Civilinė byla Nr.e2-261-1025/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02309-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 5 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Jurgai Šideikienei,
dalyvaujant ieškovės S. G. atstovei advokatei Galinai Morozovai,
institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. I. (D. I.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: nustatyti nepilnamečio sūnaus A. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. G.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas teisės aktų nustatyta tvarka, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki bylos iškėlimo dienos. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2016-03-24 gimė sūnus A. I., atsakovas pripažino tėvystę, rūpinosi sūnumi. 2017 m. balandžio mėnesį su atsakovu išsiskyrė. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, išlaikyti sūnų padeda tėvai, su kuriais šiuo metu gyvena kartu su sūnumi. Atsakovas po išsiskyrimo tinkamai išlaikymo sūnui neteikė, už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki šiol sūnaus išlaikymui sumokėjo tik 120,00 Eur. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl sūnui kas mėnesį turi teikti išlaikymą, kurio dydis pusę minimalaus mėnesinio atlygio. Kadangi atsakovas tinkamai neteikia išlaikymo sūnui, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas už keturis mėnesius. Išlaikymo skola, atsižvelgus į atsakavo sumokėtą per šį laikotarpį pinigų sumas, sudaro 480,00 Eur (150,00 Eur x4-120,00 Eur). Neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau šiuo metu atsakovas yra sulaikytas ir gali būti nuteistas laisvės atėmimu, todėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatyti neprašo.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, kuri nuo 2018-07-01 LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pagrindu perėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teises ir pareigas pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, jog S. G. šeima nėra įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie ieškovės netinkamą vaiko A. I. priežiūrą ar netinkamą elgesį su vaiku nėra gauta. Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute su visais patogumais, vaikui bute yra visi būtiniausi baldai, vaikas su ieškove gyvena nuo gimimo, tarp jų susiformavęs emocinis ryšys. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. Morozova prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog padidėjo minimalios mėnesinės algos dydis, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, prašė peržengti ieškinio ribas ir priteisti išlaikymą ne po 190,00 Eur per mėnesį kaip buvo prašoma ieškiniu, bet pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. 200,00 Eur. Papildomai nurodė, jog ieškovė neturi galimybės dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis trys metai. Iki vaiko gimimo ieškovė dirbo, tačiau neturėjo pakankamo stažo, kad gautų motinystės išmoką. Ieškovė sveikatos problemų neturi, įsipareigojimų neturi. Vaikas sveikatos problemų, specialiųjų poreikių neturi, darželio nelanko. Ieškovei padeda tėvai, taip pat sesuo duoda rūbų, nes ji augina panašaus amžiaus vaiką. Ieškovė neturi galimybės viena pati šiuo metu teikti vaikui tokio dydžio išlaikymo kiek jam reikia. Kai atsakovas gyveno kartu su ieškove sveikatos problemų neturėjo, atsakovas yra darbingo amžiaus. Atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo sulaikytas ir nuo tada su sūnumi nebebendravo. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau jis yra sulaikytas, todėl bendravimo tvarkos nustatyti neprašo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė V. D. palaikė pateiktą išvadą, sutiko, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi sūnumi, jokios informacijos, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku nėra gavę. Mano, jog nustatyti bendravimo tvarką atsakovo su vaiku nėra tikslinga, nes jis negalės jos įgyvendinti. Nustatant išlaikymą prašo atsižvelgti į vaiko poreikius, taip pat į tėvų turtinę padėtį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu ieškovės atstovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę, šalys turi sūnų A. I., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenis ieškovė bei atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2018-08-31 gavo socialinę pašalpą ir išmokas vaikui. Ieškovė nedirba, augina šalių nepilnametį sūnų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė iki vaiko gimimo dirbo, tačiau neturėjo pakankamo stažo, kad gautų motinystės išmoką. Ieškovė kartu su sūnumi gyvena su tėvais, kurie jai padeda išlaikyti sūnų, šalių sūnus nelanko vaikų darželio. Atsakovas niekur nedirba. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog atsakovas daug kartų teistas už vagystes bei kitas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą 2016-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2017-08-31 pateikto rašto matyti, jog 2017-08-24 pagal Europos arešto orderį atsakovas perduotas į Vokietijos Federacinę Respubliką. Atsakovo tiksli buvimo vieta, darbo vieta nėra žinoma. Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirbo.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus iki 2017 m. balandžio mėnesio gyveno su abiem tėvais, kai atsakovas buvo sulaikytas ir atlikinėjo bausmę, šalių sūnus gyveno su ieškove, šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame bute. Šalių sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra visi būtiniausi baldai, ieškovė užtikrina sūnaus fizinius poreikius, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškinio pateikimo metu atsakovas buvo sulaikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2017-08-24 pagal Europos arešto orderį atsakovas perduotas į Vokietijos Federacinę Respubliką. Atsakovas ryšių su vaiku nepalaiko, duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ir jos sąlygas teismui nėra pateikta. Atsakovo buvimo vieta nėra žinomas, pagal policijos pateiktus duomenis jis paieškomas,
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jį sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus. Duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jo neprižiūri nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio A. I. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove – vaiko motina (CK 3.169 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).
