atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiesiogiai įsikišo į jos kompetencijai nepriskirtą vertinimą, kadangi tai administracinių nusižengimų teisenos dalykas.

Atsakovas nurodo, kad įvertinus minėtą teisinį reguliavimą matyti, jog ši teisės norma nurodo, kad negali būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, o jau pradėtas privalo būti nutraukiamas, tais atvejais kai paaiškėja, jog yra skundžiami pareigūno veiksmai, kurie atlikti jam vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar atliekant administracinio teisės nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjo argumentas, jog remiantis Aprašo 9.3 punktu įstaiga turėjo pareigą nutraukti tarnybinį patikrinimą, yra nepagrįstas, kadangi minėtas tyrimas buvo atliekamas ne dėl konkrečios administracinio nusižengimo bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimo (šiuo atveju nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas būtent apskritai nevertino ir nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų bei pats jų nerinko), o dėl teisės aktų, reglamentuojančių administracinių nusižengimų tyrimą, reikalavimų nesilaikymo.

Valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą) būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438- 706/2010; 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Atsakovas dėsto Policijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir teigia, kad tiek Policijos įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais Lietuvos policijai (o kartu ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui) pavestos labai svarbios ANK pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijos.

Vilniaus apskr. VPK viršininko 2021-08-20 įsakymu Nr. 10-V-351 patvirtintas Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymas nustato, kad šias pareigas einantis pareigūnas, be kita ko,  priima nutarimus administracinių nusižengimų bylose (6.1 p.); nutraukia administracinių nusižengimų bylų teiseną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (6.3 p.); priima sprendimus dėl skundų dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose (6.5 p.) 

Atsakovas dėsto ANK nuostatas ir Lietuvos A. T. išaiškinimus ir teigia, kad vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka sulinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališkų visų bylos išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų  nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teiseną), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesini sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Šiuo atveju priimdamas 2022-05-05 procesinį sprendimą nutraukti administracinę teiseną dėl G. K. padaryto pažeidimo, pareiškėjas nepateikė jokių teisės aktais privalomų nurodyti argumentų, konstatuodamas, jog tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodomosios medžiagos. Vertinant pareiškėjo veiksmus, dalytina išvada, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, jis nesivadovavo ir tinkamai nevykdė ANK 567 straipsnio 2 dalies, 569 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Atsakovas pažymi, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, įgyvendindamas savo funkcijas, teisės aktuose vienareikšmiškai suprantami kaip elgesio taisyklė - pareiga atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu. Pareigūnui pažeidus tokią nuostatą, konstatuojamas jo veikos neteisėtumas ir suponuoja išvadą apie jo kaltę (pareigūnas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia).

Policija, kaip teisėsaugos įstaiga, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra administracinių teisės nusižengimų atskleidimas ir tyrimas, privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai, atlikdami administracinių nusižengimų tyrimą ir priimdami nutarimus administracinių nusižengimų bylose, laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių administracinių nusižengimų tyrimą, reikalavimų. Todėl nustačius, kad pareigūnas nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų ir įžvelgus akivaizdžius tarnybinio nusižengimo požymius, policijos įstaiga turi ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti pareigūno veiką tarnybinės atsakomybės aspektu.

Teismo

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskr. VPK Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo gautas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų r. PK) viršininko A. G. 2022-05-10 tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-12955 „Dėl nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“. Pranešime nurodyta, 2022-03-02 Vilniaus aps.VPK Šalčininkų r. PK pareigūnai surašė Šalčininkų rajono gyventojai G. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad pastaroji 2022-02-21 17.24 val., Šalčininkėlių kaime, Šalčininkų r., vairuodama transporto priemonę, lenkė priekyje važiavusį vilkiką, kirsdama siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi. 2022-04-05 Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau - ANBNS) išnagrinėjo minėtą bylą ir priėmė nutarimą patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir skyrė pažeidėjai 60 Eur baudą. 2022-05-05 Vilniaus aps. VPK ANBNS vyriausiasis tyrėjas J. V., išnagrinėjęs G. K. advokato R. M. skundą, nutraukė administracinę teiseną dėl G. K. padaryto pažeidimo, visiškai sutikdamas su advokato skundu. A. G. mano, kad nutarimas priimtas nevertinant surinktų įrodymų byloje, pateiktų dokumentų ir vaizdo įrašo. A. G. teigia, kad įsteigus ANBNS, teritoriniai policijos komisariatai net neuri galimybės skųsti sprendimų administracinių nusižengimų bylose, nes tai nenumatyta ANK, todėl nebelieka teisinės galimybės skųsti prieštaringai vertinamų ANBNS sprendimų administracinių nusižengimų bylose. Nutarimai nutraukti administracinių nusižengimų teisenas yra nemotyvuoti, neanalizuojamos aplinkybės, nepaneigiamos gynėjų pateikiamos versijos ir pan. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK viršininkas A. G. prašo įvertinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje teisės taikymo ir korupcijos apraiškų kontekste, o esant teisiniam pagrindui, inicijuoti minėto nutarimo panaikinimą.

Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – Aprašas) 7 punktu, pradėtas aplinkybių patikslinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Policijos departamento Imuniteto valdyboje gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – LKPT) 2022-05-12 raštas Nr. 5-G-5637 „Dėl galimai nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“. LKPT nurodė, kad  pagal kompetenciją įvertino administracinio nusižengimo bylą ROIK 22159818446. Byloje esantis vaizdo įrašas dėl galimai padaryto KET pažeidimo, t. y. važiavimo priešpriešinio eismo juosta siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, paženklintame kelio ruože, įrodo, kad administracinio nusižengimo protokolas transporto priemonės vairuotojai buvo surašytas pagrįstai. LKPT sutinka su A. G. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal automobilio „pašokimą“, važiuojant greičio ribojimo kalneliu, galima nustatyti jo būvimo vietą vilkiko lenkimo metu ir konstatuoti, kad toje vietoje automobilis neteisėtai važiavo priešpriešine eismo juosta. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje pridėtą nuotrauką, kurioje matomas kelio ruožas šalia greičio ribojimo kalnelio, taip pat kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktą dronu užfiksuotą kelio atkarpos vaizdo įrašą, teigtina, kad nėra jokios galimybės šioje kelio atkarpoje, nepažeidžiant KET reikalavimų, atlikti lenkimo manevrą.

LKPT rašte taip pat konstatavo, kad 2022-04-05 Vilniaus aps. VPK ANBNS pareigūnė nagrinėjo minėtą bylą ir jai priimant nutarimą pakako surinktų įrodymų dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies padaryto nusižengimo. Atsakomybėn patrauktos vairuotojos advokato skunde dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, iš esmės nenurodomi jokie aiškūs argumentai, kurie leistų suabejoti pareigūnų surinktais įrodymais. Priešingai, skunde nurodyta aplinkybė, kad vairuotoja lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, kirsdama siaurą brūkšninę liniją, nesunkiai galėjo būti paneigta įvertinus nuotraukoje (prireikus patikslinus kitais įrodymais, pvz. kelio atkarpos vaizdo įrašu) užfiksuotą kelio atkarpą. Susipažinus su 2022-05-05 Vilniaus apskr. VPK ANBNS pareigūno J. V. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, matyti, kad nutarime nepateikti aiškūs argumentai dėl ko nuspręsta pripažinti, kad pareigūnų surinkti įrodymai yra nepakankami (iš esmės nurodomas vienintelis motyvas – „nesurinkta pakankamai įrodomosios medžiagos“), nepasisakoma dėl vaizdo įrašo, kitų bylos dokumentų. Iškilus abejonėms dėl įrodymų, bylą nagrinėjęs pareigūnas J. V., galėjo papildomai apklausti pareigūnus ir pavesti rinkti įrodymus.

LKPT rašte nurodė, kad mano, jog ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas, galimai leidžia, šiuo atveju Vilniaus aps. VPK, sulaukus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną įsiteisėjimo, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nes pareigūnų užfiksuotos ir vėliau patikslintos, tačiau bylos nagrinėjimo metu neįvertintos, aplinkybės galbūt įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Rašte konstatuota, kad J. V. galimai pažeidė ANK procedūros reikalavimus. Todėl pasiūlyta: 1. Pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus aps. VPK ANBNS vyriausiojo tyrėjo J. V. veiksmų. 2. Pavesti Vilniaus aps. VPK viršininkui spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 22159818446 atnaujinimo ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, 2022-05-17. Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu, PD Imuniteto valdyboje pradėtas tarnybinis patikrinimas.

PD Imuniteto valdyboje 2022-05-30 pranešimu informavo J. V., kad yra duomenų, jog galbūt jis padarė tarnybinį nusižengimą, išdėstė aplinkybes, susijusias su galimu pažeidimu ir paprašė pateikti paaiškinimą iki 2022-06-06, informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys.

J. V. 2022-06-03 pateiktame tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2022-05-05 tarnybos metu, vykdydamas Vilniaus apskr. VPK  Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, bei nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159818446, vadovaujantis teismų suformuota praktika, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, nekaltumo prezumpcija, bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, priėmiau pagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yrą išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaitė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pažymėjo kad, policijos veiklos principus ir teisinius pagrindus reglamentuojantis Policijos įstatymas, policijos departamento, teritorinių, specializuotų policijos įstaigų vadovams nesuteikia teisės panaikinti administracinių nusižengimų bylose priimtų sprendimų, tokių sprendimų panaikinimo teisė nesuteikta ir Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Aukštesniojo pareigūno, turinčio teisę revizuoti administracinių nusižengimų bylose priimtus sprendimus, policijoje nėra (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Proceso dalyviai nesutikdami su institucijos nutarimu gali jį apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, ANK nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo 9.3 punktu (tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą), todėl prašė pradėtą tarnybinį patikrinimą nutraukti.

PD Imuniteto valdybos pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad atsižvelgiant į LKPT išaiškinimą ir ANK nuostatas, vyriausiojo tyrėjo J. V. priimtame nutarime konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad pareigūnas nagrinėdamas gautą skundą „Dėl 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6819-2022“ ir priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159818446, tinkamai neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir jų tinkamai netyrė. Nesiėmė veiksmų atidžiai išnagrinėti byloje esančio tarnybiniame automobilyje vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, dėl galimai padaryto KET pažeidimo, kuris pagal LKPT vertinimą yra vienas iš pagrindinių įrodymų, jog administracinio nusižengimo protokolas transporto priemonės vairuotojai buvo surašytas pagrįstai. Pareigūnas J. V. taip pat nepateikė aiškių argumentų, dėl ko nusprendė pripažinti, kad pareigūnų surinkti įrodymai yra nepakankami, iš esmės nurodė vienintelį motyvą – „nesurinkta pakankamai įrodomosios medžiagos“, nors pats turėjo pareigą rinkti įrodymus, nepasisakė dėl vaizdo įrašo, kitų bylos dokumentų. Iškilus abejonėms dėl įrodymų, bylą nagrinėjęs pareigūnas J. V., nesiėmė veiksmų papildomai apklausti pareigūnus ir pavesti rinkti papildomus įrodymu, siekiant, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta.

Išvadoje nurodyta, kad vertinant Vilniaus aps. VPK ANBNS vyriausiojo tyrėjo J. V. veiksmus, darytina išvada, kad pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesivadovavo ir tinkamai nevykdė ANK 567 straipsnio 2 dalies, 569 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko administracinio nusižengimo byla nebuvo teisingai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Išvadoje konstatuota, kad J. V., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, eidamas vyriausiojo tyrėjo pareigas ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, aplaidžiais savo veiksmais jas pažeidė.

Išvadoje pasiūlyta: pripažinti, kad Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V., būdama vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, aplaidžiais veiksmais nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, ANK 569 straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos ir reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą; Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. V. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Vilniaus apskr. VPK viršininkas 2022-07-13 įsakymu Nr. 10-TE-956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui J. V.“ skyrė komisarui J. V., Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui, tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Statutas), o ginčo teisiniams.

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

LVAT teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010-02-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl vertinant pareiškėjo veikimą/neveikimą, turi būti remiamasi Išvadoje nurodytais teisės aktais.

Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas, nagrinėdamas gautą skundą „Dėl 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6819-2022“ ir priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159818446, tinkamai neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir jų tinkamai netyrė. Nesiėmė veiksmų atidžiai išnagrinėti byloje esančio tarnybiniame automobilyje vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, dėl galimai padaryto KET pažeidimo, kuris pagal LKPT vertinimą yra vienas iš pagrindinių įrodymų, jog administracinio nusižengimo protokolas transporto priemonės vairuotojai buvo surašytas pagrįstai. Pareigūnas taip pat nepateikė aiškių argumentų, dėl ko nusprendė pripažinti, kad pareigūnų surinkti įrodymai yra nepakankami, iš esmės nurodė vienintelį motyvą – „nesurinkta pakankamai įrodomosios medžiagos“, nors pats turėjo pareigą rinkti įrodymus, nepasisakė dėl vaizdo įrašo, kitų bylos dokumentų. Iškilus abejonėms dėl įrodymų, bylą nagrinėjęs pareigūnas, nesiėmė veiksmų papildomai apklausti pareigūnus ir pavesti rinkti papildomus įrodymu, siekiant, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta. Išvadoje konstatuota, kad pareigūnas nesivadovavo ir tinkamai nevykdė ANK 567 straipsnio 2 dalies, 569 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko administracinio nusižengimo byla nebuvo teisingai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. LVAT 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2015-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014 ir kt.).

Valstybės tarnautojo (taip pat ir statutinio pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2011-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011-05-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei nuosekliai formuojama LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, pažymi, jog Išvadoje nėra konkretizuojama kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas/neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, o remiamasi tik abstraktaus pobūdžio normomis, todėl prieina išvados, kad iš Išvados turinio negalima nustatyti kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas, o nagrinėjamoje byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas.

Teismo

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti būtent Išvadoje išvardintus ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Teismas pažymi, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atsirenkami įvykiai, kuriuos reikia patikrinti. Todėl atsakovo išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo vykdyto administracinio nusižengimo byloje įrodymų rinkimo neadekvatumo Įsakymo teisėtumo kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Išvadoje apie tai nepasisakyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent Išvada yra Įsakymo pagrindas, todėl būtent Išvadoje turi būti išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu pareigūnui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas Įsakymui, kaip administraciniam aktui, keliamas išsamumo ir pagrįstumo reikalavimas.

Teismas daro išvadą, kad apibrėžiant pareiškėjo neva padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais (pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, eidamas vyriausiojo tyrėjo pareigas ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, aplaidžiais savo veiksmais jas pažeidė. Nagrinėdamas gautą skundą „Dėl 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6819-2022“ ir priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22159818446, tinkamai neįvertino visų nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir jų tinkamai netyrė). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo tariamo aplaidaus veikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, kurių pagrindu daroma atitinkama išvada dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pareigūno priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje, net nesutinkant su priimtu sprendimu vadovui, savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jo kaltės, dėl ko jam negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinant ginčijamą atsakovo Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022-07-13 įsakymą Nr. 10-TE-956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui J. V.“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                        Jūratė Gaidytė-Lavrinovič