Dėl bendravimo tvarkos
Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas turi nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Ieškovė nurodė, jog nedraudė ir nedraus atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovo buvimo vieta nėra žinoma, jis su vaiku nebendrauja, todėl šiuo metu neprašo nustatyti bendravimo tvarkos. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su sūnumi šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Teismas nurodo, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2018-01-01 yra 400,00 Eur.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 190,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė padidinti išlaikymo dydį iki 200,00 Eur, nes pasikeitė minimali mėnesi alga, kuri yra orientacinis kriterijus priteisinat išlaikymą, be to ieškiniu ir buvo prašoma priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga skirti apie 365,00 Eur ir pateikė vaiko poreikių ir išlaidų lentelę, iš kurios matyti, jog vaikui per mėnesį būtina skirti 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur higienos priemonėms, sauskelnėms, apie 30 Eur komunaliniams patarnavimas, 40,00 Eur žaislams, knygoms, pramogoms, apie 75,00 Eur rūbams, avalynei, 20,00 Eur vaistams. Ieškovė nurodė, jog kai gyveno kartu atsakovas teikė vaikui išlaikymą, jiems išsiskyrus atsakovas vaiko išlaikymui skyrė tik 120,00 Eur.
Bylos duomenimis šalių sūnus šiuo metu yra dviejų metų amžiaus, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, be to vaikas auga ir jo poreikiai didėja, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga vieno mėnesio minimali mėnesinė algą. Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas yra realus ir būtinas, jog būtų patenkinti bent minimalūs augančio vaiko poreikiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, jis šiuo metu paieškomas. Sodros duomenis atsakovas Lietuvoje niekur nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, sveikatos problemų, teismui nėra pateikta.
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina šalių mažametį vaiką, per mėnesį gauna socialinę pašalpą 122,00 Eur ir išmoką vaikui 30,02 Eur, gyvena pas tėvus, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų, jog ieškovė turi sveikatos problemų į bylą nepateikta.
Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Tačiau pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nedirba, neturi registruoto turto, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti sūnų (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau šiuo atveju tėvas prie šių išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Duomenų dėl kokių priežasčių atsakovas nuo 2017 metų gegužės mėnesio nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų, nėra pateikta. Atsakovas yra jaunas, darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo sūnui.
Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, teismo vaidmuo, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra aktyvus, todėl eismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas, ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo suma sūnui šiuo metu atitikta augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 str. 2 d.). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių sūnaus minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių sūnui periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydis nustatomas, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį skirtingais laikotarpiais, t. y. po 190,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2017-08-22 iki 2017-12-31 ir po 200,00 Eur kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo 2018-01-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017-05-01 iki bylos iškėlimo teisme, t. y. 480,00 Eur.
CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).
Ieškovė nurodo, jog atsakovas nuo 2017 metų gegužės mėnesio netinkamai teikia sūnui išlaikymą, ir sūnaus išlaikymui skyrė tik 120,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog atsakovas sūnaus išlaikymui pervedė 120,00 Eur, daugiau lėšų iš atsakavo vaiko išlaikymui ieškovė nėra gavusi. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis skyrė daugiau lėšų savo sūnui ar kitaip prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, į teismo posėdį neatvyko ir jokių paaiškinimų dėl išlaikymo sūnui teikimo nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas savo sūnaus išlaikymo nuo 2017 metų gegužės mėnesio skyrė tik 120,00 Eur, daugiau išlaikymo sūnui neteikė, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 480,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą (150,00 Eur x4-120,00 Eur) (CK 3.200 str.).
Nepilnamečiui A. I. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 str., 3.202 str.).
Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).
Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2018-01-01 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 219,72 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.) ir iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 219,72 Eur (CPK 99 str. 2 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškovės prašymu 2017-08-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo D. I. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. I. mokamas periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-08-22. Teismui priėmus sprendimą laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio A. I., gim. 2016-03-24, gyvenamąją vietą su ieškove S. G., gim. 1995-11-11, jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, jog atsakovas D. I., gim. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. I., gim. (duomenys neskelbtini)geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.
Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2017-08-22 iki 2018-12-31 ir po 200,00 Eur nuo 2018-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimą – 480,00Eur.
Paskirti ieškovę S. G., uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 219,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti mokamos, pasirenkant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“; nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtyje – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2017-08-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės dėl laikinio išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį, nuo 2017-08-22 priteisimo iš atsakovo D. I. nepilnamečiui sūnui A. I..
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė